[Brendanas OConnor]

Rytojaus pamoka prasidės 4:00 ryto. Į ją visus palydės koledžų prefektai. Su jais susitiksite bendrajame kambaryje. Nevėluokite. Kitų šią dieną turėjusių vykti pamokų laikas bus nurodytas vėliau.

Tokie koledžų skelbimų lentose kabantys rašteliai reiškė tik vieną: šioje itin ilgoje pamokoje bus daug nepatenkintų mokinių, kurie nutars pasiskųsti, kad jiems reikia miegoti. Deja, šiandien jų laukė itin įnoringas eliksyras, o rugsėjo pabaiga buvo pats tinkamiausias laikas jam išvirti. Mokslo metai jau įsivažiavo, pirmakursiai (gal) nebeverkia, kad nori namo, o penktakursiai ir septintakursiai dar neskęsta egzaminų įtampoje.
- Labas rytas! - žvaliai pasisveikino su mokiniais Brendanas. - Kad negirdėčiau klausimų, kam reikėjo taip anksti keltis, pasakau iš anksto: eliksyras, kurį virsime, yra gaminamas dvylika valandų, be to, yra tikslus laikas, kada kuris veiksmas turi būti atliktas. Receptas čia.
Brendanas mostelėjo ranka į lentą, kur buvo parašyta:

Vaistas nuo visų ligų. Gamyba:

1. Užkaiskite vandenį ir pašildykite jį iki 54.4 laipsnio. Kol vanduo verda, supjaustykite 3 česnako skilteles į kuo smulkesnius kubelius ir juos sumeskite į katilą;
2. Į pašilusį vandenį įpilkite 110 mililitrų kupranugario pieno ir pašildykite viralą iki 88.8 laipsnio;
3. Atskirame dubenėlyje sutrinkite 15 gramų vorų kojelių ir 12.5 gramo geltonžiedės koto dulkių;
4. Mišinį patraukę toliau nuo katilo užvirinkite vandenį ir leiskite jam virti keturias valandas. Kas penkiolika minučių įmeskite po vieną levandos žiedą;
5. Į katilą suberkite pusę anksčiau paruošto mišinio ir virkite eliksyrą valandą. Jį reikia nuolat maišyti prieš laikrodžio rodyklę;
6. Praėjus valandai tris kartus pamaišykite eliksyrą pagal laikrodžio rodyklę ir tada įmeskite okamio galvos plunksną;
7. Eliksyrą virkite dar tris valandas, kas dešimt minučių įmeskite po vieną nesusmulkintą česnako skiltelę;
8. Leiskite eliksyrui pastovėti valandą (ugnį užgesinkite arba nukelkite katilą). Kas dešimt minučių reikia pamaišyti tris kartus prieš ir vieną kartą pagal laikrodžio rodyklę;
9. Vėl uždėkite katilą ant ugnies ir suberkite likusią vorų kojelių ir geltonžiedės koto dulkių mišinio dalį;
10. Virkite eliksyrą ant mažos ugnies ir lygiai 16:00 nukelkite katilą. Eliksyras geriamas atvėsęs.

- Turbūt viskas aišku, ar ne? - dar paklausė profesorius ir draugiškai nusišypsojo. - Galite pradėti.

[Ankstesnėje pamokoje, kuri nėra aprašyta, mokiniai mokėsi teoriją apie šitą eliksyrą, tačiau nežinojo, kad jis labai ilgai gaminamas. Kaip galite matyti iš recepto, net jeigu reikia virti valandomis, kas kažkiek laiko vis tiek papildomai turite atlikti veiksmus. Vadinasi, nėra laiko pailsėti. Mokiniai drąsiai gali dėl to skųstis, būti nepatenkinti ir pan.
Kaip ir visada, Brendanas pasakė ne viską:
1. 4 punkte sakoma, kad mišinį reikia patraukti toliau nuo katilo. Neužtenka padėti toliau ant stalo, reikia nunešti ant palangės. To nepadarius mišinys pradeda sproginėti (kaip popkornai) ir "iššoka" iš dubenėlio - eliksyras sugadintas (Brendanas turi atsarginių mišinių).
2. Papildomų dubenėlių galite ir neturėti, jų yra ant Brendano stalo, galite imti. Ingredientus visus, išskyrus česnaką, mokiniai turi patys. Česnakai taip pat ant Brendano stalo.
3. Ant jo stalo taip pat yra nemažai buteliukų. Tai yra energinis gėrimas, skirtas mokiniams. Jis nėra nesveikas, tiesiog padės ištverti pamoką. Skonis - kaip apelsinų sulčių.
Šių trijų dalykų mokiniai nežino.
Nebūtina aprašinėti kiekvieną eliksyro gamybos veiksmą, bet jeigu net nepradėsite jo virti, prarasite balus. Pamoka labai ilga, kitas pamokas mokiniams teks atidirbti kažkada vėliau (tikėtinai kitų NIV pamokų metu).
Visi mokiniai ateina kartu su koledžo prefektais. Jokių atėjimų atskirai ir vėlavimų. Bent trys postai, pamoką uždarysiu naktį į 12-24. Jeigu kyla klausimų ar reikia Brendano posto, rašykite PM (Dafydd personažą ar DC).]

[Kaja Adams]

Graužė akis. Ir, tiesą pasakius, pykino. Juk dabar - miego metas. Kaja tikėjosi, kad jie padirbės porą valandų ir tuomet mergaitė dar galės grįžti valandėlei į lovą. O bet tačiau...
- Dvylika valandų?! - baisiai nepatenkinta garsiai paklausė keturiolikmetė.
Šiaip jau ji nebuvo iš tų mokinių, kurie taip akivaizdžiai rodydavo nepasitenkinimą. Tiesa, dėl ko nors nepatenkinta jausdavosi dažnai. Tačiau to nepasitenkinimo nereikšdavo nei garsiai, nei nepagarbiai.
- Tikiuosi, su pertraukomis, - dar rėžė.
O tada Adams perskaitė receptą. Atrodė, jog visi miegai išgaravo. Receptas - išties sudėtingas. Jau vien tai, kad reikia šildyti skystį iki tokių sudėtingų laipsnių. Bet čia dar nieko. Labiausiai šokiravo penktas punktas, kuriame buvo parašyta, jog visą valandą teks maišyti.
- Norite pasakyti, mes čia turėsime sėdėti ištisas dvylika valandų?! - grifė sukryžiavo rankas ir nepaprastai piktu žvilgsniu dėbsojo į profesorių. - Jūs nesveikas! - sušuko tai, ko dar niekada nebuvo sušukusi nei vienam profesoriui.
Aišku, savo žodžių iškart pasigailėjo. Nereikėjo šitaip sakyti. Kas dabar bus?
- Jis tikrai nesveikas, - dabar jau tyliai burbtelėjo kažkokiai mergaitei, kuri stovėjo šalia. - Juk nesveikas. Juk taip?

[Leticija Mendel]

Letė atėjo su kitais, su savo koledžu. Bet paskui iškart atsiskyrė ir atsisėdo klasės gale. Blogai jautėsi, nes ir taip visą naktį nemiegojo. Verkė tiesą pasakius. Bet paryčiu užmigo. Tik deja turėjo keltis ir eiti į pamoką. Krėtė šaltis, jautėsi mieguista. Suposi į savo šiltą megztuką. Kurį kažkada pirko mama. Užduotis, kuri laukė atrodė tiesiog neįmanoma. Ji nusižiovavo. Ir dar labiau susisupo į ilgą megztinį. Sėdėjo kaip tylus kupstelis, užsimerkė. Noriu miego. Pamanė. Tik užsnūsti neleido mokinių keliamas triukšmas. Gal tiesiog sugrįžti į kambarį? Ar profesorius pastebėtų, jeigu ji patrauktų į bendrabutį? Mintis atrodė puiki. Viena sau pamiegos tuščiame kambaryje. Gal pavyks užmigti. Gal nesapnuos košmarų, Dori ir to susitikimo. Ir mamos, kuri sako, jog Letė gali negrįžti. Pastaruoju metu labai dažnai sapnuodavo tik šiuos dalykus.

[Sevirina Mckenna]

Sevirina tikriausiai pirmą kartą buvo tokia pikta eidama į pamoką. Tik keturios valandos ryto, o šviesiaplaukė jau turėjo keliauti į pamoką. Mergaitė buvo susiraukusi ir nenorėjo su niekuo šnekučiuotis. Buvo susitarusios prieš šią pamoką susitikti su pussesere ir kartu nueiti į pamoką, bet jas aplankė nelaimė tas raštelis apie pamoką ketvirtą valandą ir dar eiti reikia su koledžo prefektais. Švilpynės prefektas buvo geras žmogus ir Sevirinos pažįstamas Hestijas, bet antrakursė vistiek norėjo eiti su Vanessa. Švilpė galvojo, kaip sekasi pusseserei. Ar ir ji taip pat susinervinus ir mieguista.
Atvykus į pamoką pusseserės susitiko. Kaip matė Vanessa nebuvo ką geresnės nuotaikos.
  - Sveika, - tyliai ir liūdnokai tarė Mckenna ir pradėjo klausyti pamokos.
Priežastis tas prakeiktas eliksyras buvo suprantama, bet vistiek netenkino Sevirinos. Nors Vanessos žodžiai pakėlė antrakursę ir ši taip pat pasipiktino.
  - Ką? - nesuprato švilpiukė, - nejaugi mes turėsim čia būti 12 valandų, - sudejavo pusseserei į ausį.
Tuomet pradėjo skaityti receptą parašytą ant lentos. Bandė suprasti kas gali užtrukti taip ilgai.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Aš. Jį. Užmušiu. Žiovaudama ir žengdama į klasę, O'Connor galvojo tik apie prakeiktą dėdę Brendaną. Ketvirtą ryto! Ketvirtą ryto... Dejavo ji sau mintyse ir nepatenkintu žvilgsniu žiūrėjo į dėdę. Koks idiotas tai sugalvotų? Aš dar suprasčiau jei Bretas, nu bet iš Brendano šito nesitikėjau... Mergaitė visa apsimiegojusi klestelėjo į suolą ir taip ir svajojo apie lovą, kuri dabar atrodė švelni ir minkšta kaip debesys. Girdėdama dėdę taip žvaliai besisveikinant, Kaedė ar labiau susinervino. O dieve, rytinis paukštelis atsirado. Tačiau tai dar buvo palyginti niekas, su kitu sakiniu.
     - Tu iš proto išsikraustei?! - pakilo iš suolo ir prisiartino prie dėdės. - Brendanai, tu tikiesi, kad aš čia sėdėsiu dvylika valandų be pertraukos?!
     Tačiau tokie ir panašūs pasipiktinimai pasipylė iš visų pusių. Tačiau Kaedė jautėsi taip, tarsi turėtų būti išskirtinė - ji jo dukterėčia ir jis dėmesį skirti turi būtent jos pasipiktinimams, o ne kokių nors kitų mokinių.
     - Na jau ne, Brendanai, aš tikrai čia nesėdėsiu tiek laiko. Tam yra milijonas priežasčių - užmigsiu, numirsiu badu, užsimušiu iš nuobodulio, visą eliksyrą suvelsiu, nes protas visai pakriks tiek valandų sėdint tik prie vieno darbo ir čia tik neskaitant milijono kitų priežasčių! - šalia stovinti kažkokia mergaitė išreiškė labai gerą mintį, tad O'Connor ją pakartojo. - Taip, nesveikas! Kas daugiau gali būti? Kad ir kiek laiko praleidau su tavimi, dar tokio pamišimo laipsnio nemačiau.

[Kaja Adams]

Klasėje buvo ne vienas pasipiktinęs mokinys. Tarp jų ir toji mergaitė, kurią Adams užkalbino. Bet tik tada, kuomet mergaitė šnekėjosi su pačia grife, o ne su profesoriumi, šviesiaplaukės smegenys užfiksavo tos kitos mokinės žodžius.
- Tu leidai laiką su profesoriumi? Kodėl? - balsas buvo nustebęs.
Pati Kaja jau išties gailėjosi savo žodžių, adresuotų profesoriui Brendanui. Buvo labai negražu garsiai rėkti, jog jis nesveikas. Iš kitos pusės, tikrai. Dėl kokios priežasties jis sumąstė, kad vaikai turi virti šitą eliksyrą? Tai visiškas mokinių kankinimas.
- Einam virti tos nesąmonės? - paklausė mergaitės ir klestelėjo į artimiausią suolą, o tada užkaitė vandenį. - Gal žinai, kaip žinoti, kada vanduo pasieks ten tą temperatūrą? - paklausė.
Tada Kaja nuėjo pasiimti česnako. Vis tik buvo neišsimiegojusi ir pikta. Todėl dar kai ką rėžė profesoriui:
- Šiaip tai net žiobarai turi tokį prietaisėlį česnakui traiškyti, o mes turėsime smulkinti rankomis.
Grįžusi į darbo vietą, atrodydama labai nepatenkinta, keturiolikmetė ėmė pjaustyti tą česnaką.

[Vanessa Carlier]

Vanessai nebuvo problema anksti keltis. Ji tai mėgo. Namie anksti keldavosi ir eidavo vedžioti kaimynų šuns. Jokių problemų.
Pastebėjus raštelį ant skelbimų lentos mergaitė nenusiminė, kaip kiti varniukai. Šviesiaplaukė nematė tame problemos ir ramia galva ėjo miegoti. Miegojo puikiai, bet nesitikėjo, kaip paveiks ta 4 valanda ryto. Ėjo ne itin noriai ir net pyko. Keldavausi šeštą, bet ne ketvirtą... Kaip matė Vanessa, jog nebuvo tokia vienintelė. Dauguma irgi buvo pusiau miegantys ir pikti. Mergaitė taip pat prisiminė, jog žadėjo susitikti ir kartu nukeliauti į pamoką su pusseserę. Ir tai aišku nepavyko todėl Vanessos pyktis vis didėjo.
Atėjus į pamoką priėjo prie Sevirinos. Ji ir atrodė labai mieguista.
  - Labas, - taip pat pasisveikino.
Sužinojus pamokos darbą varniukė iš viso sutriko. Labiau jau įsižeidė ir nesusitvardžiusi šūktelėjo:
  - Ar jūs juokaujate?
Pirmakursė negalėjo patikėti ir tikrai nesiruošė čia sėdėti 12 valandų.
  - Aš nebūsiu čia tiek, - atsakė pusseserei, - ar jis išprotėjo? Kaip galima taip ilgai laikyti vaikus,- pyko Vanessa.
Ji nebuvo labai drąsi, bet šį kart pyktis padarė savo ir mergaitė visiškai nesitvardė.

[Kristupas Danil]

Vienas. Ir vėl vienas. Kristis neseniai pasveiko po ligos, tad dar šiek tiek kosėjo. Bet jau atėjo į nuodus ir vaistus, kurie Džezefai buvo kitu laiku.
  Keltis ketvirtą žvalgo mokiniui tikrai nebuvo problema. Treniruotės padarė savo, ir dabar berniukas, nesvarbu, kada nuskambėdavo žadintuvas, atsikeldavo be vargo. Hestijas juos lydėjo į pamoką. Tiesa, Kristupas buvo jo amžiaus, ir galėjo lydėti, bet Hestis buvo prefektas. Beje, Danil kėlėsi prieš ketvirtą, ir spėjo nusiprausti bei padaryti dešimt atsispaudimų.
  Išgirdęs, kiek valandų verdamas eliksyras, jis tik patraukė pečiais ir ėmė nusirašinėti nuo lentos receptą. Rašė dvylikmetis greitai. Parašęs prisiminė, kad profesorius nėra iš atsakingiausių, tad papildomai atsivertė vadovėlį. Ir ten perskaitė tai, ko profesorius, kaip dažnai būdavo, nepasakė. Apie ketvirtą punktą. Ir taip toliau. Kiek prisiminęs teoriją, Kristupas ėmė pasiruošinėti darbo vietą.

[Leticija Mendel]

Taip begulint galvą pasidėjus ant stalo apėmė miegas ir net mokiniai netrukdė. Ji prisnūdo. Kuo rimčiausiai ėmė ir užsnūdo. Nieko nesapnavo, pasidarė visai šilta, jauku. Bet staiga, kažkas šalimais sužvangėjo, ji pašoko iš to malonaus miego. Nežinojo ar ilgai miegojo. Gal ir visai ilgokai, nes kai kurie mokiniai kaip ji matė jau dirbo, ir darė ne pirmus recepte nurodytus dalykus. Ją pažadino netoli sėdintis pirmakursis berniukas, kuris numetė ant žemės savo svarstyklėles. Matyt netyčia. Dabar jis kėlė daiktą atgal ant stalo.
Vis dar jautėsi mieguista. Neturėjo laikrodžio, bet manė, kad tikrai jau nespės išvirti eliksyro. Už lango jau matė, kad yra šviesiau nei tada, kai čia pasirodė.
Prasibudinusi mergaitė ėmė gilintis į receptą.
Ji perrausė savo eliksyrų darymo rinkinį, bet nerado ten jokių česnakų. Užtai aptiko termometrą, su kuriuo galės tikrinti vandens kaitrumą. Atsidususi nuėjo prie mokytojo stalo. Tikėdamasi ten aptikti česnako. Jei jo neras, tada galės toliau miegoti. Tai patiko. Bet jau ir taip nežinia kiek laiko prasnaudus jautė kažkokią pareigą bent kiek padirbėti.

[Brendanas OConnor]

Oi, na ir ko čia tiek raukytis? Pats Brendanas mielai būtų sutikęs eiti į pamokas ketvirtą ryto - pilis nakties metu visada atrodė esanti kažkoks stebuklas, bet tik vyresniuose kursuose išdrįso tai patikrinti. Kuo tai baigėsi, istorija nutyli, tačiau šiuolaikinis jaunimas akivaizdžiai nesupranta, kas yra išties smagu.
- Na, jei aš nesveikas, tai man labai pravers tavo išvirtas vaistas nuo visų ligų, ar ne, Adams? - smagiai atsakė itin pasipiktinusiai grifiukei. Kažkodėl jai plepėti apie deginimąsi ir panašius dalykus visai patiko, o štai darbuotis - jau nelabai. Na, panašiai kaip ir profesoriui.
- Ne, Carlier, aš nejuokauju. Apie šį eliksyrą kalbėjome per praėjusią pamoką. Manau, puikiai supranti, koks jis yra vertingas. O tu, Kaede, sėdėsi čia kaip didelė ir dirbsi. Keliauk. Grifų Gūžta ir Klastūnynas už įžūlumą praranda po dvidešimt taškų.
Sunkiai atsidusęs pamatė miegančią (miegančią?!) mokinę. Jau ketino dar sunkiau atsidusti, bet į galvą atėjo mintis. Nežadino jos, bet pamatęs, kad ji atsibudo ir eina prie jo stalo (turbūt pasiimti česnakų. O gal reikšti nepasitenkinimo), atsistojo ir nužingsniavęs ten, kur mergaitė prieš tai sėdėjo, klestelėjo į laisvą kėdę šalia. Kai ji grįš, galės apie ką nors pasišnekėti. Pavyzdžiui, apie sapnus.

((jeigu norit, galit atkreipti dėmesį, kad Brendanas į Kają ir Vanessą kreipėsi pavardėm, į Kaedę - vardu))

[Leticija Mendel]

Mergaitė pasiėmė česnako. Kurio deja buvo ant mokytojo stalo. O profesorius kažkodėl atsikėlė ir nudrožė prie jos suolo. Bei atsisėdo ant laisvos kėdės. Letė manė, kad geriausia būtų sėstis prie kito stalo. Bet juk ten gulėjo visi mergaitės daiktai. Todėl teko grįžti.
- Ką čia veikiat? Irgi norite gaminti eliksyrą? - Paklausė kuo abejingiau ir klestelėjo į savo vietą. Tegul sau skaito moralą dėl to, kad ji miegojo kažkiek laiko. Jai visai tas pats. Leticija pasiruošė lentelę ir ėmė pjaustyti česnaką. Visai pamiršo tai, kad reiktų dar ir vandenį užsivirti. Prisiminė tik įpusėjusi darbą. Pasiėmė katilą, nuėjo prie kriauklės, pripylė į jį vandens. Tada grįžo. Dabar jau reikės kerėti ir įkurti ugnį. Dėl to nesijaudino, Kerai sekėsi labai lengvai. Tie, kuriuos išmėgino. Tai labai pykdė. Juk tai, kad gerai sekėsi burti reiškė, kad ji vis labiau tolsta nuo savo pasaulio.
Leticija užkaitė vandenį ir pabaigė pjaustyti.

[Sevirina Mckenna]

Sevirina vis dar negalėjo patikėti apie šį eliksyrą. Nepatiko ši mintis jai būti čia 12 valandų, bet suprato, jog kitos išeities nėra. O dar, kai ir į pusseserės klausimą buvo atsakytą suprato, kad reikės pradėti dirbti. Vanessa dar vis buvo šoke todėl švipei teko bandyti ją nuraminti.
  - Nagi eime. Vistiek reikės pradėt, - uždėjusi ranką varniukei ant peties tarė ir nužingsniavo link katilo su vandeniu tikėdamasi, jog pusseserė eina iš paskos.
Sevirina atsistojo prie katilo ir ruošėsi pradėti kaitinti vandenį. Kolkas viskas ėjo sklandžiai iki tol, kai pamatė Vanessa nuobodžiaujančia šalia.
  - Ei, gal galėtum paimti česnako? - dar kartą pasižiūrėjus į receptą pasiūlė pusseserei.
Ji nuėjo prie profesoriaus stalo. Antrakursė nusižiovavo. Dar vis ją veikia rytas ir miegoti norisi.

[Brendanas OConnor]

Panašu, kad jaunimėlis teikėsi šiek tiek apsiraminti ir nebesiraukyti. O jeigu tai ir darė, Brendanui nerūpėjo. Jam galeonus mokėjo už tai, kad jis mokė šituos vaikus, ką dabar ir stengėsi daryti. Visokie pamokslai ir aiškinimai, kad mokytis reikia, į profesoriaus darbo aprašą neįėjo. Jeigu vaikai nesimoko, tai jau ne jo problemos.
Apie tai galvodamas dairėsi po klasę ir laukė, kada gi grįš miegojusi mokinė. Laukti gerokai nusibodo, ir Brendanas pradėjo svarstyti, kad reikės atimti iš jos koledžo keletą taškelių. Tik kad neprisiminė, iš kurio ji koledžo. Bet mergaitė grįžo, ir profesorius labai draugiškai nusišypsojo.
- Ne, panele, eliksyro virti aš neketinu. Tai tavo darbas. Ką aš čia veikiu? Laukiu tavęs. Nutariau, kad galėtume pasišnekėti. Apie sapnus, pavyzdžiui. O gal norėtum papasakoti savo šios nakties ar ryto sapną profesoriui Senkleriui? Manau, jam tai būtų labai įdomu.
Stebėjo, kaip Mendel pradėjo dirbti. Neatrodė, kad ji iš tų, kurie iš viso nieko nenori daryti (kaip, pavyzdžiui, Kaedė), bet užmigti per pamoką? Juk ji pirmame kurse. Jauna ir kupina energijos. Brendanas dar kartą nusišypsojo mokinei ir nenuleisdamas akių toliau žiūrėjo, kaip ji verda eliksyrą.

[Kristupas Danil]

Katilas yra, knyga yra, pieštukas ir pergamentas paruošti jei kas. Produktai ant stalo. Kristis žvilgtelėjo į receptą ir pradėjo gaminti. Nuodai ir vaistai be herbologijos ir magiškų gyvūnų priežiūros buvo viena geriausių pamokų. Bent jau kol kas kerų nereikėjo.
  Užkaitęs vandenį švilpiukas nuėjo pasiimti česnako. Jo rankos buvo gana miklios, tad neužtruko ilgai supjaustyti, ir sutrinti, ir sumalti visus ingridientus, kuriems to reikėjo. Po to jau reikėjo viską dėti į katilą, eilės tvarka, tam tikru laiku. Eik tu sau... Tokia tiksli eliksyro gamyba, pagalvojo Kristupas, žvilgčiodamas į laikrodį ir mėtydamas levandas. Berniukas pamanė, jog profesorius išradingas. Kad ir ilgai trunka gamyba, eliksyras reikalauja daug susikaupimo. Bent jau jam laikas bėgo nepastebimai.

[Ikelas]

  Ikelas atėjo į nuodų ir vaistų pamoką. Visas apsimiegojęs. O ką turėjo daryti? Reikėjo ateiti ketvirtą ryto! Buvo mintis išvis neiti miegoti, tačiau miegas berniukui buvo gyvybiškai svarbus. Jei pamiegodavo, Ikelas jausdavosi kaip žmogus, o jei ne... Jei ne, tai išvis niekaip nesijausdavo.
  Tačiau kita žinia irgi nustebino. Tai, kad jie dirbs dvylika valandų nežadėjo nieko gero. Vienintelė gera šios pamokos žinia buvo ta, kad ją vedė profesorius Oconnor - visai neblogas profesorius. Negalėjo sakyti, kad jis atrodė labai geras, mat nei vienas profesorius nebuvo tikrai geru, tačiau kiekviena pamoka, kurią vesdavo bet kas, tik ne žiaurusis profesorius buvo gera. Gal dar Eion ir Mulungu būtų blogai. Pagalvojo ir net sudrebėjo prisiminęs vienas baisiausių gyvenimo akimirkų.
  Bet reikėjo pradėti, mat berniukas norėjo čia sėdėti tik dvylika, ne daugiau valandų. Tad jis atsivertė vadovėlį ir ėmėsi darbo.