0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Menininkė
  • ****
  • 215
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Northernhay sodai; Ekseteris
« Prieš 1 metus »
     Northernhay sodai (Northernhay Gardens) – tai miesto rojus, kuriame gamtos grožis susipina su istorija. Šis parkas Ekseteryje yra seniausia viešoji atvira erdvė Anglijoje. Parkas yra šiaurinėje Ekseterio pilies pusėje, tad lankantis jame galima pasimėgauti ne tik gamta, bet ir įspūdinga sena pilimi.
     Įeiti į šį parką – tai atitrūkti nuo kasdienybės į gamtos pasaulį, kuriame kiekviena gėlė ir žolė atrodo tarsi atsidūrusi tobulame tapybos paveiksle. Čia veda akmeniniai ir žvyro takai, auga įvairiausių spalvų gėlės. Skulptūros ir fontanai papuošę šį parką ne tik dekoruoja erdvę, bet ir atneša šiek tiek mistikos ir elegancijos. Tai vieta, kurioje skamba ne tik paukščių čiulbėjimas, bet ir miesto istorijos tyla, kurią galima pajusti šalia esančios Ekseterio pilies šešėlyje.
     Ankstyvasis parkas buvo sunaikintas per pilietinį karą 1642 metais, kai parke buvo iškasti dideli gynybiniai grioviai miesto gynybai. Netrukus po karo, 1664 metais, miestas ėmėsi parko atkūrimo, pasodino šimtus jaunų medžių ir tiesė žvyro takus. Nuo to laiko susiformavo tradicija išlaikyti parką kaip pagrindinę miesto pramogą.
     Northernhay sodai – tai ne tik parkas, tai gyva istorija, spindinti natūraliu grožiu. Čia kiekvienas lankytojas gali prisiliesti prie praeities ir tuo pačiu mėgautis dabartimi, pasinerti į ramybės kupiną aplinką, kurioje kiekvienos akimirkos detalės sukuria nepakartojamą vaizdą.

[Paveikslėlis #1, Paveikslėlis #2, Paveikslėlis #3]
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »

*

Neprisijungęs Gloria Clarke

  • Ragana
  • ***
  • 122
  • padegiau lietų
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
     Ėjo jau trys šimtai aštuoniasdešimt trečia diena kaip Elara Ottilie Clarke gyvavo šiame pasaulyje ir tai buvo nuostabu. Gloria šitam ruošėsi ištisus devynis mėnesius ir dabar jaučia koks nuostabus dalykas yra būti mama. Ji šiltai (kaip dar niekada) žvelgė į savo rankose laikomą dukrelę ir jautė nenusakomą meilę. Niekada negalvojo, kad kada nors ją galės jausti. Kad kada nors galės mylėti vaiką. Kad iš vis galės turėti vaiką. Tačiau šią akimirką ji buvo neapsakomai laiminga glausdama Elarą prie savęs. Ji pabučiavo mergaitei galvą ir paguldė ją į vežimėlį - jos išsiruošė į Clarke jau pamėgtą Northernhay parką. Karts nuo karto ateidavo čia kai dar tik laukėsi Elaros, o dabar ji jau čia eina su ja.
     Įžengusi į parką su vežimėliu, ji lėtu žingsneliu ėjo per parką ir tempė kūdikio vežimą žvyruotu Northernhay sodo takeliu. Aplinkui maloniai čiulbėjo paukščiai, o medžių šešėliai krito ant kelio, vedančio į parko gilumą. Gloriai juo einant ir vežant vežimėlį, žvyro akmenukai skleidė savotišką garsą, kuris kiek nervino baltaplaukę, tačiau ji stengėsi jo nepaisyti ir mėgavosi gražiu vasarišku oru kol vežimėlio ratai sukosi, palikdami ryškias linijas ant takelio, o kūdikis jame neįtikėtinai ramiai miegojo. Clarke džiaugėsi tokia akimirka, mat jau spėjo suprasti ką reiškia turėti kūdikį - nuolatinis rėkimas ir bliovimas, nors Elara, kiek girdėjo, dar buvo pakankamai ramus vaikas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Gloria Clarke »
WE CAN ASK OURSELVES WHY WE INVENT GOD, AND THEN,
TEN MINUTES LATER, WE INVENT SATAN - WHY?


...because we need him...
THERE'S SOMETHING FASCINATING ABOUT THE OTHER SIDE OF THE COIN.

*

Elara C

Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
  Mergaitė, vėl patekusi į parką, kuriame ne kartą jau buvo, šypsojosi. Juk čia tas pats parkas! Kad parkų gali būti ne vienas, Elara nesuprato, todėl tai gyvenimo negadino. Pajutusi švelnų saulės spiginimą, ji kiek prisimerkė, o veide iškart atsirado šypsena.
- Mama! Mama! - kelis kartus pakartojo savo mėgstamiausią žodį. Dar kelis mokėjo, tačiau šis buvo pats svarbiausias - juk jis reiškė mamytę!
  Tačiau tada mergaitė buvo paguldyta į vežimėlį, kas mergaitei ne taip patiko.
- E... - pasakė piktai, tačiau suvokė, kad čia kažko trūksta. Mergaitė apsidairė, ieškodama to kažko, ko čia nėra, tačiau viskas, rodės, buvo savo vietose. Ir vežimėlis, ir mamytė, tai ko gi čia trūksta?! - E! - pabandė, tačiau vėl kažkas buvo ne taip! - Ne! - pagaliau prisiminė, bet šįkart tai pasakė džiaugsmingai, juk taip - ne! - Ne ne ne! - pabandė kalbėti pikčiau, kad tik nereikėtų gulėti vežime, ji norėjo būti mamytei ant rankų! Norėdama tą kuo greičiau paaiškinti, kadangi kiek pagalvojusi žodžio nerado, mažylė pradėjo mosuoti rankomis.

*

Neprisijungęs Brett OConnor

  • Burtininkas
  • ****
  • 450
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Naktelė buvo NUOS-TA-BI. Niekada anksčiau šiame mieste nesilankęs dailus jaunikaitis žinojo: grįš čia dar ne kartą. Vakarykščiai susipažino su dviem panelėmis, kurios netgi susipešė dėl žavaus jaunuolio dėmesio. Bretas, kuris, žinoma, ir buvo tas žavus jaunuolis, tuo mėgavosi. Vėliau laikas pasidarė dar geresnis, taigi šiandien žavusis vyrukas buvo pavargęs. Bet buvo verta. Tikrai verta, ir jis būtinai tą pakartos. Tik su kitomis panelėmis, žinoma. Visai nereikėjo, kad kas nors pagalvotų esą jis nori įsipareigojimų.
Kol kas nežinojo, ką šiandien veiks, todėl tiesiog trynėsi po miestą. Gal visai nebloga vietikė įsigyti savo namams, kuriuose galės gyventi su Kaede? Ko gero taip - panelių čia tikrai netrūksta. Taigi Bretas žingsniavo su savo “žaviąja” šypsena veide ir nepastebėjo, kaip atėjo į kažkokį sodą. Gal čia buvo gražu, bet ne tokio grožio šiam vyrukui reikėjo. Besidairydamas pamatė ir tai, ko reikia, - dailią panelę. Nuskubėjo jos link ir, deja, tik priėjęs visai arti pamatė, kas čia tokia. Ar gali būti, kad ji jį persekioja? Ir dar su šituo vaikigaliu? Ak, čia turbūt tas “mano” vaikas pagalvojo Bretas ir vos nesuprunkštė. Nenorėjo kalbėti su šita bjauruole, bet kadangi ji jau tikrai bus jį pastebėjusi, tiesiog spoksojo į nedailų veidelį (na gerai, visai dailus, bet charakteris jį visiškai sugadino) ir šypsojosi savo legendine nepakartojama šypsena.
Brett O'Connor - geidžiamiausias Britanijos bomžas. (faktą įrodė Meghan/Tobias)
Žavioji Breto šypsena (faktą įrodė Mayra/Liucija):

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #4 Prieš 8 mėnesius »
- Labai graži ir senovinė vieta Rora. Manyčiau čia tikrai turėsim ką apžiūrėti. - Šnekėjosi su dukterimi kurią pasikvietė pasivaikščioti kartu. Buvo graži vasaros diena. Bet Aaronui nelabai. Jis jautėsi neramus po to Aurio laiško apie tai, kad deklanas nemoka rašyti. Kad jam sunku skaityti. O dar tas pokalbis su po pirmo kurso namo grįžusiu sūnumi. Tas visai nedavė ramybės. Mat per jį savyje atrado spragų.
Išties, tai pasikvietė dukrą su reikalu. Reikėjo jai pranešti, kad ruošiasi pervesti į kitą mokyklą. Bet dabar norėjo, kad tai atrodytų ne visai kaip įsakymas. Bent jau pasistengs tai padaryti.
- Kaip tau Biobetonse? Ar patinka? Kaip praėjo šie metai? - Neįsivaizdavo kaip praneš, kad šiais metais ji kelsis į kitą mokyklą. Nelabai patiko mintis kelti ją kitur, į svetimą aplinką. Juk Aurora bus penktakursė, tai svarbūs metai. Bet manė, kad ji galėtų kažkiek prižiūrėti savo brolį.

*

Aurora Senkler

Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #5 Prieš 8 mėnesius »
  Tėvas pasikvietė Aurorą pasivaikščioti, kas tikrai nustebino, mat paprastai tėvas neskirdavo laiko tik jai, tačiau buvo pamaloninta, tad, žinoma, sutiko.
  Tad jie nukeliavo į kažkokius sodus. Ir tikrai, tai buvo itin graži vieta, tad mergina išsišiepė.
  O tada tėvas paklausė, kaip jai Biobetense, o šis klausmas nustebino. Juk tėvas tokių klausimų tikrai dažnai neklausdavo.
- Na, gerai, o kodėl staiga tuo susidomėjai? - Aurora sutriko, taigi nusprendė paklausti tiesiai šviesiai. - Šie metai buvo visai neblogi, teko kiek labiau stengtis, visgi kitais metais tie testai, o aš jų itin bijau, privalau išlaikyti puikiai! Ar ne, tėve? Ar kažkas blogai? - Biobetense viskas buvo gerai, mergina turėjo draugų ir tai buvo svarbiausia, o ir pamokos tikrai buvo neblogos, mokytojai geri. Nors ir Aurorai buvimas mokykloje nebuvo mėgstamiausia veikla ir vasaros ji labai laukdavo, Biobetense tikrai buvo galima išgyventi.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #6 Prieš 8 mėnesius »
Argi negalėtų šiaip susidomėti? Norėjo supykti, bet nepajėgė. Juk tikrai niekada tokių dalykų neklausdavo. Norėjo sakyti, kad šiaip. Bet tada pagalvojo, kad paskui sakys, jog atsiėmė ją iš Biobetonso. Tai Rora juk suprastų, kad ne šiaip tą klausimą uždavė.
- Na matai... - Jei tik ne tas pokalbis su Deklanu, būtų kur kas lengviau. O dabar norėjosi patausoti dukters norus ir jausmus.
- ne, viskas gerai. tiesiog. O ką pasakytum, jei šiais metais pereitum į Hogvartsą? O testus tai jau neabejoju, kad išlaikysi puikiai. - Siaubingai pasirodo nelengva buvo stengtis gražiai kalbėti. Kur kas paprasčiau tiesiog pasakyti ką jo vaikai turėtų daryti. Senkleris ėjo kažkokiais takeliais. Vieta tikrai turėjo būti įspūdinga. Bet dabar jo tai visai nedomino.

*

Aurora Senkler

Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #7 Prieš 8 mėnesius »
  Tėvas šiandien itin keistai elgėsi. Paprastai jis toks tikrai nebūdavo. Jis kažką planuoja. Pagalvojo mergina pritūpusi pauostyti gėlę. Ši kvepėjo nuostabiai.
  Aurora suprato, jog tėvui nelengva kažką pasakyti, kas tikrai buvo keista. Juk paprastai jis tiesiog pasakydavo, ką ši turinti daryti ir Aurora paklusdavo. Kaip, pavyzdžiui, sulaukus 11 mokytis Biobetense.
  Tačiau paskui tėvas paklausė kito dalyko, kuris privertė sutrikti. Tai va kodėl jis klausinėjo, kaip man ten.
- Am... O kam? Tėve, kodėl staiga to užsimanei, juk tiek metų tau tiko Biobetensas, negi ten blogai moko? - mergina nesuprato, kodėl staiga turėtų pereiti į kitą mokyklą, negi Hogvartsas kažkuo geresnis? Taip, toje mokykloje mokosi Deklanas, tačiau kas iš to? Juk koks tėvui skirtumas, vienoje ar atskirose mokyklose mes, man atrodo, net geriau nebūti toje pačioje. Pagalvojo raudonplaukė, tačiau tėvo to neklausė.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #8 Prieš 8 mėnesius »
Aaronas sustojo. Laukė. Aurorai regis patiko gėlės, o jis dukters nesiruošė skubinti.
Tie klausimai pasirodė labai jau įžūliai formuojami ir raudonplaukis susiraukė. Kodėl po galais turėtų jai kažką aiškintis? Vis turėdavo sau priminti, kad reikia imti stengtis bent jau su savo vaikais bendrauti ne kaip su kareivėliais. Ar priešininkais. Taigi iš pradžių nudelbė ją piktoku žvilgsniu, bet greitai susivaldė.
- Ne, ten moko gerai. Bet tiesiog. Deklanui sunkoka Hogvartse. Kai kurie dalykai jam nelabai einasi. Todėl pagalvojau, kad galėtumėt kartu eiti į mokyklą. galėtum man pasakyti kaip jam ten sekasi. Ar jis daro pažangą. - Dėstė savo planus. Kurie greičiausiai dukteriai visai nepatiks. Bet gal ji galėtų savo broliui padėti.

*

Aurora Senkler

Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #9 Prieš 8 mėnesius »
  Mergina spėjo pastebėti piktą tėvo žvilgsnį, tačiau po akimirkos jis dingo, todėl mergina klausėsi toliau.
- Ta prasme? - Nesuprato Aurora, jau pakilusi nuo gėlės. - Kodėl turėtum mane perkelti į kitą mokyklą tik tam, kad praneščiau, kaip jam sekasi? Ar neturėtum to klausti jo profesorių, galų gale jo paties? - tai keista. Labai. Kodėl tėvui staiga parūpo, kaip Deklanui sekasi. Jei jis nesugeba susitelkti į pamokas, tai jau jo problemos ir Aurora juk neturėtų dėl to kentėti, juk taip? Ypač, kai tėvas gali paklausti jo pačio, kaip jam sekasi, gali nusiųsti pelėdą ir paklausti kokio profesoriaus ar jo koledžo vadovo. Tad kur problema?
  Aurora pradėjo eiti į priekį, bet lėtai, dairydamasi. Čia buvo itin gražu, tačiau merginai dabar tas neberūpėjo. Ji jau pasimetė šiame pokalbyje. Matyt, kad suprasti tokius bereikšmius dalykus, kaip jo brolio nesėkmės, ne jai.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #10 Prieš 8 mėnesius »
- Klausyk Aurora. - Taip ją imdavo vadinti tik tada, kai duktė pradėdavo nervinti. Dabar jie vėl traukė keliuku tolyn.
- Tiesiog tu galėtum jam padėti mokytis. Mokytojai su juo nesėdės bendrajame kambaryje. O jus gal paskirtų į tą patį koledžą. - Įdomu kur gi jie paskirtų Aurorą. - Deklanas nelankė pamokų namie. Turiu omeny neidavo į tas, per kurias buvo mokoma rašyti, skaityti ir panašiai. Todėl mokykloje jam nesiseka tie dalykai. O tu galėtum jį prižiūrėti. Pamokyti. Aišku šią vasarą tuo užsiimsiu. Bet nežinau ar to pakaks. - Jį vis dar siutino, kad deklanas praleidinėdavo pamokas namie, kai į juos ateidavo mokytojai mokantys rašto, literatūros ir panašių dalykų.
- Jis pats apie tai net neužsiminė. Apie tai, kad tavo broliui sunku rašyti ir skaityti gavau laišką iš vieno tokio. - Dabar jau Aronas atrodė tikrai piktas, kai pagalvojo apie Aurį. - JO koledžo vadovas siaubingas žmogus aišku? Nenoriu su juo turėt nieko bendro. Su kitais profesoriais pasikalbėsiu. Bet vis tiek būtų gerai, jeigu eitumėt į tą pačią mokyklą. Aišku nebus puiku, jei jus paskirs į skirtingus koledžus. Na, bet tada galėsit susitikti mokytis bibliotekoje.

*

Aurora Senkler

Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #11 Prieš 8 mėnesius »
  Na va, dabar tėvas ją pavadino tikruoju vardu, o ne trumpiniu, kaip mėgo. Tai reiškė, kad jie pradės pyktis. O juk tai turėjo būti gražus pasivaikščiojimas...
   Bet mergina klausėsi. Kol kas nieko nesakė, bandė susilaikyti, nors šiaip tokiomis situacijomis būdavo isterikė.
  Galiausiai tėvas pabaigė kalbėti, bet po visko mergina jau puolė į isteriją:
- Ką?! Tai sprendimas jau priimtas, tiesa? Kad ir kaip mane paskirs, turėsiu padėti tam idiotui mokytis?! Tėti, jis tikrai man brolis, tačiau jis pats nesimokė ir nesielgia su manimi kaip su mylima sese, tad kodėl turėčiau? O kap mano draugai? Kodėl tau visada rūpi tik jis?
  Raudonplaukė niekaip nesuprato, kodėl šioje situacijoje ji nesvarbi. Kodėl čia svarbus tik Deklanas?
- Žinai, ką aš pasakysiu? Anksčiau nesirūpinai nei vienu iš mūsų, dabar pradėjai, tačiau myli tik Deklaną! Ir žinai, jei šis perėjimas būtų dėl mano gerovės, aš mielai sutikčiau, tačiau kodėl absoliučiai viskas yra daroma dėl Deklano?! Nesuprantu, kodėl myli tik jį?

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #12 Prieš 8 mėnesius »
Jį pritrenkė toks dukters elgesys. Tai, kad ji drįso su juo tokiu tonu kalbėtis. Akimirką vyras jau norėjo sakyti, kad pasivaikščiojimas baigtas, kad viskas ir taip aišku ir bus kaip jis pasakys. Bet įdėjo pastangų susilaikyti. Juk tam ir atėjo čia, kad jie pasikalbėtų ramiai. Kaip priderėtų pasielgti tėvui. Bet po galais tai sunku. Tai sunku ir atrodė kaip didžiulis laiko gaišimas. Juk galėtų dabar imtis kokių reikalų. Bet kita vertus, kas jam turėtų būti svarbiau už paties vaikus?
- O ką Deklanas tau daro? - Iš kur galėtų tai žinoti, jei Aarono niekad nebūna namuose.
- Ką reiškia nesirūpinau? - Dabar jau kiek pakėlė toną. Tai jį žiauriai supykdė, toks dukros pareiškimas. - Aš dirbu, o tu turi viską, kas įmanoma. Gal tu norėtum, kad išgrūsčiau tave į kokį siaubingą internatą pagyventi? Tada suprastum, kaip aš tavimi nesirūpinu. - Po velnių ji turi viską. Dideli namai, visokie daiktai rūbai ir kas tik nori. Pramogos. Ji gali daryti kas patinka ir dar drįsta sakyti, kad jis ja nesurūpino? Ne, jis kaip tik davė šitai mergiotei per daug. Dėl to dabar ji ir draskė Aaronui akis.
Kažkur tolimoje galvos kertėje skambėjo ir tai, kad Aurora turėjo kitokį rūpestį omeny, bet jis pyko ir nenorėjo apie tai per daug galvoti. Dar prisidėjo ir kaltės jausmas dėl daugybės dalykų. Tarkim dėl to, kad siaubingai elgėsi su savo žmona, Auroros ir deklano motina ir jie juk tai žinojo. Deklanas tikrai buvo šitai matęs. Žodžiu tariant materialiai jo šeima turėjo viską. Bet kita prasme jie neturėjo nieko.
- Kokių Deklanas turi privilegijų, kurių neturėtum tu? Niekaip jūsų neišskiriu. tai pirmas kartas, kai prašau padaryti kažką dėl jo. Na gerai galim susitarti. Ko tu norėtum už tai, kad ramiai pereisi mokytis į Hogvartsą? - Dar vis pyko dėl jos įžūlumo. Bet stengėsi ramiau kalbėti.

*

Aurora Senkler

Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #13 Prieš 8 mėnesius »
  Klausimas, ką Deklanas jai daro, sutrikdė. Tikėjosi, kad tėvui tai nerūpės, visgi jo dažnai nebuvo namuose, kas reiškė, jog vaikų santykiai jam nerūpėjo. Tačiau Aaronas visgi paklausė, taigi teko atsakyti:
- Jis mane erzina, tikrai pasipykstam. Nors ir nėra toks jau blogas, tokios privilegijos, jog keisčiau pusę savo gyvenimo tik dėl jo, nenusipelnė. Ir ne, tėve, aš pykstu ne dėl mokyklos keitimo, o dėl to, kad tai daroma tik dėl to mažiaus.
  Aurora supyko. Matė, kad taip pat jaučiasi ir tėvas, tačiau tai jai nerūpėjo. Raudonplaukė žinojo, kad tėvui nebuvo svarbūs sūnaus mokslai, juk buvo turtingas, nebūtų tokios tragedijos, jei Deklanas būtų išmestas, tad ji vis dar nesuprato kodėl tėvas taip užsinorėjo, kad ji stengtųsi dėl jo. Bet ir taip jau tikrai pasakė daugiau, nei turbūt galėjo prieš tėvą, tad šiuos žodžius jau pasilaikė sau.
  Ji mat turi viską. O tai pareiškimas.
- O kur tėviška meilė, kodėl ją gaunu tik iš mamos?! Nors ir su ja tu... - pradėjo, tačiau nebaigė. Pabijojo jam dar pasakyti, kad šis ją skriaudžia. Jau ir taip žinojo, kad už šiuis pareiškimus kaip reikiant atsiims.
- Privilegijų? Anksčiau nepastebėjau, bet dabar kaip tik dėl jo privilegijos ir kalbi su manim! - paskui tėvas užsimanė tartis, ėmė kalbėti ramiai, taigi Aurora nutylėjo klausimą, ką tėvas paprašė Deklano padaryti dėl jos. - Žinai, vasarą būsiu namuose, tiesa? Per kiekvieną vasarą noriu penkių pilnų dienų tik mudviems! - puikiai žinojo, kad tėvas nesutiks, bet taip pat puikiai žinojo, kad vis tiek turės pereiti į Hogvartsą, nes to nori tėvas, tad bent norėjo jį suerzinti.

*

Neprisijungęs Aaronas Senkleris

  • Nuodų ir vaistų profesorius
  • *
  • 296
Ats: Northernhay sodai; Ekseteris
« Atsakymas #14 Prieš 8 mėnesius »
Pokalbis vis labiau sunkėjo ir sunkėjo. Darėsi jam tikru išbandymu.
- Supranti Rora, jis. Na jis paauglys ir daro nesąmones. Pasistenk į tai nekreipti dėmesio. Bet jei kas. Na šią vasarą pasistengsiu dažniau būti namuose, tai tiesiog ateik ir pasakyk man. Jei Deklanas tave erzins. - Aplamai draudė jiems užeiti be leidimo į kabinetą. Bet galbūt atėjo metas daryti išimčių.
- Bet gi Rora, tau liko pora metų. Suprantu, ten draugai. Bet juk tu komunikabili, susirasi ir Hogvartse draugų. Na gerai pažadu, kad jei tau Hogvartse po pirmo semestro labai nepatiks galėsi grįžti atgal į Biobetonsą. - Per daug jai nuolaidžiauji. Ji tavo dukra ir turi, privalo daryti kas pasakyta. Ginčijosi su savimi ir nenorėjo sau nusileisti.
Duktė ir toliau šaudė į Aaroną kaltinimus, kurie ir siutino ir kėlė kaltės jausmus. Buvo užsiminta net apie jo elgesį su Beatrice. Kas galėtų būti siaubingiau? Matai, jau dabar šitaip įžūlauja. Jei tu Aurorai nuolaidžiausi... Ir toliau teko ginčitis su savimi.
Tiesą pasakius nei nežinojo ką pasakyti užsiminus apie žmoną. Aišku, kad vaikai viską matydavo ir suprasdavo. Triukšmas, kai jie kivirčydavosi, ji verkdavo ir persikeldavo į kitą kambarį. Gal ir slėpė mėlynes, bet vis tiek...
Aaronas sustojo. Ketino pasakyti dukteriai, kad daugiau nedrįstų apie tai nei užsiminti, kad nedrįstų užsiminti apie savo motiną. Bet pasakė visai ką kitą.
- Taigi. Namuose tikrai yra ką pakeisti. - Panašiai jie prieš porą dienų kalbėjo ir su Deklanu.
- Visai ne. Kalbuosi su tavim, nes tiesiog noriu su tavimi kalbėtis. Na taip keisti mokyklą turęėtum dėl to, kad norėčiau, kad jam padėtum. Bet kalbuosi su tavim ne dėl kažkokių Deklano privilegijų. - Jautėsi vis labiau graužiamas sąžinės. Ypač jai pareiškus savo norą.
- Na taip. Žinoma namie. - Atsakė. Penkios dienos kartu už tą pokytį. Net jei dažnai jis elgėsi despotiškai Aurora vis tiek dar norėtų leisti laiką kartu.
- Gerai. Bet taip darysim visai ne dėl to, kad tu pereisi į kitą mokyklą. O šiaip sau.