0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
     Tai, kad Eliotas netroško noru laikytis kartu, o tik viską ištyrinėti aplink, nelabai džiugino merginą. Na, jo noras viską ištyrinėti ir sužinoti tikrai buvo mielas, tačiau, kaip Oliveris ir sakė, dabar pamoka. O jei jis kažkur pasimes? Kažkas jam nutiks? Už jį teks atsakyti Nikolei, nes ji čia vyriausia ir imdama juos kartu į mišką prisiėmė atsakomybę už šiuos du pirmakursius.
     - Šešku, kate, liūtu, vienaragiu, drakonu - kuo tik nori! - išsišiepė baltų plaukų savininkė. - Tiesa, tai sunkesnė metamorfmagijos šaka, kol ją išmokau ir įvaldžiau prireikė laiko, bet dabar galiu!
     Ir sulaukusi Oliverio patvirtinimo, mintyse įsivaizdavo mažą, baltą šermuonėlį. Bandė pajusti jo kailį, kojytes, snukutį ir įsivaizduoti tai ant savęs ir kitą akimirką merginos vietoje jau ant keturių stovėjo mažas šermuonėlis. Oho, kokie jie dideli! Aiktelėjo mintyse šermuonėlis. Jo akimis dvyniai atrodė kaip milžinai, tačiau stengdamas nekreipti dėmesio į baimę, kad jie gali jį sutraiškyti kojomis, gyvūnėlis ėmė uostinėti aplinkui ir netrukus jau užuodė kažkokį ypatingą kvapą. Nebuvo tikras ar tai tikrai tas kvapas, kurio jie ieško, tačiau nuskuodė į tą pusę ir už keliolikos metrų rado savo dydžio augalėlį, kuris tikrai ir buvo fikacija! Nesitikėjau, kad bus taip lengva. Linksmai nustebo Nikolė ir vėl įgavo savo įprastą išvaizdą. Nuskynusi fikaciją, padavė ją... kažkuriam dvyniui. Nebebuvo tikra kur kuris.
    - Žinok, nežinau dėl uogų, tad geriau neragauk. Ar ieškom dar dviejų fikacijų?

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • VI kursas
  • *
  • 152
  • Taškai: 22
  Grįžęs Ikelas susirado vazoną, žemių ir vandens. Darbas buvo sunkus, nesiginčijo. Stovėjo visas pavargęs, vos kojos laikė. Tikrai užtruko ieškodamas to augalo, tai nebuvo tokia jau lengva užduotis. Bet ką darysi, reikėjo tai padaryti.
  Ikelas nebuvo itin gražiai nuskynęs augalą ir tik pasiruošęs jį gražiai sodinti, berniukas tą suprato. Bijojo, kad augalas gali numirti, o tada profesorius labai ant jo pyktų, gal net skirtų areštą, o šie buvo vienas baisiausių dalykų, kokius tik Ikelas galėjo įsivaizduoti Hogvartse. Nežinojo, kas per juos vyks, visgi tai kiekvienas profesorius pasirinkdavo skirtingai, tačiau buvo aišku, kad nebus nieko gero.
  Galiausiai berniukas įkišo tą augalą į žemes, užbėrė jų daugiau ir palaistė. Tik savo vardo neužsirašė. Nebuvo tikras ar reikėjo tą padaryti, tačiau nusprendė, kad jei jis neužsirašys vardo, nukentės mažiau, nei tada, jei profesorius žinotų, kad nuvyto būtent jo augalas.

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • ***
  • 146
  • Personažas priklausė Erka Forrm
  Danas grįžo į klasę. Ką turėjo veikti, kad jau nesugebėjo rasti augalo? Nenorėjo to aiškinti profesoriui, žinojo, kad tada ant jo tikrai pyktų. Geriau jau nusprendė tą užrašyti, bet ne šiaip sau, o ant vieno iš vazonų. Pagalvojo, kad tada niekas negalėtų pasakyti, jog jis nedirbo. O jis tikrai dirbo. Bandė surasti tą augalą, tik, deja, nepavyko.
  Jis pasiėmė rašalo buteliuką, kurį nešiodavosi į visas visas pamokas, net jei jose niekada nieko nerašydavo, daugiausia būtent tokiems atvejams. Na, dar kartais kai likdavo laiko, jog turėtų ką veikti, tačiau jau rečiau. Ir greitai užrašė ant vieno vazono:
 
Citata
Bandžiau surasti augalą, tačiau aš paminėjau labai jau retą gėlę, todėl nepavyko. Danas de Breinas, VII kursas.
Danas pažvelgė į užrašą. Atrodė kvailai, nesiginčijo, tačiau tuo metu nieko geresnio nesugalvojo.
Kai rašysiu "Įžeidžiantys komplimentai" temoje, dėsiu brūkšnį, nes tingiu rašyt, jog atsiprašau.

  Nusikėlęs, kelias akimirkas pastovėjo, kol atsigavo. Nors keliavimas nešyklėmis nebuvo kažkoks baisus, tačiau šis dalykas jam buvo pakankamai neįprastas, todėl vis dar buvo keista.
  Jis pagalvojo, ką daryti toliau. Reikėjo pasodinti augalą į normalų vazoną, kad šis galėtų sau augti. Tačiau Walguno išsirinktas augalas buvo pakankamai didelis, todėl reikėjo gerai apsidairyti, kol jis pamatė bent kiek tinkančio dydžio vazoną. Laimei, pamatė.
  Ir grifas persodino. Nieko ypatingo, ar ne? Augalą pabandė parsinešti bent su mažyčiu žemės kuokšteliu, tačiau nepavyko. Nebuvo nieko, kas galėtų padėti, todėl beliko eiti pačiu nuobodžiausiu ir jo nemėgstamiausiu keliu - pasodinti, o po kelių savaičių pažiūrėti, kaip viskas bus, ar augalas dar bus gyvas, ar jis nenuvys. Tokio spėjimo jis nemėgo, Walgunui patikdavo būti užtikrintam.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Hestijas Mullins

  • III kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Erka Forrm
  Na, ir beliko jį normaliai paruošti auginimui. Nebuvo tikras, kam profesoriui kiekvieno mokinio pasakyti augalai, nujautė, kad tikrai buvo daug tokių, kurie šiais metais pamokose nebus naudojami. Nei augalai, nei eliksyrai. Bet kadangi tokia buvo užduotis, švilpis nesiginčijo, tik sau dirbo.
  Jis pasiėmė vazoną, žemių, vandens, žodžiu, visokio velnio, kurio reikėjo, kad augalas būtų pasodintas. Ir greitai jis pasisodino. Na gerai, gal ne pats... Deja, bet pats augalas nepasisodino, jam reikėjo Hestijo rankų. Bet, geras dalykas, švilpis jas turėjo, todėl galėjo tai padaryti.
   Berniukas užsirašė vardą pavardę, koledžą bei kursą, ir nunešė augalą. Tada apsitvarkė savo darbo vietą. Nenorėjo visko taip palikti, net jei profesoriui tai tereiškė vieną lazdelės mostelėjimą, visgi Hestijas tikėjosi, kad tai pasirodys gražus jo gestas.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ne, kol ji nepasivers šešku, Eliotas nė už ką nepatikės, kad taip gali būti. Pakeisti plaukų spalvą ar išvaizdą yra viena, bet štai pavirsti gyvūnu... Ne, tai tokia magija, kurią gali mokėti tik itin protingi žmonės. Tokie kaip tėtis ir mama. Ir dar galbūt Auris.
Bet netrukus turėjo pripažinti klydęs. Nikolės vietoje iš tiesų atsirado šermuonėlis. Eliotas spoksojo išpūtęs akis. Norėjo paimti gyvūnėlį ant rankų, bet suvokęs, kad ten vis dėlto yra žmogus, susilaikė. Tai jam buvo labai nebūdinga, bet šį kartą pavyko sutramdyti smalsumą.
- Nesutrypk jo, - pamokomai pasakė broliui ir nusekė paskui šermuonėlį. Ir jis iš tiesų rado tai, ko reikia! Na, gal, nes Eliotas neįsivaizdavo, kaip augalas turi atrodyti (tikrai neklausė, kai Nikolė tai aiškino Oliveriui). Paėmė augalą iš Nikolės ir pradėjo jį apžiūrinėti.
- Nuobodu, - pasiskundė ir pradėjo dairytis aplinkui. Beveik pamiršo, kad rankoje laiko fikaciją, ir vėl nuėjo tolyn nuo bendramokslių. Miškas buvo daug įdomiau už kažkokią žemuogę.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 877
  • Taškai: 69
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Šis gebėjimas vis labiau žavėjo, ir tai, kad jis negali būti išmoktas, gerokai nuvylė. Būtų be galo įdomu pakeisti išvaizdą. Jis galėtų atrodyti kaip tėtis. Tada pasiverstų į gyvūną. Bet... Niekada nesugebės. Kita vertus, net jeigu šito būtų galima išmokti, jam nepavyktų. Jis pernelyg nevykęs. Ta mintis šie tiek nuliūdino, bet, laimei, Nikolė pasivertė į gyvūną, tad buvo galima stebėti ją.
- Aš atsargesnis už tave, - atsakė broliui ir nusišypsojo. Dabar jie aiškiai sutarė: tai, kad mokinė gali pasiversti šermuonėliu, yra labai įdomu. Ir, žinoma, ji netrukus rado fikaciją. Oliveris leido Eliotui ją pasiimti ir linktelėjo:
- Ieškom. Man atrodo, mums jau reikėtų grįžti...
Balsas išdavė šiokį tokį nerimą - berniukui išties atrodė, kad jie čia užgaišo jau pernelyg ilgai. Aišku, Eliotas ir vėl kažkur nuėjo, bet jo brolis tikėjosi, kad pernelyg nenutols. Viskas čia buvo pernelyg baisu, ir Oliveris jau norėjo grįžti į pilį. Žinoma, namie būtų geriau, bet apie tai geriau nė negalvoti.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 126
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Kai mokiniai išvyko, Badis ant stalų sudėjo įvairiausių dydžių vazonus, o šalia kiekvieno mokinio vietos ant žemės padėjo po vieną žemių maišą. Taip pat prie maišų pastatė po kibirą, o šiltnamio gale stovinčią tamsiai mėlyną metalinę statinę kerais pripildė neišsenkančiu vandeniu, kad visiems užtektų. Įrankius darbui sudėjo ant stalų. Viską darė rankomis, išskyrus vandenį. Taip jam labiau patiko. Šiltnamis buvo pilnai parengtas. Žvalgas išsitraukė rūkytos jautienos bryzelį ir užgerdamas vandeniu skaniai užkirto. Jautiena buvo gan sunkiai sukramtoma, bet maistinga.
  Pradėjo grįžti mokiniai, tad Badžiui teko pareiti į savo vietą klasės prieky. Jis stebėjo, kaip mokiniai darbuojasi. Dėmesį patraukė vienas klastuolis, jei atmintis neklaidino - Danas. Jis nesodino augalo, o kažką rašė. Tačiau Smudge niekuo neišsidavė atkreipęs dėmesį. Toliau apžiūrinėjo mokinius.
  Po pamokos į galvą piršosi vienintelė mintis. Kad tik Hestijas susitvarko darbo vietą. Visas kitas vietas mokytojas išvalė lazdele. Vazonėlius ir vazonus išnešė prie įėjimo kurį atidarėm kad augalai gautų šviesos ir šilumos, kol jos dar yra. Perskaitė užrašą ant Dano vazonėlio. Nuo darbo neišsisuksi, pagalvojo. Tada užsiplikė kavos ir atsipalaidavo.
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.