0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 301
  • Taškai: 7
  • Lytis: Moteris
Kai nešyklė jas atnešė į šiltnamį Lina lengviau atsikvėpė. Miške nebuvo blogai, nei labai baisu. Jos nepasiklydo ir grįžo saugiai. Todėl pasisekė tikrai geriau nei praeitą kartą. Ji net pasvarstė, kad galbūt reikėtų nebijoti miško. Kad žinant ką darai viskas bus gerai. Bet ji nesigynė ir to, kad išties daug geriau ir saugiau jautėsi šiltnamyje, kur baisiausias dalykas buvo profesorius. Nors ir jis nedarė nieko baisaus. Todėl Lina tai laikė sėkminga pamoka. Tada ji ėmėsi sodinti rožę. Iškasė kastuvėliu nedidėlę duobę ir atsargiai pasodino rožę. Stengėsi nepaliesti spyglių. Nežinojo ar jie patys pavojingi ar tik jų nuoviras. Bet nerizikavo. Užbėrė laisvas vietas žemėmis ir atsitraukusi apžiūrėjo darbą. Tikrai buvo geras. Ji tik tikėjosi, kad rožė prigis. Nes į mišką ji negrįš savo noru. Tikrai ne. Galėjo tą garantuoti. Tačiau Kajai kuri dirbo šalia nesisekė taip gerai. Kaktusą jai pasodinti pavyko, bet laistydama ji netyčia palietė kaktuso spyglį. Ir... Jis pradėjo šaudyti!!!!! Lina išgirdusi įspėjimą nėrė šalin ir prisiplojusi prie žemės spyglių išvengė. Bet Kajai taip nepasisekė ir keli pataikė į žandą. Ooo ne... Iškilo pūslės. Ir atrodė nekaip. Juk jis turėjo būti ir nuodingas. Todėl suskambėjus varpui Lina išspruko ir palydėjo Kają į ligoninę. Vylėsi, kad viskas bus gerai.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 102
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Na, turbūt niekas nepasakytų, kad Eion mandagus žmogus. Bet vis dėlto nebedegino pamokų vietų. To nebedarė ir Džezefa. O visas Eion ne itin mandagias kalbas mergaitė nuleido negirdomis.
- Ką, nepatinka herbologija tau? - paklausė Džez. Negalėjo sakyti, kad jai tai baisiai patiko, mat čia dažnai nebūdavo kerų, bet mergaitei patiko gauti taškų. Tiesa, Badis buvo labai priekabus profesorius ir taškų taip lengvai negaudavai. Dažniau prarasdavai. - Kodėl nebesimokysi šio dalyko? - paklausė ji dar vieno klausimo. - Taip, aš kelsiuos su tavimmmm!.. - sušuko Džezefa jau liesdamasi prie nešyklės. Po akimirkos jie stovėjo tamsiame miške. Pradėjo eiti, o varniukė užmiršo pamoką. - Ar lauki egzaminų? Kaip sekasi mokslai? Ar reikia pagalbos? Kaip manai, kiek gausi iš egzaminų? Kokius dalykus rinksiesi po jų? - be perstojo klausinėjo ji, neduodama Eion įsiterpti.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • IV kursas
  • *
  • 324
  • Taškai: 33
Taigi Leticija grįžo. Tai, kaip greitai nešyklė suveikė žavėjo ir ji niekaip negalėjo nuslopinti savyje to jausmo. Padėjo tą daiktą ant žemės. O tada pradėjo darbuotis su parsineštu augalu. Niekada neteko sodinti ko nors. Todėl kurį laiką tiesiog spoksojo kaip darbuojasi vyresnis Grifiukas. Pasižiūrėjusi kaip jis darbuojasi atliko sėjimo darbą. Pasidarė įdomu ar augalas prigis ar ne. Koks skirtumas, juk vis tiek ketinu išlėkti iš čia. Man visai neįdomu. Bet juk buvo visai kitaip. Leticijos metai tik prasidėjo. Bet jie taip išbalansavo mergaitę. Ji galėtų jais džiaugtis, viskuo domėti, bendrauti su kitais. Galėtų stebėtis viskuo ir žavėtis ir dėl to savęs nesmerkti. Bet deja buvo kitaip. Ir viskas dėl tokio tėvų požiūrio. Kurį jie perdavė ir Leticijai.

*

Neprisijungęs Nikolė Parker

  • VII kursas
  • *
  • 188
  • Taškai: 4
  • Lytis: Moteris
     Eliotui palietus nešyklę, visi trys vienodai atrodantys berniukai persikėlė į kažkokio miško laukymę. Laimei, pro medžių lapus skverbėsi skaisti popiečio saulė ir visiškas buvo gražiai bei jaukiai nušviestas. Nikolė susimąstė kurioje Anglijos, Europos, o gal pasaulio vietoje jie randasi. Bet šiaip jau, vis laimė, kad profesorius vaikus nukeldino į tokį gražų, samanų ir įvairių burtininkų augalėlių nuklotą magišką mišką, o ne į kokią Uždraustojo miško kopiją.
     Besiteleportuodama iš Hogvartso šiltnamio į šį magiškąjį mišką, Nikolė prarado dvynių išvaizdą ir vėl grįžo į savo natūraliąją, tačiau pajutusi miško dvasią ir nuotaiką, Nikolė pavirto tarsi į mažą mielą fėją: truputi susitraukė, plaukai pabalo ir susipynė į dvi kasytes, skruostukai nuraudo, snukutis pasidarė smulkus ir mielas kaip miško fėjos, o oda šiek tiek pabalo.
     - Eliotai, tikrai, palauk! Kaip gerai, kad pasakė vardu, o tai būčiau jų nebeatskyrusi, - nuskambo laibas, plonytis balselis ir Nikolė net pati nustebo, tačiau išvaizdos nepakeitė. - Eliotai, geriau laikykimės drauge, nežinai kas gali slypėti čia, o ir paskui grįžti turėsime kartu, nes atkeliavome viena nešykle, - o tuomet atsigręžė į... ak taip, Oliverį. - Fikacija yra augalas, kuris labai primena žemuoges, tačiau aplink uogas jis augina ryškius raudonus žiedus - jie ir yra naudingiausia šio augalo dalis. Fikacija skleidžia ypatingą kvapą, kurį užuodžia tik tokie gyvūnėliai kaip šermuonėliai ir šeškai. Ką manai, būnant tokiu gyvūnų būtų paprasčiau surasti fikaciją?

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 662
  • Taškai: 68
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Eliotai, palauk, Eliotai palauk. Kiek galima laukti? Kodėl niekas nesupranta, kad jam viskas įdomu? Viską reikėjo ištyrinėti, bet brolis jį stabdė. Kad ir kaip mylėjo Oliverį, kartais tikrai negalėdavo suprasti. Kaip ir dvynys aiškiai nesuprato jo.
- Bet man įdomu, - suzyzė berniukas įsispoksojęs į mergina vėl tapusią Nikolę. Taip, tyrinėti mišką buvo smagiau nei ieškoti vieno konkretaus augalo. Kuris, panašu, dar ir labai nuobodus. Vis dėlto didvyriškai sutiko ieškoti kvailos fikacijos, tik neįsivaizdavo, kaip tą padaryti.
- Tu gali pasiverti šešku? - staiga paklausė Nikolės. Regis, visai pamiršo, kad turėtų ieškoti augalo. Spoksojo tik į merginą ir laukė, kol ji padarys tokį stebuklą. Prisiminė, kad Auris pasakojo apie animagus, bet jie negali pasirinkti gyvūno. O štai tie metam... Na, kažkas ten gali. Kodėl jis negali keisti išvaizdos? Tai būtų įspūdinga! Būtinai paprašys tėčio draugo, kad išmokytų. Jis dar įrodys šitai Nikolei, kad ji klydo!
- Mes ieškome augalo! - priminė broliui ir merginai Eliotas. Žinoma, fikacija rūpėjo mažiausiai. Berniukas tiesiog labai nekantravo pamatyti, kaip žmogus virsta gyvūnu.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 877
  • Taškai: 69
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Elioto neatsargumas gąsdino. Kas bus, jeigu jam atsitiks kas nors baisaus? Tada teks gultis į ligoninę, ir Oliveris liks visiškai vienas. Nors Nikolė atrodė esanti maloni, o ir su Sevirina neblogai sekėsi bendrauti, atrodė, kad be dvynio jis čia neištvertų nė dienos.
- Jis labai neatsargus, - sumurmėjo vyresnei mokinei, o grįžusiam broliui pasakė: - Žinau, kad įdomu. Bet mes turime atlikti pamokos užduotį.
Dairėsi aplinkui ir bandė įsivaizduoti Nikolės apibūdintą augalą. Tiesą pasakius, mielai pavalgytų žemuogių. Kažin ar fikacijos uogos valgomos?
- O jas galima valgyti? - dar droviai paklausė merginos. Linktelėjęs pridūrė: - Jeigu tie gyvūnai gali užuosti fikacijas, būtų tikrai lengviau. Bet mes su Eliotu irgi turime rasti po augalą. Labai norėčiau pamatyti, kaip tu pasiverti šešku...
Droviai nuleido galvą. Atrodė nemandagu taip prašyti vyresnės mokinės, kad ji pasiverstų į gyvūną. Apmaudu, kad pats taip negali, bet Eliotas, ko gero, nusivylė daug labiau. Jo brolis tikrai norėtų tai išbandyti.
- Eliotas turbūt bus animagas, - dar įsidrąsino pasakyti Nikolei. Žinojo, kad nuo pat tada, kai Auris papasakojo apie tokį stebuklą, brolis planavo išmokti pasiversti gyvūnu. Tik ką reikės daryti, jeigu jo gyvūnas bus, pavyzdžiui, tarakonas?..

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 921
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
AAAAAAAAAAAA!!! Ir kodėl Džezefa prie jo priėjo? Ir, svarbiausia, kodėl jis buvo toks kvailas, kad pasiūlė keltis kartu? Dabar ji neužsičiaups, nors šitos savybės Eion anksčiau nepastebėjo. Pats norėjo greičiau prastumti laiką ir grįžti prie normalių pamokų. Na gerai, nuskins tą augalą ir grįš į šiltnamį. Ten galės mokytis pradanginimo kerus. Nors vis tiek niekaip negalėjo suprasti, kodėl vadovėlyje jie daug paprastesni nei realybėje.
- Ar tu kada nors tyli? - nutaręs nesivarginti atsakinėti į milijoną klausimų pratarė Eion. - Tos uogos lapai visiškai kaip mėlynės. Žinai, kaip ji atrodo? Einam.
Nepaisydamas Džezefos nuėjo į priekį ir galiausiai rado reikiamą augalą. Ne itin švelniai patraukė ir išrovė kelias rudes. Įtarė, kad pleputė ne itin norės dirbti, todėl vieną ištiesė jai.
- Še, imk. Ir daugiau nešnekėk. Grįžtam.
Vėl paėmė nešyklę ir netgi teikėsi atsisukti į mergaitę, kad ji galėtų persikelti kartu. Vos atsidūręs šiltnamyje pasiūlė:
- Gal susitariam? Tu padarai šitą nesąmonę už mane, o aš tau padedu su transfigūracijos, kerėjimo arba apsigynimo nuo juodosios magijos namų darbais? Aš kažkokiais sodinimais tikrai neužsiimsiu. Ir ką jis man padarys? Pasmeigs peiliu? Tegul sau.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • VI kursas
  • *
  • 152
  • Taškai: 22
  Ikelas ir toliau stovėdamas kamputyje klausėsi praktikos. Ar ji buvo gera? Na... Atrodė gal ir įdomi, tik gera jos tikrai negalėjai pavadinti! Vienas dalykas, į kokį mišką nusikelsi? Gal Ikelas jame nėra buvęs, o net jei, pavyzdžiui, į miškelį šalia jo namų, galėjo atsidurti vietoje, kurioje dar nebuvo buvęs. Ir nuėjus tolėliau, kaip žinoti, kur yra nešyklė? Ikelas juk jos kilometrais nesinešios. Ar tai jau būtų mirtis?!
  Bet dirbti reikėjo. Ar Ikelas labai nenorėjo? Taip. Ar suprato, kad turi? Irgi taip. Taigi berniukas nulėkė prie nešyklės, įsikibo ir... Kitą akimirką jis jau buvo miške. Nepažįstamame, sutiko, tačiau ten, kur atsirado, buvo prakirsti medžiai, rodos, miškas paverstas gyvenamuoju plotu. Ir tai buvo gerai - jei toli nenukryps, Ikelas turėtų rasti kelią atgal.

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • ***
  • 146
  • Personažas priklausė Erka Forrm
  Danas išklausė praktikos ir pirmiausia kiek išsigando. Susirado ir šiaip retą gėlę, ir tokią, kurios miškuose beveik nebeliko, ji dažniausiai būdavo auginama soduose. Ir ką jam daryti?.. Bet po kelių akimirkų veidą nutvieskė šypsena, mat jis susivokė, kad jei ras tikrai retą augalą, atsargiai nuskins ir pasodins, turėtų būti apdovanotas!
  Tad jis priėjo prie nešyklės, vieną iš jų paėmė ir atsidūrė kažkokiame tai miške.
- Miškas kaip miškas, nieko ypatingo, gal tik maniškių pedantijų galėtų būti daugiau, - garsiai pasakė. Visai dažnai kalbėdavosi su savimi, tačiau tik tada, kai būdavo vienas, o dabar buvo kaip tik tokia akimirka. Danas neprieštaravo pasikalbėti su protingiausiu žmogumi pasaulyje - savimi.
  Danas, jau pradėdamas kiek aptingti, patraukė miško takeliu, tikėdamasis rasti augalą. Pagalvojo, kad reikėtų lįsti giliau į mišką, bet buvo ruduo, o jis nenorėjo išsipurvinti drabužių.
Kai rašysiu "Įžeidžiantys komplimentai" temoje, dėsiu brūkšnį, nes tingiu rašyt, jog atsiprašau.

  Walgunas nužvelgė profesorių. Anksčiau magijos istorija, dabar herbologija. Na, tai nebuvo taip jau blogai, mat Walgunas manė, jog herbologijoje visokių gyvačių nebus. Taip, per magijos istoriją buvo galima sugalvoti daug sunkių ir net pavojingų praktikų, tačiau grifas tikėjosi, kad per herbologiją yra kitaip. Tikėjosi, kad čia gali būti nebent nuodingi augalai, tačiau apsisaugojus su jais dirbti nebuvo taip jau ir baisu.
  Jis klausėsi mokinių atsakymų, o paskui ir praktikos. Ši neatrodė baisiai sunki, mat grifas visai mėgdavo paisvaikščiotu miške.
  Jis nuėjo prie nešyklės, vieną jų paėmė į ranką ir tada tik... Op, po kelių akimirkų jau buvo miške. Apsidairė, tačiau vadovėlyje matyto augalo - silpnosios trevorijos - nepamatė. O grifas, nors stengėsi stropiai mokytis, truputį tingėjo ilgai ieškoti, tačiau ką jau bepadarysi.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Hestijas Mullins

  • III kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Erka Forrm
  Hestijas atidžiai klausėsi ir bandė kuo daugiau išgirsti ir įsiminti, juk profesorius Smudge, vadinasi reikėjo tą padaryti!
  Išklausęs visą praktikos užduotį, Hestijas nuėjo prie nešyklių ir gana gritai nusikėlė į mišką. Vienintelis jo klausimas buvo, kokiu nežemišku būdu turėtų nuskinti augalą taip, jog jis išliktų gyvas. Berniukas nebuvo gabus herbologijoje, bet suvokimą, kad nuskynus visos šaknys, viskas tiesiog su laiku nuvys, viskam jau viskas, turėjo.
  Bet nusprendė, kad sugalvos tik tada, kai tą augalą suras. Kadangi anksčiau buvo skaitęs varovėlį, pasakė jame paminėtą augalą, tačiau ne perskaitė. Vadovėlį pasiėmė su savimi, todėl galėjo žiūrėti į paveikslėlius, tačiau piešiniai nebuvo tokie aiškūs, jam reikėjo nuotraukų. Kadangi šių nebuvo, geriausiai įvertinti situaciją būtų jį susiradus, todėl vaikis nuėjo ieškoti ir nusprendė, kad kai ras, tada nuspręs, kaip geriausia šį parsigabenti.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • VI kursas
  • *
  • 152
  • Taškai: 22
  Berniukas vaikščiojo po mišką, vis bandydamas surasti savąjį augalą, tačiau kai pasirodydavo, kad pamatydavo panašų, priėjus arčiau paaiškėdavo, kad tai būdavo tik koks nors kitas panašus augalas. O kaip tiksliai atrodė, Ikelas žinojo, mat apie šį augalą sužinojo su tėvais grybaudamas. Jie net jį parsinešė!
  Berniukas ėjo ir ėjo vos vos pramintu takeliu, retkarčiais pasukdamas į miško proskynas, tikėdamasis, kad netoli jų susiruošę įsikurti augalai, tačiau vėlgi, nesėkmingai.
  Galiausiai, jau beveik praradęs viltį, jis pamatė violetinės spalvos žiedą. Pirma mintis buvo taip, pagaliau, tačiau paskui trečiakursis susivokė, kad čia eilinį kartą galėjo būti tik panašus augalas. Ir kodėl man taip nesiseka?.. Pagalvojo Ikelas, bet visgi nukeliavo iki to žiedo.
  Ir taip, pagaliau! Lygiai toks, kokį Ikelas prisiminė. Kiek bijojo liesti, kad nebūtų kokio nuodingo gyvūno apseilėtas, juk augalas liečia daug kas, tačiau visgi tą padarė. Staigiai ir greitai nuskynė, visai pamiršęs, kad tą reikėjo padaryti lėtai, jog augalas išgyventų.

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • ***
  • 146
  • Personažas priklausė Erka Forrm
  Danas vaikščiojo ir vaikščiojo, kol pavargo. Labiausiai vaikščiojo ratais, tingėdamas skubėti ar nenorėdamas lįsti giliau į mišką, juk galėjo išsipurvinti gražiai išplautus drabužius! Surasti augalą jam buvo antraeilis dalykas, dabar galvoje daugiausiai sukosi mintys, kokiu čia būdu visiškai neišsipirvinus.
  Paskui, neradęs augalo, Danas jau pradėjo eiti miško paklote, tikėdamasis taip rast augalą, bet vėlgi, nesėkmingai.
  Dar kiek pavaikščiojęs, vaikinas nusprendė grįžti. Užtruko tikrai pakankamai ilgai, tačiau rasti augalo visgi nepavyko, nors pabaigoje tikrai pradėjo pakankamai stengtis. Jei ką, su profesoriumi ginčysiuos, aš stengiausi ir bandžiau atlikti darbą! Pagalvojo Danas. Nors šis profesorius, rodės, norėjo gąsdinti mokinius, Danas jau nieko nebebijojo. O gal labiau sau čia taip aiškino.
Kai rašysiu "Įžeidžiantys komplimentai" temoje, dėsiu brūkšnį, nes tingiu rašyt, jog atsiprašau.

  Vaikinas ieškojo augalo. Tai nebuvo tokia jau lengva užduotis, nors pasirinko augalą iš vadovėlio, lyg buvo rašyta, kad šis pakankamai dažnas. Na, žodžiu, visa informacija susimaišė su realybe, todėl tuo, kas čia buvo rašoma, grifas nebenorėjo tikėti. Pats galėjo padaryti vieną išvadą - surasti augalą nebus taip jau lengva, kaip tikėjosi Walgunas ir kaip skelbė vadovėlis.
  Vaikinas kiek laiko pasivaikščiojo ir pagaliau... Pagaliau jis pamatė tamsiai žalius, nemažus lapus. Ir tada kilo kitas klausimas - kaip jam gražiai išrautą tą augalą? Visgi, nors jis ir nebuvo labai jau milžiniškas, turėjo labai daug ilgų lapų, per kuriuos buvo sunku pasiekti augalo apačią.
  Visgi, po neilgos kovos su šiuo dirbtinuoju galiūnu, kaip jį praminė Walgunas, šis pagaliau pasidavė. O rovė grifas labai atsargiai, todėl tikrai buvo galima tikėtis, kad šis išgyvens.
  Pakankamai džiaugdamasis šia savo darbo dalimi, Walgunas nusikėlė atgal į šiltnamį.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Hestijas Mullins

  • III kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Erka Forrm
  Švilpis ieškojo augalo. Negalėjo sakyti, kad tai buvo tokia jau lengva užduotis, bet įmanoma. Viagi vadovėlyje buvo paveiksliukas, todėl Hestijas galėjo pirmąkart matomą augalą atpažinti. Bet kol kas, matant, kaip jam iki šiol sekėsi, to tikrai buvo galima nesitikėti.
  Hestijas dar kurį laiką paieškojo augalo kol pagaliau, pagaliau jį pamatė! Tas dar šiek tiek užkniso, mat, nors vaikis ir mėgdavo pasivaikščiojimus, vaikščioti kažko ieškant, nebuvo jo pomėgis. Jis ir grybauti nemėgo, o su šitu... Ieškant šio augalo žinojo, kad jo met suvalgyti negalės... Bet tai, kad pagaliau rado, reiškė vieną - pagaliau galės grįžti, persodinti augalą ir bus pabaigta. Jis pabandė atsargiai ištraukti augalą tačiau jis... Hestijas pasirinko gėlę ir... Jos kotas perlūžo pusiau!
  Bet daugiau laiko jis nelabai turėjo, mat ir taip labai ilgai užtruko, todėl tikėjosi, kad profesorius supras, jog jis netyčia. Galiausiai berniukas grįžo į šiltnamį.