0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • VI kursas
  • *
  • 467
  • Taškai: 10
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #15 Prieš 6 mėnesius »
- Taip! - per garsiai sušuko Kaja. - Brailio. Tas raštas vadinasi Brailio, - jau tyliau tarė.
Linai pasakius pavadinimą grifiukė jį prisiminė. Viena influencerė tikrai kažką apie tai yra pasakojusi. Tikiuosi, mums nereikės išmokti to rašto. Aš tikrai tingiu, pagalvojo.
- Taip, reikės paklausti per kerėjimą, - sutiko ketvirtakursė.
Kaja grįžo prie Linos, mat draugė vadovėlyje surado tą palengvinimą.
- Kerai? - paauglės balse pasigirdo nusivylimas. - Ech, man nesiseka kerėti. Tu, jeigu nori, gali bandyti, o aš pagaudysiu taip, - nusišypsojo.
Ir vėl nuėjo gaudyti drontų, nors labiau apsimetė, kad gaudo. Juk profesorė vis tiek nemato, ką Kaja veikia. Ir taip aišku, kad net ir labai stengiantis jai nepavyktų pagauti gyvūno, tai kam vargti? Reikia tik vaidinti, kad mokinė dirba, jog kiti nepaskųstų.
Tačiau Kajai greitai atsibodo vaikštinėti ir bėgioti po klasę. Bet ji pamatė, kaip vienas pirmakursis švilpis bandė pasikviesti drontą kažkokiu maistu. Koks ten maistas, Kaja namatė, tačiau drontas išties pagriebė jį berniukui iš delno. Tiesa, paskui iškart išnyko, bet vis tiek. O jeigu ir Kajai pavyktų pamaitinti drontą?
- Pabandysiu jį pašerti! - sušuko šviesiaplaukė Linai.
Iš kuprinės Kaja išsiėmė žiobarišką šokoladuką. Dažnai kuprinėje turėdavo šokoladukų, nors dabar jai ir nebuvo galima jų valgyti. Bet buvo pripratusi turėti. Na, kartais ir suvalgydavo, žinoma. Šiek tiek jo atgnybusi bandė įsiūlyti drontams. Tačiau jiems, regis, šokoladukas visai nerūpėjo. Buvo smalsu, kuo gi švilpis pavaišino paukštį, tačiau paklausti keturiolikmetė kažkaip neišdrįso.
Pasidarė visai nuobodu, o kai vienas drontas pramovė pro grifę vos jos neparversdamas, tapo ir vėl baisu. Dūsaudama Kaja pamokos pabaigoje nuėjo prie profesorės ir tarė:
- Profesore, aš esu Kaja Adams. Labai stengiausi sugauti drontą visą pamoką, - na, šiek tiek melavo. Tikrai nebuvo taip, kad Kaja labai stengtųsi. - Bet man nepavyko, - bandė nutaisyti kuo liūdnesnį balsą.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • V kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 9
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #16 Prieš 6 mėnesius »
  Ikelas bandė pagauti drontą, tačiau nesėkmingai. Šie padarėliai buvo pernelyg greiti, bet juk turėjo būti būdas, kaip tą padaryti lengviau, ar ne? Profesorė kažką minėjo, tačiau Ikelas nieko neprisiminė.
  Tačiau jam gaudant drontuką (jis toli gražu nebuvo drontukas, buvo mielas, storas gyvūnėlis, tačiau Ikelas jį taip praminė. Ir tada... Prie jo priėjo Eion! Vaikis jau žengė kelis žingsnius atgal, tačiau Eion, rodos, buvo nusiteikęs draugiškai.
- Labas... - tyliai ištarė, tikrai negalėdamas patikėti, jog Eion norėjo su juo tiesiog pakalbėti. - Sunku, o tau?! - jau kiek džiaugsmingiau pasakė. - Tu nori draugauti?.. - kažkaip išsprūdo ir tik tada vaikis suprato, ką pasakė. - Uoj! - sureagavo irgi balsu. Žinojo, kad jei sakys tai, ko kitisi, kiti žmonės darys prirešingai. Tai jis vis dėlto nebus draugu? Pagalvojo dabar jau labai nusiminęs, silpna šypsenėlė kaipmat dingo juo veido.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 162
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #17 Prieš 6 mėnesius »
Apie kokius kerus kalbama Sevirina iškarto suprato. Tai buvo Levioso kerai. Mergaitei neteko jų naudoti daug, tačiau yra bandžiusi ir suveikė. Šį kart naudotis jais nelabai norėjo nebent kritiniu variantu. Pamačiusi kaip drontai išbėgo pro visą klasę Sevirina pasiruošė juos gaudyti. Jie bėgiojo ir pranykinėjo kiekvieną kartą švilpiukei prisiartinus prie jo. Mergaitė suprato, jog taip paprastai dronto nesugaus. Taigi nors ir ši idėja nelabai patiko Sevirinai, bet ji išsitraukė lazdelę ir mostelėjo ištardama Levioso. Kad ir kaip tikėjosi, jog pavyks paukštis išnyko. Mergaitė atsiduso, bet nepasidavė. Ji ir toliau svaidėsi kerais ir bėgiojo paskui drontus. Tai darydama visiškai nepajautė ir nepamatė, kaip įsibrėžė į ranką, kuri pradėjo kraujuoti. Neskaudėjo todėl Sevirina ir toliau bandė sugauti gyvūną. Ir vėl nepavyko todėl antrakursė nusprendė sustoti ir pagalvoti. Susikišusi rankas į kišenes pajuto maišelį, kuriame buvo kažkas valgomo. Išsitraukusi iš kišenės maišelį pamatė, jog tai riešutų maišelis. Norėjo įsikišti viena į burną ir suvalgyti, bet to padaryti negalėjo, nes buvo pamokoje. Bet visgi riešutai čia buvo nebereikalo. Mckenna prisiminė, jog drontai valgo riešutus. Nebuvo užtikrinta, bet verta pabandyti. Nors nežinojo ar tikrai pavyks, kadangi triukšmas buvo nemažas, o ir toks minimalus chaosas klasėje. Drontai lengvai galėjo vien išsigąsti šalia bėgančio vaiko, bet Sevirina bandė ir visiškai nekreipė dėmesio į žaizdą ant rankos, kuri tuoj pradės kraujuoti, o kraujas lašėti ant grindų.

*

Neprisijungęs Lina Catamans

  • IV kursas
  • *
  • 275
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #18 Prieš 6 mėnesius »
- Ša Kaja! Jau ir tai nemanau, kad mandagu apie tai kalbėti tai ir dar nereikia skelbtis.
Tyliai pabarė draugę Lina. Ir greitai apsidairė ar profesorė nenugirdo. Būtų labai nesmagu prisidirbti pirmą dieną. Gaila, bet ji negalėjo suprasti ar profesorė girdėjo jų pokalbį ar ne. Velnias ar negalėjom patylėti... Jei ji bus girdėjusi tai ir nemandagios pasirodysim ir dar tinginės, nes nieko nedaram tik plepam. Lina supyko ant savęs. Tada dar kartą perskaitė kerus ir pasiryžo, bent vieną drontą sugauti. Užteks jau plepėti. Kai Kaja pasakė, kad jei nesiseka kerėti ir ji pabandys ji pašerti Lina sutiko ir pritarė jai.
- Gerai pabandykim taip. Gal nors kuriai pavyks. Ir žinai reiks kada pasimokyti kerėti kartu.
Pridūrė linksmai. Bet kalbėjo rimtai. Galvojo, kad reiktų kartu pasimokyti. Tada susirado vieną drontą kurio niekas negaudė ir pasileido paskui jį nukreipusi lazdelę. Bent drontas ją pastebėjo ir dingo. Ji nusikeikė mintyse ir išsirinko kitą drontą.
- Levioso.
Šį kartą jos kerai prašvilpė pro šoną. Velnias... Nesisekė jai šiandien. Bet ji susikaupė ir pabandė dar kartą. Šį kartą jai pavyko ir drontas niekur neiškeliavo. Tada ji greitai prie jo priėjo ir atsargiai paėmė. Tada apsidairė Kajos, bet ją jau pamatė prie profesorės. Prie jos dtonto nesimatė. Negi jau spėjo atiduoti? Galėjo ir manęs palaukti. Gal išties reikėjo bandyti pašerti. Bet priėjusi ji išgirdo, kad Kaja pasakė, kad stengėsi, bet jai nepavyko. Norėjo sakyti, kad nesistengė labai ilgai, bet pažvelgusi į laikrodį pamatė, kad jau beveik pamokos galas. Negi visą pamoką praplepėjom ar aš taip ilgai drontą vaikiausi? Nusistebėjo mintyse. Tada palaukusi kol draugė baigs kalbėti, ji priėjo prie profesorės ir pasakė:
- Profesore, mano vardas Lina Catamans. Man pavyko pagauti vieną drontą. Stengiausi, bet deja tik vieną. Ar man dabar jį į narvą įleisti?
Tai pasakiusi atsiprašydama nusišypsojo draugei. Buvo liūdna, kad tik jai pavyko.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 799
  • Taškai:
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #19 Prieš 6 mėnesius »
Stebėti, kaip mažius stengiasi dirbti, buvo keistai smagu. Eion labai nenorėjo užsiimti gyvūno gaudymu. Jeigu reikėtų, pavyzdžiui, bandyti jį išdresiruoti, būtų visai kas kita. Bet gaudyti?.. Jis nebus magizoologas, tad tikrai neprireiks tokių dalykų. Tiesa, netrukus beveik pamiršo esąs pamokoje - vargšelis Ikelas privertė suprunkšti.
- Man tik įdomu, kaip tau sekasi šioje pamokoje, - tarstelėjo penktakursis ir apsidairė klasėje. Panašu, kad niekam labai nesisekė, o tai kažkodėl pataisė nuotaiką. - Žiūrėk, ten vienas ramus, - parodė į iš tiesų nė nejudantį drontą. - Manau, galime tiesiog nueiti ir jį paimti.
Nedvejodamas nužygiavo link paukščio. Jau atrodė, kad iš tiesų pavyks jį labai paprastai pačiupti, bet paskutinę akimirką drontas išnyko. Eion nepatenkintas susirado akimis Ikelą ir jam išrėžė:
- Tai ko tu jį išgąsdinai?!
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 87
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #20 Prieš 6 mėnesius »
Dvyniai buvo geri draugai. Tiesa, Oliveris gal kiek per ramus, bet vis tiek geras draugas.
- Taip, turiu palapinę. Galėtumėme netgi užsikurti laužą ir kažką pagaminti. O po to eitumėme gulti... - pirmą sakinį pasakęs garsiai, Kristupas nesuvokė, kad pradėjo tyliai šnekėtis su savimi.
  Jis su dvyniais nusekė prie kampe tupinčio dronto.
- Oliveri, sugausim kiek reikės, dabar reikia bent pirmą pričiupti. Kažkuris iš jūsų pabandykite panaudoti Levioso kerus. Dar vienas gali bandyti fiziškai sučiupti drontą. O aš mėginsiu naudotis savo magija. Gerai? - išdėstęs planą paklausė vaikis. Jie jau buvo gana priartėję prie dronto. - Tik nerėkit ir nedarykit staigių judesių, antraip jis išsigąs. Ir neikit per arti. - Kristis sustojo. Susimąstė, kokį dvasių magijos triuką panaudoti. Greitai nusprendė naudotis geriausiai išmoktu - minčių kalba su gyvūnais. Susikaupė.
- Dronte? - kreipėsi mintimis, kurias nukreipė paukščio adresu. - Aš ir mano draugai nenorime tau nieko blogo. Mes tave pasistengsime kuo švelniau paimti. - kalbėjo, nesitikėdamas tuo ką nors išpešti.
- Ne. Jūs, kaip ir kiti, imsit svaidytis kerais. Ir griebsit mane, išpešdami pusę plunksnų. Neleisiu to. Priimu tik senąją magiją. - gyvūnas tai patvirtino.

*

Neprisijungęs Hestijas Mullins

  • III kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #21 Prieš 6 mėnesius »
  Mergaitei prisistačius Hestijas nusišypsojo, tačiau ji tuo pačiu paklausė, ar jis žino kokių būdų, kaip lengviau pagauti drontą, va tai Hestijo jau nedžiugino.
- Ne, - atsiduso. Tai nebuvo labai gerai, nes drontai, nors ir nebuvo milžiniški paukščiai, neturėjo ilgų kojų, visgi buvo labai greiti. Ir tai tik per tą prakeiktą teleportaciją. Aš nesiteleportuoju, bet kažkaip atsiradau klasėje, taigi ir jie turėtų sugebėti čia išbūti ir be jos. Suirzęs pagalvojo, mat praktika buvo labai sunki. - Beje, aš Hestijas, - prisitatė berniukas. - Turbūt geriausia tiesiog pradėti gaudyti...
  Hestijas nusižiūrėjo vieną drontą. Jis buvo panašus į kitus, gal vos vos didesnis, tačiau berniukas tikėjosi, kad tai jam greičio ir intuicijos neprideda. Ir pradėjo lėtai žingsniuoti šio link. Skaityti vadovėlyje Hestijas neturėjo noro, jis tenorėjo greičiau sugauti drontą, įkalinti jį ir ramiai laukti pamokos pabaigos, o šiai pasibaigus, nubėgti į kiemą, gal nukeliauti ir prie ežero.

*

Neprisijungęs Eliotas Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 526
  • Taškai:
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #22 Prieš 6 mėnesius »
Šios dienos vakaras nusimatė tiesiog puikus. Akivaizdu, kad Eliotas apie mokslus šiandien jau negalvos. Mielai būtų dabar pat ėjęs į mišką ir įsitaisęs palapinėje. Bet... Ir vėl teks laukti! Šiaip ne taip sulaukęs Hogvartso nenorėjo ir čia daryti to paties. Deja, išeiti iš pamokos negalėjo (o jeigu ir būtų galėjęs, Oliveriui tai tikrai nepatiktų), tad teko mokytis. Ar bent apsimesti, kad tai daro, ir tikėtis, kad brolis duos nusirašyti namų darbą.
- Geras. Būtinai eisim, - entuziastingai pritarė Kristupui, o tada atsisuko į paukštį. Nežinojo, kokių kerų reikia, tad nė neketino jų bandyti. Žvilgtelėjo į Oliverį ir tikėjosi, kad jis susipras kerėti. Vis dėlto jo dvynys ne koks kvailys, tad būtinai padarys tai, ką reikia. Jie pagaus drontą, o nematanti profesorė nė nesupras, kad trise padarė vieno mokinio darbą. Nutaręs, kad laukti labai nusibodo, berniukas puolė paukščio link.

*

Neprisijungęs Ikelas Garver

  • V kursas
  • *
  • 149
  • Taškai: 9
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #23 Prieš 6 mėnesius »
- Na, sekasi gerai... - sušnibždėjo berniukas, tačiau kiek nuliūdo, mat tikėjosi, kad dabar Eion užsimanė tapti jo draugu. Deja, tokio stebuklo nereikėjo tikėtis ir Ikelas... Ikelas vėl liko paskutinio kvailio vietoje!
  Bet tada Eion... Jis pamatė ramų drontą! Ar tai galėjo būti šios sunkios pamokos išsigelbėjimas? Galbūt, tačiau reikėjo, kad pirma tai tikrai įvyktų, o tada jau spręsti.
  Tačiau tada vaikinas jį apkaltino, kad šis išgąsdino drontą.
- Bet aš čia stovėjau... - pasakė, mat visą laiką tik stebėjo dirbantį Eion. - Aš nenoriu su tavim dirbti, - vos laikydamas ašaras pasitraukė nuo berniuko, tada nusisuko ir nužygiavo į kitą klasės kampą.
  Ten jis pamatė vieną drontuką, kažko labai bijantį, žinoma, tai privalėjo būti žmonės. Bet Ikelas juk nieko blogo nepadarė!
- Drontuk, aš tau nieko blogo nepadarysiu, - pasakė ir pradėjo lėtai žingsniuoti drontuko link, tačiau vos tai išgirdęs, paukštis tik išnyko ir atsirado už jo. Aš galiu! Pasakė sau Ikelas ir šoko ant paukščio. Šį sugavo, tačiau drontas staigiai pradėjo peštis, panikuoti, klykti. Matyt, berniukas jį užgavo. Bet aš nieko blogo nenorėjau...
  Ikelas nunešė drontą į narvelį ir nuėjo į tą patį kampą bei ten atsisėdo. Tikėjosi, kad čia Eion jo nepamatys.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • III kursas
  • *
  • 690
  • Taškai:
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #24 Prieš 6 mėnesius »
Eliotas ir Kristupas ir toliau kalbėjosi apie tuos šiurpinančius planus. Na jau ne, Oliveris tikrai nei į jokį mišką ir tuo labiau ten nenakvos. Ar jie visai išprotėjo? Reikėjo kuo greičiau pranešti Auriui, bet kad berniukas nenorėjo būti skundikas. Brolis pernelyg juo nusiviltų. Tad ką daryti?
Pirmiausia, žinoma, reikėjo sugauti tą paukštį. Eliotas nė neišsitraukė burtų lazdelės (kas stebino, mat brolis atrodė visada nusiteikęs naudoti burtus), tad panašu, kad to teks imtis jam. Tik tiek, kad kol kas nelabai tesisekė. Kartą pavyko alohomora ir lumos, bet nieko įdomesnio Oliveris kol kas nesugebėjo padaryti. Tikras nevykėlis... Vis dėlto dabar kuo ryžtingiau nukreipė lazdelę į drontą ir ištarė:
- Levioso.
Iš lazdelė iššovė kažkoks spindulys, tačiau paukščio aiškiai nepaveikė. Nusiminęs Oliveris gūžtelėjo pečiais. Jam ši pamoka pasirodė per sudėtinga. Nieko nesugeba, ir tėtis juo nusivils. Tai labai liūdino ir netgi gąsdino, bet berniukas stengėsi apie tai negalvoti. Tikėjosi, kad Kristupas išgelbės situaciją, nors paukštis jau spėjo išsigąsti Elioto. Ką gi, viskas tiesiog beviltiška.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 211
  • Taškai: 9
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #25 Prieš 6 mėnesius »
- Gražus vardas. - Išsprūdo visai netyčia. Juk nenorėjo niekam iš tų kvailų burtininkų būti maloni. O tai jau ne pirmas žmogus, su kuriuo gražiai elgėsi.
- Kelintam kurse mokaisi? Moki kerėti? - Priėjo prie berniuko. Hestijas sėlino prie paukščio.
- Palauk. Reikia kažkokio plano. Rimtai manai, kad rankomis tiesiog sučiupsi paukštį? Ir kas, kad nemoka skraidyti. O jei sugausi ir jis kirs snapu? Arba tiesiog pranyks. Gal moki išburti virvę? Gal būtų su ja lengviau pagauti. Arba palauk. - Leticija grįžo atgal. Kuprinėje susirado sausainėlių pakelį. Porą paėmė.
- Gal su maistu pavyktų? Ramiai atsitūptume. Gal jie patys prieitų. Tada ir pagautume. - Dėstė mergaitė. Ar aš tikrai siūliau išburti virvę? Klausė savęs. Bet juk tai siaubinga. Virstu ragana. Tikrai taip ir yra. Kodėl išvis aš darau tai, ką sako mokytojai? Kokia prasmė čia kažką daryti, jei man to nereikia? Bet įprotis klausyti kol kas buvo per daug giliai įsišaknyjęs.

*

Neprisijungęs Kristupas Danil

  • III kursas
  • *
  • 87
  • Taškai:
  • Neprasidėk su žvalgais.
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #26 Prieš 6 mėnesius »
Kristupas suprato, kad drontas leistų jį paimti, tik jei vaikis naudotų šitą priešistorinę magiją. Bet Badis pirmame kurse jam sakė, kad dvasių magiją naudotų tik esant būtinam reikalui, o dabar tokio nebuvo. Buvo tiesiog pamoka. O po uniforminiu megztiniu gulėjo lazdelė. Bet Danil ji buvo tik kaip daiktas, kuriuo neįmanoma naudotis. Jam juk net paprasčiausi lumos kerai nepavykdavo. Badžio neklausyti gerai išauklėtam švilpiukui atrodė didelis nusižengimas. O Badis liepė nekristi į akis su šia Kristupo magija.
  Kristupas kuo ryžtingiau išsitraukė lazdelę. Paėmė kaire ranka, o dešinį delną ištiesė į priekį. Dėl visa ko. Ir mostelėjo lazdele. Be jokio burtažodžio, tiesiog belekaip. Aišku, nieko nenutiko. Eliotas puolė link dronto. Oliveris paleido kerus, bet jie nesigavo. O Kristupas irgi nieko nemokėjo daryti. Na ir pamoka, pamanė sau. Drontas išsigando Elioto ir... pradingo. Kristis kažkur kitam klasės gale pamatė plunksnų debesį.
- Ten! Drontas ten! - suriko dvyniams. O tada, kad ir koks entuziastingas atrodė, lėtai, ramiai nusėlino prie paukščio. Iš nugaros prisiartino prie jo. Tyliai žengė lėtą žingsnį pirmyn. Po to dar vieną. Pagalvojo, kad pravertė iš Badžio išmoktos žvalgų pamokos. Kristupas priklaupė. Rankos buvo per dešimt centimetrų nuo dronto. Danil tiesė jas artyn. Nors rankas maudė nuo laikymo ore, jis tai darė baisiai lėtai. Liko centimetras... keli milimetrai... Priartėjęs prie pat, berniukas suprato turėsiąs padaryti staigų judesį. Susikaupė. Kai tik niekas aplink nerėkė ir nelakstė, jis čiupo paukštį. Ir jam pavyko! Drontas buvo jo rankose! Kristupas tvirtomis ir stipriomis rankomis jį suspaudė. Kad nejudėtų. Ir mostelėjo dvyniams prieiti.

*

Neprisijungęs Hestijas Mullins

  • III kursas
  • *
  • 101
  • Taškai:
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #27 Prieš 5 mėnesius »
- Ačiū, - kiek paraudonavo Hestijas, mat nemėgo, kai jį kas nors giria. - Antrame, o tu kelintame? Pirmame? - spėjo, kad ji tik šiais metais atkeliavo į Hogvartsą, mat švilpis šios mergaitės iki šiol nebuvo matęs. Ji atrodė ne vyresnė nei trečiakursė, o jo kurse šios tikrai nebuvo. - Jei mokaisi pamokose, išmoksti kažką, - gūžtelėjo pečiais, mat tokio klausimo nesitikėjo.
  Leticiją jį stabdė, mat norėjo sugalvoti kažkokią strategiją. Strategija? Kam? Paklausė savęs, mat pats nemanė, kad jos reikia. Berniukas tikėjosi, kad ir taip pavyks pagauti drontą.
  Pradėjo vieną vytis ir kaip šoko... Deja, drontas greitai išnyko, o Hestijas stipriai susitrenkė galvą. Skaudėjo, visos mintys apie paukštį staigiai išgaravo.
- Žinai, gal aš nebenoriu pagauti to paukščio, - pasakė priėjęs prie Leticijos. Susiraukęs vis trynėsi galvą, nes tikrai labai skaudėjo.

*

Neprisijungęs Leticija Mendel

  • III kursas
  • *
  • 211
  • Taškai: 9
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #28 Prieš 5 mėnesius »
- Pirmame. - Atsakė mergaitė. Tada nesuprato ar jis čia norėjo pasišaipyti ar ką. Juk tiesiog paklausė ar gali iškerėti virvę. Iš kur ji gali žinoti ką moka ir ko nemoka šitas berniukas. Nusprendė su juo daugiau nekalbėti. Be to jis ir nesiruošė pamąstyti kaip pagauti paukštį. Pabandė ant jo šokti, Leticija stebėjo tai. Vaikas paukščio nesugavo. Priėjęs pasakė, kad nebenori gaudyti dronto. Buvo matyti, kad jam skauda.
- Todėl ir sakiau, kad reikia pagalvoti. Juk aišku, kad tai greiti paukščiai. Tau gal reiktų ką šaltą prisidėti prie galvos, tada bus geriau. Gal eik paprašyk profesorės. - Bandė viską pasakyti abejingu tonu, bet nežinojo ar gavosi. Pats kaltas. Pagalvojo. Tada susirado ramesnį paukštį. Pritūpė nuo jo kiek tolėliau ir atkišo sausainį. Šiaip abejojo, kad taip pavyks. Manė, kad gyvūnas tikrai neprieis taip arti. Bijos. Jei nori ką jaukintis, tai reikia maistą dėti toliau nuo savęs. O tik tada po truputį artinti. Buvo skaičiusi ir pasakose ir šiaip visokiuose romanuose.

*

Neprisijungęs Sevirina Mckenna

  • III kursas
  • *
  • 162
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • To The Stars Who Listen
Ats: Magiškų gyvūnų priežiūra; I pamoka
« Atsakymas #29 Prieš 5 mėnesius »
Šalia pamatė Sevirina gan ramiai stovintį drontą. Mergaitė lėtai pradėjo artintis prie jo laikydama delne riešutus. Tikiuosi jeigu pavyks jie ir rankos nenukąs. Ji lėtai judėjo artyn. Drontas iš pradžių nereagavo į šviesiaplaukę. Tai buvo neblogai ir Sevirinos galvoje prasidėjo kauptis mintys, jog gal pavyks ir be riešutų sugauti drontą. Šios mintys baigėsi, kai drontas atsisuko ir išsigando mokinės, bet neišnyko. Riešutų kvapas gundė. Mckenna žiūrėdama į paukštį ir nejudėdama mintyse meldėsi, jog jis prieitų prie Sevirinos delno pilno riešutų. Nors nežinojo ar tai geras sprendimas, bet švilpė priėjo truputį arčiau dronto. Tai buvo nuostabu, kai jis neišnyko. O dar nuostabiau, kai prikišo snapą prie riešutų ir paėmė vieną. Antrakursė apsidžiaugė, bet kolkas nieko nedarė. Kai drontas dar daugiau prisiartino ir toliau valgė riešutus Sevirina atsargiai suėmė paukštį. Pagaliau! Jis toks švelnus. Nešė paukštį ir džiaugėsi mergaitė. Ėjo link profesorės ir šiek tiek jaudinosi. Eidama švilpė pajautė perštėjimą rankoje. Pasuko ranką, jog pamatytų ar labai susižeidė, bet nepaleido paukščio. Pažiūrėjusi į žaizdą tyliai aiktelėjo. Žaizda nebuvo maža.
  - Sveiki, aš Sevirina Mckenna sugavau drontą, - tvirtu balsu tarė ir padėjo paukšti į narvą, - atsiprašau, bet gal turite, kur nors gydymo priemonių ar servetėlę kokią nors? - paklausė šviesiaplaukė, - susižeidžiau ranką, bet galėčiau pati susitvarkyti.