0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

LucasHugo

  Londone, vienoje iš mažesnių gatvelių, stovi iš išorės senas, tačiau viduje jaukus pastatas, kuriame įsikūrė gyvūnų prieglauda. Šioje gyvūnų prieglaudoje galima rasti įvairių - tiek paprastų, tiek magiškų - gyvūnų, tačiau dėl šios priežasties ji yra užburta, kad nepamatytų žiobarai. Iš išorės tai paprastos parduotuvės pastatas, kurį puoša iškaba "Pamestos Sielos".
  Kalbant apie gyvūnus, ši prieglauda yra labai universali. Globoja tiek sveikus, ką tik gimusius kačiukus, tiek sužeistus ar labai ligotus okamius, tad ši turėjo būti ne kartą padidinta kerais.
  Prieglaudos viduje pasitinka šviesiai rudų sienų koridoriukas, iš kurio išeina įvairūs kambariai, tiek magiškiems, tiek žiobariškiems gyvūnams. Pačioje pabaigoje yra šeimininko, Luco Raphaël Hugo, kabinetas, tačiau jame dirba ne tik jis, burtininkas čia kalbasi su mokiniais ar savanoriais, svarbius dalykus aptaria su norinčiais priglausti augintinius žmonėmis. Kabinete yra magiška lenta, kurioje visada užrašyta, kokių ir kiek, kokios veislės ir padėties gyvūnų gali rasti, o atsiradus naujam ar kokiam atradus namus, lenta pati pasikeičia.
  Užėjus į prieglaudą, jus pasitiks ne tik malonus šeimininkas, bet ir maišalynės kvapas bei įvairūs gyvūnų garsai, kuriais jie išreiškia meiles, pykčius ir aistras, kurių per storas sienas nesigirdi.

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
  Gražusis šeštadienis. Turbūt geriausia diena savaitėje. Kodėl? Na... tai nėra koks trečiadienis, kai jau įsidirbi ir pradedi pavargti, nors matai, kad prieš akis dar pusė savaitės. Bet ir ne sekmadienis, kai žinai, jog rytoj vėl prasideda sunki savaitė ir dėl to labai sunku atsipalaiduoti.
  Lucas sukosi prieglaudoje. Čia buvo jo namai. Kur jis dar galėjo leisti nuostabų savaitgalį? Su draugais? Na, gal tai ir buvo nebloga mintis, tačiau po paskutinio susitikimo su Džošu jie tris valandas gulėjo ir gėrė valerijoną, todėl gal tai turėjo atmesti. Pramogauti tokiame amžiuje jau nelabai norėjosi, todėl beliko dirbti mylimiausią egzistuojantį darbą - suktis savo prieglaudėlėje, supuoti naujagimius bei ligonius, žaisti su padykėliais ir gal, niekada negali to nuspėti, sulaukti rimto žmogaus skambučio į duris, kuris yra pasiruošęs priglausti vieną benamiuką.
  Taip sėdėdamas savo kėdėje ir sūpuodamas katiniuką Žvilgį, tokį skambutį ir išgirdo, todėl, vis dar laikydamas katinėlį, nutipeno prie durų bei jas atidarė.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Sakura beprotiškai jaudinosi. Juk šiandien ta diena, kai ji galbūt pamatys (ir, žinoma, pasiims) Deitą. Prieglaudos savininkas laiške minėjo nedėti daug vilčių, tačiau baltapūkė jų sudėjo nepaprastai daug. Ji labai, labai, labai, ji tiesiog beprotiškai tikėjosi, kad tas šuo bus būtent Deitas.
Dabar ji negalėjo patikėti, kaip leido Džordžui išvežti Deitą. Apskritai, kaip ji galėjo draugauti su Džordžu. Su juo gyventi. Bet laikas gydė žaizdas, šiuo metu mergina jautėsi visai neblogai. Labai norėjosi pakeisti darbą. Tačiau jokio tinkamo kol kas nerado.
- Ačiū tau, kad sutikai mane palydėti, - padėkojo mėlynakė Adrijui.
Tuomet paskambino skambučiu į duris. Jas atvėrė senolis su kačiuku rankose. Sakura įžengė į prieglaidą, apsidairė.
- Laba diena, - pasisveikino ji. - Aš ieškau prieglaudos savininko, vaikino, vardu Lucas. Rašiau jam laišką, yra tikimybė, jog šioje prieglaudėlėje yra mano šuo...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Buvo vienas iš jo laisvadienių. Todėl niekur neskubėjo. Turėjo visą dieną sau. Ir tai buvo gerai, nes šiandien jie susitiko su Sakura.
Adris kartu su mergina priėjo prieglaudą. Labai tikėjosi, kad ji ten ras savo augintinį. Žinojo, kad draugė labai nusimins, jeigu jo ten nebus.
- Nėra už ką. - Plačiai nusišypsojo. Jam labai patikdavo su ja kažkur eiti. Tiesiog jausdavosi ramiai ir labai patogiai su Sakura. Kaip mokyklos laikais.
Duris jiems atvėrė kažkoks senučiukas. Rankose laikantis kačiuką.
- Sveiki. - Pasisveikino jis ir paskui merginą įėjo vidun. Net jis daug jaunesnis už mane. Galvojo žiūrėdamas į žilaplaukį.
Daugiau nieko nesakė. Žvalgėsi po koridoriuką. Laukė kas gi bus toliau. Šį kartą labai jau norėjosi mokėti nuspėti, išpranašauti ateitį ir žinoti ar iš prieglaudėlės jiedu išeis kartu su prarastu šunimi ar be jo.

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
  Lucas atidarė duris ir nužvelgė jaunuolius, nusprendusius užeiti čia. Pamatė vaikiną ir merginą. Kažkodėl atrodė, kad baltų plaukų, liekno sudėjimo, mėlynomis akimis mergina čia buvo svarbesnė. Turbūt ji norėjo priglausti kokį benamį gyvūnėlį, o jos vaikinas tik lydėjo ją.
- Bonjour, - pasisveikino jis, visai nepajausdamas, kad ir vėl pradėjo kalbėti gimtąja kalba. Kažkaip paskutiniu metu labai staigiai persijungdavo iš vienos kalbos į kitą, to net nejausdamas. O merginai pasakius, kad jo ieško, Lucas pasimetė, tačiau greit susivokė, kad tikriausiai ši nežinojo, kaip jis atrodo. Bet vyras neprieštaravo, kad jį vadintų vaikinu. - Taip? - paklausė, norėdamas išgirsti priežastį, kodėl porelė čia atkeliavo. Ir išgirdo, čia ta pati Sakura, kuri ieškojo šuns. - Šuns?.. Eime, - šiltai nusišypsojo ir pasitraukė, leisdamas jaunuoliams įeiti į vidų.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Šis prieglaudos darbuotojas, o gal savanoris, atrodė išties mielas ir šiltas žmogus. Buvo įdomu, ar katinukas, esantis rankose, yra jo, ar tai vienas iš prieglaudėlės gyventojų. Aišku, tas susidomėjimas - niekniekis. Niekniekis, palyginus su tuo, kokie jausmai dabar virė merginos viduje galvojant apie Deitą.
Jeigu jis čia. Deitas. Ar jis išvis Sakurą prisimins? O jeigu ne? O galbūt jis dabar nekęs Sakuros? Gal puls ją? Mergina beprotiškai jaudinosi. Pažvelgė į Adriją tarsi prašydama jo kažkokios pagalbos, nors ką jis dabar galėjo padaryti? Nieko.
- Aš Lucui aprašiau savo šuns išvaizdą ir būdą, - pasakė Sakura. - Jis... jis atrašė, jog prieglaudoje yra panašaus apibūdinimo šuo... Ar... ar Lucas šiandien yra prieglaudoje?
Ji labai norėjo pamatyti būtent Lucą. Juk jis laiške minėjo, jog reikės atlikti procedūras, įrodančias, kad šuo yra Sakuros. Ar be jo galima bus visa tai padaryti? Jeigu vis tik Deitas čia yra, ar be prieglaudos savininko bus galimybė jį pasiimti?
- Šunio vardas yra Deitas, bet kaži, ar jį žinojote, nes... - trumpam mergina užsikirto. - Nes... nes jis buvo rastas gatvėje, - šiuos žodžius baltapūkei ištarti buvo labai sunku. - Deitas yra juodas, nemažo dydžio, balta krūtine ir priekinėmis letenomis, yra ir kitur baltos spalvos, šiek tiek ir rusvos... - trumpai apibūdino šunį Sakura.

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Adris dairėsi įėjęs vidun. Galvojo kaip šitas senolis spėja susisukti prieglaudoje ir kiek žmonių čia dirba.
- Viskas bus gerai. - Drąsinamai pasakė merginai. Kažin ko daugiau daryti negalėjo. Galėjo viltis, kad šuo atsiras. Ir kaip ji susidėjo su tuo tipu? Kažkelintą kartą pamanė. Kaip visai netinkami viens kitam žmonės susitinka, atranda vieni kitus. Tada pasidarė kažkaip baugiai nejauku dėl savęs paties. Mintys nuklydo prie motinos. Nežinia mirusios ar gyvos. Ir supratimo, kad yra per daug kietaširdis, kad tai patikrintų. To nepasakojo niekam. Apie savo sapnus. Na, nelabai kam ir galėtų. Sakurai ar Alanui. Žmonėms, kurie žinojo kas jis ir irš kur jis.
Volkeris grįžo iš savo nelinksmų minčių painiavos. Jie tuojau sužinos, turbūt tuojau yra čia toks šuo ar ne.

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
  Lucas žvelgė į jaunuolius. Rodės, ši mergina viską padarytų, kad tik čia būtų jos šuo. Tas noras jį rasti žavėjo, tačiau tai priminė senoliui, kaip jai bus liūdna, kai jo neras, kad jis gali būti kaltinamas ir panašiai. Tos akimirkos būdavo blogiausios. Sužinoję apie nors šiek tiek panašų, bet tuo pačiu ir labai skirtingą gyvūną, žmonės kraustydavo iš proto ir pykdavo, jei šio prieglaudoje nerasdavo.
- Kaip matai taip, - susiraukė, išgirdęs klausimą, ar jis čia yra. Kokiu būdu Lucas, stovintis prieš juos, galėtų būti kur kitur? Absurdų absurdas! Ši mergina keista, ar tai tikrai jos šuo? Šmėkštelėjo mintis, tačiau greitai teko nuvyti ją šalin. Ji, rodos, daug žinojo apie tą šunį, puikiai jį apibūdino, o prieglaudoje išties buvo gana panašus gyvūnas.
- Suis-moi, - pasakė ir patraukė į prieglaudos gilumą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Situacija buvo kiek keista. Galbūt senoliui negerai su klausa? Atrodė, kad jis negirdi, o gal tiesiog nesupranta, ko Sakura klausia. Tarsi jis nesuvoktų, jog merginai reikia pamatyti būtent prieglaudos savininką Lucą. Galbūt nėra jaunų žmonių, kurie norėtų čia savanoriauti ar dirbti, o šis garbaus amžiaus žmogus jau sunkiai gaudosi, mintyse pagalvojo strazdanė.
Kai senolis jaunuolius vedė tolyn, Sakura matė nemažai durų. Vienos jų buvo praviros, mergina žvilgtelėjo ir pastebėjo kelias pelėdas bei drontą. Šis vaizdinys ją kažkuo sužavėjo. Akimirką net pagalvojo, kad būtų įdomu dirbti tokioje vietoje. Ir kur kas naudingiau nei pardavinėti gėlių lavonus.
- Žavi vieta, ar ne? - labai tyliai paklausė Adrijo. - Bet aš jo nematau, - eidama atsakė senam žmogui Sakura dėl prieglaudos savininko. - Ar galėtumėte mus pas Lucą nuvesti? - paprašė.
O gal jis jus pas jį ir veda. Kantrybės, Sakura, šnekėjosi su savimi mintyse.

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Tas senukas pasirodė keistas. Toks gyvenantis savo pasaulyje.
- Ar jūs ir esat Lucas? - Ramiai paklausė. Manė taip todėl, kad einant tolyn nepastebėjo kitų žmonių, jų nesigirdėjo.
- Na, nieko turbūt. Gal tau labiau patiktų tokia vieta? O ne gėlių parduotuvė? - Pasiūlė. pats tai nenorėtų su gyvūnais dirbti. Jam užteko ir laikų, kai reikėdavo eiti ieškoti Alano miške, kai tam čiuožė stogas po skyrybų. Daugiau jau dėkui, Adrijui nereikėjo.
Praeinant pro visokias duris spėjo išvysti šios prieglaudos gyventojų. Gal apsilankyti čia ir smagu, bet dirbti... Nelabai. Vėl teko savęs klausti kuo gi tada norėtų tapti? Tikrai jau buvo spėjęs pasisotinti restoranu, bet čia mokėjo gerai. Net žinojo, kad jį siųs į padavėjų kursus ir ten gaus kažkokį pažymėjimą, kuris pakels jo kaip padavėjo kategoriją. Kursai Adrio neviliojo, bet aišku sutiko su jais.

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
- O taip, čia išties nuostabi vieta, - šiltai nusišypsojo. Taip, Lucui labai patiko dirbti prieglaudoje, čia, savo prieglaudoje, tarp visų šitų gyvūnų, jis jautėsi nuostabiai. Tiesą sakant, net kur kas geriau nei namuose. Jam ši vieta buvo viskas. - Kaip? - nesuprato. Ar tai mergaitei viskas gerai? Negi ji nesupranta, kad aš egzistuoju? Ar ji pasirūpins augintiniu? - Klausyk, ar esi pajėgi rūpintis augintiniu? Ar... Ar savimi pasirūpini? Ar pasirūpinsi dar kažkuo, ne tik savimi? - Hm... Ar tikrai jai atiduoti šunį?
  Kiek paėjus, išgirdo klausimą iš kito jaunuolio, kuris irgi pasirodė keistas. Bet dar ne tiek, gal jos vaikinas tiesiog nežinojo, kas jis yra. O Sakura... Ji juk rašė jam laišką, kurį šis pasirašė!
- Taip, žinoma, tai aš! O kažkas ne taip? - paklausė kiek nustebęs. Galiausiai jie priėjo vienas iš paskutinių durų. - Štai, kol kas taikiai sugyvenantys žiobarų augintiniai. Žinot, kai jie atkeliauja į prieglaudą, dažniausiai jų kitur jau nenusiųsi. Kol išiaiškini, ar čia paprastas šuo, neturintis maišyto kraujo su burtininkų šunimis, dažniausiai jie prisiriša prie šios vietos ir kitose prieglaudose sunkiai ištveria. Tad dažniausiai tenka jiems namų ieškoti čia. Žinote, šunys labai prieraišūs gyvūnai, jei būna su žmogum, išsiskirti sunku. Žinoma, priklauso nuo charakterio, kai kurie kaip tik mėgsta tik vieną, tad sunkiai gyvena prieglaudose. Kiti priima visus žmones. - noriai pasakojo. - Beje, jei nerasite savo šuns, apsvarstykite variantą priglausti vieną iš čia gyvenančių sielų! - Žinoma, jei tik ši mergina gali tai padaryti! Jei ne, pasistengsiu įsiūlyti jiems kartu jį auginti, arba atiduoti tik vaikinui, tik taip, kad jie nesusipyktų. Paskutinius sakinius pridūrė tik sau mintyse.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
- Dirbti gyvūnų prieglaudoje? - kiek nustebo Sakura.
Tačiau turėjo pripažinti, kad tokia mintis skambėjo žaviai. Daug žaviau už gėlių lavonėlių pardavinėjimą. Juk rūpintis gyvūnais - naudinga.
Nustebo baltapūkė ir dar kartą. Kai Adrijas paklausė senolio, ar jis - Lucas. Jai ir į galvą netoptelėjo, jog tai galėtų būti jis.
- Ar aš... ką? - mergina jautėsi sutrikusi. - Žinoma, kad esu pajėgi pasirūpinti ir savimi, ir augintiniu.
O tuomet viskas ėmė aiškėti. Senolis pasakė, kad jis tikrai yra Lucas. Tą akimirką Sakuros veidą nudažė raudonis.
- Oi, aš... - tyliai pasakė ji. - Aš labai atsiprašau, aš tiesiog... Nepagalvojau, kad jūs Lucas, nes...
Ir ką dabar sakyti? Kad ji įsivaizdavo Lucą esant jauną, tamsiaplaukį vaikiną?
- Aš atsiprašau, - dar kartą atsiprašė taip ir nepabaigusi to sakinio.
Lucas kalbėjo, bet, deja, strazdanei šią akimirką nelabai pavyko girdėti jo žodžius. Širdis stipriai daužėsi. Ji jautėsi ir nekantriai, ir išsigandusi tuo pačiu metu. O jeigu čia Deito nebus?
Kai Sakura įžengė pro duris, į ją sužiuro gyvūnų akys. Pasigirdo garsus cyptelėjimas, pereinantis į tarsi žviegimą. Tuos garsus leido Deitas, šią akimirką šokinėdamas ant Sakuros, laižydamas jos veidą. Mergina klūpėjo ant grindų ir verkė, glostė spurdantį iš džiaugsmo gyvūną.

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
- Aha, gali juk dirbti gyvūnų prieglaudoje. Manau tau labiau tai patiktų. Ir tiktų. - Ramiausiai patvirtino. Toliau ėjusi scena buvo tiesiog plunksnos verta. Kažkoks didžiulis nesusipratimas.
- Jūs tiesiog neprisistatėte. - Nusišypsojo senukui Adrijas. - Mes tiesiog pamanėme, kad čia daugiau darbuotojų ir tiek. Todėl nežinojome ar jūs Lucas ar koks kitas darbuotojas. - Gal Sakura ir ką kitą galvojo, bet kadangi nesumojo ką atsakyti Adris nutarė tiesiog viską užglaistyti. Sakura atrodė tokia nustebusi dėl viso šito. Na išties senukas pasirodė tikrai keistas. Iš kur jie galėtų žinoti Lucas tai ar ne. Adris drąsinamai spustelėjo merginos pirštus.
Pagaliau jie pasiekė šunis. Laukti ilgai neprisireikė. Volkeris galėjo galvą guldyti, kad jie surado Deitą. Ir nors mergina ašarojo Adrijas žinojo, kad tikrai ne iš liūdesio. Lakotas tiesiog stovėjo ir laimingas šypsojosi.
- Aš labai džiaugiuos, kad čia atėjom. - Pasakė jai. O Luco paklausė.
- O kaip reikia atskirti šuo turi magiško kraujo ar ne? Ar tai labai ilgai užtrunka?

*

LucasHugo

Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
- O... Aš turėjau būti kažkas kito? - nustebo senukas. - Man atrodo, aš nepanašus nei į medį, nei į stulpą, ar klystu? - išplėtė akis, o tada nusikvatojo.
  Priėjus kambarį, vienas iš šunų, čia jau gavęs Margio vardą, puolė prie Sakuros, kas kaip ir reiškė, kad jis jos. Tačiau patirties Lucas savo darbe turėjo ir, nors dažniausiai taip reaguodavo tik senieji, iki tol gerai gyvenę augintiniai, kartais žmonės sumaišydavo su labai panašiais ar tiesiog, čia jau rečiausiais atvejais, specialiai pasiimdavo tokius draugiškus namo, nieko nepasakę.
  Lucas pažvelgė į jaunuolį.
- Ar tu tikras, kad čia jos šuo? Bei... - pasilenkė arčiau ir tik sušnibždėjo jam. - Ar jai tikrai viskas gerai? - nenorėjo garsiai to sakyti, tačiau... Kaip jam kitaip sužinoti, kad Margį atiduoda į tikrai geras rankas? Juk... Juk ši mergina tikrai pasirodė keistoka!
- Žinai, - nusišypsojo vaikinui. - Kai kurie šunys, jei daugiau tekę magiškojo šuns geno, dažniausiai iš išvaizdos matome, kad magiškas. Pavyzdžiui, koks mopsas ir kosliukas. Jei turi labai mažai mopso bruožų, laaaabai mažai, labai didelė tikimybė, kad turi magiško kraujo. Jei ne, daromi tyrimai. Pavyzdžiui, daugelis magiškų šunų labai nemėgsta žiobarų, jei matome, kad nuo kiekvieno iš jų bėga visu greičiu, aiškiai sužinome, kad maišytas su magiškuoju, tokio žiobarams neduočiau. Kartais, kai įtarimai maži, stebime tą ir šimtu procentų paprastą, jei randam elgesio, ypatingai prie burtininkų, skirtumų, galime manyti, tačiau tada šimtu procentų negarantuosime.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Gyvūnų prieglauda "Pamestos Sielos"
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Darbas gyvūnų prieglaudoje atrodė visai viliojantis pasiūlymas, tačiau ne tai šią akimirką baltapūkei buvo galvoje. Ir ne tai, kad galvojo, jog senolis - tikrai ne Lucas. Dabar visas merginos tiek vidinis, tiek išorinis dėmesys buvo skirtas tik Deitui.
Ji ir Deitas be galo džiaugėsi vienas kitą pamatę. Sakura girdėjo, jog Lucas juokėsi, o Adrijas domėjosi lyg ir apie magišką šunų kraują. Bet ji nesiklausė, ji tik niurkė savo Deitą, o šis visas šokinėjo, vizgino jau ne tik uodegą, bet ir visą užpakalį.
Tada visai netikėtai gyvūnas sukluso ir ėmė šiepti dantį ant Adrijo, garsiai loti.
- Ša, Deitai, ša, - tarė mergina, bet visai neįsakmiai. - Ša, jis ne... - užtilo. - Jis ne Džordžas, - pabaigė sakinį mintyse.
Gyvūnas greit nusiramino, vėl susitelkė į Sakurą visas laimingas.
- Ką mums dar reikia padaryti? Kažką pasirašyti ar kaip? Kada galėsime eiti? - paklausė Sakura Luco nekantraudama.