0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #525 Prieš 4 mėnesius »
     Oliverio balsas skambėjo gana užtikrintai, ar bent jau taip atrodė pasimetusiai Kaedei. Tai leido pasijusti saugiau. Juk tikrai, būtų nelogiška jei kažkas nudvėstų ir apie tai nebūtų niekas informuotas. Vis dėl to, tai Magijos Ministerijos įstaiga ir į ją turėtų būti žiūrima atsakingai. Bet Kaedė galėjo prisiekti, kad kai kurie Mirties Valgytojai gaudavo trumpesnes bausmes nei Bretas dėl kažkokios, atsiprašant, niekam neįdomios moteriškės.
     Nurimusi O'Connor pažvelgė į Oliverį. Jis neatrodė taip, lyg žinotų ką reiškia tokie skausmai.
     - O tu turi, na, ir mamą, ir tėtį? Jie tave myli? - mergaitė jautėsi labai keistai šito klausdama, tačiau Oliveriui nieko daugiau nesakant, reikėjo kažkuo užpildyti tylą. Pelėdų ūbavimai nesiskaito. Kaedė tuoj padurs, pašaus ir iškeps tas pelėdas. Kvaili paukščiai. Kodėl negalima laiškų duoti nešti, pavyzdžiui, flamingams?

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 958
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #526 Prieš 4 mėnesius »
Atrodė, kad nusistovės tyla, o tai Oliverį kiek gąsdino. Su tėčiu jis galėtų tyloje sėdėti kad ir visą vakarą. Galbūt papieštų, galbūt tiesiog būtų kartu. Neabejojo, kad tėtis tą gali daryti ir su mama. O, pavyzdžiui, Eliotui būtina nuolat plepėti. Turbūt jis dėl to ir turi daugiau draugų.
Laimei, Kaedė nutraukė tylą. Taip tarsi parodė, kad dar nori pabendrauti, o tai Oliveriui tiko. Pasirodo, kai kažkas nori su tavimi kalbėtis, kai kitam to reikia, yra keistai smagu. Berniukas viduje džiaugėsi, bet stengėsi neišsiduoti. Maža ką, gal bendramokslė pagalvos, kad jis džiaugiasi jos tėčio buvimu Azkabane.
- Taip, aš turiu ir mamą, ir tėtį. Juos labai myliu, - atsakė į klausimą. Ką gi, dabar turbūt pasirodė kaip skausmo nepažįstantis lepūnėlis, todėl pabandė pasakyti tai, apie ką bijodavo net pagalvoti: - Bet mes praradome... Aš dar buvau mažas, bet yra broliukas, kurio...
Sakinių pabaigti nepavyko. Oliveris pajuto, kad tuoj įsitemps, tad nutilo ir nuleido galvą. Apie prarastą broliuką kalbėti vis dar negalėjo. Ir gali būti, kad negalės niekada gyvenime.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 190
  • Taškai:
  • Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #527 Prieš 4 mėnesius »
     Žinoma, jis turi. Turbūt net neįsivaizduoja, koks yra laimingas. Žmonės dažnai neįvertina to, ką turi iki kol tai praranda. Pavyzdžiui, kaip ji galėjo pagalvoti, kad smurtaujantis Bretas bus tai, ko ji pasiilgs labiausiai? Ji norėjo kažką tokio Oliveriui pasakyti, norėjo, kad jis suprastų, kad tikrai yra laimingas, bet jis netikėtai irgi prabilo... Atrodo, jam tikrai nuoširdžiai skaudžia tema. Kaedės akys vėl sudrėko. Ji nebuvo tikra, ką jis nori pasakyti, bet nejau jis prarado brolį?.. Žaliaakė negalėjo suprasti, ar toks skausmas yra panašus į tai, ką ji pati išgyveno per mamos netektį. Bet ką ji dabar galėtų pasakyti, kad jis pasijustų... geriau, ne tas žodis. Niekas neatstatys tokios netekties. Saugiau?
     - Man... labai gaila, - ji pabandė padrąsinamai pažvelgti į Oliverį, bet jo akyse atsispindintis skausmas per daug priminė pačios ir tą padaryti tapo labai sunku. - Ar.. ar labai skauda?..
     Taip. Tai aišku, kad skauda. Sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Bet kai kurios žaizdos vis dėl to jam nepavaldžios.

*

Neprisijungęs Oliveris Llewellyn

  • IV kursas
  • *
  • 958
  • Taškai: 132
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Ats: Pelėdynas
« Atsakymas #528 Prieš 4 mėnesius »
Akyse sužibo ašaros. Oliveris ir pats nežinojo, kaip gali taip labai skaudėti dėl netekties to, ko niekada nepažinojai. Jam to broliuko tarsi nėra, bet garsiai užsiminęs iš karto beveik verkia. Kodėl? Ar tai reiškia, kad jis skystas? Dabar labai reikėjo apkabinti mamą arba tėtį, bet šalia buvo tik mergaitė, kuriai ir pačiai nelengva. Dar ką tik Oliveris norėjo apkabinti ją tam, kad nuramintų. Bet to reikia pačiam.
Ir štai jau Kaedė bando jį paguosti, o tai privertė jaustis nejaukiai. Vis dėlto tai tik kažkas, ko jis niekada nepažino. Taip, to nepasakė, mat iš skurdaus paaiškinimo turbūt neaišku, kad broliukas mirė vos gimęs. O ji pati prarado ir mamą, ir tėtį. Bet tu gali su tėčiu bendrauti. Taip, tik laiškais, bet gal kada aplankysi mintyse kalbėjo Oliveris, o atsakydamas į klausimą linktelėjo.
- Labai norėčiau jį pažinti, - vos girdimai sumurmėjo ir pajuto, kad ašaros išties grasina pasileisti iš akių. Geriau jau pasislėpti nuo pasaulio, taigi prisivertė pasiūlyti: - Eime į bendrąjį kambarį? Jeigu nori, gali daugiau papasakoti apie savo tėtį, aš išklausysiu.
Nelaukdamas, kol pradės šniurkščioti, Oliveris išpuolė iš pelėdyno ir sulaukęs Kaedės patraukė Klastūnyno bendrojo kambario link.