[Roma Keit]

  Dar vieni metai čia, Hogvartse. Burtų ir kerėjimo mokykloje, kurioje rasti normalių mokinių sunku. Ne, tai nėra neįmanoma, tačiau tikrai sunku. Juk kas antras yra pasiruošęs sugadinti visas pamokas. Iš likusių pusė šiek tiek nori trukdyti. Iš pusės likusių pusė nieko neveikia. Ir tik ta mažytė dalis likusiųjų išties nori mokytis. Tačiau šis darbas Romai tuo ir buvo įdomus. Šiemet tokių gerų vaikų ji buvo pasiruošusi ieškoti magiškųjų gyvūnų priežiūros pamokoje.
  Tamsiaplaukė sėdėjo klasėje. Laukė mokinių ir varpo. Gal tiksliau varpo ir mokinių - visi mokiniai sugužėdavo tik varpui nuskambėjus. Netrukus būtent taip ir nutiko.
- Sveiki, - pasisveikino su pirmaisiais atėjusiais mokiniais. Šiais metais ji vėl nusprendė pakeisti mokamąjį dalyką. Vis dėlto dar nebuvo atradusi srities, kurioje ir nori likti.
- Šiais metais mūsų pamokose karaliaus drakonai! - pabandė sužadinti mokinių smalsumą. - Ir tikiuosi negauti komentarų, kad tik drakonai per daug nuobodu! - pridėjo kiek griežtesniu balsu. - Esu tikra, kad bent jau aukštesniųjų kursų mokiniai apie drakonus tikrai kažką žino, ar ne? O pirmakursiai jau skaitėte vadovėlį ar kokią knygą apie juos, tiesa? Noriu sužinoti kiek jau mokate, todėl leisiu jūsų žinioms sužibėti! Pasakykite po vieną dalyką apie drakonus. Tai gali būti kokia iš esamų rūšių, koks jų elgsenos ar maitinimosi ypatumas. Tinka bet kas! Ir nepamirškite, kad turite lengvą progą uždirbti taškų! Kuris koledžas savo žiniomis šiandien mane labiausiai sužavės? - visgi pabaigė. Taip, daug visko prišnekėjo, tačiau sugebėjo užduoti teorijos klausimą, o tai ir buvo svarbiausia. Tikėjosi, kad vien žinia apie lengvus taškus privers bent dalį mokinių lengvai paaušinti burną. Visgi savo pamokose aktyvumo ji norėjo.

(Kokį faktą galite išgalvoti, tačiau drakonų rūšis minėkite TIK egzistuojančias HP. Teorija iki rugsėjo 9d.
P.S. išdaigos visada laukiamos ir per teoriją!)

[Džezefa Blek]

Dvylikmetė ėjo į magiškų gyvūnų priežiūros pamoką, pirmą šių mokslo metų pamoką. Ir ne tik jai tai buvo pirma pamoka. Koridoriuose Džezefa išvydo klaidžiojantį Kristupą, kaip ji jį vadino - traukinio bičiulį. Jį taip praminė dėl to, kad jiedu susipažino traukinyje.
  Paaiškėjo, kad antrakursės bičiulis pasiklydo ieškodamas gyvūnų klasės. Jaunoji breikerė viską išsprendė paprastai. Nuskambėjus varpui jie kartu įžengė į klasę. Nusprendė, kad šiandien dirbs kartu. Blek nustebo buvusią astronomijos mokytoją Romą Keit pamačiusi čia. Po to klestelėjo į patį galinį dvivietį suolą ir pasakė Kristupui:
- Sėdamės čia gal. - Tai buvo ne klausimas, o teiginys. - Nebent nori atsisėsti pačiam priekyje ir visiems padainuoti ir pagroti. Pamokos ne tam, traukinio drauguži. - Profesorė buvo entuziastinga. Drakonai. Ką aš apie juos žinau? Pamąstė Džezefa. Ji žinojo, jog laiko atsakyti bus daug, bet norėjo iš anksto prisiminti faktą. Deja, tai sekėsi nekaip. Mergaitė nesidomėjo šia pamoka ir magiškais gyvūnais. O štai Kristupas jai visada buvo panašus į gamtos vaiką. - Gal žinai ką nors apie drakonus? - Entuziastingai paklausė draugo.

[Kristupas Danil]

Gyvūnai, gyvūnai, gyvūnai! Mintyse džiūgavo Kristupas. Jis mintyse taip pat džiaugėsi, kad Džezefa padėjo jam surasti pamokos klasę, mat pamokos apie gamtą vaikis nenorėjo praleisti. Tačiau nuo tada, kai iš Badžio gavo kritikos apie jausmų neslėpimą (žvalgai privalo visada tą daryti ir atrodyti paniurę), Danil susiėmė, reikšdavosi tik mintyse, o veidą visada nutaisydavo bejausmį.
  Kristupas išklausė Džezefos pamokslą ir tylėdamas atsisėdo šalia jos.
- Aš žinau, kam skirtos pamokos. - Suniurnėjo panosėje, kad draugė negirdėtų. Išgirdęs pamokos temą žvalgo mokinys suprato, kad bent per teoriją nuobodžiaus. Apie drakonus jis žinojo daug, skaitė apie juos. - Taip, Džezefa, žinau. - Kiek pritildęs balsą, kad kiti neišgirstų Danil pasakė: - Jeigu pati nežinai, tai sakyk, kad drakonas vadinasi Norvegijos gūbriuotasis, jų kolonijos veisisasi tik Rumunijoje, jie mėgsta trypti už save mažesnius padarus ir tada juos suėsti. Aš pats papasakosiu apie kitą drakoną. - Tada pirmakursis pakėlė ranką. - Yra tokia rūšis, ji vadinasi Ukrainos geležinpilviai. Jų kolonijos veisiasi tik Europoje, daugiausia Ukrainoje... - Kažkas jį pertraukė su savo rūšimi. Netrukus Kristupas suprato kas.

[Adrijas Volkeris]

Paskutinieji. Jau paskutiniai metai mokykloje. Truputį ne grifiškai drebėjo širdis pagalvojus, kad dar vis nežino kur pasidės. Vaikų namams pagaliau pasakys viso geriausio. Bet kas tada? Pasaulis jam vėrėsi platus ir pilnas atradimų. Bet ar nebus tas pasaulis per daug platus? Adris gyvas jau ketvirtieji metai. Nežinomybės spragos mažėjo. Bet kartu lakotas vis dar jautėsi atitolęs nuo visko. Lyg tebeklaidžiotų Vendigo pasaulyje.
Bet kol kas turėjo dar vienus ramius metus. Ir jais mėgavosi.
Mokytojai šioje mokykloje labai mėgo keisti profesijas. Taigi radus Astronomijos bei ateities būrimo profesorę šioje klasėje keista nepasirodė.
- Hebridų juodasis drakonas yra vienintelis, kuris natūraliai veisiasi ir gyvena Britanijoje. Pagrindinis jo maistas yra elniena. - Pasakė. Neprisiminė iš kur tai žinojo. Bet tikrai žinojo. Galbūt kada nors pasakojo Alanas. Turbūt. Nes pats Adrijas kažin kiek gyvūnais nesidomėjo.

[Džezefa Blek]

Kai sužinojo drakoną, Džez pradėjo spirgėti iš noro pasisakyti. Deja, kažkas dvylikametėje per daug suspirgėjo ir ji Kristupui nespėjus pabaigti, gana garsiai ir labai greitai išbėrė:
- Drakonas yra Norvegų gudruolis, jis Rumunijoje, trypia ir valgo viską. Net savo jauniklius. - Nenuostabu, kad beveik visa klasė įsispoksojo į ją. Visi normalūs žmonės nesuvoktų, apie ką eina kalba, jeigu jiems būtų šitaip greitai ir neaiškiai išberiama informacija apie drakoną Norvegų gudruolį, kuris neegzistuoja. Dabar antrakursė mąstė apie kitką. Ji matė, kad jos traukinio draugužis pasikeitė nuo Paskirstymo ceremonijos. Dabar jis visas problemas sprendė rimtu veidu, neverkdavo ir būdavo nuolatos rimtas. Be to, pro miegamojo langus Džezefa kartą matė saulei leidžiantis Kristupą išeinant į mišką. Reiks jį pasekti, pagalvojo ji.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Prakeiktas škotpalaikis ir amžinai viskuo nepatenkintas rūkalius. Neaišku, kuris iš jų blogesnis, tačiau į magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką eiti visai nesinorėjo. O štai pamatęs, kas šiemet ją dėstys, Eion vos susilaikė neatsistojęs ir neišėjęs iš klasės. Profesorė Keit buvo bloga. Labai bloga, ir Eion jos negalėjo pakęsti. Dar parodys, ką reiškia šitaip elgtis.
Bet kol kas ramiai sėdėjo klasės gale. Atsivedė su savimi ir Aurį trečiąjį (kol kas nesugalvojo jam normalesnio vardo), tačiau knisius tupėjo tyliai. Jo laikas dar ateis, o kol kas klastuolis apsimetė esąs itin geras mokinys. Netgi pradėjo galvoti, ką galėtų atsakyti į teorinį klausimą.
- Vengrijos ragauodegio patelė suėda vieną iš padėtų kiaušinių. To reikia tam, kad galėtų perėti kitus, ir iš jų išsiristų sveiki drakoniukai, - abejingai atsakė į klausimą. Kažkur buvo tai girdėjęs, tad vylėsi, kad pelnys taškų. Deja, susiklostė taip, kad būtent ši profesorė tapo jo koledžo vadove. Taigi teks daug apsimetinėti.

[Kristupas Danil]

Džezefa susakė informaciją jam nebaigus. Kristupas džiaugėsi, kad turi draugę, bet nesusilaikė. Uždėjo gana stiprią ranką jai ant peties ir su grėsminga gaidele balse ištarė:
- Apsiramink. Ne gudruolis, o gūbriuotasis. Jis veisiasi tik Rumunijoje, o trypia tik už save mažesnius padarus, jauniklių nevalgo. Kitą pamoką paprašysiu savo mokytojo, kad duotų svaidomąjį peilį. - Šitai turėjo padėti. Ji išsigąs kaip ir visi. O dabar Danil norėjo pabaigti. - Profesore, tai menkas nesusipratimas. Aš norėjau pasakyti štai ką: yra tokia rūšis, ji vadinasi Ukrainos geležinpilviai. Jų kolonijos veisiasi tik Europoje, daugiausia Ukrainoje. Jie minta tik žalumynais. Geležinpilviai plačiai naudojami svarbių objektų, kad ir Gringotso saugyklų, apsaugai. - Kristis nutilo, mostelėjo kalbėti Džezefai.

(Roma: smagu, kad kažkas orginaliau, tačiau atsakymo kartoti ar taisyt negalima. Leidžiu pataisyti iki teorijos pabaigos. Kitaip abu char gaus po vieną tašką )

[Roma Keit]

Drakonų kiaušiniai

  Atsakymai pasipylė ir tai buvo svarbiausia. O daug jų ar mažai jau buvo antraeilis dalykas. Ir pasirodė, kad taškų visgi skirti jai teks. O tai kėlė šypsena. Moteris džiaugėsi, kad vis dar yra bent saujelė mokinių, kurie tikrai stengiasi per pamokas.
- Taip… Panele Blek, kiek suklydote su pavadinimu, ne gudruolis, o gūbriuotasis. Bet už bandymą skiriu vieną tašką. Ponaiti Danil, antrasis pataisymas geras, tačiau pasitaisymų taip pat neturėtų būti, todėl ir jums skiriu vieną tašką. Beje, nenorėčiau, kad mano pamokoje būtų pasakinėjimai kitiems, - pasakė. Puikiai matė, kad šis padėjo suolo draugei. - Visi kiti gaunate po du taškus. - pakalbėjo apie atsakymus ir taškus. - Laikas pereiti prie šios dienos temos, - nusišypsojo ir jau rimtai pradėjo pamoką. - Šiandien kalbėsime apie drakonų kiaušinius. Dabar duodu kelias minutes perskaityti vadovėlį! O jums to tikrai reikės! - liepė visiems skaityti. Vadovėlyje buvo daug informacijos apie drakonų kiaušinių perėjimą, todėl moteris norėjo, kad vaikai jį perskaityti jau dabar. Taip, būtų galėję jos pasiklausti užduoties metu, tačiau profesorė tuo metu mieliau būtų tik stebėjusi mokinius. Visgi laukė pamoka, kurios metu reikėjo visus atidžiai stebėti.
  Rodos, po kelių minučių visų galvos pakilo nuo vadovėlio, todėl profesorė lengviau atsikvėpė. Gal pamoka ir bus bent kiek normali.
- Šiandien keliausime į magiškųjų gyvūnų priežiūros centrą. Neseniai ten avežė drakonų kiaušinių, kurie buvo atskirti nuo motinų. Ir ne, ne specialiai. Motinos buvo rastos negyvos ar kiaušiniai gauti iš burtininkų, kad jais būtų pasirūpinta.  Jūs pagal vadovėlio informaciją turėsite juos išperėti. Ir prašau nedaryti jokių nesąmonių! Jei per jus specialiai kiaušinis neišsiris mėnesį sėdėsite po pamokų! Vadovėlius pasiimkite, nors ten ir bus darbuotojų, kurie žinos daugiau už vadovėlį, - kalbėjo ne taip jau ramiai, nes dėl šiandienos užduoties labai jaudinosi, nors ir puikiai žinojo, kad tikras perėjimas išmokys daugiau nei vadovėlis ar dirbtinis. Profesorė dar kartą giliai atsiduso ir visą klasę perkėlė prie magiškųjų gyvūnų priežiūros centro.
  Įėjus pasitiko darbuotoja, kuri visus nuvedė į patalpą, kurioje kiaušiniai jau buvo paruošti. Jie buvo sumaišyti, todėl profesorė sugalvojo dar vieną užduotį. Greitai ją paskelbė:
- Beje, išperėjus kiaušinį turėsite nustatyti drakonų rūšį. Galite darbuotis.

(Galite paisirinkti kokios rūšies kiaušinį gavote. Kaip visada užduotis galima atlikti ir vieniems, ir porose ar grupėse. Nebūkite vunderkindais. Ypač jaunesniems mokiniams tai tikrai neturėtų būti taip lengva. Bent 3 post’ai. Pamoka iki rugsėjo 16d.)

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kam eiti į pamoką, jeigu ten tik skaitai vadovėlį ir atsakinėji į teorinius klausimus? Pakeitęs nuomonę apie profesorę Keit Eion pradėjo matyti jos darbo minusus. Žinoma, ir profesorius Senkleris kartais liepdavo skaityti, priešingai nei taip nekenčiamas profesorius Levinsas. Bet Senkleris buvo geresnis už Keit, tad dabar klastuolis sėdėjo savo suole ir raukėsi. Atsivertė knygą, tačiau neperskaitė nė žodžio. Na jau ne. Jis dar parodys profesorei, ką reiškia šitaip su juo elgtis.
- Kažkur eiti?! - šį kartą nepajėgė nutylėti. Nuoširdžiai tingėjo tai daryti, tačiau vilkosi mokinių būrelio gale ir varstė profesorę piktais žvilgsniais. Kol kas nesugalvojo, ką iškrės, tačiau žinojo: ramybės nebus.
- Aš ne višta, kad perėčiau kiaušinius, - atėjus į vietą pareiškė jis. Vieną pačiupo ir nuėjo toliau. Reikėjo kažko originalesnio nei kiaušinio skrydis į profesorės Keit galvą. Deja, kol kas joks planas nesirezgė.

[Adrijas Volkeris]

Adrijas atsivertė vadovėlį ir greitai perskaitė reikiamą vietą. O išgirdęs užduotį nusistebėjo. Nejau slibiniukai išsiris taip greitai. Gal jie neišsiris per šią pamoką. Na, bet nesiginčyjo ir ėjo su visais į miestelį.
Atsidūrus patalpoje su kiaušiniais pasidarė tikrai įdomu. Vieną tamsiaplaukis pasiėmė. Apsidairė šiaip buvo įdomu ką veikia kiti mokiniai. Pastebėjo Kają. Na žinoma, kur kitur ji galėjo būti. Reiktų laikytis nuo jos atokiau. Pagalvojo. Ta mergaitė klaikiai vedė jį iš kantrybės. Tai vyko nuo tos dienos, kai netyčia išgelbėjo ją nuo kažkokio neaiškaus padaro.
Įsivaizdavo kaip ramybėje vienas išsiperės tą kiaušinį. Įsivaizdavo išsiritusį slibiniuką. O jei ta mažė jo išsigąs? Ar tai mano bėdos? Juk ne mano. O jei tas slibiniukas jau galės spjaudytis ugnimi? Kaja Adrijui atrodė tokia vėjavaikė. Sunkiai besipratinanti prie kartais pavojingo magijos pasaulio. Na, juk nenumirsiu ar ne? Pamanė ir priėjo prie jos.
- Ar perskaitei vadovėlį? - Paklausė. Jei ne, tai ketino priversti ją šitaip padaryti.

[Roma Keit]

  Net nespėjus išeiti Roma išgirdo Eion nepasitenkimą. Nežinojo ar jam nepatinka praktika, ar nori ją suerzino, ar dar kas nors nutiko. Tačiau ir nesigilino. O ką turėjo daryti? Bandė pasikalbėti, bandė atsiprašyti. Dėl ko dar stengtis? Akivaizdu, kad jis nenori su ja bendrauti. Todėl dabar nieko neatsakė. Tik pavartė akis. Nuo tokių mokinių jau pavargo.
  Profesorė jaudinosi. Labai. O kaip kitaip galėjo jaustis? Taip, gal ir būtų geriau tą leisti daryti mokiniams, kurie to nori. Tada tie, kuriems rūpi kažko išmokti tikrai išmoktų, o kiti galėtų ramiai krėsti išdaigas saugesnėje vietoje. Ar ji dabar suprato, kad taip būtų geriau? Taip. Ar laiku tokio dalyko nesugalvojo? Žinoma, taip.
  Dauguma vaikų tikrai perskaitė vadovėlį ir jau buvo pradėję dirbti. Tai šiek tiek ramino. Tačiau Eion ir toliau jos nepaliko ramybėje. Tačiau šįkart jo replika prajuokino.
- O kas tada? Gaidys? - nusijuokė. Ak, tie vaikai! Mielai į tokius komikų pasirodymus eičiau! Pagalvojo moteris.

[Conan Emmerton]

Conan turėjo savitą nuomonę apie gyvūnus. Viena vertus, šie jam patiko, nes nemokėjo kalbėti, kita vertus, vien tik iš keistų jų skleidžiamų garsų buvo galima spręsti apie nuotaiką. Todėl turimas Liuterio kranklys buvo pats optimaliausias variantas, nes žinojo, kada tylėti ir kada ne. Kitų klastuolių gyvūnai buvo paprasčiausi besidraskantys katinai ir šikančios pelėdos, tad įvairovės dėlei berniukas nusprendė užsukti į pamoką. Gal ką nors įdomaus išgirs.
Iš pradžių neatrodė, kad antralursos užtiko aukso gyslą. Teorijos metu pasnaudė kartu su Ijo, o pabudo kaip tik tuo metu, kai profesorė liepė atsiversti vadovėlį. Tačiau vos kilstelėjęs galvą jis vėl nusprendė kelias minutes pailsėti, svarstydamas, kokia poza buvo pati patogiausia. Drakonų kiaušiniai - tai ne patys drakonai, neapsvilins ugnimi, tad Conan neturėjo dėl ko jaudintis. Vis dėlto netrukus teko vaikytis miegus, mat visa klasė atsidūrė gyvūnų priežiūros centre.
Jau darėsi šiek tiek neįdomu, mat darbuotojos balsas nepasiekė būrelio gale stovinčio juodaplaukio. Brautis artyn ne itin troško, tad tiesiog apimtas nuobodulio laukė, kol galės pasiimti kiaušinį. Laimei (o gal deja), ūmai išgirdo puikiai pažįstamą balsą, teigiantį, kad jis nėra višta.
Antrakursis šyptelėjo - laukė smagi bei veiksmo kupina pamoka. Kaip tik tuo metu Ijo bakstelėjo kaklą:
-Tavo eilė jau atėjo. Pasiimk iš aptvaro po kairei. Dar apie dešimt kiaušinių liko, tai tikrai išsirinksi patinkantį.
-Ačiū, bet nesielk su manim tarsi su mažu vaiku. - atkirto berniukas, ranka paliesdamas pirmąjį drakono kiaušinį. Šis pasirodė padengtas šiurkščiais žvynais, kurie ne itin patiko. Antrasis buvo ovalo formos ir gana glotnus, tad jį ir pasirinko.
-Man tu panašesnis į ančiasnapį, - garsiai leptelėjo, puikiai žinodamas, kad taip neabejotinai atkreips Eion dėmesį.
-Ką tu padarei... Man vėl reikės gelbėti tavo sėdimąją... - mintyse suaimanavo kranklys.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Kai kurios pamokos yra tikra nesąmonė. Didžiąją jų dalį dar didesne nesąmone padaro profesoriai. Pavyzdžiui, magiškųjų gyvūnų priežiūra. Būtų visai normali pamoka, bet kodėl jos profesoriai yra kažkokie nenormalūs? Nežinia, kuris blogesnis - rūkalius prancūzas ar prakeiktas škotpalaikis. Dabar jų neliko, tačiau Eion supyko ant profesorės Keit, kuri dėstė... Ne ką kitą, o tą pačią magiškųjų gyvūnų priežiūrą! Ir dar tyčiojosi. Klastuolis dėbtelėjo į profesorę neapykantos kupinu žvilgsniu. Išsitraukė lazdelę ir pradėjo galvoti, kokius kerus geriausia paleisti. Buvo labai piktas.
Vis dėlto pykčio kryptis netruko pasikeisti - pasigirdo dar vienas nemėgstamas balsas. Eion atsisuko ir pamatė nematantį žioplį iš Klastūnyno.
- O tu panašesnis į senį besmegenį, - atkirto Eion ir nusisuko. Bet tada į galvą atėjo mintis. Juk ne be reikalo paėmė tą kiaušinį, ar ne? Taigi tyliai priėjo arčiau nemėgstamo bernioko ir stipriai kaukštelėjo tuo kiaušiniu jam per galvą.

[David Dominguez]

David nemėgo teorijos. Dėl to jis tylėjo. Drakonai įdomu. Bet teorija neįdomu. David ėjo su visais. Jis niekada nebuvo magiškųjų gyvūnų priežiūros centre. Čia buvo daug kiaušinių. David vieną pavogs. Tėtis juo didžiuosis. Klastuolis priėjo prie kiaušinių. Jam atrodė, kad profesorė Keit nežiūri. David paėmė kiaušinį ir įsidėjo į kuprinę. Bet reikėjo dirbti. Dėl to David paėmė dar vieną kiaušinį. Jis turėjo lygų paviršių. Klastuolis nuėjo toliau nuo visų. David nežinojo, ką daryti. Jis neskaitė vadovėlio. Berniukas nenorėjo klausti. Mokytoja supras, kad jis nedirbo. Dėl to dabar atsivertė knygą. Jam reikėjo sušildyti kiaušinį.
- Incendio, - pasakė klastuolis prieš tai išsitraukęs lazdelę. Užsidegė ugnis. Bet degė ne kiaušinis. Degė stalas, kur tas kiaušinis buvo.

[Kaja Adams]

Kajai patiko gyvūnai. Ir paprasti, ir magiški. Tiesa, po to karto, kai Adrijas ją išgelbėjo, mergaitė ėmė bijoti didelių gyvūnų, nes prisimindavo tą įvykį. Tačiau ten juk ir nebuvo gyvūnas, ar ne? O kažkoks keistas, labai blogas padaras. Bet išgirdusi apie drakonus Adams tikrai neapsidžiaugė. Tačiau supratusi, kad tai bus tik jų kiaušiniai, nurimo. Aišku, buvo nuobodu. Smagu, jeigu klasėje būtų paleisti tikri knisiai ar kas nors panašaus. O čia? Drakonų kiaušiniai...
Magiškų gyvūnų priežiūros centras sudomino Kają, tačiau vaikščioti po jį nebuvo galima, nes reikėjo imtis užduoties. Trečiakursė ėmė dūsauti. Ji visai nenorėjo dirbti.
- O, labas, Adrijau! - nudžiugo šviesiaplaukė, kai bendrakoledžis su ja pasisveikino. - Ne, - prisipažino ji dėl vadovėlio skaitymo. - Geriau tu man pasakyk, kokio drakono šitas kiaušinis, - ji paėmė bet kurį. - Kiaušinius peri vištos, ar aš į tokią panaši? - pasivaipė. - Reikėtų paprašyti virėjos, jog iškeptų pusryčiams. Na, elfų, - pasitaisė.