0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

Lemtingasis smėlio gumulas nuskriejo tiesiai į David ir kai abu broliai tai pastebėjo, jau buvo per vėlu ką nors pakeisti. Ezra sustingo, nedrįsdamas pajudėti, kai tuo momentu smėlio kruopelės atakavo David veidą. Berniukas galbūt tikėjosi, kad viskas bus nuleista juokais arba kils dar smarkesnis ir smagesnis smėlio mūšis, bet viskas pasisuko kita linkme. Tokios jis visiškai nesitikėjo, tad tik tyliai stebėjo padėtį. Kažkodėl Ezra galvojo, kad po kelių akimirkų brolis pakels galvą ir (ne)draugiškai apkaltins bei tuo žaidimas (ne)laimingai pasibaigs, tačiau prisiartinusi Hannah sudaužė į šipulius ir tą galimybę. Atrodė, kad amžinasis padūkėlis smarkiai nukentėjo, todėl trimetis nedrąsiai priėjo.
-Ar skauda? - negarsiai paklausė jis, batu stumdydamas smėlį. Netroško pakelti galvos, viduje jausdamas kažkokį sunkiai apibūdinamą nesmagumą. - Gal jau einam namo?

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 59
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
Hannah - gera sesė. Ji David labai patiko. Apkabintas berniukas kiek aprimo ir pasistengė daugiau neverkti. Tik visai nenorėjo kalbėti su tėčiu. Atrodė, kad jis jau tikrai lieps eiti namo, o nustojęs verkti keturmetis to visai nebenorėjo. Taigi tik papurtė galvą, bet netrukus ir Ezra uždavė kvailą klausimą. Šio broliuko David visai negalėjo suprasti. Kartais jis būdavo kvailas ir nuobodus, bet kartais - visai šaunus brolis. Tai trikdė.
- Neinam namo! - kiek įsižeidęs sušuko ir išsinėręs iš Hannah glėbio atsistojo. Ašaros išplovė smėlį iš akių, tad jų beveik nebeskaudėjo, ir aktyvus berniukas jautėsi esąs pasiruošęs naujiems žaidimams. Tik kad jau neprisiminė, kokią veiklą siūlė protinga sesuo.
- Eime statyti... - pradėjo jis, bet koks vis dėlto tas sudėtingas žodis? Pabandė dar kartą: - Statykime... Hannah žino, ką mes statysime!
Vėl klestelėjo į smėlį ir pradėjo kasti duobę. Pasidarė smagu ir linksma, tad nelaimingas atsitikimas netrukus buvo pamirštas.

Mergaitė guodė brolį, kol tas nustojo verkti. Jis greitai vėl pasidarė toks pat linksmas, kaip seniau.
- Viskas gerai Ezra, visko netyčia nutinka. - Dabar jau ėmė guosti antrą broliuką, paglostė jam galvą.
- Tvirtovę David, mes čia statom požeminę tvirtovę. - Paaiškino jaunėliui tai dar kartą. Jis jau kasė ir atrodė, kad nieko nei nebūtų nutikę.
- Matai, jam jau viskas gerai. - Vėl kreipėsi į Ezrą.
Hannah nusprendė, kad tėčio nekvies.
- Ar nori paieškoti didesnių akmenukų? Galėtume jais paskui papuošti tvirtovę. - Paklausė Ezros. David kasė, ji kol kas dar nieko nedarė. Pati būtų lėkusi ieškoti tų didesnių akmenų, bet negalėjo palikti David vieno nei akimirkai. O Ezra galbūt atrodė atsargesnis.
- Jei eisi nebėk kur nors toli. - Pridėjo, antrasis broliukas juk irgi turėjo likti akiratyje. Mergaitė sėdėjo smėlio dėžėje ir pro pirštus leido smilteles. Būti vyresne tikrai sunkus darbas. Nusprendė.

Vos tik susirūpinęs Ezra uždavė klausimą, iškart tam buvo ugningai paprieštarauta. Pakėlęs galvą jis pamatė tą puikiai pažįstamą ryžtu degantį veidą, kuris net privertė suabejoti, ar iš viso broliui skaudėjo. Vis dėlto galvą paglosčiusi sesė patvirtino, kad David nieko neišsigalvojo ir nesuvaidino. Būtent dėl to buvo gana sunku jį suprasti, dabar vėl lyg niekur nieko kasantį duobę, tai yra, statantį požeminę tvirtovę.
-Matau. - atitarė jis, stebėdamas brolį įgyvendinant Ezros idėją. Nors jis irgi dar nenorėjo namo, žaisti smėlio dėžėje nelabai traukė - jeigu vėl netyčia pasiųs smėlio tiesiai į veidą? Taigi, Hannah pasiūlius paieškoti akmenukų trimetis išsyk sutiko, mintyse spėliodamas, kaip sesė žinojo, kas dėjosi jauniausiojo brolio galvoje.
Gavęs svarbią užduotį, berniukas apsižvalgė. Žaidimų aikštelės ribose tinkamų papuošimų nebuvo galima rasti, tik už tvorelės, po medžiais, galėjai prisirinkti įvairių smulkių akmenukų. Sesė prašė toli nenueiti, tad jis suabejojo. Ezra troško prisidėti prie savo idėjos išpildymo, todėl trumpai pasvarstęs peržengė tvorelę ir prisiartinęs atsitūpė. Griežtai įvertinęs akmenukų pasiūlą, jis susiraukė - visi buvo per maži. Todėl norint gražiai papuošti tvirtovę reikės jų daug. Taip netrukus ir padarė: prikimšo pilnas kišenes ir dvi mažas saujas bei laimingas pasuko atgal. Vylėsi, kad David neprieštaraus dekoracijoms.

*

Neprisijungęs David Llewellyn

  • ***
  • 59
  • Tingėti - Llewellyn'ų prerogatyva.
- Tvirtovė! – laimingas pakartojo naują žodį David. Nusprendė grįžęs namo būtinai papasakoti mamai, kad jie statė tvirtovę. O jeigu pamirš tą žodį, būtinai dar kartą paklaus Hannah.
O dabar smėlis skraidė į visas puses, bet, regis, niekas nenukentėjo. Bent jau David, mat kaip jaučiasi brolis ir sesė, jam nebuvo labai įdomu. Rausė vis gilesnę duobę ir galiausiai įlipo į ją. Visai patogiai įsitaisė, bet nutarė, kad reikia gilesnės. Būtų išties įdomu užkasti Ezrą, tik kol kas šios idėjos neįgarsino.
- Taip, surask akmenukų! – džiugiai pritarė sesei David. Juk jeigu Ezra nueis toliau, jis galės išdėstyti naująjį planą. Pastebėjęs, kad jaunesnis broliukas išties nutolo, skubiai pareiškė: - Mes galime jį užkasti šioje duobėje!
Išlipo iš savadarbės duobės ir ėmėsi ją gilinti. Nieko aplinkui nebematė ir nebegirdėjo. Tiesą sakant, nežinojo, ar Hannah čia tebėra, o kad kasa duobę Ezrai, keturmetis jau ir pamiršo.