[Melinda Deverell]

Melinda pasigardžiuodama valgė moliūgų pyragą. Jai labai patiko maistas, kurį gaudavo būdama čia, Biburyje, pas Anglijos senelius. Kad ir kaip Melinda mylėjo mamytę, bet jos gaminamas maistas nebuvo toks skanus, kaip močiutės Medeinos. Na, nebent tie jos blynai.
Nelanna su seneliu kalbėjosi apie darbą. Melindai buvo įdomu klausytis, su kokiais padarais tenka susidurti seneliui, kartais ir Nelanna apie savo išvykas papasakodavo. Mergaitei atrodė, kad toks darbas labai įdomus. Ir tėtuko darbas įdomus, labai gražią magiją jis moka. Tik mamytės darbas undinių pasaulyje jai atrodo kiek nuobodokas, bent kiek yra mačiusi, kai ateidavo pas ją. Tik, aišku, negalėjo paneigti, jog ten labai gražu. Visi tie jūrų arkliukai, jūrų žvaigždės ir žuvytės. Mėlyna spalva jai patiko, kaip ir oranžinė.
- Melinda, brangioji, - kreipėsi į ją močiutė, kai ji jau pabaigė doroti pyragą. - Gal gali nueiti į viršų ir atsinešti kurią nors iš savo knygų? Senelis tau paskaitys prie židinio.
- Gerai!
Melinda dar norėjo nunešti plauti savo lėkštę, bet močiutė pasakė, kad paliktų viską jai. Tad mergaitė nužygiavo ieškoti knygutės.

[Nelanna Light]

Nelanna akimis nulydėjo išeinančią iš virtuvės Melindą.
- Nagi, pasakok, - tarė mama, atsisukusi į Nelanną. - Kas iš tiesų čia vyksta? Paprastai juk iš anksto sužinome, kad anūkė aplankys mus. Tikrai nesiskundžiu, bet pripažink, mažumėlę keista.
- Ak, kad aš žinočiau, - atsiduso mergina. - Ryte pas mane atkeliavo Felissos gynėjas ir paprašė vakare paimti iš darželio Melindą, o rytoj nuvesti atgal. Nieko nepaaiškino. Bandžiau siųsti jai ir savąjį, bet atsakymo nesulaukiau.
Nelanna vylėsi, kad seseriai viskas gerai ir tikėjosi kurią kitą dieną sužinoti, kodėl taip skubiai prireikė jos pagalbos.
- Tikiuosi, tarp jos ir Bernardo viskas gerai, - įkišo trigrašį ir tėtis.
- Manai, kad dėl to Felissa paprašė pasirūpinti dukra? - nustebo mama.
- Kas čia ją supaistys, - gūžtelėjo pečiais tėtis. - Tik išreiškiau susirūpinimą.
Buvo keista klausytis, kaip tėvai apšneka seserį. Na, bet taip jau buvo įprasta Light'ų šeimoje. Felissa iškart po Hogvartso baigimo paliko namus, retai kada grįždavo ir beveik niekad nesiųsdavo pelėdų. Nelanna su tėvais nieko nežinojo, ką sesuo veikia, tad jiems beliko tik spėlioti, kaip jai sekasi.
- Bernardas lyg išvykęs į turnyrą, - prisiminė Nelanna. - Turėtų grįžti rytoj. Ne, kažkas kito nutiko Felissai. Tikiuosi, kad galiausiai sužinosim, kodėl ji negalėjo pati pasirūpinti Melinda.
- Na taip, tikriausiai tu teisi, - atsiduso tėtis. - Ir vis tiek man tas jų pasirinktas gyvenimo būdas keistas. Per dažnai Bernardo nebūna namie. Neturėtų ji viena auginti dukros.
Nelanna nusijuokė.
- Kas prašneko! - purkštelėjo ir mama. - Tas, kurio ištisomis savaitėmis nebūna namie! Niekaip nesuprantu, kam tau išvis reikia leistis į tas ekspedicijas, kai turi visą komandą pasamdytų žmonių. Tu juk verslininkas, o ne nuotykių ieškotojas. Negi namie taip nuobodu, kad mieliau renkiesi išvykas po požemius?
Atrodė, kad tėtis susigėdo.
- Atleisk, - priėjęs apkabino žmoną. - Aš tiesiog pasiilgau nuotykių. Smagu prisiminti jaunystę, - gūžtelėjo pečiais. - Bet supratau, kur lenki. Pažadu dažniau likti namie, - pakštelėjo jai į skruostą.
- Tai tikriausiai ir Bernardas mieliau renkasi veiklą, kuri jam patinka, o ne nuobodžiauja Škotijoje dirbdamas nemielą darbą kokiame nors kabinete, - gūžtelėjo pečiais Nelanna. Labai gerai jį suprato. Ji ir pati nenorėtų penkias dienas per savaitę tūnoti patalpoje.
- Taip, taip, gerai, - pakėlė rankas į viršų tėtis, tarsi pasiduodamas. - Tiesiog pagalvojau apie Felissą. Turėtume jai dažniau padėti, išleisti pasilinksminti ar panašiai.
Nelannai atrodė, kad ji jau ir taip dažnai padeda seseriai. Meluotų jei sakytų, kad jai nepatinka būti su Melinda. Bet dar kurį laiką ji norėjo pasimėgauti laisvais vakarais. Tegu tėvai dažniau pasiima anūkę. Taip ir pasakys jiems kitą kartą, kai bandys ją pasamdyti kaip auklę.

[Melinda Deverell]

Užlipusi į viršų, Melinda ilgai nerado norimos knygutės. Peržiūrėjo lentyną, kurioje gulėjo iš namų atsigabentos knygos - tiek jos, tiek mamytės. Bet niekur nebuvo tos, kurios labiausiai šiandien norėjo. Bet ji nepasidavė. Žinojo, kad kažkur ji turėtų būti. Tikrai prisiminė, kad nesivežė knygučių namo, vadinasi, reikia tiesiog ieškoti ir suras.
Mergaitė pervertė spinteles tėvelių kambaryje (jose rado įdomių, anksčiau jai nematytų daiktų), tuomet nuėjo ir į savąjį peržiūrėti lentynas. Kai jau buvo beveik pasidavusi ir nusprendusi, kad gal visgi mamytė paėmė tą knygutę ir nieko jai nepasakė, knygutė atsirado tarsi iš niekur! Melinda buvo įsitikinusi, kad tikrai prieš tai pažiūrėjo po lova, kur dabar ir rado knygelę. Na, bet svarbiausia, kad ji galiausiai atsirado.
Nešina knygele rankoje, Melinda sugrįžo į pirmą aukštą. Čia seneliai su Nelanna kažką karštai aptarinėjo ir mergaitei pasidarė įdomu, ką jie šneka. Šiek tiek pasiklausiusi, ji įėjo į virtuvę.
- Kalbate apie tėtuką? - pasmalsavo. - O kodėl reikia mamytei padėti? Ar jai kas nors nutiko?

[Nelanna Light]

Nelanna nusišypsojo grįžusiai dukterėčiai. Panašu, kad ji kažką nugirdo, nes pasiteiravo apie Felissą. Nelanna visai nenorėjo, kad Melinda žinotų, jog jos tėvai tapo pokalbio objektais. Bet jau šaukštai po pietų.
- Tavo mamai nieko nenutiko, - tarė jai. - Senelis norėtų, kad tu dažniau jį aplankytum. Žadėjo dažniau būti namie ir nevykti į išvykas, - Nelanna demonstratyviai išsišiepė žiūrėdama į tėtį. Jai patiko jį erzinti. - Pavyzdžiui, kai tavo tėtukas bus išvykęs, galėsi atkeliauti pas senelį nakčiai. Taip, kaip šiandien. Ar norėtum dažniau čia pabūti?
- Smagiai praleistume laiką, mažoji princese, - antrino Nelannai tėtis. Tačiau mergina matė, kad jis visai nesidžiaugia tuo, jog turės atsisakyti dalies išvykų. - Nagi, parodyk, kokią knygutę atsinešei.
Nelanna vylėsi, kad dabar Melindą perims tėtis, ir ji galės užsiimti savo reikalais. Pagulėti karštoje vonioje, paskaityti knygą ar tiesiog paklausyti muzikos.

[Melinda Deverell]

- Tai gerai! - nudžiugo mergaitė. - Labai norėčiau! Tėtukas rytoj grįš, tai gal kitą kartą. Ar gerai?
- Žinoma, brangute, - tarė senelis, šiaušdamas jai plaukus.
Melinda susiraukė ir atkišo atsineštąją knygelę. Tai buvo pasaka apie bebaimį audrapaukštį, išgelbėjusį magijos pasaulį nuo trolių antplūdžio.
- O, „Narsusis Džeromas gelbsti pasaulį“, - perskaitė knygelės pavadinimą močiutė. - Tavo mamytei ir Nelannai ši knyga taip pat patiko vaikystėje.
Melinda išsišiepė. Smagu buvo žinoti, kad ir mamytė skaitė šią pasaką.
- Ar dabar jau galėsi man ją paskaityti, seneli? - lipdama jam ant kelių paklausė.
Senelis paėmė knygutę.
- Galėsiu, tik dar šiek tiek palauk, kol aš pavakarieniausiu.
Kaip tik močiutė ant stalo padėjo lėkštę su garuojančiu maistu.
- Aš valgiau moliūgų pyragą! - pasigyrė Melinda. - Močiutė tau jo irgi galės duoti. Bet tik kai pavalgysi, - tarė užtikrintai.

[Nelanna Light]

Nelanna negalėjo teigti, kad ta Melindos atsinešta knyga buvo jos mėgstamiausia. Ji labiau patiko Felissai ir dėl to Nelanna taip pat buvo priversta klausytis tos pasakos. Bet visai šaunu, kad ir anksčiau išleistas knygeles perleidžia naujai, tik jau su gražesniais paveiksliukais, patrauklesniais vaikams. Dabar vaikams labiau reikia, kad viskas spindėtų, judėtų ar atliktų kažkokią papildomą funkciją. Jai su seserim augant buvo lengviau. Nebuvo tokių modernių žaislų ir tekdavo tenkintis tuo, ką turi.
Nelanna nusijuokė, kai Melinda bandė tėčiui aiškinti, jog desertas priklauso tik tiems, kas jau pavalgė. Teisingas vaikas auga.
- Kokie tavo planai šiai savaitei? - paklausė jos mama. - Turėsi kokių ekspedicijų?
- Ši savaitė laisvesnė, - atsakė Nelanna. - Eisiu pas Sakurą, ji nusipirko namą ir prašo padėti jį aptvarkyti. Sakė, kad jis senas, su daug šlamšto spintelėse. Dviese bus lengviau, - nusišypsojo.
- Taip, tikrai, - paantrino mama. - Dvejos poros rankų - geriau, nei viena. Kaip jai sekasi? Senokai nebuvo čia apsilankiusi. Pakviesk kurią dieną į svečius.
- Na, kaip ir sakiau, nusipirko namą, o čia jau didelis žingsnis, - nusijuokė Nelanna. - Būtinai pakviesiu. Jei turi židinį tame name, bus lengviau iki mūsų nusigauti.

[Melinda Deverell]

- Seneli, tu labai lėtai valgai, - pareiškė Melinda. - Aš noriu pasakos.
Ji jau buvo nulipusi seneliui nuo kelių ir kantriai laukė, kada jis pabaigs savo vakarienę. Tačiau jis tikrai labai ilgai užtruko, tarsi su pasimėgavimu dorojo kažką panašaus į mėsos troškinį. Jei čia būtų mamytė, tikriausiai Melinda sulauktų jos pastabos dėl nemandagaus bendravimo. Bet mamytės čia nebuvo.. Mergaitei patiko laiką leisti su seneliais ir Nelanna, bet su mamyte vis tiek jai buvo geriausia.
- Eisi pas mano auklėtoją Sakurą? - mažumėlę nustebusi paklausė Nelannos. - Tegu ji apsilanko čia, kai būsiu ir aš pas senelį.
- Tikrai? - nusijuokė senelis. - Aplankysi mane, o būsi su Nelanna ir Sakura, su kuria kasdien mataisi? - jis atrodė labai juokingai, kai vaidino įsižeidusį. Melinda išsišiepė.
- Neee, aš tik pasisveikinsiu su Sakura ir sugrįšiu pas tave, - mergaitė apkabino jį ir pabučiavo į skruostą. - Myliu tave, seneli!
- Ir aš tave labai myliu, vabaliuk, - nusišypsojo jai senelis. - Nagi, leisk man pabaigti ir galėsime persikelti prie židinio paskaityti knygutės.

[Nelanna Light]

- Taip, eisiu pas tavo auklėtoją, - atsakė Melindai. - Nesu tikra, kada ji turės laisvo laiko atvykti į svečius. Juk dirba kasdien, o dar ir naują namą turi susitvarkyti. Retai su ja matausi. Tu dažniau susitinki su mano geriausia drauge, - nusijuokė.
Nelanna neretai pagalvodavo, kaip įdomiai viskas susiklostė. Į Jungtinę Karalystę parvykus Felissai su šeima, tarsi specialiai atsidarė naujas darželis, jame įsidarbino Sakura, o Melinda pateko būtent į jos grupę. Nelanna netikėjo atsitiktinumais ar kažkokiais ženklais, bet tikrai viskas neįprastai gerai susidėliojo.
- Pavalgei, tėti? - žvelgdama į jo pusę paklausė. - Mes su Melinda einam į svetainę, tu prisijunk, kai galėsi.
- Netrukus ateisiu, - tarė bandydamas padaže rasti mėsos gabaliuką. -  Kokio gėrimo norėsit, damos? - kreipėsi į žmoną ir dukrą.
- Suplak mums po savo firminį kokteilį, - šypsodamasi paprašė mama. Nelanna neprieštaravo, tiko ir jai toks pasiūlymas. - Nepamiršk ir Melindos palepinti.
Nelanna paėmė už rankos dukterėčią ir nusivedė į svetainę prie židinio.

[Melinda Deverell]

Sakura Melindai labai patiko. Ji tikrai buvo šauni. Mergaitė džiaugėsi, kad jos su Nelanna yra draugės. Kada nors ir ji norėtų turėti tokią šaunią draugę, kaip Sakura. Dabar jos geriausias draugas buvo Timotis ir su juo mergaitei labai patiko leisti laiką. Ji tikėjosi, kad taip ir liks, jam pradėjus lankyti Hogvartsą. Juk tuomet Timotis jau nebeateis į darželį...
Melinda paėmė nuo stalo atsineštą knygutę ir nusekė paskui Nelanną į kitą kambarį. Iš dėžės išsitraukusi mėgstamą kailį, pasitiesė jį ant žemės prie židinio ir įsitaisė prie ugnies. Židinys smagiai spragsėjo. Nors ir buvo vasara, bet senelių namie karšta nebuvo. Mergaitė nežinojo, kodėl taip yra. Bet kada nors tikriausiai sužinos. Kai bus didesnė ir protingesnė.
- Ką tu dabar veiksi, kai senelis man skaitys pasaką? - paklausė ji Nelannos.
Netrukus atėjo ir senelis. Priešais jį sklendė trys dailios taurės su kažkuo spalvotu ir viena didelė stiklinė. Toji nusileido priešais ją.
- Ačiū, seneli, - padėkojo ir paragavo gėrimo. Skonis buvo panašus į arbūzą, bet jautėsi ir apelsinai bei mėta.

[Nelanna Light]

Nelanna įsitaisė fotelyje. Sofą paliko tėvams. Ji mėgo sėdėti čia ir žiūrėti į židinyje smagiai spragsinčią ugnį. Kai buvo maža, tėtis jai ir Felissai taip pat prie šio židinio skaitydavo pasakas. Kol abi užmigdavo, o ryte atsibusdavo jau savo kambariuose.
- Aš taip pat paklausysiu pasakos, - nusišypsojo mergaitei.
Nelanna paėmė vieną iš prie jos atskraidintų taurių. Ji nemėgo alkoholio, bet kartais pasivaišindavo tėčio firminiu kokteiliu. Šis, kaip ir visuomet, buvo saldus ir lengvas. Sudėties ji nežinojo, bet tai buvo nesvarbu. Pati vis tiek nesigamins nieko panašaus.
- Kur tavo knygutė, Melinda? - paklausė tėtis.
Jis su mama įsitaisė ant sofos. Šalia jų ore kabėjo po taurę. Paėmęs Melindos knygą, jis ėmė skaityti.

[Melinda Deverell]

Melinda sėdėjo ant kailio ir žiūrėjo į ugnį židinyje. Gėrimas jos stiklinėje lėtai mažėjo.
- Skrisdamas virš Kiauliasodžio, Džeromas pamatė velnio raizgų pančiuose įstrigusius tris vienaragius, - skaitė pasaką senelis. - Narsusis audrapaukštis tik šast ir nusileido prie nelaimėlių. Džeromas žinojo, kad velnio raizgus sunaikina saulės šviesa, bet jis tokios išburti nemokėjo. Nebuvo jis geras kerėtojas.
- Mano mamytė gera kerėtoja, - tarė Melinda. - Jai pavyktų išburti saulės šviesą.
- Gerai sakai, - pritarė jai senelis. - Bet Džeromas turi kitų įgūdžių, jam gerai sekasi kiti magiški dalykai. Taip, kaip Nelannai gerai sekasi herbologija, nors kerėti ne visada pavyksta.
Melinda buvo girdėjusi tokį žodį, bet negalėjo prisiminti, kas tai yra.
- Ar herbologija tai tas dalykas apie augalus? - paklausė kažką prisiminusi. - Ar herbologijos muziejuje mes buvome su mamyte, Nelanna?
Senelis toliau skaitė pasaką, kurią Melinda gerai žinojo. Pabaiga jos taip pat nebūtų nustebinusi, bet jos mergaitė nesulaukė. Ji įsitaisė ant kailio, šalia atėjusio ir greta išsitiesusio didžiulio Džerio. Dar šiek tiek pasiklausę pasakos, jie abu užmigo. Tiek Džeris, tiek Melinda. Mergaitė sapnavo audrapaukštį Džeromą, o ką sapnavo Džeris - ji nežinojo.

[Nelanna Light]

Nelanna susiraukė. Kaip ir kiekvieną kartą tėvams paminėjus ją kaip nekokią kerėtoją. Atrodė, kad jiems būtina pabrėžti, jog Felissa - puikioji, nuostabioji kerėtoja, o ji - ne. Kol mokėsi mokykloje, Nelanna stengėsi su tuo taikstytis. Suprato, kad kitaip nebus. Bet tik ne dabar. Jau kiek pabodo tas lyginimas ją su seserimi. Ypač dabar, kai paaiškėjo, jog tobuloji ir šaunioji kerėtoja savo įgūdžių nebenaudoja. Ji puikiai žinojo, kad pomėgiai gali pasikeisti. Tai, kas patiko anksčiau, dabar gali nebeteikti džiaugsmo. Net jeigu kažką pavyksta atlikti tobulai ir aplinkiniams atrodo, jog žmogus sutvertas atlikti vieną ar kitą darbą. Kad ir jai pačiai labai gerai sekėsi virti eliksyrus, bet eliksyrininke ji netapo, mat procesas jai nekėlė tokio džiaugsmo, kaip augalai ir akimirkos išgydžius žmogų. Tačiau ji negalėjo prisiekti, kad tai niekada nepasikeis. Kaip ir Felissos gyvenimas pasikeitė netikėta linkme, taip ir josios gali pasikeisti taip, kaip ji nė nebus svajojusi.
- Taip, herbologija yra mokslas apie augalus, - atsakė Melindai. - Ir tas muziejus, kuriame buvome su tavo mama, išties buvo herbologijos, - nusišypsojo.
Į svetainę atėjo Džeris ir įsitaisė ant kailio šalia Melindos. Nelanna svarstė, kur dabar jos drontas Tikutis. Jis su tėčio šuniu gerai sutarė, nors vienas buvo magiškas, o kitas ne, ir dažnai abu laiką leisdavo kartu. Matyt Tikutis užsnūdo kokiam kampe, ir šuo atėjo ieškoti nemiegančių būtybių.
Neilgai trukus Melinda su Džeriu užmigo, meiliai susiglaudę prie židinio. Tėtis pasakos nepabaigė skaityti, mat nei jam, nei mamai su Nelanna nebuvo reikalo jau galbūt tūkstantąjį kartą išgirsti, kaip ta pasaka pasibaigė. Tėtis švelniai pakėlė Melindą ir nunešė mergaitę į jos kambarį.
Nelanna dar gerą valandėlę pasėdėjo su tėvais, pasikalbėjo apie šį bei tą ir galiausiai taip pat nuėjo miegoti. Kitą rytą, kaip ir buvo pažadėjusi Felissai, nuvedė Melindą į darželį.