0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
- Į Airiją? - Nustebo Senkleris. - Žinau, kad ten nenori. Ar tu manai, kad aš dabar planuoju tave ten nuvežti?  - Kodėl turėtų tą daryti? - Ne Eion. Aš tai tikrai nesiruošiu tavęs išsiųsti atgal į Airiją. - Dar kartą patikino vaikinuką. Tada tvyrojo tyla. Auris jau pasakė ką norėjo pasakyti ir norėjo leisti Eion apmąstyti viską, ką jam išsakė.
Kažko jis norėjo paprašyti. Bet vietoj to uždavė klausimą ko norėtų Senkleris.
- Ar galvoje turi šį parką ar klausi ko šiaip norėčiau? Na. Jei kalbam apie šį parką... - Ar sakyti, kad norėtų pašokinėti nuo uolos ar lėkti per upę. Tai būtų sąžiningi atsakymai. Bet Eion taip nerimavo dėl to, kad neperėjo šios trasos. Tai ar gali jam sakyti, kad nori dar kai ko daug baisesnio?
- Na. Man patiktų išbandyti skrydį per upę arba kitas čia esančias pramogas. Bet dabar labiausiai norėčiau atrasti veiklą, kuri patiktų ir tau. - Visgi pasakė tiesą. Nes per jų pažinties laiką stengėsi jam nemeluoti. Taigi turbūt ir toliau reikėjo laikytis tiesos.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Negi toks pavojus iš tiesų negresia? O jeigu jis padarytų ką nors labai blogo? Pavyzdžiui, į Erkos pagalvę pripiltų miltų (tiesą sakant, ta idėja Eion netgi labai patiko)? Ar tada profesorius Senkleris jo vis tiek nesiųstų atgal į vaikų namus? Bet kodėl?
- Aš niekada ten negrįšiu, - dar sumurmėjo berniukas.
Stengėsi negalvoti apie tą bjaurią vietą, bet tai buvo paprasčiau nei svarstyti, ko jis galėtų norėti. Tiesą sakant, norėtų daug ko, bet taip ir neišsakė nė vieno noro. Laimei, profesorius neprieštaravo atsakyti į klausimą. Ir netgi norėjo perskristi per upę. Tai šiek tiek pradžiugino, tačiau Eion tą slėpė. Negalima išsiduoti, kad kažko nori. Taip saugiau.
- Galime perskristi per upę? - neryžtingai pasiteiravo. Atrodė, kad tai neturėtų būti labai baisu. Be to, užtenka pasileisti - ir jau skrendi. Nėra kaip ant to tilto, kur kiekvienas žingsnis sukelia naują panikos priepuolį.
Eion nežinojo, kur reikia eiti, kad galėtų pasirinkti tą skrydį. Be to, ką gali žinoti, gal profesorius Senkleris tik pajuokavo. Ar pasišaipė. Geriau palaukti, kol jis pradės eiti, ir tiesiog sekti iš paskos.
- O ko jūs šiaip norėtumėte? - išdrįso pasidomėti prisiminęs ankstesnius žodžius. Atrodė, kad išgirs atsakymą nurodantį jam dingti iš akių. Tai įskaudintų, bet Eion žinojo: jeigu profesorius Senkleris pasakys to norintis, jis taip ir padarys.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
- Gerai Eion. Aš tikrai neketinu ten tavęs nuvežti. - Išties labai norėjo daugiau sužinoti apie tuos vaikų namus. Žinoma suprato, kad ten gyventi nėra didžiausias malonumas. Jokiam vaikui. Bet Eion tiesiog kategoriškai nenorėjo ten vykti. Bet kodėl? Juk ten kaip bebūtų buvo jo namai nuo pat mažens. Gal yra kokie draugai ar bent pora auklėtojų, prie kurių galėtum prisirišti. Bet Eion atrodė tiesiog nekenčia tos vietos. Kodėl? Kas ten vyksta, kad jis taip bijo prisilietimų, kad taip saugo savo erdvę. Bet klausinėti nederėjo. Jie nebuvo tiek artimi, kad jis galėtų ramiai klausti.
- Na gerai. Bet pirma pabandykim perskristi per trumpesnę atkarpą, o jeigu mums patiks, tada galėsim lėkti ir per tą ilgesnę gerai? - Auris ėmė eiti. Tiksliai nežinojo kur yra skrydžio vieta.
- Daug dalykų. - Nusišypsojo. - Norėčiau, kad pasijustum laimingesnis. Kad Erkai gerai sektųsi po mokyklos. Dar noriu, kad mano pusbrolio šeimoje viskas būtų gerai. Noriu kada nors išlėkti į ilgą kelionę motociklu. Dar būtų neblogai kada nors iki galo susiplanuoti pamokas. Vienu žodžiu daug ko norėčiau. - Auris dairėsi ieškodamas instruktoriaus, kurio galėtų paklausti kelio iki jiems reikiamos vietos.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Profesorius Senkleris žadėjo neliesti ir to pažado laikėsi. Bet kažkodėl atrodė, kad pažado neišsiųsti jo į Airiją laikytis gali būti žymiai sudėtingiau. Jeigu jis blogai elgsis, nedarys visko, kas liepta, profesorius tikrai nenorės laikyti namie. Vadinasi, reikia klausyti. Bet jeigu Senkleris darys kažką blogo, Eion ginsis. Šitą žinojo tikrai. Prireikus tiesiog pabėgs iš namų.
Profesoriui pradėjus eiti klastuolis sekė iš paskos. Mielai būtų iš karto pasirinkęs tą ilgesnį skrydį, bet prieštarauti nedrįso. Atrodė, kad tai priverstų labai greitai apsigalvoti dėl Airijos. Nieko nesakė ir tiesiog ėjo. Neįsivaizdavo, ar ten reikės leistis vienam, ar kartu. Jeigu juos abu pakabins ant vieno lyno, profesorius Senkleris bus pernelyg arti. Apėmė siaubas, ir Eion jau norėjo sakyti, kad gal tiek to, jis nebenori leistis. Bet profesorius užsiminė, kad norėtų perskristi per upę, tad nebuvo pasirinkimo.
Netrukus jis pradėjo atsakymą į asmenišką klausimą. Eion neabejojo, kad profesorius nieko apie tai nesakys, tad dabar gerokai nustebo. Ypač kai išgirdo, kad ir paties laimė yra norimų dalykų sąraše. Kažkaip čia viskas atrodė keistai, bet klausinėti toliau buvo nejauku. Viduje pasidarė keistai gera, tad nesinorėjo visko griauti.
- O jūs žinote, kur mums eiti? - gerokai paprastesnę temą nusprendė pradėti Eion.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Visi instruktoriai kažkur prašapo. Auris nematė nei vieno.
- Ne. - Nusijuokė. - Nežinau tiksliai. Pasidairyk gal pamatysi kokį instruktorių. Paklausim kelio. - Ar geras sprendimas lėkti per upę? Bet tas trumpas skrydis gal nebus labai baisus. O štai tas ilgasis... O jeigu Eion pasidarys baisu? Juk lėks jis vienas. Pagaliau pamatė pro šalį kažkur skubančią instruktorę.
- Atsiprašau, gal galėtumėte pasakyti kur tiksliai prasideda trumpasis skrydis per upę? - Mergina sustojo ir ėmė aiškinti ką jie turi praeiti ir kur reikia eiti. Baigus jai kalbėti Senkleris padėkojo ir jie nuėjo savais keliais.
- Dar niekada neskridau lynu per upę. - Bandė tęsti pokalbį Auris.
Kiek paklaidžioję jie atėjo į vietą. Reikėjo luktelėti eilėje. Auris sustojo jos gale.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Jeigu profesorius Senkleris nežino, kur eiti, jie labai gali pasiklysti. O kas tada? Parkas buvo didelis, o tai reiškė, kad čia klaidu. Ar bent jau taip atrodė Eion, kuris visai nedegė noru klaidžioti ir taip sugaišti daugybę laiko. Ir taip buvo nejauku. Tuo labiau, kad turbūt reikėtų kažką šnekėti, bet jis nė neįsivaizdavo, ką galėtų pasakyti. Bendravimas nebuvo stiprioji jo pusė, mat dažniausiai jo žodžiai būdavo pikti arba pašiepiantys.
Laimei, sutiko kažkokią moterį, kuri parodė kur eiti. Eion klusniai ėjo paskui profesorių ir tylėjo. Mintyse spėliojo, ar žodžiai, bylojantis, kad Senkleriui rūpi jo laimė, nebuvo melas. Bet kodėl jam turėtų rūpėti? Ką gi, turbūt dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jis iš viso pasikvietė gyventi kartu. Bet kokia ta priežastis? Šis klausimas vis iškildavo į paviršių, ir Eion atkakliai ieškojo atsakymo. Deja, niekaip nesisekė jo surasti.
Dar vieni profesoriaus ištarti žodžiai turbūt buvo bandymas bendrauti. Bet ką į tai atsakyti? "Aš irgi"? Tas turbūt ir taip akivaizdu, o nieko kito Eion nesugalvojo. Taigi tylėjo, o kai jie atsistojo į eilę, pažvelgė į priekį.
- O jeigu lynas nutrūks? - nejučia sumurmėjo. Nenorėjo atskleisti, kaip jaučiasi, bet klausimas išdavė viduje slepiamą baimę.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Abu sustojo eilėje. Laukė.
- Ne. Tikrai taip nebus. Čia toks lynas, kad Iškart keli tokie kaip tu galėtų perlėkti ir nieko nenutiktų. Jis tvirtas. - Bandė raminti. Niekada nebuvo girdėjęs, kad kada taip nutiktų kokioje nors trasoje. Dėl to buvo ramus.
Eilė pamažu tirpo. Labai jau ne greitai, nes reikėjo skristi po vieną.
- Ar man čiuožti pirmam? Paskui tave pasitikčiau. Ar norėsi tu skrieti pirmas? - Pamažu kaip visada stovėjimas vienoje vietoje varė į neviltį.
- Ar norėtum pažaisti tokį susipažinimo žaidimą? Kai pasakai savo vardą, kažką iš pirmos vardo raidės, kas tau patinka arba nepatinka ir faktą apie save? Tarkim. Esu Auris, nemėgstu arbatos. Ir faktas apie mane toks, kad Niekada neėjau laikyti keliavimo oru egzamino. - Gal taip pavyks jiems labiau susipažinti. Buvo keista, kad pasakė apie save būtent tą dalyką. Nes šiaip apie keliavimą oru juk nemėgo kalbėti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Profesorius Senkleris ramino, bet viduje vis tiek kerojo baimė. Eion nežinojo, ką daryti, kad bent šiek tiek nusiramintų. Nenorėjo viso šito atskleisti, tad ir vėl nieko nepasakė. Gailėjosi sutikęs čia atvykti, bet žinojo niekada nedrįsiantis atsisakyti.
O dar ta eilė... Stovėti ir tylint laukti buvo blogiau už viską. Eion tyliai atsiduso, bet tada išgirdo gana paprastą klausimą. Atsakymo vis tiek nežinojo, bet bent jau neatrodė, kad čia kažkas gilaus.
- Gal jūs pirmas, - sumurmėjo, nors nematė didelio skirtumo. Jeigu jis nukris, užsimuš, ir tiek. O gal taip būtų paprasčiau?
Panašu, kad profesoriui Senkleriui nelabai patiko laukti. Čia Eion jį puikiai suprato. Negalėdavo pakęsti, kai reikėdavo laukti, kol išvirs eliksyras. Taigi neprieštaravo žaidimui.
- Aš Eion. Man nepatinka... - Erka mintyse pasakė, bet neketino šito prisipažinti. - Eglės, - galiausiai pridūrė tik tam, kad kažką pasakytų, nors Erka buvo gerokai nuoširdesnis atsakymas. Su faktu jau buvo sunkiau. Nereikėjo sakyti nieko, ko profesoriui nebūtina žinoti. - Su profes... Esu buvęs Australijoje, - vos neišpliurpęs, kuri profesorė jį ten nusivežė, užbaigė. Visai susidomėjo profesoriaus Senklerio faktu, tad ryžosi paklausti: - Jūs nemokate keliauti oru? Bet kodėl?
Eilė jau beveik priėjo, tad profesorius turės skrieti. Gal per tą laiką pasprukti? Bet, liūdnai suprato Eion, jis visai neturės kur eiti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
- Eglės? O kodėl? - Nusišypsojo Senkleris. Nuostabu. Taip besikalbant ir ta kvaila eilė praretės greičiau ir šiaip labai naudingas pokalbis pasirodė.
- Kaip ir moku. Bet egzamino nelaikiau. Man nepatinka keliauti oru. Labai varžanti man ta kelionė. O kiek laiko buvai australijoje? - Toji profesorė ir toji kelionė. Auris dar vis nežinojo kas ten tiksliai buvo per profesorė. Ta prasme numanė, nebuvo tiek daug pasirinkimo. Bet tiksliai nežinojo.
- Aš esu Auris ir man nepatinka aukštuomenės baliai. Nes ten labai nuobodu. Faktas toks, kad renku senovinių knygų kolekciją nuo trylikos metų. - Jau visai atėjo Senklerio laikas. Ir kai pagaliau jis atėjo raudonplaukis užlipo laipteliais. Prisisegė. Išklausė trumpą instrukciją.
- Susitiksim kitoj pusėj. - Pamojo Eion ir nuskriejo. Smagumėlis. Šitaip švilpti jam nerealiai patiko. O koks būtų tas tikras ilgas skrydis? Manė, kad dar nuostabesnis. Viskas pasibaigė labai greitai. Auris nusisegė karabiną. Nulipo nuo platformos ir ėmė laukti Eion.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
Aišku, profesorius Senkleris atkreipė dėmesį į kvailą pasakymą, kad jam nepatinka eglės. Man nepatinka eglės, nes bijau prisipažinti, kad nepatinka Erka mintyse atsakė į klausimą, tačiau tik gūžtelėjo pečiais. Nieko prieš tuos medžius neturėjo, bet kažkaip reikėjo išsisukti. Laimei, kalba pasisuko prie keliavimo oru, ir profesorius įrodė esantis atviresnis už jį patį. Eion mielai būtų tesęs tą pokalbį, bet Senkleris paklausė dar vieno klausimo.
- Apie dvi savaites, - atsakė. Neatrodė, kad tai tokia tema, kurią labai reikėtų slėpti. Tiesa, ir apie tai kalbėti buvo nejauku - būtent po tos kelionės jis negrįžo į profesoriaus Senklerio butą. Bet jis arba nesuprato, kad būtent tada Eion keliavo į Australiją, arba taktiškai jautraus klausimo nelietė. Bet, deja, tęsė šį sudėtingą žaidimą. Tai, kad profesorius galimai yra buvęs aukštuomenės baliuose, sudomino, tačiau faktas pasirodė dar įdomesnis.
- Norėčiau pamatyti, - išdrįso pasakyti Eion, bet tada atėjo profesoriaus eilė skrieti. Visa laimė. Jeigu jis netęs šio žaidimo, galima bus pamiršti tai, kad labai niežti liežuvis pasakyti, kad jam nepatinka Erka.
Jau visai netrukus gavo leidimą skrieti. Instruktorius trumpai viską paaiškino ir padėjo prisisegti. Kelis kartus nurijęs seilę Eion pasileido skrieti. Pasirodo, buvo visai smagu ir netgi per trumpai. Prie profesoriaus klastuolis atsidūrė pernelyg greitai.
- Man patiko, - atsikabinęs pasakė Eion, tačiau paprašyti perskristi ir kita trasa taip ir neišdrįso.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Prie tų vargšių eglių kol kas nusprendė nesikabinėti. O apie kelionę deja nieko naujo nesužinojo. Visą tai jau girdėjo savo paties kabinete. Svarstė ar užvesti temą apie tą profesorę. Bet ar verta tai daryti parke? Gal. Gal čia pavyktų lengviau atsipalaiduoti. Nors pažvelgus į Eion taip neatrodė. Vienoje iš knygų skaitė, kad perdėtas klausinėjimas nėra gerai. Bet ar šioje situacijoje tai tinka? Eion turbūt išvis nieko nekalbėtų, jeigu jis nebandytų šnekinti.
- Kai kurios yra mano kambaryje ant lentynų. - Na ne. Juodosios magijos bibliotekėlės tai tikrai nerodys. O žiobarišką literatūrą tikrai leistų Eion pasklaidyti.
Berniukas atskriejo pas jį. Ir Auris paklausė.
- Tai tada skriesim per ilgąją trasą? - Ši trumpesnioji buvo tikrai labai trumpa ir skrydžiu beveik neteko pasimėgauti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
Profesoriaus minėta kolekcija išties sudomino. O tai privertė susimąstyti, kas jam iš viso įdomu. Kol gyveno (tiksliau, egzistavo, nes gyvenimu tai pavadinti sunku) Airijoje, nelabai ką veikdavo. Hogvartse daugiausiai laiko leisdavo vienas. Kas jam būtų įdomu? Gal tos knygos? Tik negi profesorius Senkleris galvoja, kad Eion eis į jo kambarį žiūrėti tų knygų? Paprašyti, kad jis kada atneštų jas į virtuvę, buvo nedrąsu. Neatrodė, kad jis iš viso gali kažko prašyti. Kad ir ką sakytų profesorius, Eion jautėsi jam skolingas. O tai, deja, gąsdino labiau už viską.
Skrydis baigėsi sėkmingai, ir tai buvo geriausia šios dienos dalis. Skriejo vienas, nereikėjo galvoti, ką galima ir ko negalima sakyti. Mielai išties perskrietų ir ta ilgąja trasa, tik...
Ir tada profesorius Senkleris tą patį ir pasiūlė. Eion nurijo seilę. Ar gali būti, kad šitas žmogus skaito mintis? Apėmė siaubas - tada jis žino viską. Bet ne, negali būti. Kažkaip tikrai būtų išsidavęs.
- Aha, - neprieštaravo stengdamasis nuvyti nerimą. - Bet jūs skriekit pirmas. Ir aš nežinau kur eiti.
Ir nenoriu žaisti jokių žaidimų apie nepatinkančias egles dar mintyse pridūrė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
- Gerai. Surasim ir tą ilgąją trasą. Jei jau šitą radom, tai tą irgi. - Auris ėmė eiti.
- O ką tau patinka veikti Eion? Gal yra kas nors, kas tave domina, koks užsiėmimas? Kai buvau tavo metų, tai be knygų mėgau muzikuoti arba... - Dar labai mėgai kitokius tamsesnius užsiėmimus. Pagalvojo. Dievuliau, juk Eion tuojau keturiolika. O pats Auris keturiolikos visai buvo paniręs į juodąją magiją. Pabandė pasikasti galvoje ieškodamas kokio kito pateikti galimo užsiėmimo, kuris būtų patikęs. - Arba man dar visai patikdavo slidinėti ar važinėtis dviračiu. Priklausydavo nuo oro. Negalėdavau ramiai sėdėti. - Jam visada reikėdavo ką nors veikti. Prisiminė kaip grįždavo atostogoms. Išsitempdavo Alaną kur nors. Alaną ir gaują kitų aplinkinių vaikų. Dviračių ar slidžių lenktynės, didelės slėpynės, gaudynės. Ko jie tik neveikdavo. Nebent jam užeidavo niūra. O taip deja kartais irgi pasitaikydavo. Tada Auris būdavo piktas ir nebežaisdavo su Alanu.
- Ar nori dar pratęsti tą faktų žaidimą? - Paklausė. Tikėjosi neigiamo atsakymo. O spausti nenorėjo visai.
Galop jiedu surado trasą. Auris vėl paklausė kelio.
- O kiek berniukui metų? - Paklausė instruktorė.
- Jau rugpjūtį keturiolika.
- Šis skrydis nuo keturiolikos metų.
- Bet juk jam tuojau ir bus keturiolika. Jau labai greitai. - Auris nusišypsojo. Instruktorė kurį laiką pagalvojo.
- Na gerai jau. - Visgi nusileido.
- Tai kaip Eion? Skrendam? Ar palauksim kito karto, kai tau bus keturiolika? - Paklausė vaikinuko Senkleris.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 941
  • Taškai: 73
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
Jie patraukė ilgosios trasos link. Tai buvo gerai. Jeigu tik nereikės šnekėtis. Deja, netrukus profesorius Senkleris ir vėl pradėjo klausimų laviną. Papasakojo ir apie save, o tai buvo žymiai įdomiau nei galvoti, ką atsakyti į tuos sudėtingus klausimus.
- Ką man patinka veikti? - tyliai pakartojo Eion. Atkreipė dėmesį, kad profesorius vieną kartą nutilo, tarsi nenorėtų kažko sakyti. Kad ir kaip buvo įdomu, kamantinėti neketino. Norėjo, bet paprasčiausiai nedrįso. Tai labai greitai gali tapti bilietu į Airiją. - Nežinau. Nieko.
Taip, tai buvo sąžiningiausias atsakymas. O štai ką pasakyti apie faktų žaidimą, jis nežinojo. Norėtų jį tęsti, jeigu faktus sakytų profesorius. Pats kalbėti nenorėjo, ypač apie egles.
- Gerai, - galiausiai tarstelėjo, bet jau netrukus jie rado reikiamą trasą. Ir ten paaiškėjo, kad jis, matote, per mažas. Tai privertė susiraukti. Skrydis buvo geriausia dalis, bet šita moteris nenorėjo jam leisti tos pramogos. Bet, pasirodo, profesorius Senkleris, mokėjo įkalbinėti, ir jau netrukus leidimas buvo gautas. Eion dėkingai pažvelgė į profesorių, o mintyse savęs klausė, kodėl jis taip stengėsi. Galėjo ramiai pasakyti, kad štai, Eion per jaunas. Bet ne, įkalbinėjo tą moterį, kol ji nusileido.
- Noriu skristi, - išdrįso ištarti klastuolis ir žvilgtelėjo į eilę. Ji, deja, atrodė itin ilga - pernelyg daug laiko profesoriui Senkleriui paprašyti faktų.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 2342
Ats: Londono nuotykių parkas
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
Eion gyvenimas atrodė tikrai nelinksmas. Jis buvo labai uždaras, turėjo visokių baimių ir dar tas elgesys. Ir kaip tokiam žmogui išėjusiam iš vaikų namų gyventi toliau? Niršo. Kas per sistema, kad vaikas užauga toks traumuotas? Vaikinukui tuojau keturiolika. Juk pati paauglystė. Ar Auris sugebės ką pakeisti? Erka irgi jau buvo vyresnė, kai su ja pradėjo bendrauti. Kokių dvejų metų prisireikė, kad ji išvis pradėtų normaliai su juo kalbėti. Mergaitę labiau pažino nuo dvylikos metų, o paskui per porą metų jų bendravimas kiek normalizavosi. O Eion jau beveik keturiolika. Nežinojo ko pasieks ir ar sugebės ką nors pakeisti.
- O ar yra kas nors, ką norėtum išbandyti? Kokia nors veikla? Gali man papasakoti, gal vasarą ir nevyksta daug būrelių. Bet ką nors gal atrastume. - Dabar abu stovėjo eilėje. Instruktorė neatrodė baisiai sužavėta to, kad jie skris. Bet daugiau nieko nesakė. Ir ką gali pakeisti tos kelios savaitės? Juk nieko. Eion jau galima sakyt keturiolika.
Nors Eion sutiko žaisti tą žaidimą neragino jo tęsti. Nors dabar buvo jo eilė.