[Dafydd Carwyn Llewellyn]

Vilą sudaro du aukštai. Antrasis aukštas yra mansarda, į kurią galima patekti laiptais iš pirmojo aukšto, tačiau yra ir laiptai lauke, leidžiantys mansardą išnuomoti atskirai nuo pirmo aukšto.
Pirmame aukšte yra du miegamieji, svetainė, virtuvė ir didelis vonios kambarys, kuriame yra tiek tualetas, tiek vonia. Visas aukštas apstatytas dailiai suderintais baldais, netrūksta lentynų ir komodų susidėti daiktams. Vyrauja šviesios spalvos. Langai dideli, todėl netrūksta ir saulės šviesos. Laiptai į mansardą įrengti prie pat įėjimo, jų apačioje yra durys, kurias išnuomojus aukštai atskirai galima užrakinti.
Mansarda taip pat turi du kambarius ir svetainę, tačiau čia ji yra sujungta su virtuve. Vonios kambarys gerokai mažesnis, jame yra tik dušas, o tualetas - atskiroje patalpoje. Taip pat yra du balkonai, į vieną iš jų atveda lauke esantys laiptai. Dominuoja panašios šviesios spalvos, tačiau kadangi mansarda yra tiesiai po stogu, ji yra kiek žemesnė.
Šalia vilos, į priešingą pusę nuo jūros, yra parkingas su keturiomis vietomis automobiliams bei kiemas, kuriame yra įrengti futbolo vartai, dvejos sūpynės ir pavėsinė.
Priešingoje pusėje yra jūra, iki jos apie penkiasdešimt metrų.
Nuomos kaina tikrai yra nemaža, tad dažniausiai išsinuomoti vilą galima ir vos ne kitai dienai. Savininkas mieliau nuomoja nuo dviejų naktų iki pusės metų, tačiau susitarus galima išsinuomoti patalpas ir ilgesniam laikui.

((tai nėra kažkokio veikėjo pastatas, todėl tema gali naudotis visi. Tik reikėtų susitarti, kad vienu metu nebūtų  kelių tą patį aukštą nuomojančių veikėjų. Rudens sezono pabaigoje (kol Hogvartse bus vasaros atostogos) visą vilą nuomosis Brendanas))

[Brendanas OConnor]

Ieškodamas vietos vasarai praleisti Brendanas tikrai neįsivaizdavo gyvensiantis čia su dviem paauglėmis. Bretas, aišku, nė nepagalvojo pasirūpinti savo dukters (apie antrąją Brendanas stengėsi negalvoti) atostogomis. Pasiūlęs Kaedei praleisti vasarą kartu su juo, pradėjo galvoti ir apie Atheną. Ji turbūt į tą lūšną Sautende taip pat nelabai norėjo grįžti. Galiausiai pasiūlė ir jauniausiai sesutei. Bandė įtikinti save, kad bus smagu, nors galvoje labiau šmėžavo mintys apie tai, kad nei Sakurą pasikvies, nei pasidarys kokį smagų vakarėlį. Ką gi, bent jau galės jaustis nuveikęs kažką naudingo.
Su mergaitėmis susitiko Kings Krose ir ten persėdo į traukinį, vežantį tiesiai į Vitbį. Laimei, nereikėjo persėsti, mat pati kelionė gerokai prailgo. Pasirodo, bendrauti su paauglėmis labai jau sudėtinga, tad profesorius, staiga tapęs tiesiog dėde ir broliu, nežinojo, ką galėtų joms papasakoti.
Pagaliau pasiekė reikiamą miestą. Iki vilos reikėjo kiek paėjėti, tad žingsniuodamas Brendanas stengėsi nupasakoti, kaip ten kas atrodo. Ir vis tiek turbūt nesugebėjo perteikti visos prabangos, mat nei pats, nei mergaitės nebuvo prie to pripratęs.
- Štai ir atėjome, - pranešė, kai prieš akis išdygo reikiamas pastatas. Išsitraukė raktą ir atrakinęs duris praleido Atheną ir Kaedę pirmas. - Siūlau jums gyventi antrame aukšte. Ten yra du kambariai, tad galėsite mėgautis privatumu, - dar pridūrė. Neįsivaizdavo, kaip čia viskas bus, bet tikėjosi, kad tiek dukterėčia, tiek sesutė turės geriausias vasaros atostogas gyvenime.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Visa tai buvo be galo keista. Jie važiavo į, Brendano žodžiais, prabangią vilą, kurioje turės praleisti visą vasarą trise. Kaedė negalėjo apsispręsti kuris faktas ją trikdo labiau. Žinoma, ji labai vertino ir Brendano rūpestį, ir parūpintą stogą virš galvos (šiaip būtų tikęs ir paprastesnis), bet kažkur širdy jai virpėjo baimė, kad ir šį praras. Nes viską, kas buvo brangu jau prarado. Ji mylėjo mamą, tačiau ši pasimirė. Ji buvo prisirišusi prie Liusindos, tačiau ši išvyko į Kandą. Ji... mylėjo? Bretą, tačiau šis ją paliko. Visi, kas kada buvo artimi - dingo. Skaudžiai. Kodėl turėtų nedingti ir Brendanas, šiais mokslo metais lyg ir atvėręs širdį bei rūpestį Kaedei? Ji bijojo prisirišti prie naujo žmogaus, nes žinojo, kad vėl teks skaudžiai išsiskirti, bet, deja, tą padarė su dėde. Dabar jis jai rūpėjo, o ji rūpėjo jam. Beliko laukti skaudaus išsiskyrimo. Tačiau trumpaplaukė stengėsi nepaskęsti tose mintyse ir džiaugtis dabartimi, kol jie visi saugūs ir kartu.
     Keista buvo keliauti ir su Athena. Praėjusią vasarą jos porą mėnesių lyg ir gyveno kartu, bet po kelių Siobhános nevaldomų pykčio protrūkių (nelemtas Bretas! Tai vien iš jo paveldėta!) Athena atsiribojo ir privengė Kaedės, kas buvo liūdna, tačiau mergaitė stengėsi dėl to nesukti sau galvos. Ji puikiai gebėjo suktis ir viena, o, beje, tokia nebuvo. Šiais mokslo metais žaliaakė lyg ir matė Atheną šmėžuojant mokyklos koridoriais ar bendrajame kambary, tačiau, regis, nė karto nepasilabino, todėl kelionė į Londoną vienam kupė buvo nejaukios tylos persmelkta, tad vos traukiniui sustojus stoty, O'Connor šoko iš kajutės ir nudūmė susirasti Brendano. Kelionė į Vitbį bent jau buvo geresnė (nepaisant Kaedės nusiskundimų, kad nesąmonė važiuoti iš Hogvartso į Londoną, o tada atgal į Vitbį), nes šalia buvo dėdė, kuris bent jau kažkiek bandė palaikyti pokalbį.
     - Brendanai, - sustojo Kaedė, kai horizonte išvydo tą vilą. - Dėde... Aš, man... Dieve, mane taip sąžinė griaužia. Tu nuomoji tokią vilą, leidi mums ten gyveni, o mes niekuo negalime prisidėti... Ar tikrai nebūsime našta? Ir... Ir gal galiu bent kažkaip tau padėti? Na, pinigų neturiu, bet kaip nors kitaip? Aš negalėsiu ramiai gyventi tokioje viloje visą vasarą, žinodama, kad kažkas kitas moka visą kainą už tai, kad aš galėčiau miegoti minkštuose pataluose ir mėgautis... O dieve, ar ten jūra?! Rimtai nuomoji vilą prie pat jūros?
     O'Connor įsivaizdavo save leidžiančią šiltas vasaros dienas prie jūros ir besimaudančią joje. Veidą padengė šypsena, tačiau ji nublanko prisiminus kieno dėka ir kokia kaina čia yra. Tačiau dėdė jau vedė į vilą.
     - Visas aukštas? Vien tik mums?.. - Kaedė staiga susimąstė, kad iki šiol niekad nesusimąstė apie Brendano finansinę padėtį. Bretas ir jo šeima gyveno neapsakomai skurdžiai. Kažkodėl Kaedė lyg ir galvojo, kad Brendanas irgi gyvena panašiai, bet, tiesą sakant, jis niekad neatrodė taip, lyg gyvenų skurdžiai. O dabar dar ir nuomoja dviaukštę prabangią vilą Vitbyje prie jūros. Tačiau garsiai apie tai neužsiminė ir patraukė apžiūrėti vilos ir ji buvo nepakartojama. Visai kitas lygis. Kaedė mąstė, kad gal ji tik sapnuoja? Tačiau galiausiai patraukė į antrą aukštą kartu su Athena.
     - Oho, o čia gražu, ane? - pamėgino draugiškai užkalbinti... tetą. Šis įvardis Athenai nelipo. - Eina sau! Čia yra ir balkonas! - pravėrusi duris į vieną iš kambarių nustebo Kaedė. Ir į šį kambarį praktiškai tilpo gal pusė Breto namo ir dabar jis priklausys vien tik Kaedei?.. Jinai greitai nulėkė į kitą kambarį, tikėdamsi, kad anas bus bent kiek mažesnis ir ji galės jaustis komfortabiliškiau (jei šiame pastate tai išvis įmanoma), tačiau kambariai buvo identiški.
     - Galiu šį? - pasvarsčiusi Kaedė kreipėsi į Atheną ir parodė į kambarį, kurio langai vėrėsi į jūrą.

[Athena OConnor]

Athenai gyvenimas sekėsi nelabai gerai. Hogvartse jai nustojo sektis mokslai, ji buvo palikta kartoti kurso, nes neišlaikė egzaminų. Draugų neturėjo ir todėl tik dar labiau užsisklendė savyje. Jai nesisekė bendrauti, pamokose sunkiai susirasdavo partnerį darbui. Ji stengėsi išvengti visų didelių susibūrimų vietų, kadangi žinojo, jog vis tiek bus viena.
Per atostogas jai vis tekdavo sugrįžti į tuos pačius namus, kuriuose laukė jos didžiausias košmaras - Bretas. Namuose ji nerasdavo sau vietos, mokslo knygų skaityti negalėjo, nes vos akimirkai pasitaikius brolis stengdavosi ją pakankinti ar net sunaikinti knygas. Būtent todėl Athena ir nekentė atostogų. Tiesa, šią vasarą atsirado galimybė prarasti vasarą kitaip. Rudų plaukų savininkė buvo pakviesta paviešėti brolio Brendano išnuomotoje viloje. Tai stebino, bet kartu ir gąsdino mergaitę, kadangi ten ji turės leisti laiką su Breto dukterimi - Kaede. Ši niekuo nesiskyrė nuo smaragdinių akių savininkės brolio, nes lygiai taip pat buvo ne vieną kartą trenkusi Athenai. O'Connor Hogvartse stengėsi išvengti bet kokių susidūrimų su savo giminėmis. Dėl to ji kartais privengdavo ir savo brolio, tad buvo kiek nustebusi ir šiuo kvietimu. Na, bet visur jai yra geriau nei namuose.
Klastūnyno koledžo atstovė nelabai bendravo su savo kelionės bendražygiais. Jos atsakymai dažniausiai susidėdavo iš vieno ar kelių žodžių. Ji nebelabai mokėjo bendrauti su žmonėmis, kurie ant jos nepyko, jos nemušė ir neužgauliojo. Tai jai buvo it visiškai naujas dalykas.
Jiems atvykus į vilą, mergaitė neteko žado. Ji pirmą kartą matė kažką tokio didelio, gražaus ir švaraus. Na, nepaisant Hogvartso, žinoma. Klastuolė negalėjo patikėti, jog brolis leis čia jai būti, tad ėmė mąstyti apie įvairias šios vasaros pabaigas. Ar vasaros pabaigoje ji bus išvežta į vaikų namus, kadangi užėmė per daug vietos ir per daug valgė? Bet gal ten būtų ir geriau nei pasilikus vienai su Bretu... Bet ar Brendanas taip galėtų?Galėtų, jei jie susitarė su Bretu pagalvojo rudaplaukė lėtai įeidama į vilą. Ji smalsiai viską apžvelgė, tačiau greitai judėti nedrįso.
- Ačiū, kad leisi man čia pabūti, - ištarė baigus kalbėti Brendenui. Ji pasakė daug daugiau nei įprastai būtų sakiusi, tačiau jai buvo nemalonu nieko nepasakyti. Anksčiau Athena nebūtų galėjus sustoti kalbėti, tačiau vienatvė paveikė mergaitę.
Lėtai žingsniais klastuolė pakilo į antrą aukštą paskui Breto dukterį. Ji apžvelgė šį aukštą ir nudelbė savo žvilgsnį į grindis. Viskas buvo taip neįprasta, kad ji nežinojo, kur reikėtų dėti akis.
- Taip, gražu, - sumurmėjo Athena vėl apsidairydama ir paeidama kiek į priekį. Ji užmetė žvilgsnį į kambarius ir jis iš karto nukrypo prie lovos, kuri bus skirta tik jai. Tai buvo neįprasta, kadangi namuose tekdavo dalintis.
- Žinoma. Imk, kuris patinka, man tiks bet kas, - pasistengė išspausti ilgelesnį atsakymą rudaplaukė nueidama prie savo kambario ir apžvelgdama jį. Nežinojo ar turėtų įeiti, kadangi nesuprato ar tai jai buvo leidžiama.
 

[Brendanas OConnor]

Ko gero, tai buvo klaida. Pasikviesti mergaites čia nebuvo geras sprendimas. Ne dėl to, kad Brendanas nenorėtų leisti laiko su dukterėčia ir jauniausia sesute. Ne, tuo jis kaip tik mėgautųsi. Bet nori nenori galvoje kirbėjo maisto ir pinigų klausimas. Už šią vilą atidavė praktiškai visus per mokslo metus sutaupytus pinigus. Hogvartse gerai. Ir pavalgyti gauni, ir stogą virš galvos turi. Taigi didžioji algos dalis likdavo. Būtent tai ir buvo priežastis, kodėl itin neturtingos O'Connor šeimos atstovas galėjo sau leisti išsinuomoti tokią vilą. Deja, čia sėkmė ir baigėsi. Pranešęs motinai, kad vasarą praleis čia kartu su Athena ir Kaede, kartu paprašė atsiųsti šiek tiek pinigų. Vis dėlto Athena nėra jo dukra. Gavęs atsakymą voke ne tik nerado pinigų, bet perskaitė laišką, kuriame buvo ilgi skundai, kad jis sau leidžia "tokią vilą", kai šeima neturi ką valgyti. Tai suerzino. Vis dėlto visi šeimos vaikai, išskyrus Atheną, jau yra suaugę. O būtent jai išlaikyti pinigų ir reikia. Kas kaltas, kad Bretas negali susirasti darbo?! Tiesa, pora dienų vėliau atėjo dar vienas laiškas - brolis buvo itin dosnus ir atsiuntė netgi dvidešimt svarų Kaedei. Negi jis tikrai galvoja, kad paauglei tiek pinigų ką nors reiškia?! Brendanas negalėjo atsistebėti brolio kvailumu, o pats dabar suko galvą, kaip išspręsti sudėtingą pinigų situaciją.
Nenorėdamas trikdyti mergaičių, kol jos renkasi kambarius ir kuriasi, Brendanas trypčiojo virtuvėje. Mokslo metų pabaigoje buvo čia atvažiavęs ir nusipirkęs maisto. Bet negi maitinsi paaugles batonu ir sūriu? Gaminti nemėgstantis vyras juto esąs bėdoje. O ir tas Kaedės klausimas... Į jį taip ir neatsakė, nes kaip subtiliai pasakyti, kad būtų gerai, jeigu ji užsidirbtų? Gyventi taip pat skurdžiai, kaip gyvena Sautende, irgi nesąmonė. Ne tam mergaites čia atsivežė. Ką gi, teks rašyti Graham'ui ir prašyti paskolinti pinigų. Iki rudens. Nebent, žinoma, jo niekas nebepriims į Hogvartsą. Tada situacija taptų dar keblesnė, bet bent netektų raudonuoti prieš Kaedę ir Atheną.
- Jeigu įsikūrėte, ateikite į pirmą aukštą! - šūktelėjo Brendanas. Sugalvojęs parašyti draugui pasijuto šiek tiek geriau. Neabejojo, kad Graham viską supras. - Noriu, kad jaustumėtės čia kaip namuose. Pakviečiau, nes noriu, kad turėtumėte smagią vasarą. Gal esate alkanos?
O'Connor apsidairė prabangioje virtuvėje. Taip, būtų labai smagu čia sėdėti su Sakura, bet apie tai pagalvos vėliau. Dabar reikėjo pasirūpinti prie tokios prabangos nepratusiomis mergaitėmis.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Buvo malonu iš Athenos girdėti daugiau nei dvižodžius sakinius. Klastuolė Kaedės nuolat privengdavo, tačiau mergaitei tai niekad nepatiko. Iki šiol ji neturėjo jokio artimo draugo, su kuriuo galėtų pasiklabėti ar praleisti laiką kartu. Na, vaikystėje porą metų buvo tokia Meidė, tačiau ji dingo mirus mamai ir pasauliui apsivertus aukštyn kojom. Gal juo galės tapti Athena? Abi O'Connor čia planuoja praleisti visą vasarą, tai gal pavyks suartėti? Nebent Athena to visai nenori...
     Išgirdusi labai prislopintą dėdės balsą, sklindantį iš apačios, O'Connor atsigręžė į Atheną.
     - Ką jis sako? Čia nieko nesigirdi. Gal eime patikrinti? - šyptelėjo Athenai ir pasileido laiptais žemyn ir dar kartą nuščiuvo išvydusi plačias ir prabangias šio namo erdves.
    - Eina sau... Netikiu, kad nesapnuoju... - o tuomet išvydo virtuvėje stoviniuojantį Brendaną. - Ką reikės veikit tokio gigantiško dydžio name? Vieniems patiems! Čia apsistoti laisvai sutilptų pusė Hogvartso, o mes tik trise?... Ar planuoji dar kažką pakviesti? Beje, ką sakei? Ten viršuj nieko nesigirdi. Ai, alkanos? Am... jo, bet, tiesą sakant, visa šitai net privertė pamiršti alkį, ačiū, kad priminei, - nusijuokė trumpaplaukė ir atsigręžė į Atheną: - O tu? Beje, - vėl prisiminė Brendaną. - O ko turi? Tokiam name turbūt galima pavalgyti kaip Hogvartse, ne?

[Athena OConnor]

Šioje viloje Athena vis dar jautėsi esanti nesavoje vietoje. Čia buvo baisu prie ko nors prisiliesti, kadangi ji bijojo bet kada ką nors sudaužyti. Tai vertė mergaitę jaustis nejaukiai ir nemaloniai. Taip ji nežinojo, kaip turėtų atsidėkoti broliui. Juk jis sumokėjo už visą tai sumokėjo, o O'Connor pavardės savininkė abejojo, jog jis turi daug pinigų. Na, nebent Hogvartse mokėjo labai daug, bet ir tas klastuolei atrodė neįtikinamai. Juk negali visi profesoriai būti beprotiškai turtingi. Na, bent jau neatrodė, jog jie tokie yra.
Išlipusi iš savo pamąstymų liūno, Athena įžengė į kambarį ir atsisėdo ant lovos. Ši buvo labai minkšta, o patalai labai švelnūs. Visa tai tik dar labiau graužė mergaitę, kadangi ji žinojo, jog niekada neturės tokio gero ir prabangaus gyvenimo. Jos gyvenimo ateitis jau nulemta. Nesvarbu, ką ji nedarys, ji užsibaigs kaip visi kiti jos broliai ir seserys - gyvendama skurde kartu su tėvais. Bet rudaplaukė to labai nenorėjo.Aš taip neužsibaigsiu, aš būsiu geresnė pagalvojo mergaitė pati sau linktelėdama. Tada greitai atsistojo nuo savos lovos ir greitai išėjo iš kambario. Jai vis dar buvo keista jame būti.
- Eime, - tarė smaragdinių akių savininkė sekdamas paskui Kaedę. Klastuolė vis dar nesugebėjo perprasti šitos mergaitės kėslų, nors paprastai žmones ji skaitydavo kaip knygas. Ji tapo stebėtoja, kuri galėjo pamatyti ir suprasti viską, tačiau retai tai darydavo.
Nusileisdusi į apačią, Athena atsistojo prie stalo. Stengėsi laikytis kiek toliau nuo Kaedės ir Brendano, kadangi vis dar bandė atrasti tinkamiausią bendravimo su jais būdą.
- Aš nesu alkana, ačiū, - ištarė pakankamai tyliai klastuolė. - Bet galbūt turite arbatos? - paklausė ji Brendano. Ji nežinojo ar turėtų į brolį kreiptis tu, kadangi jai buvo kiek nedrąsu taip į jį kreiptis, vis tiek Athena stengdavosi jo išvengti...

[Brendanas OConnor]

Atrodė, kad mergaitės jo neišgirdo. O jeigu išgirdo, jų atsakymo negirdėjo pats Brendanas. Bet taip dar geriau - jeigu tik norės, galės jas nuvaryti miegoti, o tada pasikviesti draugų ar Sakurą. Gal ir logiška. Kadangi galima išsinuomoti tik vieną vilos aukštą, garso izoliacija tikrai turėtų būti.
Pagaliau Kaedė ir Athena nusileido žemyn, ir Brendanas joms nusišypsojo. Gaila, kad sesutė atrodė tokia įsitempusi. Žinoma, ji buvo gerokai jaunesnė už likusius šeimos vaikus, tačiau vis tiek mylima sesutė. Ne visi tokie baugūs kaip Bretas.
- Maistu tenka pasirūpinti patiems. Neturėjau daug laiko tai padaryti, tad šiandien turės užtekti ir paprastų sumuštinių. Rytoj ar kada galėsime apsipirkti. Na, o ką veikti... Ką tik norite. Žaisti slėpynes. Būti kieme. Išsimaudyti jūroje. Padaryti vasaros namų darbus. Ką tik pageidaujate, - kalbėjo Brendanas. Atidžiai pažvelgė į Atheną ir priėjęs prie jos apkabino. - Ar tikrai nori čia būti? Kodėl tu tokia išsigandusi? Noriu, kad turėtum geras atostogas, - tyliai pasakė jai ir paleidęs nuėjo užkaisti vandens. Arbatos dažnai negėrė, bet, laimei, buvo nupirkęs kažkokių pakelių. Paėmė tris puodelius ir pastatė juos ant stalo.
- Na, kas mums padarys sumuštinių? - smagiu tonu paklausė vildamasis, kad kuri nors mergaitė norės užsiimti tokia veikla ir taip išsklaidys kažkokią užslėptą įtampą.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Kaedė minitimis įsivaizdavo kalnus maisto kaip Hogvartse. Paprastai (neskaitant mokslo metų) pratusi tik prie vargais gaunamo kasnelio maisto, mergaitė stebėjosi savo mininis. Aišku, svajoti galima visada, tačiau kai Brendanas pasakė, kad šiuo metu jie daug neturi, trumaplaukė baisiai susigėdo savo minčių.
     - Oi... Atsiprašau, labai, kažkaip, pagalvojau... Atsiprašau, - susigūžė O'Connor. Ir kodėl ji leptelėjo tokią nesąmonę? Dabar atrodo kaip išpuikusi merga, kuriai nepakanka prabangaus namo, o tik nori dar ir dar. Nudelbusi akis į žemę ji spoksojo į savo skylėtus batus, kuriuos rado kažkur Hogvartso požemiuose ir pasisavino, mat savo praėjusią vasarą buvo praganiusi. Tai buvo aiškus ženklas ir parodymas, kaip ji netinka ir niekada gyvenime nepritiks prie tokių namų, tokios prabangos ar šiaip gero gyvenimo.
     Dėdei Brendanui užsiminus apie maisto gaminimą, Kaedė įsmeigė akis į ant delno esantį ryškų randą, likusi nuo virtuvinio peilio.
     - Aš... em, nelabai sėkminga su įrankiais... Gal Athena moka? - ji žvilgtelėjo į... draugę?

[Athena OConnor]

Athena kiek apsidžiaugė, kai brolis pasakė, jog nebus prabangaus maisto, kadangi ji ir taip čia jautėsi kiek nepatogiai, kadangi prie tokios prabangos nebuvo pratusi. Čia viską buvo baisu sudaužyti ar sulaužyti, tad mergaitė nežinojo kaip turėtų elgtis.
Išgirdusi, jog galės daryti ką nori, O'Connor apsidžiaugė mat ant kažkurios ant sienų buvo užmačiusi lentyną pilną knygų, o šalia jos dailiai padėtą gitarą, kuri tik ir laukė mergaitės prisilietimo.
Smaragdinių akių savininkė iš savo minčių išlindo tada, kada pajautė apkabinimą. Ji tiesiog stovėjo, mat nežinojo kaip turėtų elgtis ir ką turėtų daryti.
- Aš nepratus prie prabangos ir žmonių, - pasakė Athena tyliai atsidusdama. Taip, ji norėjo čia būti, bet kartu jai buvo ir beprotiškai sunku tai daryti, nes žmonės ir bendravimas jai buvo nepažįstama. Na, anksčiau pažįstama, o dabar tiesiog pamiršta ir uždaryta giliausiame sielos kampelyje.
- Aš moku, - aš viską darau pati ir viską namuose moku pagalvojo Athena nueidama prie spintelės ir ten susirasdama peilį su pjaustymo lentelę.
- O kur produktai? - paklausė apsižvalgydama po didelę virtuvę.

[Brendanas OConnor]

Ką gi, visa tai buvo klaida. Tai buvo daugiau nei akivaizdu, ir Brendanas susiraukė. Ne, ne vila buvo klaida. Pasikviesti čia šitas mergaites buvo klaida. Žinoma, profesoriui rūpėjo tiek jauniausia sesutė, tiek Breto duktė (apie antrąją atkakliai stengėsi negalvoti). Bet... Ar nebus susigadinęs savo vasaros? Akivaizdu, kad mergaitėms bus pernelyg sunku mėgauti tuo, ką turi. Joms, regis, paprasčiau galvoti, kaip labai jos prie šito nepratusios.
- Pasistenkit mažiau galvoti apie tai, kad viskas čia pernelyg prabangu, gerai? - galiausiai paprašė profesorius. Taip galbūt bus lengviau, nors stebėdamas Atheną pajuto susierzinimą, nukreiptą į tėvų pusę. Negi jie nemato, kad ta mergaitė nelaiminga? Žinoma, ir pats nelabai prisidėjo - nė nežinojo, ar per Kalėdų ir Velykų atostogas ji grįžo namo, ar liko Hogvartse. Bet jis vis dėlto ne tėvas, o brolis. Motina aiškiai nesirūpina savo jauniausia atžala, ir dabar mergaitė kenčia.
- Pamatysit. Vasara bus puiki, - dar pasakė Brendanas ir leido Athenai susirasti maisto gaminimo įrankius. Pats išėmė iš šaldytuvo sūrį ir kumpį. Laimei, paaiškėjo, kad nusipirko ir jo.
- Duona toje spintelėje, - parodė į dureles netoli Kaedės. Jai pasakė: - Ar paduosi Athenai? Ir pralinksmėkit. Aš noriu jums gero.
Per tą laiką užvirė vanduo, ir rudaplaukis nukeliavo paimti arbatinio. Kažkaip atlikti tokius paprastus veiksmus buvo netikėtai gera. Gal jam jau laikas kurti šeimą? Galvoje sušmėžavo Sakuros vaizdas, bet Brendanas skubiai išmetė jį iš galvos.