0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antroji NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Stebėdamas, kaip Gruodė ruošia eliksyrą, Eion bandė atkartoti jos veiksmus, tačiau nesisekė. Puikiai žinojo, kad tai jam pačiam trūksta susikaupimo, bet vis tiek pernelyg nesistengė. Žinojo šios pamokos atsisakysiantis. Kaip praslydo pirmuose dviejuose kursuose, taip praslys ir kituose trijuose. Kaip nors. Norėjo paklausti, kaip Gruodei sekėsi VML, tačiau dabar jie kalbėjo rimtesnėmis temomis, be to, ji buvo šioje pamokoje. Nėra čia ko ir klausti. Apvartęs lapelį priglaudė plunksną prie jo ir susimąstė. Kaip viską paaiškinti? Tuo labiau, kad ir pats nežinojo bjauraus savo elgesio priežasčių. Galiausiai pradėjo rašyti:

Citata
Man nepatinka tai, kad aš visada lieku kaltas. Profesorius Levinsas visada mane kaltina. Visada. Aš turbūt taip ginuosi. Tai... Sudėtinga. Direktorė gera, bet jeigu kiti jai prikalbės blogų dalykų, galiausiai patikės. Ir tada...

Nesugalvojęs, kaip užbaigti sakinį, ištiesė lapelį merginos link. Pažvelgė į savo eliksyrą ir nutarė, kad jis jau baigtas. Turbūt taip nebuvo, bet ilgiau dirbti tiesiog nebuvo entuziazmo. Dabar reikėjo išbandyti, bet tą daryti buvo baisu.
- Ar šis eliksyras gali pakenkti? - lyg Gruodės, lyg profesorės paklausė Eion.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: Antroji NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Profesorės atsakymas nenustebino. Žinoma, juk hileriai būtų tikrai žinoję įmanoma ar ne tuos randus panaikinti. Likai gyva ir tau sekasi. Mesk iš galvos tuos randus. Jau kažkelintą kartą paliepė sau.
Pamoka tęsėsi, jos ir Eion pokalbis taip pat. Mergina perskaitė draugo užrašytą atsakymą. Tada smulkesnėmis nei visada raidėmis ėmė pilti į dar likusią lapelio dalį.
Citata
Aš visai gerai sutariu su Juzefu. Jeigu tu nori aš galiu su juo pakalbėti. Gal tu parašyk jam laišką. Pabandyk paaiškinti tai, ką man rašei. Aš jam perduočiau ir su juo pakalbėčiau.
Ir aš nemanau, kad direktorė tiesiog išmes tave iš mokyklos dėl mokytojų kalbų. Gal ji gali tave išsikviesti pakalbėti, bet nemanau, kad ims ir išmes. O dabar tau reiktų pasistengti elgtis ramiai ir neatkreipti į save mokytojų dėmesio.
Praėjus reikiamam laikui į dubenėlį ji įlašino tą ašarą. Vaizduotėje išvydo kažkokius burtininkus juodais apsiaustais. Keliaujančius po pasaulį ir renkančius vaikų ašaras. Ką jie daro? Ar tyčia juos virkdo? Norėjo paklausti profesorės kaip tai vyksta. Bet gal tas kklausimas pasirodytų per daug keistas. Todėl neklausė.
Rašinėdama raštelius Gruodė vos nepraleido laiko, kai reikėjo įlašinti tą ašarėlę. Bet suspėjo. Ir jos tepalas buvo pabaigtas.
- Net nežinau. Reiktų paieškoti informacijos. - Pasakė. Tada nors profesorė sakė, kad nieko nebus išsitepė veidą. Iš kuprinės išsitraukė veidrodėlį. Apžiūrėjo save, susiraukė ir piktai įmetė jį į kuprinę.
- Jei abejoji dėl savo tepalo gali pabandyti šitą. - Ištarė kiek be ūpo. Į galvą vėl lindo mintys apie išvaizdą. Man šešiolika, o atrodau kaip dešimties. Ir dar tie randai. Viskas tiesiog siaubinga.
Aprimusi eliksyru patepė ranką. Ant jos buvo jau beveik užgijęs įbrėžimas kurį įsitaisė nežinia kur. Jis dingo. O senieji randai vagojantys didžiąją dalį odos žinoma liko.
Citata
Eliksyras atrodo pavyko. Tikrai padeda panaikinti smulkius odos pažeidimus. Tokius kaip spuogai, įbrėžimai ir panašiai. Išbandžiau ir man suveikė.
Parašė kaip ir buvo liepusi profesorė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VII kursas
  • *
  • 926
  • Taškai: 46
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Antroji NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
Visai nebenusiteikęs dirbti Eion tiesiog stebėjo, kaip Gruodė verda savo eliksyrą, o netrukus paėmė į ranką vėl gautą raštelį. Atsargiai žvilgtelėjo į profesorę, bet ji, regis, nebuvo nusiteikusi tokiam bendravimo metodui. Vis geriau nei rėkauti, ar ne? Ir iš viso profesorė Hopes nebuvo tokia jau bloga. Galbūt.
Lapelyje vietos jau nebuvo daug, tad Eion turėjo rašyti glaustai. Taigi ilgokai galvojęs galiausiai pateikė atsakymą:

Citata
Nematau prasmės, jis manimi nepatikės. O direktore pasitikiu. Viskas bus gerai. Pamiršk.

Dabar jau gailėjosi pradėjęs taip atvirauti, tad pastūmęs lapelį bendramokslės link pasistengė susikaupti ties eliksyro gamyba. Tai, tiesa, nebuvo taip paprasta - galvoje tūnojo per daug minčių apie profesorius. Ką gali žinoti, ką dar sugalvos profesorius Senkleris.
- Apmaudu, kad šis elikyras negali... - pamatęs, kad Gruodės nuotrauka subjuro, sumurmėjo Eion, tačiau sakinio neužbaigė. Galbūt dėl to, kad pažinties pradžioje tyčiojosi, o gal dėl kitos priežasties apie merginos randus kalbėti buvo labai sunku. - Pasiūlyčiau savo, bet žinai, koks iš manęs eliksyrininkas, - pabandė pajuokauti. Išsitraukė dar vieną pergamento lapelį ir parašė profesorės norimą re... kažką. To žodžio nežinojo ir neįsidėmėjo. Nematė prasmės kažką rašinėti, bet kol kas ši profesorė galbūt negalvojo apie jį blogai. Geriau nerizikuoti.

Citata
Man nepasisekė išvirti eliksyro, dėl to jo neišbandžiau. Bet eliksyras naudingas ir įdomus. Eion, Klastūnynas

Pastūmęs lapelį ant stalo krašto mąsliai pažvelgė į Gruodę ir nejučia susimąstė, kur šis keistas pokalbis gali nuvesti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Dorotėja Hopes

  • Burtininkė
  • ***
  • 159
  • Lytis: Moteris
  • Grožis pakeičia tikrovės tekstūrą
Ats: Antroji NiV pamoka visiems kursams
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Hopes stebėjo dirbančius mokinius. Ji buvo visai patenkinta šios pamokos darbu ir nebematė prasmės taip stipriai pykti ant vaikų, kaip buvo nusiteikusi pamokos pradžioje. Ateidama į klasę buvo pasirengusi pamokos pabaigoje išrėžti piktą kalbą arba demonstratyviai išmesti mokinių padarytus eliksyrus arba sudeginti jų refleksijas arba… Na, kerštingosios Dotės mintys kartais nukrypdavo nuo tikrojo pedagoginio pašaukimo, tačiau ji su tuo stengėsi susitvarkyti.
Mokytojai vis dar skaudėjo širdį dėl randais išvagotosios varnės, nes ji jai taip priminė save pačią. Ji stebėjo kaip mergina, nepaisydama jos žodžių, vis viena išbando mikstūrą ant didelių randų ir nusivilia niekam neįvykus. Gi sakiau.
Ant jos stalo atsidūrus paskutinėms refleksijoms moteris atsistojo ir išsišiepė draugiška šypsena.
-Labai didžiuotis visais. Puikus darbas. Ypač Gruodės. Visi gaunate taškai. Galite eiti, ha det bra.
Mokiniams išskubėjus džiaugtis laisve moteriškė vienu lazdelės mostu sutvarkė paliktą betvarkę, išvalė katilus nuo mikstūros likučių ir iššlavė grindis, aptrupėjusias šaukščio lapelių likučiais.
Taip, buvo visai geras pamoka. Prieš uždarydama už savęs duris dar pamąstė.