[Arwen Evenstar]

Grįžusi iš rytinio pasivaikščiojimo, Arwen iš savo kabineto į nuodų ir vaistų klasę atsigabeno stirtą knygų, kurių prireiks šios dienos pamokoje. Atrodė, kad knygos visai nenori išbūti gražiai viena ant kitos ir vis krito žemyn, tačiau sklandymo magijas jas sulaikė ore. Sudėjusi knygas į spintelę, Arwen atsisėdo prie savo stalo ir ėmė laukti mokinių.
- Na ką, paskutinė nuodų ir vaistų pamoka prieš atostogas. Tikiu, kad visai nenorite tūnoti tamsioje ir šaltoje pilyje ir mieliau laiką leistumėte prie ežero, bet niekur nedingsite - mokytis reikia, o gamtoje pabūsite vasarą, - pradėjo pamoką Arwen Evenstar, kai visi mokiniai susirinko klasėje. - Šiandienai parinkau dar vieną smagų eliksyrą, kuris kasdienybėje nebus naudingas, bet prieš draugus pasirodyti puikiai tiks.
Arwen mėgo kai kurias pamokas paskirti mažiau naudingiems eliksyrams virti. Ji žinojo, kad, norint sudominti mokinius, reikia pasitelkti nestandartinius metodus. Įprasti kerai, eliksyrai ir net augalai ilgainiui tampa mokiniams nuobodūs.
- Šiandien virsime levitacijos eliksyrą. Išgėręs jo, žmogus maždaug minutei pakyla per kelis centimetrus į orą ir gali sklandyti, - tęsė pamoką profesorė. - Eliksyro receptą rasite knygos "Smagesni eliksyrai draugams pralinksminti" 265 puslapyje. Netrukus duosiu kiekvienam jūsų šią knygą. Būtinai sekite nurodymus ir tiksliai paruoškite ingredientus, kaip parašyta recepte.
Arwen mostelėjo burtų lazdele ir iš spintelės, stovinčios jai už nugaros, pakilo knygos bei nusklendė link suolų. Po vieną knygą nusileido prie kiekvieno mokinio.

Tai paskutinė, bet ne trečia pamoka šiais mokslo metais - nuodų ir vaistų pamokos vyksta kiekvieną savaitę ir visi mokiniai jas lanko. Jei reikia, ankstesnių neaprašytų pamokų temas galite sugalvoti patys.

Eliksyro receptas:

1. Sutrinkite 5 laumžirgių sparnelius iki miltelių.
2. Sumaišykite juos su 3 traiškytomis cikadomis.
3. Viską sudėkite į verdantį vandenį ir maišykite, kol eliksyras taps oranžinės spalvos.
4. Susmulkinkite 3 trūkažolės žiedus ir įdėkite į katilą.
5. Viralui įgavus violetinę spalvą, nukelkite katilą nuo ugnies.
6. Įberkite saują pipirmėtės miltelių ir gerai išmaišykite.

Receptą pateikiu tam, kad visi, virdami eliksyrą, naudotumėte tas pačias dalis ir jas apdorotumėte vienodai. Tačiau tai nereiškia, kad turite aprašinėti kiekvieną recepto žingsnį. Jeigu nepaminiu, kad galite išbandyti eliksyrą, nereiškia, kad to negalima daryti. Galite vieną postą skirti eliksyro virimo aprašymui, o du - jo panaudojimui. Ką rašyti, renkatės patys.

Bent 3 postai. Pamoka iki gegužės 14 d.
Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

[Kaja Adams]

Kaja labai laukė mokslo metų pabaigos. Per vasarą turės atsigriebti už prarastą laiką instagrame bei tiktoke. Tad mergaitės mintys jau buvo visai kitur, tačiau vis dėlto pamokose ji dalyvavo jau su didesniu noru nei anksčiau, nes bent jau įsitikino, kad nėra nevertėlė - burtų lazdelė pradėjo veikti.
Nuodai ir vaistai buvo viena tų pamokų, kuriose mergaitė nei karto nenaudojo nei vimdomųjų pastilių, nei apsimetė pamiršusi lazdelę (nors jos nuoduose ir vaistuose nelabai ir reikėdavo). Direktorės pamokoje mergaitė stengdavosi bent vaidinti, kad dirba, nors kartais ir apimdavo tingulys. Tačiau po to, kai ji su direktore buvo netyčia susitikusi saloje, Kaja pajuto šiek tiek didesnę motyvaciją nuoduose ir vaistuose pasistengti.
Eliksyras jai pasirodė baugus. Nenorėtų nei pati pakilti į viršų kaip koks vaiduoklis, nei pamatyti, kaip pakyla kiti. Tačiau grifė pastebėjo, jog buvo nemažai mokinių, kurie ėmė šnabždėtis, kad toks eliksyras - jėga.
Perskaičiusi receptą Kaja visai apsidžiaugė, nes recepte nebuvo kieno nors snarglių. Tačiau reikėjo trinti laumžirgių sparnelius ir traiškyti cikadas. Šiuos žingsnius pirmakursė nusprendė praleisti. Tad pati magijos pagalba užsikaitusi katilą ji įmetė šiuos neparuoštus ingredientus į katilą su vandeniu ir ėmė maišyti.

[Alanas Senkleris]

- Ar tu girdi? - Paklausė jo Milanas. Alanas sėdėjo pamokoje užsigalvojęs apie savo gyvenimą. Todėl visai neklausė ką Draugas jam kalba.
- Ko?
- Ta prasme tu ir šiaip keistas. Bet kas tau pasidarė pastarosiomis dienomis? Dabar išvis atrodo, kad esi kur nors tarkim Marse ar panašiai. Su tavim neįmanoma susikalbėti.
- Nenusišnekėk. - Pasakė Senkleris. Ir priešais jį ant stalo nusileido knyga.
- Kas čia bus?
- Tu rimtai?
- Taip. Truputį praklausiau. - Milanas atsiduso ir atvertė kažkurį knygos puslapį.
- Daryk eliksyrą. Bet skaityk receptą. Nes po galais kuo toliau, tuo tavo eliksyrai pavojingesni. Pameni, kai praeitą savaitę gaminom vieną viralą? Taviškis kažkodėl iššovė iš katilo kaip koks geizeris ir aptaškė visą stalą. Buvo siaubinga.
- Taip taip... - Tarstelėjo Alanas ir nuleido akis į knygos puslapį.
- Ar reikia ruošti levitacijos eliksyrą?
- Taip Šerlokai. Taigi ir atverčiau tau reikalingą knygos lapą. Kas tau yra?
- Pasitikslinau tiesiog.
- Kas Atsitiko ar gali pasakyti?
- Viskas gerai. - Alanas įbedė akis į receptą. Paskaitė jį tris kartus. Neatrodė sudėtingas. Tikrai neatrodė.
- Klausyk Milanai, gal tau reikėtų Agua šermuonėlio?
- Ką?
- Radau jį miške mokslo metų pradžioje. Patricija. Nežinau ar ją pažįsti užsinorėjo jį auginti. Kurį laiką rūpinosi juo. Bet tai toks išdykęs padaras. Ir šiaip jam reikia rūpesčio. Jai nusibodo ir atidavė jį man. Aš ir taip turėsiu reikalų. O jam reikia daug dėmesio. Tai gal nori? Nebegaliu jo paleisti į mišką. Nes jis neišgyvens jau ten.
- O kodėl tu negali jo auginti?
- Negaliu. - Alanas nusisuko ir vėl ėmė skaityti.
- Pagalvosiu.
- Gerai.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodė sėdėjo suole šalia Eion. Kad ir kas dėjosi merginos gyvenime jis riedėjo priekin ir reikėjo mokytis. Reikėjo toliau gyventi.
- Atrodo bus smagus eliksyriukas. - Pamėgino šyptelėti ir atsivertė knygos puslapį. Permetė receptą akimis. Neatrodė sudėtingas. O ir veikimas rudaplaukei patiko. Labai džiaugėsi, kad per šią pamoką nereikės daryti kažko sunkaus. Nes ir taip jau sudėtinga būdavo susikaupti.
Trindama sparnelius ji paklausė.
- Ar norėsi paskui jei eliksyrai pavyks pabandyti pasklandyti? - Buvo išties gana paprasta, todėl dirbo greitai, automatiškai. Sumaišė sparnelius su traiškytomis cikadomis. Ir norėjo viską berti į katilą. Taip vos ir nepadarė. Bet tada prisiminė, kad neužsivirė vandens iš anksto. Todėl atidėjo indelį su mišiniu ir prisileidusi vandens į katilą jį užkaitė.

[William Turner]

William į klasę atėjo su džiugia nuotaika. Pagaliau jis nepasiklydo pilyje ir jo koja neįstrigo kokiame nors laiptelyje ! Tačiau pamačius eliksyro receptą, šypseną tarsi vėjas nupūtė. Pirmakursis labai vargo per nuodų ir vaistų pamokas. Apie viralo bandymą negali būti nei kalbos - William per daug nepasitikėjo savo įgūdžiais. Atsidusęs vaikinas užsiemė laumžirgiais ir cikadomis.

[Kaja Adams]

Nelabai kas išėjo. Vanduo užvirė. Laumžirgių sparneliai gal ir atrodė suminkštėję, tačiau cikados plaukiojo kaip plaukiojusios. Spalva iš tiesų tapo geltonesnė, bet tikrai ne oranžinė.
Kaja šiek tiek papjaustė trūkažolę. Žinojo, kad per mažai, bet daugiau vargti tingėjo. Buvo parašyta, kad eliksyras turi nusidažyti violetine spalva. Tačiau jis kažkodėl pasidarė vos ne pilkas. Ir galiausiai Kaja pribėrė piprmėtės miltelių. Negailėdama jų. Pamiršo, jog katilą reikėjo nuimti nuo ugnies, todėl ir toliau virė. Kajai patiko, nes aplink pakvipo kramtomąja mėtine guma. Tik vaizdą gadino tos eliksyre plaukiojančios cikados. O laumžirgių sparnelių nebesimatė.
Galiausiai pirmakursė pravėsino eliksyrą, o tada sušuko:
- Profesore! Pažiūrėkite, kaip išviriau!

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Nuo pat nejaukaus susitikimo varpinėje Eion stengėsi tyliai dirbti per nuodų ir vaistų pamokas. Bijojo šnekėtis su Gruode, nes atrodė, kad kažkas pasikeitė. Galbūt jų bendravimas ar paties mintys apie šią keistą draugystę. O gal iš viso jam tik pasirodė? Niekas nebuvo aišku, ir berniukas likdavo šalia varnangės tik dėl to, kad nenorėjo jos įžeisti.
Taip ir šį kartą. Eion nuobodžiaudamas tyrinėjo receptą ir nieko nesakė. Norėjo, kad pamoka tiesiog greičiau praeitų. Bet Gruodė prabilo pirma.
- Nesuprantu, kokia iš jo nauda, - paprastai sumurmėjo. - Gerai, kad bent nesudėtingas.
Žinoma, jis vis tiek ras būdą susimauti - vis dar nežinojo, kaip sugebėjo praėjusiais metais išlaikyti nuodų ir vaistų egzaminą. Galbūt direktorei jo tiesiog pagailo?
Paėmęs kažkokius sparnelius ir cikadas jų nė neskaičiavo ir pradėjo trinti. Šį kartą turėjo trintuvę, tad nereikėjo naudoti nei vadovėlio, nei dar kokio netinkamo metodo.
- Gal ir būtų įdomu, bet mes abu žinom, kad man nepavyks, - vis dar atkakliai smulkindamas ingredientus atsakė berniukas. Tik visiškai sumaišęs perskaitė, kad juos tikėtinai reikėjo trinti atskirai. Sunkiai atsiduso ir nenoromis pakėlė akis į Gruodę. - Aš jau susimoviau, - liūdnai pridūrė, nors viduje žinojo, kad nė už ką nepradės darbo iš naujo.

[Gruodė Rimeikaitė]

Per tą laikotarpį kai sužinojo kas atsitiko tėvams gyveno lyg kažkokiam burbule nematydama nieko aplink. Bet pamažu pradėjo stengtis vėl elgtis kaip seniau. Juk žinojo, kad tėvai nenorėtų, kad ji užsisklęstų. Dar vis ketino išvirti tą gydomąjį eliksyrą per vasarą. Bėgti iš mokyklos gal buvo ir kvaila mintis. Vasarą bus lengviau patekti į skersgatvį. Bent jau taip merginai atrodė. Bet be to plano turėjo ir dėl ko kitko pasistengti. Tarkim reikėjo kažkaip išlaikyti egzaminus, nors kai pagalvoji jei visgi bus išmesta iš magiškosios bendruomenės, tai kam to reikia? Bet juk negalėjo nieko neveikti. Tada visai išprotėtų. Kitas dalykas ji visai nutolo nuo žmonių su kuriais bendravo. O dėl to tikrai jautėsi blogai.
- Šiaip. Dėl smagumo. - Pasakė. Eion jai pasirodė kažkoks liūdnas.
- Mes abu gerai žinome, kad tau tereiktų tik susikaupti ir atidžiau skaityti receptą. O tada neskubant dirbti ir viskas pavyktų kur kas geriau. Gal pabandyk iš pradžių? Jei trūks cikadų ar laumžirgių jų turiu nemažai. Pabandom tiesiog visus veiksmus atlikti kartu. Pamatytum tada kaip smagu paruošti gerą eliksyrą.

[Alanas Senkleris]

Alanas vargo su savo eliksyru. Regis viską vykdė tiesiog paraidžiui. Bet eliksyras netapo nei oranžinis, nei violetinis. Dėl kažkokių priežasčių jis išvis neturėjo spalvos.
- Bent jau nesitaško. - Pakomentavo Milanas nukaisdamas savo katilą. Kuriame tyvuliavo gražus violetinis skystimas.
- Dariau tai, ką ir tu darei.
- Ne visi gimsta tokiais auksarankiais kaip aš. - Išdidžiai išrėžė draugas. Alanas nutarė nekreipti į šitas pagyras dėmesio.
- Pabandom paskraidyti? Pasidalinsiu su tavim savo puikiu eliksyru. - Alanas norėjo pasiginčyti. Jam ne skraidymai buvo galvoje. Bet visgi linktelėjo. Klastuolis įpylė jo kažkiek į mažą buteliuką ir jie gurkštelėjo. Pakilo oran. Visai neaukštai ir lėtai nusklendė kaip dvi šmėklos. Milas regis turėjo kažkokį tikslą. Alanas sekė paskui. Ir abu priartėjo prie tos pirmakursės Kajos. Visai be garso atsidūrė mergaitei už nugaros.
- Labas Kaja. - Paslaptingu tonu prašneko Milas. Alanas nebuvo nusiteikęs šitoms nesąmonėms. Išvis jam buvo apie ką pamąstyti. Jo gyvenimas tuojau turėjo sukti nežinia kur. Bet jau buvo pavargęs nuo savo minčių todėl irgi prisidėjo prie jo ir pasakė tokiu pat gūdžiu balsu.
- Mes esam klajojančios šmėklos nerandam namų. - Labai abejojo, kad jiems pavyks ją išgąsdinti, nors ir prisiartino visai be garso. Bet tai neatrodė svarbu. Norėjosi tiesiog padūkti.

[Kaja Adams]

Kol Kaja laukė direktorės dėmesio, prie jos, išgėrę eliksyro, priskrido septintakursiai Alanas ir Milanas. Iš pradžių mergaitė krūptelėjo, nes Milanas į ją kreipėsi netikėtai. Grifė nei nejuto, kad šalia jos kažkas atsidūrė, juk vaikinai nėjo, o sklendė. Tačiau po akimirkos Kaja susigaudė ir atsiduso bei šyptelėjo.
- Aha, tikros šmėklos, - pasakė ji. - Tikrų tikriausios. Jūs geriau man ištirpdykit cikadas, gerai? - parodė į savo katilą. - Jas traiškyti būtų šlykštu ir man atrodo, jog nuo to nukentės vertinimas.
Tada Kaja šiek tiek pamąstė ir kalbėjo toliau.
- Aš visas savo vimdomąsias pastiles atidaviau transfigūracijos profesoriui. Bet dabar gailiuosi. Gal jūs turite atlikusių? Vis tiek jums nebereikės. O gal dar žinote kokių nors būdų, kaip galima pasiplauti iš pamokų?

[Alanas Senkleris]

Jie abu dunkstelėjo ant žemės.
- čia tai bent grifųgūžtiška narsa. Neišsigąsti tokių...
- Eik tu Milai, niekas gyvenime negalėtų šito išsigąsti. - Jie juokėsi.
- Tai jeigu atidavei tuos saldainius Auriui tai ir nenaudok jų daugiau. Mes neturim. - Pasakė Alanas.
- Kalbėk už save. Tiesa aš jų neturiu. Bet turiu kai ką geriau. Bent jau nepykina. Išsijungi sau ramiai ir visi panikuoja. - Tyliai pasakė jai Milanas.
- Turiu alpimo pyragėlių nori?
- Nebandyk.
- Ša. - Alanas žinojo, kad jis neturi jokių alpimo pyragėlių. Bent jau neturėjo tai tikrai. Bet vaikinas žinojo ir tai, kad Milanas neseniai užsisakė visą paką kanarėlių pyragėlių. Nuo kurių žmogus trumpam virsdavo kanarėle.
- Jei kažkas nepavyko verčiau daryk eliksyrą iš naujo. Net jei mes ir ištirpdysime cikadas niekas nepasikeis.
- Taip. Niekas nepasikeis. Todėl jei nori dingti iš pamokos suvalgyk šitą ir bus paprasta. - Iš kuprinės jis ištraukė pakelį skaniai atrodančių pyragėlių.
- Nevalgyk Kaja. Geriau tu jo neklausyk. Verčiau pabandyk gaminti eliksyrą iš naujo.
- Juk tai nuobodu ar ne? Jau geriau pasiplauti iš pamokos. - Skatino ją Klastuolis. Alanas net neįsivaizdavo ar tai visgi alpimo pyragėliai ar kanarėlių pyragėliai. Abu variantai jam nepatiko.

[Kaja Adams]

Alanas pasakė, jog neturi vimdomųjų pastilių. Bet Milanas labai sudomino mergaitę, nes prakalbo apie alpimo pyragėlius. Apie tokius grifė dar nebuvo girdėjusi.
- O po kiek laiko atsibundi? - tyliai paklausė Milano. - Noriu, - sutiko. - Ne, tikrai nevirsiu eliksyro iš naujo, - susiraukė.
Ji paėmė iš Milano pyragėlį. Iš tiesų šiais metais jau neketino užsiimti niekuo panašiu. Norėjosi tiesiog turėti kokį nors planą kitiems mokslo metams. Bet juk čia pyragėliai. Jie per vasarą suges, ar ne?
Mergaitės viduje sėjosi abejonės. Ji nežinojo, kaip pasielgti. Vis dėlto tai direktorės pamoka. Bet aš iš naujo tikrai nevirsiu, pagalvojo mintyse. Be to, dabar sužinočiau, kaip veikia tie pyragėliai. Tad galiausiai Kaja apsisprendė. Ji atsikando pyragėlio. Jis buvo braškių skonio.
Mergaitė pagalvojo, kad gal tuoj atsibus ligoninėje. Tačiau atsitiko kažkas kito. Ji nelabai ką suprato. Tik pajuto, kad yra maža. Automatiškai plasnojo rankomis ir jautė, jog skrenda. Rėkė. O iš gerklės ėjo kažkas panašaus į cypimą. Neišėjo kalbėti. Pirmakursė labai išsigando. Ji net nenutuokė, kad šią akimirką yra pakvaišusi kanarėlė, pašėlusiai besiblaškanti po klasę.

[Alanas Senkleris]

- Neilgai, kai pabusi būsi ligoninėje. O paskui galėsi traukti savais keliais.
- Ne Kaja, nevalgyk tų pyragėlių. - Bet ji pasiėmė vieną.
- Accio pyra... - Buvo per vėlu. Kaja virto kanarėle ir čiulbėdama nuskriejo per klasę.
- Ak tie pirmakursiai naivuoliukai. Viskuo tiki...
- Mulki tu, kam taip padarei?
- Kokia gražutė kanarėlė ar ne Alanai? Laksto sau smagiai po klasę. Daugiau gyvenime nenorės jokių alpimo pyragėlių. - Tas mulkis dabar sėdėjo ir šypsojosi. Alanas raukėsi. Nors viduje truputį irgi juokėsi.
- Nepyk. Gi tuojau atvirs į žmogų.
- Tu ją išgąsdinai.
- Nieko tokio. Grifai narsūs ar ne? Bet siaubingi nemokšos. Bent jau eliksyrų virti tai tikrai nemoka.
- Nutilk.
- Nepyk. - Jis ir toliau sau šypsojosi. Jiems beliko tik palaukti kol poveikis praeis. Alanas žinojo, kad jis juk yra visai neilgas.
- Galas tau. Galiu lažintis, kad šiandien trauksi į direktorės kabinetą.
- Tu irgi trauksi.
- Aš nekišau jai tų pyragų.
- Bet tu jos neįspėjai Ar ne drauguži? - Alanas pagalvojo apie tai, kad jau tuojau jo gyvenime atsiras du vaikai. O kuo dabar jis čia užsiima? Pasijuto siaubingai. Nenoriu jų. Galvojo. Nenoriu tų vaikų. Gal kažkas beviltiško atsispindėjo veide nes Milanas paklausė.
- Kas tau? Juk tai tik mažytis pokštas.
- Nieko.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Virti eliksyrus dėl smagumo buvo tikra nesąmonė. Norėjosi mokytis ką nors naudingo. Net jeigu tai būtų kažkokių viralų gamyba, jie turėtų turėti daugiau prasmės. Bet vis dar bijantis išgąsdinti ar įskaudinti Gruodę Eion nieko apie tai nesakė. Tiesiog linktelėjo ir gūžtelėjęs pečiais stengėsi tęsti darbą. Susmulkino dar kažką, nors nė neįsigilino, ar daro tai, ką reikia. Viralas turėjo tapti violetinis, bet buvo šleikščiai žalias. Ir, maža to, stipriai dvokė.
- Aš nepradėsiu iš naujo, - stengdamasis nekalbėti piktai pratarė Gruodei ir pažvelgė į ją. Jos eliksyras, Eion nuomone, atrodė tiesiog tobulai. - Pavydžiu tau tavo sugebėjimo virti eliksyrus, - po kiek laiko tyliai pridūrė. Paties nesąmonė, kurios nė negalima vadinti eliksyru, jau buvo beveik išvirta, bet tai nuotaikos nepataisė. Ilgokai svarstęs, ar klausti, klastuolis galiausiai ryžosi:
- Kaip manai, ar direktorė gali mane išmesti iš mokyklos, nes man nesiseka nuodai ir vaistai?

[Kaja Adams]

Viskas buvo kitaip. Kaja nesuprato, kuo, bet ji kažkuo pavirto. Toliau nieko nesuprasdama ji atsidūrė ant žemės. Nesusigaudydama vis dar rėkė, tik dabar jau savo balsu, ir bėgiojo po klasę. Paskui sustojo ir ėmė verkti.
Galiausiai susivokusi, jog ir vėl yra savimi, pirmakursė pradėjo šaukti žodžius:
- Kas čia buvo?! Ką jis man padarė? Paaiškinkite kas nors!
Akimis ji ieškojo Milano, bet dar reikėjo pasistengti, jog jį susirastų klasėje.
- Jis! - bedė pirštu į klastuolį. - Profesore, jis mane privertė suvalgyti pyragėlį, kuris man kažką padarė! Kas tai buvo? Kas man dabar bus?
Kaja vis dar buvo šoke. Tačiau, nepaisant to, jai išėjo pagalvoti apie vieną dalyką. Galbūt ji dabar galėtų gauti geresnį šio eliksyro virimo įvertinimą?
- Ir jis primėtė papildomų cikadų į mano eliksyrą! Pažiūrėkite, dabar jos ten plaukioja ir viską sugadino, net spalvą! - melavo.