0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Prieš 1 metus »
Aguamenti
   Nauji mokslo metai švietė atgaiva. Rugsėjis buvo tikrai šiltas ir net patys uždariausi vaikai lakstė po kiemą verčiau negu sedėdami užsidarę pilyje. Jennifer buvo geros nuotaikos, bet vis dėl to pati savęs nesuprato. Mergina nesuprato, kodėl ji vis dar mokykloje, kodėl ji dėsto kerėjimą ir kad greitai prasidės jos pamoka. Tai buvo tikra nesąmonė. Kodėl aš vis dar čia? Atrodo, buvau apsisprendusi čia nebegrįžti. Tiesa, bet Jennifer patiko darbas, tik ne mokiniai.
   Naujokams ji buvo parinkusi lengvą temą. Buvo labai nekantri, nes nežinojo ko tikėtis iš naujųjų pirmakursių. Praeitais metais pasirodęs Eion gerokai nuliūdino. Profesorė nežinojo ar tie mokiniai vis dar gadins jos pamokas ir tai ypač trigdė. Ji buvo gera profesorė, Jennifer patiko bendrauti su vaikais, bet vieni iš jų buvo tikri bepročiai su kuriais buvo neįmanoma bendrauti.
   Mergina buvo palikusi raštelį, kad pamoka vyks laukymėje, kuri buvo netoli Uždraustojo miško. Raštelis skambėjo taip:
Citata
Sveiki, šiandien kerėjimo pamoka vyks laukymėje, netoli Uždraustojo miško. Rasti gali būti sunku, bet tikiu, kad visi suspės ir ateis laiku.
   Jau pradėjo rinktis pirmieji vaikai, kol kas visų veidai bent kiek matyti. Vienas po kito jie žengė į klasę su dideliu pasitikėjimu. Galiausiai jie visi susirinko taigi Jennifer nusprendė nieko nelaukus pradėti pamoką.
 - Sveiki visi. Tiems, kurie manęs dar nepažįsta, esu Jennifer Emma Henderson ir šiais metais, kaip ir praeitais, dėstysiu jums kerėjimą.- ji prisistatė ir atsiduso,- Labai dėkoju, kad nepasivarginote ateiti į lauką, bet tikiuosi, kad per tokį gerą orą jūsų nuotaikos irgi nebus prastos. Šiandien išrinkau temą, kad nereiktų vargti su teorija. Kalbėsime apie visiems tikrai girdėtą burtažodį Aguamenti. Kaip ir žinote, jis sukuria geriamo vandens srovę. Ji gali būti nuo silpnos srovelės iki bangos priklausomai nuo burtininko koncentracijos ir noro. Būtent dėl to pamoka ir vyksta lauke. Nenorėjau, kad užlietumėte visą klasę, jeigu labai pasistengtumėte,- ji nusijuokė ir tęsė pasakojimą,- Nėra žinoma, kas ir dėl ko sukūrė šiuos kerus. Šiandien jums teks juos išbandyti. Pamokos užduotis keletą kartų išbandyti kerus ir stengti išlieti kuo didesnę vandens srovę. Patariu būti toliau nuo kitų vaikų, kad neužlietumėte vandens ant jų.
   Ji pabaigė pasakojimą ir patenkintą pradėjo laukti kol vaikai kibs prie darbo.
Pamoką užbaigsiu maždaug 03-15. Jeigu kas neaišku rašykite į AŽ arba DC. Kaip ir visada, bent trys postai.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Jennifer Emma Henderson »

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Kaja ėjo paskui kelis vyresnius grifus, nes nežinojo, kur yra kažkokia laukymė. Iki šiol mergaitei nepavyko joks burtažodis, todėl kerėjimo pamokos ji bijojo. Nutuokė, kad nieko neišeis.
Kai pirmakursė jau stovėjo lauke ir klausėsi, ką pasakoja profesorė, galiausiai Kaja nusivylė. Ji nemėgo gerti vandens. Štai, jeigu iš lazdelės būtų galima paleisti kolą arba bent jau sultis, tada grifė galbūt ir susidomėtų. Tačiau ji turėjo pripažinti, kad pasidarė smalsu, iš kur tas vanduo atsiranda burtų lazdelėje. Dabar vienuolikmetė sukiojo tą pagaliuką rankoje. Lazdelė tikrai buvo per maža, kad joje tilptų bent stiklinė vandens. Tačiau Kaja nusprendė nieko neklausti profesorės, nes nenorėjo atkreipti į save dėmesio. Todėl tik pabandė ištarti burtažodį ir mostelėti pagaliuku taip, kaip kiti. Padarė tai kelis kartus, tačiau, kaip ji ir galvojo, nieko neišėjo. Nesąmonė. Jeigu aš norėsiu gerti, tiesiog pasiimsiu vandens buteliuką.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Kaja Adams »

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Gruodė sėdėjo ant žolės ir niršo. Sėdėjo basa. O ant žemės voliojosi jos pyktį sukėlę aukštakulniai bateliai. Kvaili niekam tikę batai. Varstė juos akimis. Mergina manė, kad geriau jau būtų buvę juos sviesti tiesiog į ežero gelmę. Kodėl jie išvis atsirado? Žinoma, kad per kai kuriuos mokinius. Kuriems ji kliūdavo. Dabar, tiksliau vakar tas kvailys Alano iš kažkur ištrauktas draugužis iš Klastūnyno ėmė ją vadinti gnomų kilmės namų elfe. Labai įžvalgu ir protinga. Siuto ji mintyse. Alano tą vakarą nebuvo. Ji ir tas mulkis Milanas tiesiog susitiko stadione. Kur mergina skraidė. Ko tas ten buvo atsivilkęs ji nežinojo. Nes Milanas neturėjo šluotos.
Jau ir taip ūgis neramino Gruodę. Ji taip svajojo paūgėti, juk buvo penkiolikos. Norėjo atrodyti aukštesnė, o ne kaip mažas vaikas. Bet... Norėėti šito galėjo kiek patinka, nuo to aišku nieks nesikeitė.
Taigi šiandien iš lagamino išsitraukė šituos kvailus batus. Vaikščioti su jais sekėsi siaubingai. Bet bent jau atrodė aukštesnė. Užtai krypavo kaip antis jos nuomone.
Ir kai priėjusi prie kerėjimo klasės durų paskaitė, jog pamoka bus lauke persiuto. Teko kapstytis ten. Dabar ji sėdėjo ir ilsėjosi po tos kone užsimušimu pasibaigusios kelionės. Nebuvo pratusi prie aukštakulnių. Visiškai ne.
Norėjosi kažkam pasipasakoti apie tai, ką jautė. Bet neįsivaizdavo kam. Alanui nei neketino sakyti, kad jo draugužis iš jos šaiposi. Kartais net atrodydavo, kad gal Alanui tai nebebūtų svarbu. Sakuros nebuvo. Adrijas nuolatos buvo užsikasęs kažkokiais jai neaiškiais darbais. Nelannos nepastebėjo. O mielai būtų su ja paplepėjusi.
Besidairydama pamatė Eion. Jam pasakoti savo nesėkmių dėl batų, ūgio ar panašių dalykų neketino. Bet norėjo pasikalbėti šiaip. Apie bet ką kitą. Todėl pamojo jam ir šyptelėjo kviesdama prieiti. Ir tada pagalvojo, kad gal per vasarą jo nuomonė vėl pasikeitė. Tam gi irgi neįtiko mano ūgis. Prisiminė staiga. Gal man susitaisyti didinančiojo skysčio? O jei perdozuosiu? Jei užaugsiu iki pat pilies stogo? Būsiu kaip Alisa stebuklų šalyje. Ne. Geriau nereikia. Geriau pratintis prie šitų kvailų batų.
- Aguamenti. - Tarė išsitraukusi lazdelę. Iš jos ištryško vandens srovelė.

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 148
  • Taškai: 10
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
     Pirma savaitė Hogvartse Kaedei prabėgo gana greitai. Šiandien buvo jau pirmos savaitės galas, o dar laukė viena neišmėginta pamoka. Tiesa, labiausiai nelaukta po to, kai O'Connor pamatė tvarkaraštį. Na ko jau ko, bet lazdelės ir burtų kerėjimo pamokoje neišvengsi. Šitą ji jau suprato net neatėjusi į pamoką, tad tai turbūt bus dar viena (prie transfigūracijos, žinoma) nemėgstamiausia pamoka. Nukėblinusi po pietų prie kerėjimo kabineto (šiaip ne taip rado - ir kodėl Hogvartsas turi būti toks didžiulis ir toks painus?) pastebėjo nemalonų raštelį, sakantį, kad pamoką vyks lauke. Tai kokio velnio aš varginausi rasti šitą prakeiktą kabinetą?! Be to, mergaitei užkliuvo tai, kad raštelyje parašyta, kad rasi gana sunku. Kaedė sau pasijuokė iš tokio užrašymo - Hogvartso apylinkes (o ypatingai aplink mišką ir kažkiek jį patį) jau per kelias pirmas dienas ji greitai įsisavino po savo kasdieninių treniruočių lauke ir jau visai neblogai žinojo didžiąją dalį teritorijos. Tad ir pamokos vietą rado labai lengvai. Paprastai turbūt būtų į šią pamoką atėjusi su subjurusia nuotaika, nes kerėjimas, tačiau šiandien pasivaikščiojimas per lauką pagerino nuotaiką ir O'Connor buvo ne taip jau ir blogai nusiteikusi. Profesorė, stovinti priešais būrį vaikų, atrodė visai maloni ir Siobhánai patiko. Deja, ji jau iš anksto buvo nusistačiusi prieš jos dėstomą dalyką. Profesorei ėmus kalbėti apie „visiems tikrai girdėtą“ ir „kaip ir žinome, jis sukuria geriamo vandens srovę“ burtažodį, O'Connor suspaudė lūpas.
     - Oi kur gi ne, visi tiesiog puikiai žinome ir netgi tobulai jau mokame!
     Uždavus praktinį darbą, Kaedė giliai įkvėpė. Ji nė neketino traukti savo tos burtų lazdelės. Iki šiol nemėgo prie jos liestis. Tačiau profesorė Emma (taip gerokai paprasčiau ją vadinti nei Henderson) liepė tą daryti. Susiėmusi Kaedė įkišo ranką į kišenę ir įsitempusi ištraukė lazdelę. Laikydama ją drebančia ranka nesumojo ką dabar daryti. Žvilgtelėjusi į kitus vaikus pamatė, kad jie taria profesorės paminėtą burtažodį. Gal ir man taip reikia daryti? Sumojo vienuolikmetė ir virpančiu balsu ištarė burtažodį tačiau nieko neįvyko. Pamėgino ir antrą, ir trečią kartą, bet vis nesisekė.
     - Profesore Emma, man nepavyksta...
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Kaede Siobhán OConnor »
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Surasti laukymę varniukei nebuvo taip lengvai, kaip ji tikėjosi. Kelis kartus jau buvo pasiklydusi, tačiau iš tolo pamačiusi grupelę vyresnių mokinių, iš įvairių koledžų, einant viena kryptimi, Viviana nusekė jiems iš paskos. Pirmakursė, su dideliu nekantrumu, tiesiog krutėjo vietoje, nesulaukdama pamokos pradžios. Pagaliau prasidėjus pamokai, varniukė pasirūpino, jog stovėtų kuo arčiau priekio, jog tikrai išgirstų viską, ką pasakos profesorė. Viviana atidžiai klausėsi profesorės Henderson aiškinimo, nekantraudama, kada galės pradėti burti. Vandens srovės kerai tikrai nepasirodė sunkūs, tačiau varniukė visvien nerimavo, ar sugebės gerai išburti.
Vos profesoriai baigus aiškinti apie burtą, Viviana išsitraukė lazdelę iš apsiausto kišenės ir užsimerkė, bandydama susikaupti. Po kelių, gilių, įkvėpimo varniukė jautėsi pasiruošusi, tad atsimerkė ir drąsiai ištarė burtažodį:
- Aguamenti! - mergaitė stengėsi kuo raiškiau ištarti burtažodį, kas iš dalies išėjo į naudą: iš jos lazdelės pasileido nestipri vandens srovė. Tačiau pataikė į netoliese jos stovinčią grifukę. Išsigandusi, jog netyčia apliejo kitą mokinę, Viviana iškarto pribėgo prie grifės ir stengėsi nuvalyti vandenį, nors tai buvo šiek tiek kvailoka mintis, - Aš labai atsiprašau, tikrai nenorėjau tavęs aplaistyti!
vivi

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Kol Kaja mintyse piktinosi šiais kerais, kai kurie mokiniai jau būrė. Ir jiems pavyko. Pavyko ir vienai mergaitei, kuri dabar bandė nuvalyti vandenį nuo grifės drabužių, mat ją apliejo. Iš pradžių Kaja pažvelgė gana piktu žvilgsniu, tačiau paskui jos žvilgsnis sušvelnėjo, nes ji suprato, kad tai nutiko netyčia.
- Nieko tokio, - atsakė vienuolikmetė. - Ar bandai pirmą kartą? Koks tavo vardas? - paklausė. - Man nieko neišeina ir aš netikiu magija, netikiu burtais. Jokiais. Nei šitais, nei dar kokiais kitais. Turbūt čia visi meluoja. Kaip tau tai pavyko? Tikriausiai tu kažkur turi pasislėpusi vandens, - ėmė apžiūrinėti tos mergaitės drabužius, dairėsi kur nors kyšančio plastikinio buteliuko, o gal net ir viso vandens šautuvo.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 790
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Noro mokytis nebuvo visai. Eion džiaugėsi atvykęs į Hogvartsą - čia bent jau niekas nesimušė. Bet žiobarotyros pamoka ilgam sugadino nuotaiką, o jis nė neturėjo su kuo pasikalbėti. Gruodės iš viso iki šiol dar nebuvo pastebėjęs, tad nutarė, kad ji atrodo gerokai jaunesnė nei yra ir baigė Hogvartsą. Mielai būtų pasišnekėjęs su profesore Keit, bet buvo drovu į ją kreiptis. Taigi Eion buvo visiškai vienas.
Todėl dabar visai be nuotaikos slinko į lauką. Net pykti nebesinorėjo - buvo pernelyg liūdna. Aišku, tai gali baigtis dar vienu areštu už nieką, mat profesorė Henderson kitaip nė nemoka. Bet koks jau beskirtumas, tai vis tiek nieko nepakeis.
Atsistojo toliau nuo mokinių ir apsidairė. Išsitraukė lazdelę ir pasiruošė dirbti. Nuobodu, taip, bet dabar jau niekas nerūpėjo. Tiesa, netrukus pamatė Gruodę, kuri lyg ir mojo jam. Širdis džiaugsmingai suspurdo, bet Eion apsimetė abejingas. Dar betrūko, kad ji pamanytų jį įsimylėjus. Fu! Vis dėlto priėjo prie varnanagės ir tik atsidūręs visai šalia suvokė: ji pamatys jo sužalotą veidą. O praėjusiais metais dėl panašios situacijos pats iš jos šaipėsi...
- Labas, Gruode, - pasisveikino Eion nuleidęs akis. Suprato bandantis paslėpti sužeidimus, bet labai jau nenorėjo, kad ji pamatytų. Tik ką sakyti toliau? Klausti apie atostogas neketino, mat paties buvo labai jau blogos. - Matau, tau neblogai sekasi, - paprastai pratarė ir neužtikrintai pabandė pats: - Aguamenti.
Nieko nenutiko. Eion gūžtelėjo pečiais, bet akių nepakėlė. Norėjosi skradžiai žemę prasmegti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Jennifer Emma Henderson

  • Burtininkė
  • ***
  • 65
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
   Kaip ir visada, vieniems vaikams užduotį atlikti sekėsi labai gerai, o kitiems ne. Jennifer nekėtino kištis į vaikų darbą, bet viena mergaitė iš Klastūnyno, kurios vardas atrodo buvo Kaedė, paprašė pagalbos. Jennifer atsisuko į ją ir priėjo arčiau. Henderson buvo gan nustebusi, kad kažkas ją pavadino Emma. Jos taip niekas nevadindavo. Iš pat pradžių į mergaitę ji net nesureagavo, nes nesuprato, kad kviečia Jennifer.
   - Sveika, pabandyk taip,- ji pasiėmė lazdelę ir aiškiu rankos mostu ištarė burtažodį. Iš lazdelės pasipylė vandens srovė,- Įsižiūrėk į mano rankos mostą ir pabandyk kuo tiksliau atkartoti. Pavykti tikrai tūrėtų.- Jennifer dar kartą kuo lėčiau pakartojo judesį, bet be burtažodžio, o tada, po kelių kartų, vėl su ir iš lazdelės galo vėl ištryško vanduo,- Na, dabar pabandyk tu,- mergina tai pasakė kuo gražiau. Jai buvo vienas malonumas padėti vaikams, kurie nori pagalbos, tik buvo šiek tiek baisu, kad toji mergaitė pradės pykti, jog jai nepavyksta.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Viviana labai nenorėjo, jog grifukė manytų, jog ji tyčia ją apliejo. Tačiau iš karto nurimo, supratusi, jog ant jos nepyksta. Šiek tiek nusijuokė, kai mergaitė apžiūrinėjo ar ji neturinti nieko pasislėpusi.
- Na, tai, kad magija tikra. Augau apsupta magijos nuo pat gimimo. Tu turbūt būsi iš žiobarų šeimos? Galiu tik įsivaizduoti koks šokas buvo sužinoti, jog magija egzistuoja.., - varniukė labai nuoširdžiai bandė bent įsivaizduoti ką reiškia gyventi sau ramiai, ir staiga sužinoti, jog magija yra tikra ir ne šejp pasakų išmonė, - Aš Viviana. Viviana Sofi Fleming. Vadink kaip nori. O koks tavo vardas? Tu irgi pirmakursė?
Staiga varniukė vėl pralinksmėjo, kaip ir prieš pamoką, jog galbūt čia jos proga susirasti draugę Hogvartse?
- Tai visai nesunkūs burtai, na, bent jau taip aš manau. Tiesiog reikia susikaupti. Galbūt pabandom kartu iš naujo? Be to, jeigu tau pavyks, galėsi atsikeršyti jog prieš tai aš tave aptaškiau, - Viviana švelniai nusijuokė, vėl atsistodama tiesiai, šį kartą nukreipdama lazdelę jog neaptaškytų kitų mokinių, ir vėl mostelėjo lazdele.
- Aguamenti!
vivi

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Kai Eion prie jos priėjo Gruodė susirūpino. Pajuto kaltę dėl to, kad anksčiau jo nesusirado. Nors juk turėjo kažkokių įtarimų, kad per atostogas Eion kažkas skriaudžia. Pasibaisėjo pamačiusi tai, kad jis tikrai yra sumuštas. Ar to niekas nemato? Ar mokytojai nieko nemato? Kas vyksta jo gyvenime? Tos mintys staigiai nuplovė viską, dėl ko niršo šią dieną. Visi tie dalykai pasidarė nesvarbūs. Bent jau kol kas. Ji galvojo kaip elgtis. Ar klausti ko nors ar ne. Gal visgi būtų buvę geriau pasakyti viską direktorei tada, kai planavo tą padaryti.
Galėjo pagaminti jam mėlynių išėmiklį. Bet ar jis sutiktų? Tą kartą, kai kažkiek užgriebė kalbą apie tai kodėl nelaukia grįžimo į namus jis tiesiog išėjo iš virtuvės. Tai ar nepaspruks dabar?
- Sveikas. - Pasakė. Ar aš galiu nematyti to, kas akivaizdu? O gal geriau nematyti? Gal tada galėčiau kažkaip padėti? Bet kaip? Gal geriau neapsimetinėti, kad nieko nematau?
- Eion, - Pasakė liūdnai. Liūdėjo, kad nežino ką daryti. Ir todėl, kad trūksta ryžto kažko paklausti. Jei veidas taip atrodo, tai gal daugiau yra sužalojimų. Galvojo. Tada pasiėmė kuprinę nuo žemės, kur ji gulėjo šalia tų batelių. Pasirausė joje. Bet nerado ko ieškojo. Todėl tiesiog kerais prisišaukė iš savo kambario buteliuką su tepalu. Jis dvelkė žolelėmis. Pasigamino tepalą dar tada, kai pavasarį nukrito nuo šluotos. Apie tai, kad kerai suveikė iš pirmo karto negalvojo, nors šiaip labai džiūgautų.
- Prašau paimk šitą gerai? Padės greičiau pagyti. Ir jei skauda apmažins skausmą. Eion, tik nepyk gerai? Gal norėtum papasakoti kas tau atsitiko? O jei ne man, tai kažkam suaugusiam. Iš mokyklos.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 325
  • Taškai: 64
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
  Vega atėjo į kerėjimo pamoką. Šiandien atėjo viena, nors ir kerėjimas buvo viena iš tų pamokų, kuriose ji mėgo būti su kompanija, tačiau šiandien norėjo vienatvės.
- Aguamenti, - pasakė varniukė išklausiusi visą praktiką, tačiau nieko nenutiko, nors tame ir nebuvo nieko neįprasto. Paprasta Vegos kasdienybė.
- Aguamenti, - pabandė ji dar kartą. Šįkart kerai pavyko ir vandens čiurkšlė išlėkė iš lazdelės. Tiesa, Vega buvo atsistojusi per arti kitų, todėl čiurkšlė jau taikėsi pataikyti į vieną iš jų. Mergaitė labai tikėjosi, kad taip nenutiks. Ne! Prašau ne! Tik ne tai! Mintyse tiesiog klykė. Vega labai bijojo ne tik todėl, nes nenorėjo, kad čiurkšlė į ką nors pataikytų iš gerumo, tačiau ji žinojo, kad kai kurie mokiniai dėl to gali labai supykti ir netgi jai pakenkti, o to šviesiaplaukė tikrai nenorėjo. Ji sau sakė, kad turi nueiti toliau, tačiau nepasijudino iš vietos. Tiesiog žiūrėjo į skriejančią vandens čiurkšlę tiesiog maldaudama jos, kad ši į nieką nepataikytų.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 464
  • Taškai: 105
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Mergaitė, su kuria Kaja ką tik susidūrė, pasirodė esanti draugiška. Tai Kajai patiko. Deja, po to, ką ji pasakė, nebuvo nei menkiausios tikimybės, jog bendramokslė žinos ką nors apie technologijas. Tačiau galbūt jai bent nepatinka skaityti ir ji mėgsta lūpų blizgesius arba nagų lakus?
- Taip, aš taip pat pirmakursė, - atsakė grifė. - Mano vardas Kaja. Aš iš žiobarų šeimos ir visiškai nesuprantu, kas čia vyksta, - nusišypsojo. - Šitas pagaliukas, - pamosavo savo burtų lazdele, - man visiškai neveikia. Papasakok, kaip atrodo gyvenimas su magija? Ką jūs veikiat laisvalaikiu, jeigu nėra telefonų, planšečių ir kompiuterių? - pasidomėjo. - Ne, aš nenoriu vėl bandyti, man neišeina, - gūžtelėjo pečiais.
Jai tai nepavyko, todėl ji neturėjo jokio noro dar kažką su tuo daryti. Tad vienuolikmetė žiūrėjo, kaip Viviana buria.
- O tau patinka lūpų blizgesiai? - dar paklausė.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 790
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Jeigu atmintis neapgavo, Gruodei ne kiekvieną kartą iš karto pasisekdavo kerai. Į nesėkmes ji turbūt reaguodavo mažiau jautriai nei jis, tačiau vis tiek pasisekus turėtų nors kiek džiaugtis, ar ne? O dabar, regis, ne tik neapsidžiaugė, bet nereagavo ir į tai, kad jis apie tai užsiminė. Kokia gali būti to priežastis? Ir kodėl ji tokia liūdna?
Kol nepradėjo kažko šnekėti, berniukas susikaupė ir kelis kartus ištarė:
- Aguamenti. Aguamenti! AGUAMENTI!
Pagaliau po trečio karto lyg ir pasisekė, tačiau iš lazdelės galo ištryškusi srovelė buvo visai silpna, o po poros akimirkų vanduo visai nustojo tekėti. Viskas pasidarė dar sudėtingiau, o ir Gruodė gyvenimo nepalengvino. Eion paėmė iš jos tepalą ir netgi pakėlė akis. Jam buvo labai gera žinoti, kad ši mergina, iš kurios jis pats vos prieš metus tyčiojosi, juo rūpinasi. Bet kalbėti apie savo problemas nenorėjo. Netgi ne tai buvo problema. Jis tiesiog negalėjo.
- Ačiū. Grąžinsiu, - sumurmėjo paėmęs tepalą. Įsidėjo jį į apsiausto kišenę. Pažvelgė į savo lazdelę apsimesdamas, kad nori kerėti, bet Gruodė ir toliau kalbėjo. - Aš neturiu, kam apie tai papasakoti.
Štai. Jis ir vėl pasakė per daug. Vėl norėjosi bėgti kuo toliau, bet negalėjo to padaryti. Dabar buvo pamokoje, tad turėjo likti čia ir bent apsimesti, kad mokosi. Kol Henderson nesugalvojo ir vėl skirti arešto už nieką.
- Aguamenti, - liūdnai ir neužtikrintai pratarė Eion, bet nieko neišėjo. - Man nesiseka, - dar liūdniau pridūrė.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 451
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
- Pasilik kiek tau reikės. Ir jei reikės aš galėsiu ir daugiau pagaminti to tepalo. Ten jo ne per daugiausiai liko. - Taip. Tai buvo pati menkiausia problema. Jeigu merginai prisireiktų tepalo nuo sumušimų pasigamintų vėl. Dabar kur kas svarbiau atrodė visa kita. Ji nežinojo ką daryti toliau.
- Bet kažkas blogai. Tave skriaudžia. Ar namie kas nors tai daro? Gal galėtum papasakoti direktorei? Man atrodo, kad ji pabandytų tave suprasti. Gal galėtų padėti. Ar koks kitas mokytojas ar mokytoja. Jeigu nori galiu tave pas ką nors palydėti. Nesiklausyčiau ką kalbėtumėt. Tiesiog nueitume kartu. Gal taip būtų lengviau pradėti pasakoti? Palaukčiau už durų ar kur kitur. - Labai jau norėjosi jį įtikinti, kad kažkam turėtų pasakyti kas vyksta.
- Tu tik pagalvok. Gali man ir nieko dabar neatsakyti. Bet jei nuspręsi, kad nori kažkam iš mokytojų pasipasakoti ir norėsi, kad palydėčiau tave pasakyk. - Turbūt daugiau apie tai kalbėti nereikėjo. Nereikėjo perspausti.
- Tau jau kartą pavyko. Pavyks ir kitą kartą. - Pakeitė temą.
- Šiuos kerus jau seniai žinau. Todėl jie man ir pavyksta lengvai. Kai pirmą kartą pabandžiau įsivaizdavau upę. Sraunią, plačią, laisvai tekančią. Gal ir tu pabandyk įsivaizduoti, kad matai upę ar jūrą. Tokią laisvą, gražią. Gal tai padės ir šie kerai tau pavyks lengviau.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 790
  • Taškai: 112
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: I Kerėjimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Pamažu pradėjo atrodyti, kad Gruodė tiesiog nori sužinoti daugiau. Žinoma, ji sakė, kad direktorei tai turėtų rūpėti, bet ar ji iš tiesų taip galvoja? Gal tiesiog bando patenkinti smalsumą. Bet ne. Ji tikrai gera mergina. Tai jis elgėsi bjauriai, o ji vis tiek bando padėti.
- Aš bijau, - vos girdimai atsakė į varnanagės žodžius Eion ir pažvelgė į savo lazdelę. Neabejojo, kad nieko neišeis - buvo pernelyg nusiminęs. Visai nesisekė susikaupti. Turbūt neverta net stengtis, ar ne? Viskas buvo pernelyg kvaila. Kalbėti apie save Eion visai nenorėjo, bet dirbti pamokos darbą irgi nelabai teviliojo. Ką daryti? Negalėjo tiesiog paimti ir vėl pabėgti nuo Gruodės.
- Tikrai manai, kad direktorei tai rūpėtų? - paklausė berniukas pažvelgdamas į bendramokslę. Žinojo neišdrįsiąs eiti pas profesorę Evenstar, kad papasakotų jai tai, kas yra visai nesusiję su Hogvartso reikalais. Bet galvojant, kad kažkam tai rūpi, pasidarė geriau. Netgi kerus ryžosi dar kartą panaudoti.
- Aguamenti.
Apie nieką negalvojo, bet iš lazdelės pasileido šiokia tokia vandens srovelė. Eion nedrąsiai šyptelėjo ir vėl pakėlė akis į Gruodę. Norėjosi, kad ji paleistų iš tiesų galingą srovę, bet taip ir neišdrįso to paprašyti.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.