0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Tema: Trombonėliai

Naujas rugsėjis nežadėjo nieko gero. Metai lėkė kaip pasiutę, o Vegard gyvenimas stovėjo vietoje. Depresija neatėmė iš vaikino to saldaus storžieviškumo, neapykantos viskam kas juda ir didelės antipatijos vaikams. Darbas Hogvartse? Skambėjo baugiai, bet anaiptol, taip nebuvo. Būtinybė pirkti vaistus ir vyną kiekvieną kartą didėjo, o skaičiukai banko sąskaitoje, deja, mažėjo.
   Sentimentalūs prisiminimai užplūdo vaikiną tik jam įžengus į Apsigynimo nuo juodosios magijos kabinetą. Kas gi galėjo pagalvoti, kad vaikinas dėstys dalyką, kuris dar mokslo metais kėlė tiek daug prisiminimų? Milžiniški langai, nutrinti suolai, ypatingai siaura lenta ir mokytojo stalas - pasikeitę nebuvo. Vegard atsiduso, jau norėjo keiktis, bet kaip gi jis nepavaidins didžiulio intiligento? Profesoriaus darbas - ne juokas.
   Laikas ėjo nenumaldomai greitai, ir kuo toliau, tuo labiau juodaplaukis abejojo savo gyvenimo pasirinkimais. Faktas, kad greitu metu į klasę sugūžės mokiniai džiaugsmo nekėlė. Kūną užplūdo nerimas ir klasėje atmosfera pasidarė kiek nejauki, bent taip atrodė jaunajam profesoriui. Nusivilkęs tą sunkų, bet labai prabangų juodą apsiaustą, vyras pradėjo ruoštis pirmajai pamokai. Ant stalo sugulė pergamento lapai, plunksnos ir rašalo buteliukai. Nutrenkęs apsitrynusį vadovėlį ant stalo. Už nugaros stovėjo didžiulis, uždengtas šilkine paklode, narvas. Veide nušvito šypsena, juodaplaukis to laukė labai ilgai. Šis milžiniškas padaras buvo tikra burtininko svajonė.
 Sugaudė varpas, pamoka prasidėjo. Nusileidęs iš mokytojo kabineto, Vegard išvydo mokinių veidus. Vaikinukas išspaudė netikrą šypseną, garsiai suplojo rankomis ir laukė tylos. Jos sulaukė greitai.
- Sveiki gyvi, negyvi ir pusgyviai. Sveiki atvykę į pirmąją Apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką šiais mokslo metais. Nuoširdžiai nesidžiaugiu būdamas jūsų mokytoju, nes tikrai dabar norėčiau gulėti kur nors po tiltu ir verkti dėl savo tragiško gyvenimo, bet dabar laikas prisistatyti, esu Vegard Saeterhaug ir šiemet, kaip jau supratote dėstysiu jums Apsigynimą nuo juodosios magijos. Šiais mokslo metais pagrinde gilinsimės į juodojo magijos pasaulio sutvėrimų gyvenimus, jų bruožus veiksmus ir panašiai, o kita mokslo metų pusė bus skirta įvairiems kerams, - pasakęs trumputę kalbą, profesorius nutilo.
Už vaikino nugaros pasigirdo keistas garsas, tai buvo ženklas, kad trombonėlis tuoj pradės savo veiksmą ir tuoj reikės jį užtildyti.
- Šiandien kalbėsime apie Trombonėlius, jų pavadinimas toks pat neįprastas kaip ir jie. Nors, iš pažiūros šie sutvėrimai atrodo labai mielai ir nekeliantys pavojaus, tačiau tai tik maskuotė. Šie padarai - pavojingi kaip reikalas. Juos atpažinti nesunku - visi jie tokie patys. Galvos vietoje turi trombono formos galvą, todėl ir yra vadinami trombonėliais. Pats kūnas - katės, todėl minkštas ir švelnus, dažniausiai auksinės arba rudos spalvos. Supykdyti pradeda skleisti tragiškai užburiančią melodiją, kurios paklausius per ilgai galima jau užsakyti karstą. Žmogus tiesiog praranda sąmonę ir krenta ant žemės, o vėliau, šis padaras sulaukėjęs auką sudrasko, - kraupus pasakojimas turėjo įbauginti mokinius.
Netrukus, Vegard nutraukė šilkinę paklodę ir klasė išvydo Trombonėlį. Įtartinai ramų. Vegard sunerimo, bet to klasei neparodė. Saterheaug atsiduso ir pažvelgė į klasę.
- Laikas pradėti praktiką. Kiekvienas ant stalo gausite po sumažintą, visiškai nepavojingą šio padaro repliką. Tik ją palietę, atsidursite Šumero civilizacijos mieste apsuptą šiais padarais. Jūsų darbas, panaudojus burtažodį Finis tubae, turėsite nukenksminti visus padarus ir išlaisvinti miesto gyventojus. Sėkmingai nukenksminę visus padarus arba pasibaigus pamokai, grįšite į klasę. Viskas aišku? Jeigu taip, vykdom! - baigęs aiškinti, Vegard krito į savo minkštą, tiesa, ne naują krėslą ir stebėjo mokinius. Juk tai jo darbas.

Ką reikia padaryti, parašyta poste. Vertinu kūrybingumą, todėl nesistenkit daryti visko labai tobulai. Norėčiau bent dviejų postų. Tai tiek, jeigu yra klausimų, rašykit į PM arba į Discord. Sėkmės!
PRAKTIKA BAIGIASI: 03-12
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vegard Saeterhaug »
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 452
  • Taškai: 49
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Kaja sėdėjo suole tos pamokos, kurios ir pavadinimą buvo baisu ištarti. Ji apskritai negalėjo patikėti magija, o yra dar ir juodoji?
Mergaitė bandė įsivaizduoti padarėlį, apie kurį pasakojo profesorius, bet net nenumanė, kas tas trombonas. Kai profesorius prakalbo apie katę, Kaja, žinoma, pagalvojo apie savo virtualų katinėlį, kuris neprižiūrėtas dabar gyveno neveikiančiame telefone.
Pirmakursė ėmė svarstyti, kad tikriausiai tas trombonėlis sukurtas kokių nors režisierių, nes tokie dalykai - neegzistuoja. Jie tiesiog negali egzistuoti, ar ne? Tikrai negali, pagalvojo ji mintyse, kai ant jos stalo atsidūrė katinėlis su kažkokiu instrumentu vietoj galvos. Kają jis pralinksmino, mergaitė ėmė kikenti, bet tik iki tol, kol ji išgirdo, ką reikės daryti toliau.
Po astronomijos pamokos mergaitė jau žinojo, kad šioje mokykloje per pamokas galima iš tikrųjų nusikelti kitur. O keltis ten, kur bus blogiečių, grifė tikrai nenorėjo. Ir juk jai visiškai neišeina kerėti. Be to, profesorius, nors ir labai daug šnekėjo, bet nepasakė, kas atsitiks, jeigu mokinys nenukenksmins trombonėlių. Ar tai reiškia, kad tada trombonėliai mokinį sudraskys? Čia kaip kokiame filme apie zombius, pamanė mergaitė. Ji tapo labai liūdna, nes nežinojo, ką jai daryti toliau. Jau geriau būtų atsiversti vadovėlį ir ką nors perskaityti apie tuos trombonėlius.

Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Adrijas niekaip negebėjo spėti paskui visokius taip greit vykstančius pasikeitimus. Jie supo visur. Štai kad ir Hogvartse. Prasidėjus tretiesiems mokslo šioje vietoje metams vėl teko pažindintis su nauju profesoriumi. Ir dar tokiu jaunu. Adrijui visai nekėlė pasitikėjimo tai, kad toks jaunas žmogus dėsto tokį pavojingą dalyką. Tiesa šio dalyko mokytojai visi buvo jauni. Bent kol jis čia mokėsi. Bet pirmasis profesorius, kuris dėstė atrodė toks piktas, tvirtas ir pasitikintis savimi, kad kažkaip jam tai nekliuvo. Aurį Adrijas deja gerai pažinojo. Jis sugebėjo atsilaikyti visą naktį prieš Vendigo. Ir todėl Adrijas galėjo jį pakęsti kaip apsigynimo nuo juodosios magijos mokytoją. O apie dabartinį profesorių kol kas nenusprendė ką galvoti.
Jo pristatyti padarai tamsiaplaukį tikrai sudomino. Nes tai buvo dar vienas dalykas, apie kurį lakotas neturėjo jokių žinių. Jį taip stebino, kad regis kiekviena diena dovanodavo vis naujus žinių lobynus. Bet jis nenorėjo keltis į vietą, kurioje reikės su trombonėliais kautis. Ar šitas profesorius tą vietą sukūrė tikrai patikimai? Sukosi mintis galvoje. O jei mes ten liksime įkalinti? Netyčia? Tu jau tikrai perdedi. Mėgino raminti savo nuogąstavimus.
Ir visgi truputį pasėdėjęs nusprendė pabandyti surizikuoti. Norėjo kokio nors bendrininko, kuriuo galėtų pasitikėti. Bet apsidairęs nepastebėjo nei vieno pažįstamo žmogaus. Tada suprato, kad ten keliaus vienas. Nutarė susirašyti kokį nors veiksmų planą. Naudingus kerus, kurie praverstų, jei kartais po pamokos negalėtų iš ten ištrūkti. Tai net jam pačiam pasirodė perdėta. Bet kai beveik šimtą septiniolika metų esi iškalėjęs veidrodyje dėl savo laisvės gali dar ne tą padaryti. Taigi atsivertė savo užrašų knygelę. Kuri pasirodo buvo visa prirašinėta. Tada išsitraukė kitą iš kuprinės. Bet deja niekur nerado savo tušinuko. O ir plunksnos su rašalu nebuvo paėmęs. Užmiršo. Todėl pasisuko į už jo sėdinčią mergaitę ir paklausė.
- Labas. Gal kartais galėtum paskolinti tušinuką ar plunksną?
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Adrijas Volkeris »

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 452
  • Taškai: 49
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Kaja galvojo, ką jai daryti. Norėjosi grįžti jeigu jau ne namo, tai bent į Grifų Gūžtą ir pasislėpti savo lovoje. Mergaitei kilo mintis, kad galbūt į kitą apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką ji galėtų neiti, tačiau kas bus po to? Ar profesorius, o gal net direktorė parašys jos mamai? Juk Kaja neturi jokios priežasties praleisti pamoką.
Apie tai begalvojant į pirmakursę atsisuko didelis didelis berniukas. Iš pradžių Kaja nusigando, bet bendramokslis tik paklausė, ar ji galėtų paskolinti rašymo priemonę.
- Labas. Galiu, - padavė jam tušinuką. - Aš rašau tik tušinukais, nes su rašalo buteliuku ir plunksna man tai daryti atrodo labai jau sunku. Reikia vis mirkyti ir mirkyti tą plunksną, o rašalas visur laša. Su tušinuku daug paprasčiau, - dalinosi mintimis. - Girdėjau, kad yra kažkokios vimdomosios pasitilės, - dabar jau tyliai tarė. - Ar tai tiesa? Ar tada galima neiti į pamoką?

Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Jis tik paprašė tušinuko. Gavo jį. Bet kartu ji pradėjo jam aiškinti kažką, kas šiuo metu visai nedomino. Šiaip Adrijas mėgo pasiklausyti ką kiti sako. Bet dabar ruošėsi kažkur nusikelti ir norėjo gerai pasiplanuoti kas būtų, jei toje vietoje įstrigtų.
- Dėkui. - Tepasakė ir pradėjo rašyti.
Citata
1. Klausą slopinantys kerai gal apsaugotų nuo trombonėlių balso.
2. Jei negalėčiau iš ten išvykti tada...
Bet mintis vėl pertraukė tos mergaitės balsas.
- Yra tokios. Bet aš neturiu. Jei tu jų nori paprašyti. Niekada jomis nesinaudojau. Bet kiti mokiniai naudojasi. Kai nori pabėgti iš pamokos. - Tarė. Ji blaškė lakoto mintis.
- Klausyk, aš užsiėmęs aišku? Bent jau kol kas. Gražinsiu tavo tušinuką po pamokos gerai? Nebent spėsiu susirašyti viską iki tol, kol tu nusikelsi į kovą su trombonėliu. - Tikėdamasis, kad mažoji Grifė prie jo daugiau nebelįs su savo kalbomis ėmė rašyti toliau.
Citata
Jeigu ten įstrigsiu galiu pasinaudoti suardomaisiais kerais. Jie turėtų iškelti iš iliuzijos.
Berašydamas susimąstė, kad nežino kaip profesorius sukūrė vietą į kurią jiems reikės nusikelti. Todėl susirašė dar kelis kerų pavadinimus.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
  Vega sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Ši pamoka jai atrodė pati pavojingiausia, jai joje vis kas nors nutikdavo, todėl mergaitė bijojo šios pamokos. Tiesa, mažiau nei anksčiau, tačiau žinoti, kad netrukus gali susitikti su mirtinai pavojingais padarais jai tikrai kėlė siaubą.
  Deja, netrukus jos baisiausia pranašystė pasitvirtino - teks susitikti su trambonėliais, kurių melodija gali nužudyti. Tiesa, varniukė nežinojo ar tas veikia toje vizijoje ar kad ir kas tai buvo, tačiau nuo to jai nebuvo ramiau.
  Vis dėlto praktiką atlikti reikėjo, todėl mergaitė palietė tą trambonėlį. Jį palietusi iškart atsirado kažkokioje vietoje, kurioje buvo daug tų trambonėlių, tačiau jie buvo daug baugesni nei sumažinta versija, kuri buvo klasėje.
- Finis tubae, - pasakė ji nukreipusi lazdelę į vieną iš padarų bei mostelėjusi ja, tačiau jis tikrai nenusikenksmino. Buvo kaip buvęs. Nuo jų daugybės sklido baisi melodija, kuri baugino šviesiaplaukę. Ji tikrai nenorėjo čia palydėti galvos. Bandė iškelti lazdelę bei ją nutaikyti į vieną iš padarėlių, tačiau mintys sukosi tik apie jos likimą. Nepavyko to padaryti. Vietoje to mergaitė tik stovėjo ir žiūrėjo į padarus, kurie nepaliaujamai skleidė tą savo siaubingą melodiją. Jos širdis plakė kaip pakvaišusi. Rodos, prieš galimą mirtį norėjo padaryti kažką naudingo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Kaja Adams

  • V kursas
  • *
  • 452
  • Taškai: 49
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Regis, vaikinui nebuvo įdomu tai, ką kalba grifė. Žinoma, jis tik norėjo pasiskolinti rašymo priemonę, o Kaja užsivedė. Bendramokslis patikino, kad pastilės iš tiesų egzistuoja. Tad pirmakursė jau ėmė sukti galvą, kieno iš savo koledžo galėtų paklausti. Tikriausiai reikėtų pabandyti ko nors iš vyresniųjų mokinių, pamanė mintyse.
- Gerai, atsiprašau, - pasakė vaikinui Kaja, kai šis pranešė, jog yra užsiėmęs.
O ji juk neketino keltis į kovą. Juk nėra nei menkiausios tikimybės, kad jai kas nors pasisektų. Dabar mergaitė galvojo apie tai, kodėl ją užkalbinęs mokinys kažką rašo, o ne atlieka pamokos darbą. Buvo smalsu, ką jis ten rašo, tačiau to vienuolikmetė negalėjo paklausti. Tad tik tyliai sėdėjo ir stengėsi likti nepastebėta profesoriaus.

Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Susirašęs jo manymu visus naudingus kerus atsisuko į tą Grifiukę. O ji regis visai neskubėjo keltis į kovos vietą.
- Tavo tušinukas. Dėkui už jį. - Pasakė ir padėjo jį ant mergaitės stalo. Tada nusisuko. Ant jo stalo lakstė toji sumažinta trombonėlio versija. Tereikėjo tik jį paliesti ir viskas. Bet Adris delsė. Adrijas visai nenorėjo ten keltis vienas. Būtų kur kas geriau, jei ten galėtų nukakti su Sakura, Alanu, Nelanna ar dar kuo. Bet deja. Vėl atsisukęs nužvelgė tą mergaitę. Su ja keltis visai nenorėjo. Ji buvo per maža. Pradėjusi tik ką tik mokytis ir kažin ar turinti kokios patirties kovose.
- Ketini ten keltis? Ar būsi čia? - Paklausė. Staiga sumąstė kuo ji jam galėtų būti naudinga. Pavyzdžiui, galėtų stebėti užnugary jei ką. Vis geriau, negu nieko. Tu permąstai šitą užduotį. Tai juk pamoka. Kažin ar įmanoma išties nukentėti. Sakė sau.
- Jeigu nori galim ten keltis kartu. Jei taip, tada duok ranką, kad netyčia nenusikeltume kažkur į atskiras vietas. - Jis neįsivaizdavo ar jie visi ten bus būriu ar kažkaip atskirai.
- Ir dar. Pasakyk koks burtažodis nukenksmina trombonėlį? - Norėjosi ją bent jau kažkiek patikrinti. Keltis su pirmakurse mergaite neatrodė gera mintis. Jis jau ėmė galvoti, kad veltui pasiūlė jai ten vykti kartu.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
  Vis dėlto varniukė suprato, kad dar turi šansą apsiginti nuo trombonėlių. Taip pat žinojo, kad tai neturėtų būti realybė, nes visgi nusikelta dirbtinai, tačiau nebuvo tikra, jog tai reiškia, kad trambonėlių melodija negali jai pakenkti. Būtent todėl mergaitė noėjo kuo greičiau juos nugalėti. Nei praktikos užduotis, nei dar kas nors išskyrus gyvybę jai dabar nerūpėjo.
- Finis tubae, - ištarė Vega ir mostelėjo lazdele, tačiau šįkart lazdelę nutaikė į visų trombonėlių pusę. Taip pat šiek tiek atsitraukė - blogiausiam atvejui. Ir pasirodė, jog buvo gerai, kad Varno Nago mokinė pasitraukė, nes kerai jai ir vėl nepavyko. Juos panaudojus visiškai nieko neįvyko. Nu kodėl? Kodėl nesugebu panaudoti tokių kerų? Juk teoriškai nuo jų galėtų priklausyti mano likimas. Jei profesorius padarė tikrą viziją? Tiesiog rėkte rėkė ji mintyse.
  Po kelių akimirkų mergaitė atsirado klasėje. Sėdėjo kaip sėdėjusi. Ji suprato, kad greičiausiai pamoka jau eina į pabaigą. Buvo kiek liūdna, kad nepavyko pačiai susidoroti su trombonėliais, tačiau ir džiugu, kad pagaliau nebereikėjo jų matyti. Žodžiu, šviesiaplaukės mintys buvo labai dvejopos.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Vega Dellal »
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Vegard Saeterhaug

  • Dvasininkas
  • ****
  • 367
  • Lytis: Vyras
Ats: I-oji ANJM pamoka visiems kursams | 23' pavasaris
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Bestebėdamas mokinių darbą Vegard primigo. Iš devintojo sapno pažadino varpo gaudesys. Saeterhaug apsižvalgė, visi mokiniai kaip ir buvo grįžę, nes logiška - pamoka baigėsi ir iliuzija sunyko. Veidų išraiškos keletos grifiukų veiduose buvo neįkainojamos - tokia nenugalima baimė juos slėgė. Va tau ir grifukai. Klastuolių pamokoje nesimatė, kas baisiai įtūžino profesorių. Dabar aš jiems parodysiu. Saeterhaug nebuvo paprastas profesorius, vyriškiui teko garbė vadovauti Klastūnynui.
- Dėkoju už dalyvavimą, visi esate šaunuoliai. Susitiksime kitoje Apsigigynimo nuo juodosios magijos pamokoje, - juodaplaukio veide, pirmą kartą per ilgą laiką išdygo maža šypsenėlė. Ar geri laikai artėja?
   Netrukus kabinete mokinių jau neliko, aptvarkęs kabinetą Vegard paliko kabinetą ir išėjo pasivaikščioti. Reikėjo prajudinti raumenis, nuo sėdėjimo atšipo visas kūnas. O kur dar tas kilograminis apsiaustas?
Londono Šv. Juozapo parapija visuomet renka aukas dvasininkų ir parapijos išlaikymui. Jūsų aukos maloniai laukiamos Vegard Saeterhaug adresu. :)