0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Varniukė labai apsidžiaugė, kad bent pagrindą turi. Dabar jai beliko pakeisti lentelės spalvą bei medžiagą. Žinoma, gaišti laiko mergaitė nenorėjo. Jai daug palankiau buvo net anksčiau užbaigti, nes taip tikrai žinotų, kad suspės.
- Coloritus ruda, - pasakė varniukė ir mostelėjo lazdele. Ir jai pavyko! Dabar mergaitė vos nešoko iš laimės. Labai džiaugėsi, kad antrieji kerai pavyko net iš primo karto, o taip šviesiaplaukei nutikdavo išties labai retai.
- Silenium medis, - pasakė varniukė nukreipusi lazdelę į lėkštę bei mostelėjo. Dabar jau buvo kiek sunkiau. Kerai visiškai nepavyko, tačiau varniukė buvo pasiruošusi ir vėl pamėginti.
- Silenium medis, - pabandė dar kartą. Ir šįkart pavyko! Tai, kad Vegai pavyko visiškai atlikti kerėjimo užduotį, kuri susidėjo net iš trijų užduočių buvo tikrai keista. Dažniausiai jai taip nuostabiai niekada nebūdavo, todėl dabar mergaitė labai labai džiaugėsi.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1797
Tik prasidėjus darbui gavo iš Erkos raštelį. Perskaitė jį ir kažkodėl nusišypsojo. Nenorėjo jai gražinti to lapelio. Bet ir sentimentalus pasidarei laikui einant. Galvojo. Lapelis nukeliavo kažkur į stalčiaus gilumą. Paskui greičiausiai padės jį į nedidelę dėžutę, kurioje buvo keli jam gerus prisiminimmus teikiantys daiktai. Kažkada jo ir Alano kartu pieštas komiksas, kol jie buvo vaikai. Dar šis tas. Šokoladinė varlė, kurios taip ir nesuvalgė ir kurią Erka jam davė kai atsikraustė į jo namus.
Auris paėmė kitą lapelį. Pasiruošė rašyti ir tada sudužo lėkštė.
- Labai tikiuosi, kad tiek energijos įneši ir į savo užduotį Kaede. - Tarė ir jai nuėjus sutaisė lėkštę. Kitu lazdelės moju užvarė ją atgal ant kitų indų rietuvės. Tada pagaliau baigė rašyti Erkai. Ir raštelį taip pat švystelėjo ant merginos stalo.
Citata
Tavo užduotis paversti lėkštę moliniu melsvu dubenėliu. Kad man daugiau nerašinėtum ant kontrolilinio užduočių popieriaus.
Apie kontrą perspėjau tave kaip ir kitus dar praeitą savaitę. Taip, kad Erkuže marš prie darbo.
Pamoka ėjo toliau. Kaedė tikrai, kad įdėjo į savo darbą galybę energijos. Net per daug. Tas jos uolumas sudaužė niekuo dėtą šviestuvą. Kurį Auris pataisė tada, kai jos kerai nustojo siautėti po klasę.
- Neblogai. Net aš taip nebuvau padaręs tais laikais, kai transfigūracija buvo tikras mano kovos laukas. Prašyčiau atsargiau. - Pasakė. Bet čia ir pasibaigė visas smagumas. Mat jos sudaužyta lėkštė kliudė Eion. Kuris atrodo smarkiai nesusižeidė. Bent jau tai buvo gerai.
Tas berniukas nedavė jam ramybės. Nuo pat šio rugsėjo. Šį kartą kliuvo ne jo elgesys. Kuris visada buvo ne pats žaviausias. Bet berniuko veidas. Auris nenorėjo savo galvoje prisikurti visokių teorijų. Galbūt jis neramus vaikigalis ir susimušė su kokiais vaikėzais vasarą ar panašiai. Bet net jei ir taip vis tiek buvo blogai. Auris nusprendė pažiūrėti kas bus po žiemos atostogų. Jei aišku Eion vyks namo. Taigi nusprendė pažiūrėti ar po žiemos atostogų į mokyklą Eion ir vėl grįš padailintu veidu. Jei taip, tada jau teks galvoti ką daryti toliau. Ar pabandyti pakalbinti tą berniuką. Tokį panašų į Erką. Ar pabandyti paklausinėti kolegų. Gal kartais jie ką žino.
Pamokos pabaigoje jis apėjo mokinius. Kai kurie neblogai pasistūmėjo. Prie Kajos teko kiek sustoti. Ji mažai stengėsi. Tikrai mažai. Auris matė, kad per visą pamokos laiką kerų ji tikrai nebandė daug sykių.
- Kaja, tai tik pati pradžia. Labai reiktų pasitreniruoti po pamokų. Nes kitaip, metų gale neišlaikysi egzamino. - Paskui pamoka pasibaigė. Visi išėjo. Jis surinko indus. Susitvarkė.