[Walgunas Levinsas]

   Išviręs eliksyrą Walgunas pajuto norą pabandyti ką nors išvirti be jokios instrukcijos. Buvo pastebėjęs, kad jam tas sekasi. Rodos, viskas pavykdavo dėl nuojautos. Rodos, būtent ji pasakydavo kiek kurios medžiagos dėti.
  Jis įdėjo žiupsnelį auksaragio miltelių, vieną nesmulkintą kiautą ir paprasto vandens, kurio šiandien taip pat turėjo. Walgunas paprastai į nuodų ir vaistų pamokas nešiodavosi kelis papildomus ingredientus jei kaip šįkart liktų laisvo laiko, kad galėtų išsivirti kokį kitą eliksyrą. Jų turėjo ir šiandien, todėl dar įdėjo tris pušies spyglius ir sparnavabzdžio sparną. Tada viską išvirė. Eliksyras buvo tamsios tamsios juodos spalvos.
  Jis greitai baigė eliksyrą. Neįsivaizdavo kas tai galėtų būti, todėl tik įsidėjo buteliuką į kišenę ir nusprendė kada nors jį pabandyti ne pamokoje. Taip, tai buvo tikrai rizikinga, tačiau Walgunas nebijojo. Tiesa, nenorėjo bandyti pamokoje, nes žinojo, kad už tai gali būti nubaustas.
  Nebeturėdamas ką daugiau veikti grifas tieisog pradėjo ramiai laukti pamokos pabaigos.

[Erka Forrm]

  Erka sėdėjo nuodų ir vaistų pamokoje. Šią pamoką kaip ir žadėjo pusiau mokytis. Tikrai neketino ko nors išmokti ar įsiminti bent menkiausio dalyko, tačiau norėjo, kad profesorė susidarytų būtent tokį įspūdį. Nejučia norėjo pasirodyti prieš direktorę geresnė nei buvo, nors suprasto, kad per praeitų metų klaidas taip nenutiks. Taip pat šiek tiek prisibijojo direktorės. Erka nenorėjo sau to pripažinti, tačiau taip buvo. Ji tikrai bijojo, kad ji gali labai lengvai už menkniekį ją išmesti iš Hogvartso. Nežinojo ko iš jos tikėtis. Nežinojo kaip vertinti profesorius. Ji žinojo tik tai, jog ne visada jie būna tokie kokį įspūdį spėji susidaryti per vieną ar kitą pamoką.
  Vos ne vos išklausiusi visą praktiką, kurios turėjo klausytis sukandusi dantis ji nusprendė pavaidinti, jog dirba. Tikėjosi, kad profesorė neuspras to, jog ji dirbs atmestinai. Taip, Erka dar net nepradėjo, o jau žinojo, kad tikrai dirbs atmestinai. Puikiai žinojo, kad stengsis tik vaidinti. Žinojo, kad neisistengs nustatyti tinkamo ingredientų kiekio. Žinojo, kad direktorė gali tą pastebėti, tačiau vis dėlto ji tikėjosi, jos tai nenutiks.

[Gruodė Rimeikaitė]

Užvirusi vandenį subėrė viską į katilą ir pradėjo maišyti prieš laikrodžio rodyklę.
- Kaip nori. Pagalvok, jei kada užsinorėsi pamėginti aš visada už. Man patinka skraidyti.
Šį kartą dirbo tikrai ne taip susikaupusi kaip visada. Nes vis stebėjo Eion darbą. O jis tikrai nesistengė ir Gruodė net neįsivaizdavo kas bus dėl tokio atmestino eliksyro gaminimo būdo. Ji tik atsiduso ir pasakė.
- Tu tik atsargiau gerai? Kartais klaidingai dedant ingredientus gali nutikti visokių netikėtų dalykų. Gali pradėti labai putoti ar virsti per katilą. Būtų negerai, jei nusidegintum. Aš nežinau kas būna, kai klaidingai gamini šį priešnuodį. Ir tik nepamiršk. Maišyti reikia prieš laikrodžio rodyklę. - Jau labiau pakenkti tam eliksyrui jis tikriausiai negalėjo. Bet vis tiek turėjo įspėti.
Pati bekalbėdama buvo nustojusi maišyti ir dabar suskubo tai daryti. Nemaišomas tas viralas katile ėmė smarkiai burbuliuoti. Maišant pamažu nustojo. Bet iki reikiamos oranžinės spalvos prieiti nepavyko. Taigi ji žinojo, kad šį kartą nepavyko tobulai kaip visuomet.
Galop paliko viską virti ir ėmėsi pjaustyti gylius. Net pamirkę sultyse jie buvo kietoki ir teko pasistengti. Galiausiai subrusi juos ėmė maišyti katilą. Kuris lėtai virė ant silpnesnės ugnies.
Pamokos pradžioje manė, kad reikės išsibandyti savo priešnuodį kaip siūlė profesorė. Bet dabar nenorėjo to daryti. Reikės gal jį išvirti iš naujo. Kada laisvu laiku. Pamanė.

[Arwen Evenstar]

Pamoka ėjo į pabaigą. Mokinių verdami retesnių nuodų priešnuodžiai kunkuliavo katiluose. Profesorė stebėjo, kaip kai kurie mokiniai išbando šį priešnuodį patys nepabijoję doksių įkandimo. Žinodama, kad ne visi mokiniai nori gerti tai, ką patys išvirė, ji mėgo duoti pasirinkimą ir neversti visų daryti to, ko galbūt jie nenori.
Daugumai mokinių sėkmingai pavyko išgydyti doksių įkandimą, bet panašu, kad Vegos priešnuodis nesuveikė, nes mergaitė priėjo prie jos. Atrodė, kad jai nuolat nesiseka - vienoje pamokoje jai pasibaigia ingredientai, kitoje nepavyksta išvirti priešnuodžio, kuris suveiktų.
- Štai, imk manojo, - padavė buteliuką varniukei. - Ir paskubėk, doksių įkandimas nors ir ne nuodingas, bet tikrai nėra malonus.
Arwen nusišypsojo mergaitei, atsikračiusiai doksių sukeltų nuodų. Tuomet palaukė, kol mokiniai susitvarkys savo darbo vietas ir paliks klasę. Išvaliusi viralo likučius, ištiškusius ant suolų, profesorė taip pat paliko patalpą ir grįžo atgal į savo kabinetą.