0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 271
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Siergnija

  Roma keliavo ateities būrimo kabineto link. Buvo šilta pavasario diena. Visi požymiai rodė, kad pamoką reikėtų daryti lauke, tačiau profesorė jau buvo apsisprendusi, kad tą lengviau padaryti klasėje. Taip būtų buvę mažiau nešiojimosi. Na, tamsiaplaukė pamoti lazdele netingėjo, tačiau vis tiek nusprendė to nedaryti.
  Pasiekusi klasę ją kerais šiek tiek aptvarkė. Visus stalus sustūmė į vieną šoną, kad kitas klasės šonas liktų laisvas mokiniams. Kėdes išvis išnešė. Tiems kas darys praktiką jų nereikės, o tie kas nedarys galės arba stovėti, arba sėdėti ant žemės. Pagalvojo moteris baigusi pertvarkyti klasę.
  Po kelių minučių nuskambėjo varpas, skelbiantis pamokos pradžią. Su juo į klasę sugūžėjo mokiniai.
- Sveiki susirinkę į pamoką šį gražų pavasario rytą, - pasisveikino ji. - Šios pamokos tema - siergnija. Trumpiau tariant tai praieties būrimo būdas pasinaudojant stalais. Taip, jūs išgirdote gerai - praeities. Tačiau čia ne viskas taip paprasta. Žinant praeitį galima nuspėti ir ateitį, nes ir mažiausios smulkmenėlės, ir didžiausi pasaulio įvykiai vis kartojasi. Svarbu pamačius praeitį teisingai suprasti ir ateitį. Mat ne viskas ką pamatysite gali nutikti, o tarkim tik kokia nors detalė, - pasakė ir atsikvėpė, jog galėtų kalbėti toliau. - Šiam būrimui jums reikės kerais atsipjauti gabalėlį stalo. Prašyčiau jei pamatote jau pradėtą stalą nuo jo ir pjautis. Ne, man negaila, bet paskui man bus mažiau mojavimo lazdele, - ir Elliw turės kur pasidėti teleskopą. - Atsipjovus stalo gabalėlį reikia ant jo užrašyti žodžius: parodyk man praeitį, susipynusią su ateitim, - pasakė ir šiuos žodžius greitai užrašė ant lentos. - Ir užsikūrus ugnį jį sudeginti. Tačiau ne bet kokioje ugnyje. Į ją reikia įdėti natūraliai mirusio drakono dantį. Jie spintoje, esančioje klasės gale. Tik yra ir iš ne natūraliai mirusių drakonų dantų, todėl būtinai pasiimkite reikiamus, nes kitu atveju ugnis pašėls ir klasė gali sudegti. Gal ir pavyktų ją užgesinti, tačiau vis tiek prašyčiau to nedaryti. Užkerėkite savo ranką tralgnimo kerais ir drąsiai ją kiškite į ugnį. Jei užkerėsite ją jums nieko neatsitiks. Tada turėtumėte pamatyti praeities viziją. Tai nebūtinai bus jūsų praeitis. Gali būti ir jums visai nepažįstamo žmogaus ar to, kuris jau mirė. Jai pasibaigus užgesinkite ugnį ir jei norite sužinoti ateitį mintyse peržiūrėkite tą viziją ir stenkitės užsikabinti už pramsingų detalių. Manau, jog pasakiau viską. Galite dirbti. Sėkmės.

(Užduotis parašyta post'e. Galite tyčia ar netyčia įmesti ne tą nagą, specialiai sudeginti klasę ar iškrėsti dar kokią nors išdaigą, tačiau jei reikės mano atsakymo parašykite asmeniškai. Bent trys praktikos post'ai. Pamoka iki 02-08d. Sėkmės.)

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 156
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Ateities būrimo profesorė - išties pati geriausia profesorė Hogvartse. Nors dalykas nebuvo labai įdomus ir netgi nelegalus (nežinia, kas dėtųsi, jeigu gentyje kas nors sužinotų, kad pirmojo genties medžiotojo sūnus mokosi tokių šventvagiškų dalykų), tačiau ta moteris buvo labai maloni. Ir, kas svarbiausia, leido vaiduokliui lankytis jos pamokose. Būtent dėl to dabar Mulungu ir skraidžiojo po klasę. Profesorė Keit netgi stalus patraukė į šoną, kad vaikai neišsigąstų, kai vaiduoklis netyčia perskrenda kokį vieną iš jų kiaurai. Būtent dėl to Mulungu buvo plačiai išsišiepęs ir laimingas. Ieškojo akimis Walguno, nes norėjo su juo šnektelėti. Tai, žinoma, vis dar buvo sunku, mat anglų kalbos žiniomis afrikietis ir toliau negalėjo pasigirti. Deja, draugo nepamatė, tad gera nuotaika bandė šiek tiek subjurti. Kažkodėl nemaža dalis mokinių vengė bendrauti su vaiduokliu, tad labai reikėjo rasti tą, kurį galėjo pavadinti draugu.
- KUR WALGUNAS?! - liūdnai paklausė Mulungu. Verta pastebėti, kad nuo to jo balsas nepasidarė nė kiek tylesnis.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1055
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Alanas sėdėjo klasės kampe prie spintos. ir nemanė daryti tos užduoties. Atsinešė čia savo eskizų sąsiuvinį. Naują. Juk senojo neteko. Ir ketino prapiešti per visą pamoką. Jam nereikia nieko burti. Ir taip jau gyvenimas žlugęs. Kam jam aiškintis kažką, kas visai nerūpi? Bet turėjo apsimesti, kad vaikšto į pamokas ir ten ne vien sėdi, o ir mokosi. Pusę ausies deja nuklausė tą ateities būrimo būdą. Gal ir įdomu. Visai įdomiai atrodė. Bet jis vis tiek neketino pasijudinti. Atsivertė savo sąsiuvinį. Pasibėrė ant žemės pieštukus ir ėmėsi darbo. Pratęsė jau kažkurioje kitoje pamokoje pradėtą piešinį. Ten buvo pradėta vaizduoti pilis. Apgriuvusi, apleista. Aptrupėjusi. Tikiuosi, kad kiti vaikigaliai nepadegs tos sumautos klasės. Pamanė. Nes neketino iš čia pajudėti iki tol, kol suskambės varpas ir jis galės išeiti iš kabineto. Ir keliauti į kitą pamoką, kurioje irgi sėdės ir pieš. Ir nieko daugiau.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1825
  • Lytis: Moteris
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Dori stovėjo ateities būrimo pamokoje. Matė, kad klasės kampe, prie spintos, sėdi Alanas. Jis kažką piešė. Merginai taip knietėjo sužinoti, ką. Tačiau nesimatė. Žiūrint į Alaną norėjosi prieiti prie jo. Sušiaušti jo raudonus plaukus. Prisiglausti prie šilto veido. Sunerti jų abiejų pirštus. Bet tai buvo neįmanoma. Juk jie išsiskyrė.
Klastuolės širdis pradėjo stipriai daužytis, o akyse susitvenkė ašaros. Kūnas drebėjo. Ji norėjo kuo greičiau baigti šitą suknistą mokyklą, nes būti šalia Alano, bet nebūti su juo - tai tiesiog siaubinga. Mokinė stengėsi klausytis, ką šneka profesorė, bet girdėjo tik nuotrupas. Nugirdo tai, kad ji pasakė, jog reikia atsipjauti stalo.
Ir štai, ašaros sulaikytos, bet pakilo emocijos. Šiaip jau Mendel nieko neturėjo prieš ateities būrimą ir jo profesorę, tačiau reikėjo kažkur išsilieti.
- Atsipjauti stalo? Jūs norite, kad mokiniai atsipjautų stalo? Nuostabu! Prašom! Diffindo! Diffindo! Diffindo!
Dori šią akimirką stovėjo prie vieno iš stalų ir tas stalas jau visas buvo supjaustytas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 662
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Sakurai šios pamokos tema pasirodė labai sudėtinga. Jai daug labiau patiko burti iš rutulio ar kortų. Tačiau varnanagė stengėsi susikaupti ir išgirsti kiekvieną žingsnį, kurį reikės padaryti norint atlikti šios pamokos darbą.
Tai, kad reikės ranką kišti į ugnį, baltapūkę šiek tiek gąsdino. Bet ji juk žinojo, kad rankai nieko neatsitiks. Aišku, jeigu ji viską darys teisingai. Taigi, Sakura ėmė dairytis, ar koks nors mokinys jau atsipjovė gabalėlį stalo. Būtent to stalo atsipjaus ir ji.
Tačiau nespėjus atidžiai peržvelgti klasės, mergina išgirdo Dori balsą. Ji ėmė šaukti ant profesorės, o po to dar baisiau - supjaustė vieną stalą. Sakura pastebėjo Alaną, kuris kažlką piešė kampe prie spintos. Mėlynakė įtarė, kad toks klastuolės elgesys gali pasireikšti dėl skyrybų. Ji priėjo prie Dori ir tyliai tarė:
- Dori, būk gera... Nurimk...

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1055
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Alanas užsisklendė savo vaizduotės burbule. Ranka judėjo skraidindama pieštuką per popierių. Bet iš ten jį ištraukė kažkoks sujudimas. Pakėlęs akis išvydo gabalais išlaksčiusį stalą. Ir Dori mojuojančią lazdele. Neturi kur dėt energijos... Pagalvojo. Kurį laiką į ją žiūrėjo. Norėjo prieiti ir nusivesti. Kad liautųsi. Bet jau negalėjo prie jos prieiti. Pastebėjo ir šalia jos priėjusią Sakurą. Puiku. Gal tada klasėje įsivyraus ramybė, jeigu jai pavyks nuramdyti Dori. Ir kodėl ji siautėja? Ir tegul. Man tas pats. Vargšė tiek kankinosi su tokiu kaip aš. Neturėjo kaip išsilieti, nes ją stabdžiau. Tegul sau... Tegul dabar daro ką nori. Man nerūpi.
Nuleido nuo jos akis. Ir vėl pasislėpė už savo piešinio. Nutarė apsimesti, kad nieko nemato. Net jei dangus griūtų nesikeltų iš šitos vietos iki pat varpo dūžio. Tada lėktų į kitą pamoką, kuri lygiai taip pat neturėtų prasmės, kaip ir ši.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 890
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Stalas taip pat stovėjo ant stalo. Ant apatinio stalo taip pat stovėjo teleskopas. Čia buvo keistai daug stalų ir teleskopų, bet tai Elliw patiko. Na, stalai nebuvo tokie reikalingi, tačiau svarbiausia, kad buvo kur pasistatyti astronomijos prietaisą. Mergaitė jautėsi laiminga ir patenkinta gyvenimu. Ir visai nesvarbu, kad neprisiminė to priežasties. Vis dėlto astronomijos prietaisas (o gal netgi prietaisai) buvo visiškai sveikas, tad ko jai nesidžiaugti? Tuo labiau, kad pamatė draugę.
- Roma! - patenkinta sušuko ji ir nuskubėjusi prie tos geros mergaitės stipriai ją apkabino. Buvo taip gera matyti draugę, o ne vieną iš bjaurių merigūkščių. Jų šioje mokykloje, kurios pavadinimo velsietė vis dar nežinojo, buvo tikrai per daug.
- Aš turiu teleskopą, - pasigyrė Romai Elliw ir pradėjo ją tempti stalo, ant kurio stovėjo prietaisas, link. Deja, jau buvo pamiršusi, kuris tai stalas, tad atėjo prie tuščio ir persigando. - Kur mano teleskopas?! - nuoširdžiai panikuodama paklausė ji.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 844
  • Taškai: 57
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Profesorė Keit buvo geriausia šitos mokyklos mokytoja. Vis dėlto net ir ji neturėjo teisės iškelti kažkurių mokinių aukščiau už kitus. O būtent tą ir darė. Taip nusprendė Eion, stovintis kabineto kampe ir varstantis visus aplinkinius piktu žvilgsniu. Ir vėl pamoka, kuri turi įtikti tai kvėšai teleskopų garbintojai. Tai ateities būrimas iš tų prietaisų, tai - iš stalų... Argi taip sąžininga? Kada ji padarys ateities būrimą iš čiaupų? Nesi pakankamai ypatingas. Tu niekas. Niekam nesi įdomus pats sau atsakė į klausimą berniukas. Nuotaika dar labiau sugedo. O jis buvo patikėjęs, kad ši profesorė nori su juo bendrauti.
- Bet kuo ji tokia ypatinga? - nejučia balsu ištarė klastuolis. Suprato, ką padarė, ir išsigando. - Profesore, o kada padarysite pamoką, kuri patiktų kitam mokiniui? - dar paklausė. Kadangi jau susimovė, nebebuvo skirtumo, kad dar labiau apsijuoks. Ir, tiesą sakant, jau nelabai rūpėjo, ką šita mokytoja pagalvos. Tuoj bus vasara, teks grįžti namo, o rudenį jos čia turbūt nebus. Visi dingsta, su kuriais Eion pabando susidraugauti. Toks jau tas jo gyvenimas...
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 271
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
  Pamoka prasidėjo pakankamai ramiai. Žinoma, buvo vaikų, kurie nedirbo, bet tai jau buvo įprasta kiekvienai pamokai. Roma žinojo, kad dirbti jų neprivers. Na, dar Dori pjaustė stalus, tačiau į tai tamsiaplaukė nusprendė neatkreipti dėmesio.
  Elliw ją pamatė ir atskubėjusi apsikabino. Tai moterį kiek sutrikdė, tačiau ji buvo tikra, kad tokia pat sutrikusi jaučiasi ir Elliw, todėl neprieštaravo. Vis dėlto norėjo, kad ji jaustųsi laiminga. Bent jau trumpam. Ir kad trumpam pamirštų visus savo priešus, nes tokiu atveju pamoka būtų normalesnė.
  Elliw pasigyrė, jog turi teleskopą ir pradėjo tempti profesorę jo link. Na, tiesą sakant, Roma nežinojo kur tas teleskopas, nes Elliw ją atsitempė prie tuščio stalo. Panašu, kad tai išgąsdino ir pačią teleskopininkę. Roma apsidairiusi pamatė jos teleskopą, todėl jį atnešė klastuolei.
- Štai. Tiesiog trumpam jį pametei iš akių. Viskas gerai, - švelniai pasakė jai padavusi teleskopą ir grįžo prie savo stalo.
  Ji išgirdo Eion, kuris buvo nepatenkintas dėl pamokos temos. profesorė numatė, kad dėl to komplikacijų kils, todėl to tikėjosi. Moteris nuėjo prie berniuko.
- Nesakau, kad ji ypatinga, tačiau jei tema jai bus patinkanti ji turėtų pamiršti savo priešus ir pamoka bus ramesnė. Aš tik dėl to. Na... O iš kur man žinoti kokių temų nori mokiniai? Ji bent jau įžūliai reiškiasi, - tyliai pasakė ir mostelėjo galvą Elliw pusėn. - Atmink, kad ji nėra niekuo puikesnė už tave. Šią temą darau tik tam, kad prisidaryčiau mažiau bėdos. Prižadu, kad kada nors bus tema, kuri patiks tau, - dar pridėjo taip pat tyliai. Tyliai Roma kalbėjo tik dėl to, kad Elliw neišgirstų. Ji žinojo, kad ji viską pamiršta greičiau nei per minutę, tačiau net to laiko tarpo ji nenorėjo.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 890
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Elliw neprisiminė, kad kada nors anksčiau būtų taip siaubingai išsigandusi. Kur galėjo išnykti didžiausia jos brangenybė? Suprantama, dėl to kaltos buvo tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne ne ne ne neLiucija. Reikėjo joms tą pranešti, tad velsietė išsižiojo tą ir padaryti. Vis dėlto nieko nespėjo pasakyti, kai teleskopas atsidūrė rankose. Ir jį į šį pasaulį grąžino ne kas kitas, o Roma. Ne veltui ji buvo gera mergaitė. Kurį laiką Elliw dar stovėjo išsižiojusi - pamiršo, kad jos burna praverta. Taigi šnekėti nebuvo lengva, bet galiausiai pasisekė:
- Mano teleskopas! Ačiū, Roma!
Dabar ji buvo laiminga ir seniai neprisiminė, kad ką tik buvo nuoširdžiai persigandusi. Ne, ji turėjo šešias drauges, iš kurių viena padarė kažką gero. Ką, jau buvo pamiršusi, bet tai nebuvo labai svarbu. Taigi dabar stovėjo apsiglėbusi teleskopą ir jautėsi patenkinta.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • VI kursas
  • *
  • 844
  • Taškai: 57
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Kai kvaiša Elliw apsikabino profesorę Keit, Eion apėmė nepažįstamas jausmas. Ne iš karto suprato, bet galiausiai suvokimas atėjo: tai buvo ne kas kitas, o pavydas. Eion pats norėjo apkabinti profesorę ir pajusti artumą. Anksčiau nė nepagalvojo, kaip to trūksta.
- Atstok nuo jos! Ji mano... - vos nepasakė mama. Persigandęs prikando liežuvį, ir sakinys taip ir liko nepabaigtas. Dabar labai gailėjosi, kad piktinosi Elliw pritaikyta pamokos tema. Profesorė Keit būtinai iki jo ateis, o norėjosi likti nepastebėtam. Būtent tai ji ir padarė. Buvo gera išgirsti pažadą, kad ji skirs pamoką jam, bet reikėjo likti vienam.
- Aš atsiprašau. Neturiu teisės nieko sakyti apie jūsų pamokų temas, - sumurmėjo. Iš dalies šie žodžiai netgi buvo nuoširdūs. Bet tik iš dalies. Tu nieko negirdėjai arba nesupratai pradėjo mintyse maldauti. Nerūpėjo nei Elliw priešai, nei dar kas nors. Tiesiog pažvelgė į artimiausią stalą ir lėtai nuėjo jo link. Atlikti praktikos neketino, bet būti šalia profesorės buvo nepalyginamai sunkiau.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 271
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: Ketvirta ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
  Elliw atrodė laimingesnė nei kada nors iki šiol, todėl Roma nusišypsojo. Žinojo, kad jai teleskopas prilygsta dešimčiai milijonų, todėl tikrai nesiruošė tos laimės nutraukti, nors ir buvo keista. Na, keista buvo iki šiol, nes dabar profesorė prie to jau buvo pripratusi.
  Ji išgirdo iš Eion, kad ji jo kažkas. Tai nustebino, nes ji neįsivaizdavo kas jo galėtų būti. Na, greičiausiai profesorė, bet aš juk ir Elliw profesorė. Ar aš jau tokia kvaila, kad nieko nebesuprantu? Pagalvojo tamsiaplaukė kiek sumišusi.
  Eion atsiprašė, todėl ji nusišypsojo ir pasakė:
- Viskas gerai. Svarbiausia, jog atsiprašei. Bet kitą kartą siūlyčiau pieš sakant pagalvoti ką sakai, - pasakė ji ir padarė pauzę. - Tai dėl sakinio, kurio nepabaigei. Nežinau ką norėjai pasakyti, tačiau turbūt pabaigti nenorėsi, - dabar jau pasakė labai tyliai, pašnibždom.
  Greitai nuskambėjo varpas, skelbiantis pamokos pabaigą.
- Šauniai padirbėjote. Susitiksime per egzaminus, - pasakė ji ir nusišypsojo, o visiems mokiniams išėjus kerais sutvarkė klasę ir pati išsinešdino.