0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 867
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Žiema ėjo į pabaigą. Didžiausi šalčiai jau buvo praėję, sniegas jau beveik visur nutirpo ir pavasaris atrodė ranka pasiekiamas. Požemiuose žiemą buvo taip pat vėsu, kaip ir kitu metų laiku, bet kadangi mokiniai į nuodų ir vaistų pamoką gali būti atėję iš herbologijos arba tiesiog pertraukos metu trumpam išėję į lauką ir sušalę, Arwen jautė pareigą pasirūpinti papildomu patalpos šildymu. Dėl to anksti ryte ji uždegdavo daugiau deglų, kad patalpa spėtų įšilti iki pasirodant pirmiesiems mokiniams.
Klasė jau buvo prisipildžiusi mokinių, atėjusių į vieną iš paskutiniųjų žiemą vykstančių pamokų. Negaišdama laiko, profesorė tarė:
- Sveiki susirinkę į dar vieną nuodų ir vaistų pamoką. Šiandien sužinosite, kaip išvirti gana nesudėtingą, bet tikrai naudingą viralą - retesnių nuodų priešnuodį. Kaip ir minėjau praėjusioje pamokoje, turėjote šiandien atsinešti priešnuodžiui reikalingus ingredientus. Tad tikiuosi, kad visi turite ugnines sėklas, auksaragio rago miltelius, bilivigo gylius ir apsukrūno kiautus. Kaip įprastai, receptą rasite vadovėlyje, 417 puslapyje. Prieš imantis darbo, noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad bilivigo gylius smulkinti nėra lengva, todėl pirmiausia jį pamerkite dėlių sultyse ir palaikykite apie 10 minučių, kad suminkštėtų.
Vadovėlyje buvo parašytas ne tik receptas, bet ir kam priešnuodis naudojamas, tačiau Arwen žinojo, kad dalis vaikų, ypač jaunesnių, nėra linkę skaityti. Tad prieš palikdama juos darbuotis, ji dar pasakė papildomos informacijos.
- Kaip ir sako pavadinimas, šis priešnuodis yra skirtas gydyti žaizdoms, kurias palieka neįprasti, rečiau pasitaikantys gyviai. Pavyzdžiui, jei įkąstų doksis, kurio įkandimas labai nuodingas, tačiau ne mirtinas, galėtumėte jį išgydyti šiuo priešnuodžiu. Jei norėtumėte išbandyti savo priešnuodį, stalčiuje turiu gabalą užuolaidos, kurią apniko doksiai. Jums tereikėtų juos suerzinti, kad įkąstų, ir išgerti priešnuodį. Teisingai išvirtas priešnuodis per maždaug minutę pradeda veikti ir įkandimo sukelti padariniai ima mažėti. Jei visgi to nepajausite, ateikite pas mane ir gausite mano virto priešnuodžio.
Arwen prisiminė, kaip pirmose pamokose mokiniai viralą maišė rankomis ir mintyse šyptelėjo. Tikėjosi, kad šioje pamokoje bus daugiau tų, kurie sugebės priversti samtį patį maišyti katilo turinį.


Pamokoje prieš šią, kurios neaprašinėjome, mokiniams buvo užduotas namų darbas pasiruošti ingredientus. Kokiam eliksyrui jie reikalingi pasakyta nebuvo, bet protingesni ir labiau besidomintys nuodais ir vaistais mokiniai galėjo įtarti, ką jie gamins.
Auksaragio rago milteliai ganėtinai brangūs, nes jų sunku gauti, tad mokiniai gali dėl to piktintis. Tačiau jie naudojami daugelyje eliksyrų. Apsukrūnai yra smulkūs, iki 5 mm dydžio parazitai. Tad ir jų kiautas nėra didelis.

Eliksyro receptas:

Citata
1. Sutrinkite šešių apsukrūno kiautus kiek įmanoma smulkiau ir kartu su auksaragio rago milteliais (pakanka 1 šaukšto) įdėkite į katilą.
2. Sutraiškykite 5 ugnines sėklas
3. Paruoštus ingredientus sudėkite į katilą ir maišykite prieš laikrodžio rodyklę, kol mišinys taps oranžinės spalvos.
4. Smulkiai supjaustykite 3 bilivigo gylius ir juos įdėkite į katilą.
5. Vis maišant ant silpnos ugnies maždaug 30 min. virkite viralą, kol šis taps žalias.


Bent 3 postai po 600 simbolių.
Paskutinė diena dalyvauti pamokoje - sausio 29 d.
Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Gruodė atėjo į pamoką daugmaž žinodama kuo reikės užsiimti. Viską, ko reikėjo priešnuodžio gamybai žinoma atsinešė. Auksaragio rago miltelių irgi turėjo jau iš anksto. Nors jie buvo brangūs tėvai dar vasarą nupirko daugiau visko, nei reikėjo. Jie žinojo apie Gruodės bandymus ir domėjimąsi eliksyrrais. Mergaitė kiek prieštaravo, nenorėjo, kad tėvai švaistytųsi pinigais. Bet visi jos argumentai buvo atremti tuo, kad tai visai ne švaistymas. Tai jos tobulinimuisi. Bet juk ji kartais sugadindavo kai kuriuos ingredientus eksperimentuodama. Tėvai neklausė ir supirko jai visokių dalykų. Taigi šiandien keblumų dėl nieko nekilo.
Stovėdama klasėje žvalgėsi kur čia atsisėdus. Dažniausiai mėgo sėdėti kažkur klasės gale ir nekristi niekam į akis. Taip buvo pratusi kai čia dėstė ankstesnės profesorės. Nors dabar jau dažnai kildavo noras atsisėsti priekyje ir užversti direktorę įvairių klausimų šūsnimi.
Pastebėjusi klasės gale, kampiniame suole sėdintį berniuką pradėjo eiti jo pusėn. Žingsniavo neužtikrintai. Bet tiesiai prie to stalo prie kurio sėdėjo Eion. Mes juk ne priešai. Mąstė. Bet vis tiek... Tai kas nutiko rudenį. Bet tada virtuvėje mes kalbėjomės. Kodėl dabar nepadirbėjus kartu? Suolas priartėjo per greitai. Ji sustojo.
- Labas Eion. Galiu prisėsti šalia?

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
   Sofi šiuo metu buvo sumišusi. Ji nežinojo kodėl yra pamokoje. Viena priežasčių, kad ją vedė direktorė, buvo baisi pagalvoti. Jeigu mergina su ja susipyks bus tikrai blogai. Kita priežastis, ji nebuvo praeitoje pamokoje, o tai ką reikėjo atsinešti išgirdo tik iš kitų vaikų kalbų. Ji bijojo jog kažko neatsinešė. Taigi, tuo pat metu kai direktorė kartojo ingredientus Sofi kuitėsi jos mažame medvilniniame maišiukyje ieškodama priemonių. Visas sudarus ji laimingai atsiduso.
   Dėl kažkokioragio rago miltelių ši išvaistė ne tik brangų laiką vaikščiodama kelias valandas po Skersinį skersgatvį, bet ir ganėtinai daug galeonų, primetant tai, kad ši jais nebuvo smarkiai aprūpinta. Nepaisant visko ši visas priemone išsidėliojo ant suolo prieš save. Dar kartą įdėmiai juos peržvelgė ir sumanė kuo greičiau imtis šio nors ir nereikšmingo, bet vis dėl to pamokos darbo. Klastuolės smegenys neįveikė fakto, kad gydyti žaizdas galima ne tik burtais. Taip juk ir efektingiau, ir greičiau, ir ne taip skauda! Kodėl žmonės šioje mokykloje tokie keisti? Bet Sofi vis tiek, norėdama kuo greičiau dingti pradėjo darbą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sofi Barbierato »

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Kam reikalingi namų darbai, jeigu juose nieko neišmoksti? O kaip galima išmokti, jeigu namų darbo užduotis yra kažką atsinešti į kitą pamoką? Absurdas, ar ne? Tuo labiau, kad tie dalykai buvo velniškai brangūs. Eion jau norėjo eiti pas direktorę ir skųstis, bet, laimei, prisiminė, kad nuodų ir vaistų profesorė yra ne kas kitas, o ta pati direktorė. Taigi dabar teko sėdėti ir raukytis, tačiau garsiai skųstis ar rėkauti dėl bet kokios kitos priežasties klastuolis nesiryžo.
Kadangi neturėjo nė knuto, kurį galėtų leisti savo reikmėms, berniukas prieš pat pamoką nušvilpė reikiamus ingredientus iš kambario draugo. Išeidamas į pamoką girdėjo, kaip jis panikavo ir vos ne verkdamas ieškojo auksaragio kažko ten. O štai tas auksaragis kažkas saugiai gulėjo dėžutėje Eion kuprinėje. Ir dabar airis išdidžiai išsitraukė tą dėžutę, kurioje buvo visi užduoti ingredientai. Kam jų reikės, Eion nė neįsivaizdavo, tačiau apsimestinai ramiai laukė pamokos pradžios. Pastebėjo, kad bendramokslis, taip "paslaptingai" praradęs ingredientus, sėdi pirmame suole ir dreba. Eion veide atsirado nieko gero nežadanti šypsena. Jeigu direktorė jį išmes iš mokyklos, visiems bus geriau.
Deja, nespėjus sukurti plano, ką reikės daryti, jeigu tas berniokas vis tik liks Hogvartse, prie jo kažkas priėjo. Gruodė. Mintyse sudejavęs Eion tarstelėjo:
- Prašom.
Jeigu neturi geresnės vietos pridūrė mintyse. Šiandien nenorėjo turėti reikalų su šita mergaite - ji veikė jį kažkaip keistai, o per šią pamoką planas buvo pasilinksminti. Bet prie Gruodės to daryti Eion daugiau nesiryžo.
- Gal įsivaizduoji, kas yra dėlių sultys? Ir iš kur aš jų turėčiau gauti? - po kiek laiko paklausė. Ilgokai rausėsi tarp turimų ingredientų eliksyrams virti, bet būtų galėjęs prisiekti, kad tokio daikto čia nėra.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Buvo kažkiek baisu, kad Eion ims ir atkirs ką nors siaubingo į Gruodės žodžius. Bet taip nenutikus Rimeikaitė atsisėdo ant kėdės. Šį kartą jau nenusistūmė kaip įmanoma toliau. Kaip tada, kai kartu virė svajonių eliksyrą.
- Dėlių sultys turėtų būti tavo eliksyrų darymo rinkinyje. Jei nebėra aš tau galiu jų įpilti kiek reikia. Pamerk ten gylius, kol darysi visą kitą ir tada juos pjaustyti tikrai bus lengviau. - Pasakė ir išsidėliojo viską ant stalo.
Dažniausiai virdama eliksyrus susikaupdavo ir tylėdavo. Bet žinodama, kad tuojau visiškai ištirps sniegas, ateis pavasario atostogos. Visur sušils ir gamta pasidarys graži ir draugiška nenustygo vietoje. Jau įsivaizdavo kaip sės ant šluotos ir aplėks didelį ratą kieme, stadione ir pamiškėje. Kaip vėl galės sukioti kilpas ir sukinius, vartytis.
- Eion, ar esi mėginęs skristi ant šluotos? - Paklausė. Balse suskambo juntamas džiaugsmas.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Žinoma, Gruodė žinojo, kur reikia gauti dėlių sulčių. Tiesa, kaip iš gyvūno ištraukti sultis, Eion neįsivaizdavo, bet to klausimo neuždavė. Gal atrodytų, kad jis domisi pamoka, bet apsimetinėti tiesiog tingėjo.
- Aš tokio daikto tikrai neturiu, - pasiskundė ir besikuisdamas netyčia numetė auksaragio kažko dėžutę ant žemės. Susinervinęs pernelyg garsiai nusikeikė ir palindo po stalu paimti tos brangenybės. Per tą laiką Gruodė, aišku, pradėjo darbuotis.
- Apsukrūnai. Kas čia per žodis, - nepraleido progos dar paburbėti pradėjęs skaityti receptą. Sudėjo kiautus ant stalo, net nė neįsivaizdavo, kaip juos reikėtų trinti. Nieko geresnio nesugalvojęs tiesiog užvertė vadovėlį ir kaukštelėjo juo per ingredientą. Deja, apsukrūno kiautai ne susismulkino, o išsilakstė į visas puses.
- Man nesiseka, - vėl parodė nepasitenkinimą Eion ir pradėjo rankioti savo turtą. Vylėsi, kad berniukas, iš kurio nušvilpė medžiagas, nieko nepastebės. Kažkuriuo metu išgirdo Gruodės klausimą, bet atsakė tik grįžęs į savo vietą. Su penkiais kiautais, mat vieno taip ir nerado.
- Ne. Aš neturiu šluotos, - paprastai atsakė ir vėl paėmęs vadovėlį ėmėsi traiškymo. Šį kartą viską darė ramiau, tad pamažu kiautai pradėjo smulkintis. Eion vylėsi, kad Gruodė nepastebėjo, kad jam vieno trūksta. Jos pamokslų čia reikėjo mažiausiai.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
   Neilgai trukus mergina pradėjo darbuotis. Kad darbas eitųsi greičiau, ji nusprendė iš karto pamerkti gylius į dėlių sultis. Ji nežinojo, ar jų vis dar turi, todėl teko gerokai paieškoti. Bet suradusi, ji vis dėl to juos užmerkė ir pradėjo toliau skaityti receptą. Sofi jį skaitė iki šių žodžių, kad kažkokioragio rago miltelių reiks tik vieno šaukšto. Ką tai reiškia? Kaip suprasti vieno šaukšto? Aš tiek brangiai mokėjau, pirkau tiek daug. Tai kur po galais man reiks dėti šitą ragą?
   Kiek suirzusi ji prieš save ant lentelės pasidėjo šešis apsukrūno (kad ir kas tai bebūtų) kiautus. Faktas, atrodė bjauriai. Ne tik šie keisti dalykai, bet visi, kad dabar buvo ant jos stalo. Klastuolė pradėjo juos trinti. Sekėsi ne kaip. Vienas netgi nulėkė nuo stalo, bet raudonplaukė stengėsi neatkreipti į save dėmesio ir toliau ramiai darbuotis. Praėjus kelioms minutėms, jai buvo pavykę sutrinti jų tik porą. Sofi toliau juos krapštė. Ji vis labiau erzinosi ir kai jai pagaliau pavyko sutrinti visus, ji buvo tiesiog įtūžusi. Ji juos sudėjo į katilą ir kartu dar sudėjo tuos brangiuosius kažkokioragio miltelius. Pirmas punktas buvo įvykdytas, taigi Sofi pradėjo skaityti sekantį. Vėl...vėl trinti? Ar nieks nepastebėjo, kad man nelabai sekasi?

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Gruodė pasiėmė grūstuvėlę ir pradėjo atsargiai trinti mažyčius apsukrūnų kiautelius. O Eion kaip ir anąsyk šiurpino ją barbariškais veiksmais.
- Ar neišsipylė? Jie brangūs šitie milteliai. - paklausė, kai berniukas išlindo iš po stalo su dėžute rankose.
- Labai smagus žodis apsukrūnai. Įdomu kodėl jie taip vadinasi. Gal yra gudrūs ir juos sunku pagauti. - O tada pamačiusi ką jis dirba toliau nustojo daryti ką veikusi ir paėmė jį už rankos norėdama sustabdyti.
- Oi, Oi, baik ką tu darai? Šitaip nieko nebus. Taip tik iššvaistysi savo produktus. Ir tikrai nesigaus smulkiai. Paimk grūstuvėlę ir sutrink juos. - Tada skubiai patraukė savo rankas galvodama, kad persistengė jį tramdydama. Bet juk vadovėlis buvo skirtas skaitymui. O ne eliksyrų gaminimui. Norėjo jam tik gero.
Kai sutrynė kiautus į smulkius miltus subėrė į katilą. Tada sutraiškė sėklas ir įdėjo šaukštą auksaragio miltelių. Kol dar neužvirė vanduo pasiėmė tuščią indelį ir įpylė jam dėlių sulčių.
- Imk. - Pastūmė tą indelį.
- Aš irgi neturiu. Bet žinau kur yra senų mokyklinių. O kartais gerą šluotą man paskolina viena draugė. skraidymas toks nuostabus dalykas. Ar norėtum kada nors kai atšils oras pabandyti?

*

Neprisijungęs Sofi Barbierato

  • VII kursas
  • *
  • 124
  • Taškai:
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
   Sofi pradėjo trinti sėklas. Šį kartą sekėsi tikrai geriau ir jau po kelių minučių jos visos buvo sutrintos. Merginai palengvėjo ir dabar jos darbe buvo tikrai daugiau entuziazmo. Sutraiškytas ungnines sėklas ji sumetė į katilą ir pradėjo maišyti. Ji viralą maišę iš dešinės į kairę labai lėtai ir nuobodžiai. Klastuolei pasidarė taip nuobodu, kad atrodė ims ir išeis iš pamokos. Susinervinusi ji pradėjo maišyti greičiau. Tempą vis greitino ir vienu momentu atrodė, kad pusę viralo išsitėkš pro šonus. Bet slystis rausvėjo. Toli gražu iki oranžinės, bet jau šiokia tokia pradžia. Ji suko ir suko, maišė ir maišė iki tol kol jai paskaudo ranką. Ji pradėjo maišyti kairiąja, bet buvo nepatogu, taigi tūrėjo toliau kankinti ankstesniąją. Po kokių penkių ar septynių minučių viralas pasidarė ryškiai oranžinės spalvos ir Sofi apsiduso. Jai tikrai palengvėjo.
   Šeštakursė iš dėlių sulčių ištraukė bilivigo gylius ir pradėjo juos pjaustyti. Sofi pjaustė greitai, be problemų ir neįtikėtinai smulkiai. Jie buvo smarkiai suminkštėję, nes dėlių sultyse stovėjo tikrai nemažiau nei penkiolika gerų minučių. Baigusi visus pjaustymo darbus ji sudėjo gylius į katilą ir maišė slystį dar dvidešimt minučių. Tada jis pradėjo žalsvėti ir po dešimt minučių tapo visai žalias. Dabar Sofi ranką daug labiau skaudėjo nei prieš tai, bet guodė tai, kad ji jau pabaigė pamokos darbą.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
  Vega sėdėjo nuodų ir vaistų pamokoje. Džiaugėsi, kad ją vedė direktorė. Iš dalies dėl to, nes manė, jog direktorės pamokose mokiniai bijos krėsti išdaigas, nes kitų profesorių pamokose jų būdavo begalės. Kartais varniukei netgi pasidarydavo sunku dirbti. Taip pat dėl to, nes šviesiaplaukė manė, jog profesorė Evenstar nenori tik, kad mokiniai skradžiai žemę prasmegtų kaip kai kurie kiti profesoriai.
  Šiandien ji visų priemonių atsinešė daug. Prisiminė kaip buvo gėda praeitą pamoką prašyti profesorė kai sugebėjo pritrūkti, todėl per tą laiką viskuo pasirūpino ir šianden pamokoje sėdėjo su nebloga manta daiktų. Ne, nepaėmė krūvos menkniekių, tačiau čia ingredientų buvo tikrai daugiau nei reikėjo. Žodžiu, trečiakursė tikrai mėgo apsidrausti.
  Išklausiusi visą praktikos užduotį šviesiaplaukė nusprendė imtis darbo. Žinojo, kad eliksyrų virimas užtrunka labai ilgai. Ir čia tik virimas! Pridėjus kitas gaminimo dalis išeidavo tikrai daug laiko, o Vega netgi turėjo tokią nespėjimo paranoją. Ji labai bijojo vėluoti ar ko nors nespėti.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
  Walgunas sėdėjo nuodų ir vaistų pamokoje. Vaikis šioje pamokoje stengėsi net nesidairyti, o tik atidžiai klausytis. Tuo labiau tikrai neleisti sau skrajoti padebesiais. Tai tik todėl, nes ją vedė direktorės. Walgunas jos kiek prisibijojo. Taip, suprato, kad tai kvaila, tačiau nieko padaryti negalėjo. Tiesa, jam ne itin reikėjo susikaupti, nes nuodai ir vaistai buvo mėgtamiausias jo Hogvartse dėstomas dalykas, todėl jis natūraliai labai klausėsi. Šis dalykas jam taip pat labai sekėsi. Grifas kartais net bandydavo sukurti savo receptą. Dažniausiai jam iš to išeidavo kiti eliksyrai apie kuriuos girdėjęs jis nebūdavo. Tą berniukas suprasdavo tik vėliau pasiskaitęs apie tokį eliksyrą.
  Įdėmiai išklausęs praktiką Walgunas nusprendė pradėti dirbti. Taip, jis puikiai žinojo, kad eliksyrų virimas užtrunka, tačiau kuo greičiau viską baigti jis norėjo ne todėl, jog bijotų, kad nespės. Jis tiesiog norėjo pamokos pabaigoje tiesiog paeksperimentuoti su tais ingredientais.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Laimei, Gruodė nieko nesakė apie pradingusį kiautą. Aišku, visai susilaikyti nuo pamokslų ji nesugebėjo, tačiau viskas buvo ne taip blogai, kaip galėjo būti. Susirado grūstuvėlę (na, pamiršo, kad tokią turi - ir kas gi čia tokio?) ir pradėjo piktokai grūsti tuos nelemtus daiktus. Neabejojo, kad vis tiek nesiseks. Nuodams ir vaistams paprasčiausiai neturėjo kantrybės.
- Ačiū, - nenoromis sumurmėjo ir sumetė kažkokius gylius į sultis. Žinoma, įmetė taip, kad nemaža dalis sulčių išsitaškė, bet to nepaisė. Tie kvaili daiktai vis tiek buvo šlapi. Ir gal susipjaustys. O gal ir ne, vis tiek jokio skirtumo - svarbiausia ne ingrediento forma, o jo turinys. Būtent dėl to Eion negalėjo pakęsti šitos pamokos - visi buvo pernelyg smulkmeniški.
Subėrė penkis kiautus ir auksaragio miltelius į katilą. Kadangi apsukrūnai teliko penki, berniukas nutarė grąžinti skolą ir paėmė ne penkias, o šešias ugnines sėklas. Nuoširdžiai tingėjo jas traiškyti, tad vargšė grūstuvė gerokai nukentėjo.
- Ir kam man čia žaisti? Kodėl negaliu tiesiog sumesti į katilą? - vis labiau irzo Eion ir pagaliau pakėlė akis į kažko klaususią Gruodę. Norėjo atšauti, kad pasiūlymas skirtas tik pasijuokti iš jo nesugebėjimo skristi. Bet nebenorėjo pyktis, o ir pasiūlymas kažką nuveikti kartu gerokai trikdė.
- Aš... Nežinau. Nemoku. Galbūt. Bet nežinau, - kažką nerišlaus pradėjo kalbėti klastuolis ir grįžo prie traiškymo. Tai buvo paprasčiau nei atsakyti į nesudėtingą varniukės klausimą.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
  Varniukė pasiruošė katilą ir pradėjo smulkinti tuos kiautus. Žinojo, kad juos reikia susmulkinti kiek įmanoma smulkiau, todėl buvo pasiruošusi stengtis. Po kelių minučių jie buvo susmulkinti pakankamai smulkiai, tačiau Vega buvo pasidariusi didelė perfekcionistė, todėl norėjo susmulkinti į dar smulkesnes dalis. Žinojo, kad taip būtų geriau, todėl nusprendė bet kokiomis sąlygomis tą padaryti, todėl ji užtruko dar keletą minučių. O tada ji susmulkintus kiautus kartu su auksaragio milteliais įdėjo į katilą.
  Tada Vega sutraiškė penkias ugnines sėklas ir taip pat įdėjo į katilą. Paskui atėjo eilė vienai jos nemėgstamiausių užduočių - maišymui. Šis darbas varniukei buvo labai nuobodus ir dažniausiai vos po kelių sekundžių jai pradėdavo skaudėti ranką. Tiesa, ji nieko negalėjo padaryti, nes visgi stengėsi puikiai išvirti eliksyrą. Kiek laiko eliksyro spalva visiškai nepakito, tačiau po kiek laiko pradėjo geltonuoti. Greitai tapo labai šviesia oranžine spalva. Vega nežinojo kokio sodrumo ta oranžinė turi būti, todėl nusprendė, kad tiks ir taip.
  Tada trečiakursė pradėjo virti savo viralą.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
  Walgunas pradėjo smulkinti kiautus. Įdomu kiek eliksyrų su jais galima išvirti. Pagalvojo berniukas. Dažnai virdamas lengvus eliksyrus galvodavo apie nuodus ir vaistus, tačiau ne apie tą eliksyrą, kurį gamina. Žinoma, stengdavosi susitelkti, tačiau mintys greitai nuklysdavo kitur. Tiesa, virdamas sunkesnius viralus tikrai neleisdavo mintims lakstyti, nes puikiai žinojo, jog net maža klaidelė gali kainuoti brangius ingredientus. Taip, tas pats buvo su lengvais, tačiau lengvuose eliksyruose bent jau jam nebuvo taip lengva padaryti klaidą. Tuo labiau dažniausiai ingredientai buvo pigūs, o su brangesniais buvo kita bėda - Walgunas nenorėjo eikvoti tėčio pinigų tik dėl klaidų. Taip, tekdavo eikvoti tėčio pinigus, nes mama jam nepirkdavo tokių dalykų. Nejučia grifo mintys nuklydo į pamažu artėjančias atostogas. Tiesa, iki jų dar buvo likę begalės laiko. Namuose tikrai negalėsiu virti eliksyrų... Mama mane užmuštų. Pagalvojo tamsiaplaukis mesdamas kiautus ir miltelius į katilą.
  Tada jis sutraiškė tas sėklas ir jas irgi sudėjo į savo alavinį katilą. Reikės prieš naujus mokslo metus nusipirkti naują. Kai tiek eliksyrų gaminu šis ilgai neatlaikys. Gal laisvalaikiui reikės kokio geresnio. Jei taip šitas pamokoms dar tiktų. Pagalvojo jis.
  Walgunas pradėjo maišyti eliksyrą prieš laikrodžio rodyklę. Greitai jis tapo oranžinbės spalvos. Ji grifui nepasirodė nei per šviesi, nei per tamsi. Žodžiu, per viduriuką. Ta spalva jam priminė saulėlydį.
  Paskui jis pradėjo virti eliksyrą. Šis greitai išvirė ir tapo žalias, todėl berniukas nusprendė jį išmėginti.
  Walgunas nuėjo ir pasiėmė tą gabaliuką užuolaidos ir pasistengė suerzinti doksius. Tas buvo stebėtinai lengva ir po kelių akimirkų berniukas pastebėjo kaip vienas jų jam įkando. Grifas greitai sudėjo užuolaidą atgal ir staigiai grįžęs prie savo suolo išgėrė pasigamintą eliksyrą.
  Vos po minutės jis pajautė pokytį. Suprato, kad eliksyras suveikė, todėl labai nudžiugo. Berniukas džiaugėsi, kad pavyko pagamintį šį priešnuodį.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Retesnių nuodų priešnuodis - Žiema '22
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
  Greitai jis tapo šviesiai žalios spalvos. Pažvelgusi į viralo spalvą Vega truputį suabejojo ar ji ne per šviesi, tačiau nusprendė, kad spalvos šviesumas neturėtų kažko labai keisti.
  Baigusi jį virti varniukė nusprendė išbandyti priešnuodį. Pasiėmusi užuolaidos gabalėlį jį šiek tiek papurtė, kad sunervintų doksius. Jie tikrai susinervino ir greitai vienas iš jų kupinas pykčio jai įkando. Šviesiaplaukė greitai išgėrė eliksyrą ir sudėjo užuolaidą atgal.
  Paskui ji ramiai atsisėdo ir pradėjo skaičiuoti laiką, kad nepraleistų kada praeis minutė. Jai praėjus Varno Nago atstovė nepajautė jokio skirtumo. Nejaugi vėl pagaminau eliksyrą blogai? Pagalvojo varniukė, o tada nusliūkino prie profesorės, nes norėjo kuo greičiau gauti nomalaus priešnuodžio.
- Profesore, aš akivaizdžiai nesugebėjau pagaminti priešnuodžio. Gal galėčiau gauti jūsų gaminto? Norėčiau kuo greičiau atsikratyti tų nuodų, - pasakė ji.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.