0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • V kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 10
Ats: Svajonių eliksyras - Žiema '22
« Atsakymas #30 Prieš 2 mėnesius »
- Na gerai. Tu nesidarai valgyti. Bet gi kažkas tau padaro ar ne? Skanus patiekalas neiškeps per penkias minutes. Geras eliksyras tikrai neišvirs greitai. - Tą valandą jos užrašų skaitymus ar eliksyro pamaišymus nutraukdavo nebent jo nekantravimai.
- Oi, tikrai sudėtingi eliksyrai išverda per kelis mėnesius ar net ilgesnį laikotarpį. Šitas dar labai greitai pasigamina. - Nusišypsojo. Paskui berniukas pradėjo skųstis, kad niekas nesiseka. Gruodės nuomone jam trūko kantrybės ir atidumo. Tik kaip tą subtiliau jam pasakyti?
- O tu daryk viską ramiau, pagalvodamas. Lėčiau. Neskubėk šitaip. Pamatysi, viskas ims sektis geriau jei dirbsi ramiau. - Ji norėjo pasiūlyti jam savo eliksyro, kad galėtų išmėginti kaip jis veikia. Žinojo, kad išvirė gerai ir kad Klastuoliui nepakenks. Bet ar jis sutiktų paimti? Gal tik pagalvotų, kad ji tiesiog nori pasigirti.
- Nesijaudink, tai tik pirmi metai mokykloje. Kai įgusi seksis geriau.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • II kursas
  • *
  • 186
  • Taškai: 58
Ats: Svajonių eliksyras - Žiema '22
« Atsakymas #31 Prieš 2 mėnesius »
Tarsi Eion žino, kiek kažkas verda ar kepa! Žinoma, jis apie tai Gruodei nieko nesakė - visai nereikėjo, kad jai kiltų pernelyg daug klausimų.
- Kelis mėnesius? Tu gal juokauji? - prunkštelėjo berniukas. Kažkokia nesąmonė - virti kvailą eliksyrą mėnesius. Tai jau ne, jis tokiomis nesąmonėmis neužsiims.
Pamatęs, kad Gruodė jau nuima eliksyrą nuo ugnies, padarė tą ir pats. Tikriausiai virė ne lygiai valandą, bet koks vis dėlto skirtumas? Kelios minutės tikrai nieko nepakeis, o užkėlė ant ugnies panašiu metu.
- Aš stengiuosi! - baisiausiai įsižeidė Eion, ir tai buvo beveik tiesa. Per direktorės pamokas jis iš tiesų stengdavosi. Tiek, kiek sugebėjo. O kad buvo išsiblaškęs ir nekantrus, tai jau buvo ne jo problemos. Na, ar bent jau taip galvojo pats klastuolis.
Deja, jis labai pavargo dirbti. Nesumetė laumžirgio sparnelių ir tiesiog pradėjo maišyti eliksyrą. Tas, aišku, buvo labai užsispyręs ir nė neketino mėlynuoti. Tai suerzino berniuką, ir jis susiraukė.
- Nesąmonė čia, o ne eliksyras. Ir aš nenoriu būti pirmakursis!
Piktai pažvelgė į Gruodę, tarsi ji būtų kalta dėl to, kad jam tai tik pirmi metai Hogvartse.
Rašantiems su Eion: rugsėjo mėnesį jo veidas yra subraižytas, paakiuose mėlynės. Eion yra aiškiai sumuštas. Galite į tai atkreipti dėmesį (galite ir neatkreipti).

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • V kursas
  • *
  • 314
  • Taškai: 10
Ats: Svajonių eliksyras - Žiema '22
« Atsakymas #32 Prieš 2 mėnesius »
- Nejuokauju. Rimtai sakau. Eliksyrai tikrai išmoko kantrybės. Ir žinai, jų išsivirti galima be galo įdomių ir įvairių. Juk smagu kažko laukti, o paskui sulaukti ko nors nuostabaus. - O jis tikrai toks staigus ir nekantrus. Galvojo.
- Aš nesakiau, kad tu nesistengi. Sakiau, kad reikėtų truputį prilėtinti tempą ir pabandyti labiau susikaupti. - Gruodei buvo taip keista, kad po to pirmojo susitikimo turi ūpo su juo kalbėtis.
- Palauk. Laumžirgio sparneliai. Ei, nesubėrei jų. Nieko nebesigaus. - Bandė sustabdyti, bet jau tikriausiai buvo per vėlu.
- Sakiau, kad neskubėtum. - Tarė ir nusišypsojo, kad nenuskambėtų kaip priekaištas. Berniukas jai pasirodė jautrokas. Vos pasakai kas jam nepatinka iškart užsiplieskia kaip degtukas.
- Nieko. Pirmi metai pralėks ir nepastebėsi. Klausyk... Na, turiu daug eliksyro. Tikrai nesiūlau dėl to, kad pasirodyčiau ar ką. Tiesiog noriu, kad pajustum eliksyrų magiją. Gal nori? Įpilsiu į buteliuką. Galėsi pasiimti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • II kursas
  • *
  • 186
  • Taškai: 58
Ats: Svajonių eliksyras - Žiema '22
« Atsakymas #33 Prieš 2 mėnesius »
Tai žinoma, anksčiau ar vėliau turėjo prasidėti pamokslai. Tai jis tą blogai daro, tai aną... Kodėl tada profesorė nieko nesako? Šita Gruodė tiesiog nori pasipūsti, nes pati eliksyrus tikriausiai verda tiesiog puikiai.
- Aš susikaupiu, - vėl baisiausiai nepatenkintas burbtelėjo, bet jau nebenorėjo nieko daryti. Tad tik maišė eliksyrą ir laukė, kada pagaliau galės iš čia išeiti. Nesuprato, kodėl Gruodė negali tiesiog nuo jo atstoti. Na taip, jis priėjo pirmas, tačiau buvo galima suprasti, kad jam tiesiog reikėjo kažkurio ingrediento, o ne kalbėtis. Bet kur jau šita įkyri mergiotė susipras.
- Kokie dar sparneliai? Kol neišsitaškė katilas, tol man ir gerai, - nepatenkintas atsiliepė. Tiesą sakant, sprogęs katilas būtų net labai įdomu, bet tokiais dalykais vis dėlto geriau užsiimti ne per direktorės pamokas. Tik tiek, kad į kitas jis katilų tikrai nesinešios - nepersiims elliwiškumo sindromu.
Vėliau toji varniūkštė dar ir pradėjo jį guosti. Tai nustebino, bet Eion jau nieko nesakė. Nenorėjo jaustis jai nei skolingas, nei dar koks nors. Dar ir eliksyro pasiūlė! Tai negalėjo būti iš draugiškumo - tik jau ne jam. Aiškus noras pasirodyti, ar ne?
- O ką man daryti su savo nesąmone? Vis tiek nešti profesorei? - niūriai paklausė. Dabar suprato, kad jam kaip visada nieko neišėjo. - Na gerai... Ačiū, - neužtikrintai pratarė ir išsitraukęs buteliuką padavė jį Gruodei. Kad ir kiek kartojo sau, kad nė už ką negers jos išvirto eliksyro, viduje suprato: būtinai jo paragaus, kai tik bus vienas.
Rašantiems su Eion: rugsėjo mėnesį jo veidas yra subraižytas, paakiuose mėlynės. Eion yra aiškiai sumuštas. Galite į tai atkreipti dėmesį (galite ir neatkreipti).

*

Neprisijungęs Danas de Breinas

  • VI kursas
  • *
  • 50
  • Taškai: 20
Ats: Svajonių eliksyras - Žiema '22
« Atsakymas #34 Prieš 2 mėnesius »
  Įdomu kodėl direktorė dėsto nuodus ir vaistus? Negi tai įeina į jos pareigas? Tikrai ne. Negi taip trūksta profesorių? Pagalvojo Danas. Tai jam pasirodė keista, tačiau jis džiaugėsi, kad ši pamoka išvis vyksta.
  Švilpis pradėjo dirbti. Jis supjaustė magiškųjų svogūnų laiškus gražiomis lygiomis juostelėmis. Danui buvo pakankamai nuobodu, todėl jis stengėsi viską supjaustyti labai lygiai ir gražiai. Tai, kad gali nespėti išvirti eliksyrą jam nebuvo svarbu. Tos pastangos davė vaisių, nes juostelės atrodė beveik identiškai.
  Paskui švilpis pradėjo spausti tų pumpurų sultys. Pumpurai jam patiko. Kaip ir laiškai. Visa tai priminė jam herbologijos pamokas bei tiesiog augalus. O tą penktakursis mėgo daug labiau nei nuodus ir vaistus.
  O tada pradėjo pjaustyti snapučio žiedus. Jam ir toliau buvo nuobodu, todėl pjaustydamas švilpis nusprendė sužinoti kokią mažiausią dalį gali atpjauti. Dėl to snapučio žiedų pjaustymo procesas labai pailgėjo, tačiau tai vėlgi Švilpynės koledžo atstovui nerūpėjo.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Nuodų ir vaistų profesorė
  • *
  • 769
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Svajonių eliksyras - Žiema '22
« Atsakymas #35 Prieš 2 mėnesius »
Pamokos laikas ėjo į pabaigą. Mokiniai baigė virti eliksyrą ir kai kurie netgi išbandė jo poveikį. Tokių palaimingų veidų burtininkė jau seniai nebuvo mačiusi. Tokį vaizdą galima pamatyti tik stebint žmogų, išgėrusį svajonių eliksyro. O jeigu jo išgeria keli žmonės vienu metu... Nuostabus vaizdas, ne kitaip.
Mokiniams išsiskirsčius, Arwen ėmėsi tvarkyti klasės. Mostelėjusi lazdele, sustatė kėdes į vietas, išvalė pralieto eliksyro dėmes nuo stalų. Staiga jos dėmesį patraukė po vienu iš stalų besimėtantis samtis. Tai sužadino jos prisiminimus ir galvoje iškilo vaizdai, kaip mokiniai ranka maišo eliksyrą. Visą valandą. Negi jų niekas neišmokė naudotis burtais ir tokius veiksmus atlikti magijos pagalba?, svarstė profesorė. Jei nepamirš, kitą pamoką apie tai užsimins mokiniams.
Sutvarkiusi viską, Arwen užgesino deglus kabinete ir paliko patalpą.