[Patricijaa]

Dori pasiėmė kažkokį nusususį augalėlį iš vieno pirmakursio. Patricija beviltiškai tingėjo tai daryti. Jau pakako to, kad ruošė visus namų darbus ir pradėjo ruoštis egzaminams. Mokytis šitos sodininkystės netroško.
- Pabandysiu paskabyti taviškį gerai? Bus greičiau. Galėsim eit iš čia. - Beviltiška. Bet turėjo atsivilkti į šitą daržininkystę vien tam, kad paskui parašytų apie pamoką tėvams laišką. Tas muštras namie dar vis galiojo.
Tas mažvaikis sumąstė pasiskųsti. Tada aišku prisistatė ir profesorius.
- Ne tikrai Dori, kaip tau ne gėda? - pašaipiai atkartojo Turner žodžius jam dar esant čia pat. Tada nusijuokė.
- Gerai, gerai profesoriau, mes eisim dirbti. Būkit ramus. O tu Dori daugiau nebandyk kankinti tų vargšelių. - Toliau vaipėsi.
Paskui išsitraukė burtų lazdelę ir nusitaikė į tą mažių.
- Silencio. - Sumurmėjo. Žinos kaip skųstis.
- Ar tiesa, kad profesoius Turner beviltiškas kerėtojas? - Pasiklausė Dori. Buvo tai girdėjusi iš kelių pažįstamų. Tai dabar nusprendė pažiūrėti kaip yra.
Pirmakursis gal norėjo kažką pasakyti šalia esančiam draugui. O gal Matthew. Bet jam prabilus nepasigirdo nei garso. Dabar jis išgąstingai žvelgė į mokytoją.
- Tuoj ateisiu. - Patricija nuėjo prie nurodytų augalų. Pasiėmė du vazonus ir grįžo. Dabar jau norėjo to ar ne reikėjo apsimesti, kad dirba.
- Imk. Šitas geresnis nei ta nusususi rožė. - Reikėjo dirbti net su trimis augalais. Bet nutarė, kad kol kas užteks ir vieno.

[Vega Dellal]

  Išgirdusi atsakymą Vega nusišypsojo, tačiau vis dėlto išgirstas dalykas kiek baugino. Negi aš darau tokį blogą dalyką modifikuodama augalus? Pagalvojo varniukė išsigandusi.
- Ačiū, - padėkojo ir nuėjo dirbti. Taip, tą išgirdusi šviesiaplaukė nebejautė didelio noro dirbti, tačiau puikiau nei puikiai žinojo, jog jokio pasirinkimo neturi, todėl nusprendė jau geriau negaišti laiko veltui.
  Mergaitė žvilgtelėjo į augalus. Jie atrodė tokie gražūs, vešlūs. Nesinorėjo nieko su jais daryti, tačiau varniukė ir vėl neturėjo pasirinkimo, todėl kaipmat pradėjo dirbti. Ji nurinko visus mandragoros lapus ir numetė į vieną iš dėžių. Profesorius minėjo, jog nereikalingas dalis reikia išmesti, tačiau mergaitė nusprendė to nedaryti. Dar turėjo šiek tiek vilties, jog dėl modifikacijų augalas išgyvens ir be lapų. Tiesa, nežinojo ko tikėtis iš modifikacijos, todėl tiksliai pasakyti negalėjo.
  Kitas jos pasėtas augalas - mimbulus mimbletonia. Nieko nelaukusi Varno Nago atstovė pradėjo darbuotis prie jo.

[Dori Mendel]

Netrukus prie Dori ir Patricijos prisistatė herbologas, kuris atėmė iš merginos augalą ir atskaitė moralą. Septintakursė nieko nesakė, tačiau ėmė vartyti akis, o paskui šypsotis Patricijai, kai ši pajuokavo apie gėdą. Draugė užtildė tą pirmakursį snarglį kerais ir tuomet Mendel suprunkštė, kai šis bandė kalbėti, bet neišėjo. Taip jam ir reikia, pagalvojo mintyse.
Grifė atnešė kiekvienai po augalą. Šitą bent atpažinti buvo paprasta, mat ant augalo puikavosi gardžiai atrodančios vyšnios. Ir pati vyšnia buvo daili, sveika.
- Nesuprantu, kam mums sodinti tuos augalus, jeigu jis pats gali, - gūžtelėjo pečiais. - Ir ką čia man dabar daryti? Sumesti tas vyšnias į dėžutę? Na, gerai, - atsiduso ir pradėjo tai daryti. Paragavo vienos vyšnios. Ši buvo rūgšti. - Atrodo skaniau nei yra. Kulinaras, matyt, iš ano, - mostelėjo į Matthew, - prastas. Ir taip, profesorėlis yra beviltiškas kerėtojas. Pati pasižiūrėk, - klastuolė mostelėjo burtų lazdele ir ant žemės atsirado didžiulė skylė, kuri po truputį plėtėsi. - Kitas profesorius šią skylę akimirksniu sutvarkytų, - sušnabždėjo. - Lažinamės, kad jis nieko nedarys?

[Matthew Turner]

Kai naujoji Dori draugužė patraukė pasiimti augalų, Matthew nuoširdžiai nustebo. Taip nustebo, kad net pamiršo girdėjęs nutildantį burtažodį. Neabejojo, kad nukentėjo pirmakursis berniukas, iš kurio Dori begėdiškai pavogė augalą. Bet, kaip žinia, Matthew Turner kerėti nemoka, tad negalėjo tam vaikui padėti. Ne, geriau apsimes, kad neišgirdo - per visus keliolika profesoriavimo metų (o kiek jų vis dėlto buvo?) tai vis dar buvo geriausia taktika. Negi jis dabar ims ir išsitrauks lazdelę? Nepastebimai patikrino kišenę - ginklas buvo čia, tik kokia iš jo nauda? Karvė ir tai geriau sugebėtų pasinaudoti burtų lazdele.
Deja, netrukus vėl kilo kažkoks sujudimas, ir nori nenori teko atsisukti ir pasižiūrėti. Dori Mendel akivaizdžiai nebuvo nusiteikusi mokytis. Reikėjo įveikti pagundą įstumti ją į tą duobę. O juk kalbėjo mandagiai... Ir iš viso atrodė, kad ji šiemet ramesnė.
- Jeigu taip nenori dalyvauti pamokoje, gali keliauti sau, - ramiai pratarė klastuolei. Žinojo direktorei nieko nesakysiantis. Stovėjo pakankamai toli nuo skylės, bet buvo toks pavargęs, kad net neapsimetė kažką darantis. Tiesiog stovėjo ir egzistavo.

[Erka Forrm]

  Erka tyliai dirbo. Dėliojo tas augalų dalis į skirtingas dėžutes. Dabar jai buvo taip gėda ir ji taip ant savęs pyko, jog suprato, kad jai nieko kito neliko.
- Ne, negerai, - suburbėjo sau po nosimini taip tyliai, jog Matthew neišgirstų. Dabar ji tiesiogine to žodžio prasme sau prižadėjo, kad per jo pamokas daugiau neiškrės jokios išdaigos. Dabar jautėsi blogiausia išdaigininke mokykloje. Puikiai suprato, kad pasielgė kaip tikra kiaulė. Ne, dar blogiau. Kaip kas iš tiesų pasielgė violetinių plaukų savininkė net nenorėjo galvoti, nes žinojo, kad atsakymas į šį klausimą tikrai ją išgąsdintų.
  Klastūnyno atstovė po truputį baigė dėlioti tuos augalų, kurie priklausė kažkokiam mažvaikiui dalis. Nesigilino kokie čia augalai, nes tikrai neįsivaizdavo. Dažniausiai pamokose stengdavo nesiklausyti. Daugelyje pamokų. Ši buvo viena iš tų. Tiesa, Erkai dažnai reikėdavo stengtis, nes profesorių kalbos tikrai lindo į ausis.
  Baigusi dirbti Erka vos laikydama ašaras pradėjo laukti pamokos pabaigos. Taip, jautė, kad gali pravirkti, tačiau nenorėjo sau to leisti. Tik ne čia.

[Dori Mendel]

Dori dėjo tas vyšnias į dėžutę tiesiog be jokio tikslo. Buvo suknistai nuobodu.
- Klausyk, gal einam kur pasiausti po šitos pamokos? Nes, po velnių, aš tuoj užmigsiu iš nuobodulio. Po tokios kankynės tikrai nusipelnėme pasilinksminti, - nusijuokė.
Mintyse ėmė galvoti, ką jos galėtų nuveikti. Ar tiesiog pasiimti kokių skanėstų iš virtuvės ir paplepėti, ar eiti krėsti išdaigų.
- Žinai, visada maniau, kad paskutiniais metais tikrai neturėsiu noro krėsti išdaigas. Galvojau, kad čia jaunesnių mokinių darbas. Oi, kaip aš klydau. Niekada iš to neišaugsiu, - vis dar juokėsi.
Herbologas, regis, pastebėjo, kad tą skylę grindyse padarė Dori. Tačiau reagavo visiškai ramiai. Galbūt klastuolei pasidarė šiek tiek gėda, tačiau dėl ko čia gėdytis? Juk ji tuoj baigs Hogvartsą ir su Matthew daugiau nebesimatys. Kaip ir su Deoiridh nebesimato.
- Sakiau, kad nieko nedarys, - tyliai tarė.

[Patricijaa]

Patricija irgi turėjo vyšnaitę. Be jokio ūpo skainiojo uogas ir mėtė į dėžutę.
- Ei, ką darai? Gal jos nuodingos ar ką? Nevalgyk jų. - Kaip vardan dievo meilės jai tai šovė į galvą?
Pirmakursis taip ir liko žiopčioti kaip žuvelė ištraukta iš vandens. Be to grindyse atsirado skylė ir Simoneti širdyje vėl prabudo tas jausmas, kuris užplūsdavo gerokai persistengus. Norėjosi prieiti prie to keisto profesoriaus, kuris atrodė labai liūdnai ir paguosti. Bet to niekada nbebūtų pasakiusi Dori girdint.
- Bet... Keista... - Staiga pritrūko žodžių. Dabar turbūt suprato aiškiai kodėl mokiniai jam neduoda ramybės. Nes jis negali nieko pakeisti. Ir ji tokia pat bjaurybė. Kartais savęs pasidarydavo labai gėda. Juk tai baisiai negarbinga. Galvojo.
- Jam turbūt labai patinka herbologija. Kitaip neįsivaizduoju kaip jis gali pakęsti mokinius ir buvimą šalia jų. - Mąsliai tarė. Ką išvis čia pradėjau? Ne mano suknistos bėdos.
- Gerai einam. Sugalvosim ką nors. - Norėjosi kuo greičiausiai išsivaduoti iš to apėmusio sąžinės graužimo ir išnykti iš šio šiltnamio. Mat jautėsi vis dar bjauriai.
- Taip. Smagu. Tik galėtų nesukilti visokios mintys po to, kai pridarai nesąmonių. - Pasakė.
Skylės grindyse užlopyti nemokėjo. O kaip atkerėti tą mažių pamiršo. Nežinia ar būtų ką keitusi, jei būtų mokėjusi. Gal. Dori nematant. Bet kadangi ji stovėjo šalia, tai tikriausiai nieko nebūtų dariusi. Dėl to irgi pasijuto bjauriai. Man reikėtų persidėlioti savo vertybes. Pagalvojo.

[Nelanna Light]

Nelanna tik ką buvo pabaigusi skinti nuo sidabrinės klintarožės jos lapus ir žiedlapius, kai Sakura priminė baltastiebį margenį.
- Tikrai, galėtume užsiimti juo, ypač kai jau turime visas sudedamąsias dalis, - varniukė prisiminė, kaip jos su Sakura išdrįso paprašyti profesorės Evenstar jauno drakono kraujo. Vargu, ar dar kartą ji ryžtųsi tokiai avantiūrai. - Susitikime kurį nors vakarą po pamokų ir pagaminsime eliksyrą. O savaitgalį galėsime patikrinti, koks iš tiesų tas margenis.
Dabar Nelanna atsargiai pjaustė klintarožės spyglius ir juos taip pat dėjo į dėžutę. Liko supjaustyti gabalėliais kotą.
Staiga varniukė pastebėjo, kaip šiltnamio gale atsivėrė skylė.
- Vargšas profesorius Turner, - liūdnai tarė mergaitė. - Nesuprantu, koks tikslas iš jo taip šaipytis, juk visi žino, kad jis negalės pats visko sutvarkyti.
Nusiminusi dėl kvailai besielgiančių mokinių, ji pabaigė darbuotis. Nuraškė magiškosios saulėgrąžos žiedlapius ir sudėjo juos vieną ant kito dėžutėje. Visi trys augalai buvo sutvarkyti ir paruošti eliksyrų, tepalų ir kitų mišinių naudojimui.

[Sakura Levins]

- Gerai, - Sakura nusišypsojo ir sutiko su pasiūlymu, jog kažkurį vakarą jos abi eis gaminti eliksyro. - Įdomu, ar po eliksyro naudojimo pagaliau baltastiebis margenis pasikeis. Labai to tikiuosi.
Sakura jau susitvarkė ir su magiškuoju svogūnu. O pamokos dar buvo likę pakankamai nemažai. Ji apsidairė po klasę. Šiltnamyje buvo atsivėrus skylė.
- Galbūt jam geriau sektųsi pasaulyje, kuriame nėra burtininkų? Gal ten būtų labiau gerbiamas? Pavyzdžiui, jeigu mokytų vaikus apie augalus ne tų, kurie yra burtininkai, mokykloje, - ėmė svarstyti Sakura.
Varnanagė mostelėjo burtų lazdele ir skylė užsivėrė. Atidžiau pastebėjusi profesorių pagalvojo apie tai, jog šiandien jis atrodo ypatingai niūrus. Mintyse šmėstelėjo klausimas, ar jo nuotaika pasitaisytų, jeigu jie liktų dviese.

[Matthew Turner]

Ar gali vieneri metai priklausomybių centre kažką pakeisti, jeigu po jų grįžti į Hogvartsą? Turbūt ne, tad Matthew Turner ne veltui labai norėjo išgerti. Nusibodo jam šitos pamokos, mokiniai ir jų nesąmonės. Geriau jau dirbtų kur nors žiobarų pasaulyje. Gal tada būtų pavykę apsaugoti Deoiridh nuo to, kas dabar dėjosi jos gyvenime. Nors Matthew net nelabai ir bežinojo, kas ten dedasi, ir tai buvo visų didžiausia problema.
Besvarstydamas, ką veiks po kelių mėnesių, pastebėjo, kad prakeiktos skylės nebėra. Įtarė, kad tai Sakura pasistengė, tad žvilgtelėjo į ją ir nusišypsojo. Ji buvo iš tų, kuriems leisti baigti mokyklą apmaudu - mielai dėstytų jai augalų paslaptis dar daugelį metų.
- Pamoka baigta. Nepamirškite, kad šių augalų jums reikės nuodų ir vaistų pamokoje, - priminė profesorius, vos tik nuskambėjo palaimingas varpas. Mokiniai išsinešdino, o jis pagaliau gavo atsikvėpti. Paliko šiltnamį ir patraukė savo kabineto link.