0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 867
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Prieš 9 mėnesius »
Ir vėl šiltnamyje.
Porą metų praleidusi tamsiame požemyje, Arwen vėl grįžo į augalų karalystę. Ji niekada neneigė, kad augalai ją viliojo labiau, nei mokslas, kaip juos panaudoti, bet buvo įvairiapusė burtininkė ir gebėjo puikiai laviruoti keliose srityse.
Mokinių jau buvo pilnas šiltnamis ir burtininkė, negaišdama laiko, kreipėsi į juos:
- Sveiki, man labai smagu jus matyti tokį šiltą rudens rytą šiame šiltnamyje. Suprantu, kad norite po vasaros atostogų pasidalinti įspūdžiais su draugais, bet tam turėsite visą ilgąją pertrauką, tad prašyčiau daugiau dėmesio skirti man ir augalams, apie kuriuos šiandien kalbėsime.
Arwen mostelėjo lazdele ir priešais kiekvieną mokinį ant stalo išsirikiavo po augalą, panašų į salierą.
- Tai yra magiškoji vaistinė gelsvė. Nuo savo žiobariškosios atmainos ji skiriasi tuo, kad turi gelsvus apvadus lapų pakraštyje. Specifiškai apdorojus, juos galima naudoti maistui, kaip ir žiobariškus augalus. Neapdoroti sukelia smegenų karštinę, todėl yra plačiai naudojami Sugluminimo ir Apdujimo eliksyrams gaminti. Šiandien jums paruošiau sergančias vaistines gelsves, kurias turėsite pagydyti. Kaip matote, jas yra apnikę taškuotieji amarai. Jeigu amarai ilgai prasimaitina augalu, jie pradeda išskirti lipčių - amarų išskyrų syvus. Tokiu atveju juos išnaikinti sunkiau, bet dabar turime tiesiog augalą, aplipusį parazitais.
Profesorė pakėlė vazoną ir pasklaidė augalo stiebus, pakėlė lapą.
- Štai, kaip matote, amarai yra įsiveisę ne tik ant koto, bet ir lapų apačioje. Tad valant reikia apžiūrėti augalą iš visų pusių ir viską išvalyti. Tai darysime su specialiu eliksyru, pagamintu iš putoklio lapų, šaknų ir raganės žiedų. Žiobariškus amarus atbaido paprastas, šiek tiek muiluotas vanduo, bet taškuotiesiems amarams toks paprastas būdas netinka. Eliksyrą sudarančius augalus sutrynus, jie suputoja tarsi muilas, todėl geriau veikia prieš parazitus, nei paprastas vanduo. Paleiskite stiprią eliksyro srovę į amarus, kad šie nukristų. Amarus nuneškite į statinę šiltnamio gale, o švarias vaistines gelsves palaistykite ir patręškite. Trąšas rasite ant spintelės šalia manęs.

Pamoka vyksta rugsėjo pradžioje. Jos tikslas - panaikinti taškuotuosius amarus nuo magiškosios vaistinės gelsvės ir jas patręšti. Amarai -  viena iš vaistinių gelsvių ligų (jų yra ir daugiau, galite jas rasti viename iš šaltinių). Jie naikinami užpurškus muiluotu vandeniu, t.y. eliksyru. Kadangi į eliksyras gaminamas iš dviejų augalų, kuriuos sutrynus gaunamas tarsi muilas, tai ir eliksyras gaunasi tarsi muiluotas vanduo. Amarai nešami į statinę. Trąšos - ant spintelės prie Arwen.

Galima remtis šiais šaltiniais:
- Vaistinė gelsvė
- Vaistinė gelsvė HP istorijoje
- Vaistinės gelsvės ligos
- Amarų šalinimas natūraliu būdu
- Raganės
- Putoklis

Bent 3 postai. Pamoka iki liepos 7 d.
Prieš rašant pamokoje, nepamirškite perskaityti papildomos informacijos apie mano pamokas.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #1 Prieš 9 mėnesius »
O taip! Herbologija! Valioooo! Džez tiesiog paniškai mėgo herbologijos pamokas.
- Pala pala... Ne, negali būti... Juk... Juk tai pati Hogvartso direktorė Arwen Evenstar... Nejaugi ji dėsto herbologiją? - Pašnibždomis stebėjosi pirmakursė atėjusi į šiltnamį ir mokytojo vietoje pamačiusi direktorę. Čia ką, salieras? Tada varnė išgirdo, koks tai augalas. A, taip. Apie žiobarišką atmainą esu kažką girdėjusi. Apie magišką - ne. - Geras, šitoj pamokoj visai kaip Vilniaus universiteto botanikos studijose. Mūsų žiobariškos mokyklos mokytoja jas baigusi ir sakė, kad ten irgi reikia gydyti augalus. - Pasakė Džez. Tada direktorė paaiškino, kaip gydyti augalą. - Olia, laukia kruopštus darbas.

*

Neprisijungęs Conan Emmerton

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #2 Prieš 8 mėnesius »
Gaivus rudenio oras išviliojo Conan iš pilies. Šiam jau nebuvo baisu klaidžioti po Hogvartsą ar jo apylinkes, mat tai jau buvo antri metai kaip jis čia. Tačiau pamokų taip ir nepamėgo lankyti - berniukui daug labiau patikdavo pasiimti atsitiktinę knygą, nueiti į nuošaliausią pilies kampelį ir tarus burtažodį leistis nunešamam knygos garsų. Vis dėlto išgirdęs pro šalį praeinantį klegančių mokinių pulkelį pasekė juos ir štai - jau stovėjo šiltnamyje, jausdamasis it paskutinis kvailys. Užuodė sodrų augalų dvelksmą bei keletą saldžiai svaiginančių aromatų, sklindančių iš pražydusių gėlių. Bet kas iš to, jei antrakursis nematė? Šalia jo nebuvo nuolatinio kompaniono kranklio, kuris apibūdindavo aplinką, šiandien tik tvirta lazdelė palaikė draugiją.
Surūgęs juodaplaukis klestelėjo ant žemės, nė neketindamas gelbėti augalo nuo šlykščių vabalų. Vis tiek kiti už mane tai padarys. Planavo šiek tiek pailsėti, o po to sukti atgal į pilį - profesorės interesai rūpėjo it pernykštis sniegas.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #3 Prieš 8 mėnesius »
Dirbti per pamokas?! Tai jau ne, Eion tokiomis nesąmonėmis neužsiims. Geriau jau sugriaus viską aplinkui ir apsimes esąs niekuo dėtas.
Bet herbologiją, deja, dėstė Hogvartso direktorė, kas neleido pernelyg skeryčiotis ir išsišokti. Jau užteko drebėti per apsigynimą nuo juodosios magijos. Tiesą sakant, norėjosi, kad profesorė Evenstar mestų dėstymą ir grįžtų direktoriauti. Juk per jos pamokas tenka dirbti, kad tikrai neįėjo į Eion planus.
Taigi bent kol kas jis pasistengs dirbti. Ar bent apsimesti, kad tai daro. Pirmiausia nutarė nueiti pasiimti kažkokių trąšų, nors nelabai suprato, kam to reikia. Negi augalai maitinasi? Ta mintis buvo visai įdomu, bet paklausti garsiai klastuolis nesiryžo. Toks klausimas tikrai nebūtų tilpęs į sąvoką "neišsišokti".
Beeidamas profesorės stalo link už kažko užkliuvo. Suirzęs ten spyrė ir žvilgtelėjęs suprato, kad tai ne kas kitas, o kažkoks mokinys, kurį lyg ir buvo pastebėjęs Klastūnyno bendrajame kambaryje.
- Per skaisčiai saulė šviečia? - nusišaipė Eion ir pasilenkęs nuplėšė akinius sėdinčiajam nuo nosies. Piktai išsišiepė ir netrukus nužingsniavo pasiimti trąšų. Grįžo į savo vietą ir susimąstė, ką reikėtų daryti toliau. Tiesą sakant, visa užduotis jam išdulkėjo iš galvos - buvo daug įdomiau, kodėl tas keistuolis nusprendė pasėdėti ant grindų.
- Kam tada iš viso eiti į pamoką? - tyliai pasvarstė Eion.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #4 Prieš 8 mėnesius »
  Erka atėjo į herbologijos pamoką. Negalėjo pasakyti, kad labai ją mėgo ar tuo labiau džiaugėsi, kad ją veda direktorė. Prie jos Erka jausdavosi labai nejaukiai. Tuo labiau prie paprastų ir ypač labai jaunų profesorių laisvai buvo galima nieko nedaryti, o pamoką vedant direktorei Erka jau nebuvo tokia drąsi. Per jos pamokas Erka norėjo dirbti. Tiesą sakant, nenorėjo. Bet jautė pareigą. Tuo labiau profesorės ji šiek tiek prisibijojo. Žinojo, kad per jos pamokas nedirbti nesaugu, kad direktorė per savo pamokas labiau žiūrėjo į drausmę. Nors greičiau tik Erka taip galvojo, bet dėl to buvo labai tikra.
  Klastuolė nenorėjo gaišti laiko. Via dėlto praktika nebuvo labai lengva. Nebuvo tokia, kad ją spėtum padaryti per pusę pamokos. Todėl, nors Erka ir labai nenorėjo ji pradėjo dirbti.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #5 Prieš 8 mėnesius »
Manau, kad pirmiausia reikia apžiūrėti augalą. Džez paėmė vaistinę gelsvę, pakilnojo visus lapus. Taškuotuojų amarų buvo daug. Labai daug. Varnė paėmė pergamento skiautelę ir, norėdama pasirodyti prieš direktorę, užsirašė visą Evenstar pasakytą informaciją. Gal kada nors ir šiaip pravers šita užrašyta informacija. Dabar pradėsiu. Džezefa ėmė dairytis po šiltnamį. Ji norėjo surasti kokį nors kibiriuką, į jį įpilti minėtojo eliksyro ir užpilti ant vaistinės gelsvės. Akimis naršant po šiltnamio grindis, akys užkliuvo už kažkokio mokinio, sėdinčio ant grindų. Tai bent moksliukas... Blek priėjo prie to berniuko, kumštelėjo jam ir pasakė:
- Ką, labai pavargai kol atėjai iki šiltnamio? O gal galvoji, kad atėjai į penkių žvaigždučių viešbutį poilsiauti? Nemanai, kad pamokos skirtos tam, kad per jas atliktum paskirtą užduotį? Aišku jei nenori, kad tavo koledžas laimėtų mokslo metų taurę, gali nedirbti. O gal tavo tikslas šitoj mokykloj yra prarasti kuo daugiau taškų ir visai nesimokyti... - Varnė paliko tą mokinį ramybėj. Tegu nesimoko, jam tik blogiau bus. Mergaitė nuėjo toliau nuo berniuko ir vėl pradėjo ieškot kibiro.

Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #6 Prieš 8 mėnesius »
Adris šiuo metu visai nesidomėjo augalais. Jam labiau rūpėjo sapnuojami sapnai. Prasidėjo jie kartu su mokslo metais ir nedavė jam ramybės. Ar gali būti, kad motinos siela tebėra įkalinta? Galvodavo. O baisiausia, kad negalėjo apsispręsti ar tai tikrinti ar ne. Jeigu tikrintų, tai gal amžinai ir pats liktų įkalintas. Todėl gyveno su savo sąžinės priekaištais ir baime patekti atgal į vietą iš kurios atvyko. Ji pati kalta. Aš išvis čia niekuo dėtas. Pagalvojo pagaliau išsijudindamas. Apžiūrėjo tą augalą. Tikrai buvo ką su juo veikti. Todėl jis nuėjo ir į išsiburtą indą įsipylė to valomojo eliksyro. Tuomet patraukė atgal. Eidamas netyčia už kažko užkliuvo. Už kažkokio grumsto pasipainiojusio visai ne laiku. Nenuvirto. Bet susvyravo ir netyčia visą savo eliksyrą išpylė ant kažkokios mergaitės. Eliksyras iškart ėmė baisiai putoti.
- Oi, atsiprašau. Čia kažkaip netyčia taip jau išėjo. Buvo skirta žinoma augalui, ne tau. - Pradėjo kalbėti kažką nelabai tinkamo mat vis dar galvojo apie savo apsisprendimą vykti tikrinti ar motina išliko ar ne.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #7 Prieš 8 mėnesius »
Džezefa lenkėsi paimti kibirą, bet kažkoks berniukas išpylė ant jos tą eliksyrą. Blek ėmė putoti. Tiksliau eliksyras ant Blek ėmė putoti. Džez pagalvojo, kad tai gal kažkoks klastuolis. Ji ne juokais supyko. Net nesiklausė berniuko atsiprašymo.
- Tu gal išprotėjai?! Kurių galų pylei ant manęs tą eliksyrą, ką?! - Varnė rėkė. - O gal pats nori išbandyti? Fainas jausmas, žinok. - Piktai pasakė Džezefa. Tuomet išsitraukė lazdelę ir nukreipė ją į berniuką. - Aquamenti! - Sušuko. Vanduo šliūkštelėjo ant berniuko. Tegu pats vidury pamokos išsimaudo. Vėl kreipėsi į berniuką. Eliksyras jau buvo nustojęs putoti. - Kad apipylei mane  tai dabar pasakyk, kur man gauti sausus rūbus? - Ir mergaitė nuėjo. Pasiėmė kibirą ir įpylė eliksyro. Visa šlapia būdama nuėjo prie savo augalo. Tačiau darbo dar nesiėmė. Džez apmąstė įvykį. Prisiminė, kad berniukas atsiprašė. Jis tikrai nebuvo vertas to, ką aš jam padariau. Juk jis atsiprašė, pasakė, kad netyčia. O aš jį aprėkiau ir dar sušlapinau. Atlėgus pykčiui Blek priėjo prie berniuko. Pažiūrėjo kokio koledžo emblema prisiūta prie jo apsiausto. Vaikas buvo grifas.
- Klausyk, atsiprašau, kad aprėkiau ir paleidau vandens čiuršklę į tave. Nebuvai to vertas. Tu atsiprašei. Be to, turbūt užkliuvai už kažko ir todėl netyčia išliejai eliksyrą. - Berniukas atrodė smarkiai vyresnis už Džezefą. - Aš vardu Džezefa Blek, mokausi pirmame kurse. Gal... Gal nori draugauti? Būtum Hogvartse pirmas mano draugas.

*

Neprisijungęs Conan Emmerton

  • II kursas
  • *
  • 48
  • Taškai:
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #8 Prieš 8 mėnesius »
Conan buvo įsitikinęs, kad įsitaisė tokioje vietoje, kur niekas nevaikšto, tad labai susierzino pajutęs užkliūnantį žmogų. Negana to, dar sulaukė smarkaus spyrio į šoną, kad net kepenys apsivertė. Bet jis neišleido nė garso - per savo trumpą gyvenimėlį spėjo „paragauti“ pakankamai tokių pykčio išraiškų. Todėl juodaplaukis kantriai laukė, kol bjaurybė (kitaip nepavadinsi) patrauks savais keliais. Deja, ši diena nebuvo paženklinta sėkme.
Kad tave knisiai apiplėštų,/O troliai it vištą apipeštų/Ir tegul atlėkę krankliai/Gardžiuojasi tavo akimis smagiai. Tarsi mantrą atkakliai kartojo mintyse klastuolis, kai šlykštynė staiga nuplėšė akinius ir dar pasišaipė. Pažiūrėsim, kas juoksis paskutinis. Tokiais žodžiais guodė save, šimtąjį kartą apgailestaudamas, jog nepasiėmė Ijo. Jis bent jau galėtų įsiminti nenaudėlio veidą. Ir atitinkamai pasirūpintų, kad šis niekada daugiau nedrumstų šeimininko ramybės. Tačiau dabar reikėjo kovoti pačiam.
Antrakursis girdėjo, kurion pusėn nuėjo bjaurybė, tad truputį palaukęs išlankstė vaikščiojimo lazdelę ir atsistojęs pasuko ta kryptimi. Netrukus suabejojo, ar taip iš viso suras skriaudėją, mat jau buvo netyčiomis pabaksnojęs kelis mokinius, bet netikėtai ausys pagavo pažįstamą balsą. Šis buvo tylesnis, tačiau pakankamai aiškus, kad Conan suprastų priartėjęs prie tikslo.
-Ei, tu! Atiduok akinius. - sukomandavo jis, į priekį durdamas burtų lazdelę. Neabejojo, jog mokinys nustebęs atsisuko, tad ištarė:
-Lumos.
Iš visos širdies vylėsi, kad jis trumpam apako bei išsigando klastuolio išmonės.

Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #9 Prieš 8 mėnesius »
Mergiūkštė pasirodė pikta kaip laukinė katė.
- Bet gi tu ir pašėlusi. Tokia jaunutė, o pikta kaip širšė. -  Kokie tie mažiai įžūlūs. Pagalvojo Adrijas tą akimirką, kai ant jo šliūkštelėjo vanduo iš jos lazdelės. Gal ir galėjo apsiginti, buvo vyresnis visomis prasmėmis. Ir kursu ir amžiumi. Amžiumi lenkė ją net dviem šimtmečiais mažiausiai.
- Išprotėti tai atrodo neišprotėjau. - Linksmai ištarė. Visai nesiuto ant jos, kad apliejo vandeniu. Nors šiaip jau gal reikėjo tą mažę pamokyti. Bet jis tiesą pasakius nenorėjo kvaršinti galvos dėl kažkokios mergytės.
- Galėčiau tiesiog išdžiovinti tavo drabužius. Bet nemanau, kad tai darysiu. - Atsakė į jos klausimą.
Jai nuėjus šalin paprasčiausiai kerais išsidžiovino rūbus. Buitiniai kerai jam kartais truputį nepasisekdavo, bet šį kartą pavyko puikiai. Tik štai eliksyro jis nebeturėjo. Galvojo ar galėtų jo imti antrą kartą. Bemąstant toji mergaičiukė vėl grįžo. Šį kartą atrodė kur kas ramesnė.
- Tikrai užkliuvau. Neketinau tavęs apipilti tyčia. - Neketino didinti šio konflikto jeigu jau ji buvo nusiteikusi taikiai. Norėjo dar pasakyti, kad kažin ar jie galėtų tapti draugais. Vaikai kartais jį vesdavo iš kantrybės. Bet kažkodėl tas konstatavimas, kad jis būtų pirmas jos draugas mokykloje tuos žodžius sulaikė neišsakytus. Pagalvojęs, kad gal ji labai vieniša. O jau vienatvės jausmą Adrijas puikiai pažinojo pasakė.
- Mano vardas Adrijas. Gerai. Galime pabandyti susidraugauti. - Ar tai tiksliai sakoma tokiose situacijose jis nežinojo. Kartais bendravimas su šiuolaikiniais žmonėmis dar būdavo keblus reikalas.
- Valyk. - Nukreipė į mergaitę savo lazdelę. Norėjo panaikinti visus to eliksyro pėdsakus nuo jos drabužių.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #10 Prieš 8 mėnesius »
Reikėjo apsispręsti, ką daryti toliau. Kažkokiu būdu prisiminti užduotį ir ją atlikti. Neskambėjo labai sudėtingai. Bet ir ne itin įdomiai. Vis dėlto klastuolis prieš direktorę nesišakojo, tad ir dabar įsispoksojo į augalą.
- Nuvalyti? Bet tu ir taip švarus, - burbėjo Eion. Galiausiai paėmė eliksyrą ir paleido jį į augalą. Nežinia, kaip sekėsi, mat jis nepasirodė esąs švaresnis. Trylikametis gūžtelėjo pečiais, bet tuo metu kažkas bakstelėjo jam į nugarą. Nepatenkintas atsisuko - pasirodo, tai buvo tas pats su akiniais atėjęs vaikigalis.
- O, tu moki vaikščioti, - nusišaipė Eion, bet tada sužibusi šviesa trumpam apakino. Iš pradžių sutrikęs Eion galiausiai sugalvojo užsidėti tuos taip paslaugiai jam pasiūlytus akinius.
- Ačiū, - dar kandžiau pratarė šviesiaplaukis ir nusisuko į augalą. Nutaręs, kad tas jau visiškai švarus, dosniai šliūkštelėjo trąšų. Nė nepasivargino pagalvoti apie tai, kad nemažą dalį jų lyg ir supylė ant to keistuolio.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Džezefa Blek

  • III kursas
  • *
  • 104
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #11 Prieš 8 mėnesius »
Po galais! Jis sutiko sutiko sutiko!!! Jis draugaus su manim! Džezefa labai džiaugėsi dėl to, kad Adrijas sutiko draugauti. Ir dėl to, kad jis nuvalė jos drabužius. Staiga mergaitė prisiminė augalą.
- Klausyk, Adrijau, nemanai, jog mums reikėtų paskubėti? Na supranti. Kiti mokiniai jau baigia patręšti augalus, o mes dar net nenuvalėm jų. Galėsim geriau susipažinti po pamokų. Aš einu nuvalyti savo augalo, gal tu taip pat eik? - Tai pasakiusi Džez nuplumpino prie savo augalo. Paėmė kibirą su eliksyru ir šliūkštelėjo jį visą ant... stalo! Augalas buvo dingęs! Džezefa žvilgtelėjo į du klastuolius kurie net nesivargino atlikti pamokos darbo. Jie tikrai negalėjo paimti mano gelsvės... Tai kas ją paėmė? Blek ištiesė rankas į viršų norėdama pasirąžyti, tik į vieną ranką kažkas atsitrenkė. Tarsi nukritęs iš dangaus. Bet skausmas buvo milžiniškas. Džez netgi prarado sąmonę. Taip baigėsi herbologijos pamoka. Čia ateidama mergaitė to tikrai nesitikėjo.

Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #12 Prieš 8 mėnesius »
- Gerai. - Sutiko su ja Grifas. Tada prisipylė eliksyro iš naujo. Priėjo prie savo augalo. Ėmė lieti jį eliksyru. Atsargiai vis peržiūrėdamas lapus ar nelikę amarų. Darbas jam užtruko nemažai laiko, nes norėjo viską padaryti kruopščiai. Galop viskas buvo pabaigta. Amarus jis susėmė į semtuvėlį ir išpylė į statinę. Tada lakotas nuėjo trąšų. Eidamas kažkaip žvilgtelėjo į Džezefą. Buvo įdomu kaip jai einasi. Ir išvydo mergaitę ant žemės.
- Ei, - Šūktelėjo prie jos priėjęs. O tada pašaukė jau garsiai. - Profesore Evenstar, čia kažkas negerai. - Na kodėl? Kodėl tokie dalykai nutinka man? Kodėl aš į tai amžinai įsiveliu? Adrijas nenorėjo mokytojų dėmesio. Užteko jo tą kartą, kai visiškai netyčia pavyko gauti Grifo kardą ir ištraukti Kają iš bėdos. Jau ir taip keista, kad buvo perskirtas į kitą koledžą. Bet juk dabar, kai kažkas nutiko negalėjo nepašaukti direktorės.
Jis taip ir nespėjo patręšti augalo. Bet dabar nesuko galvos. Buvo svarbesnių dalykų. Ir vėl įsivėlė į keistą istoriją ir dar direktorės pamokoje.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 867
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Vaistinė gelsvė - '23 vasaros sezonas
« Atsakymas #13 Prieš 7 mėnesius »
Nors užduotis nebuvo sunki, keliems mokiniams nesisekė su ja susidoroti. Profesorė matė eliksyrais ir vandeniu besilaistančius mokinius, bet nusprendė nesikišti. Lai patys susitvarko ir išsiaiškina santykius, nusprendė. Besaikis lakstymas paskui mokinius ir bandymas juos sutramdyti bei išsrėbti jų prisivirtą košę niekur nenuves. Tik išlepins, bet neišmokys drausmės.
Tačiau, išgirdusi Volkerio šūksnį, suprato šiandien įsikišimo neišvengsianti. Šį kartą mokiniai prisidirbo tiek, kad pirmakursė prarado samonę. Pasakiusi porai šalia buvusių vyresnių mokinių nugabenti mergaitę į ligoninės flangą, ji pabaigė pamoką.
Ne visos vaistinės gelsvės buvo pagydytos. Dalis mokinių taip ir nesugebėjo tinkamai atlikti užduoties, tad augalais pasirūpinti teko jai pačiai, mokiniams išėjus iš šiltnamio.