0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Net ir kvailam buvo galima labai greitai pajusti visą sarkazmą ir netikrumą iš Eion pusės, tačiau varniukė giliai įkvėpė ir nusprendė, jog labiausiai jį suerzins, jeigu tiesiog nebus paveikta jo komentarų ar įžeidimų. Stebint, kaip klastuolis visiškai nesistengė teisingai atlikti burtažodžio, Viviana nė nenumanė nustoti šypsotis. Tad ji švelniai gūžtelėjo pečiais ir išsitraukė savo lazdelę.
- Galbūt reikėtų labiau susikaupti, o ne tiesiog aplink švaistytis lazdele ir murmėti burtažodžius po nosia, - po šių žodžių, varniukė nusigrežė nuo Eion ir nukreipė akis, bei savo lazdelę, į pirmą pamatyta viesulinį, - Riškotendo.
Su pasididžiavimu, varniukė stebėjo, kaip iš jos lazdelės pasileido virvės ir surišo vėjus keliantį padarėlį. Ji greitai, bei tvirtai, čiupo virves, kol padarėlis nespėjo pasprukti. Su ta pačia pasididžiavimo pilna šypsena, violetinakė atsisuko į Eion.
-Matai, viso labo reikia susikaupti! Tau irgi pasiseks, jeigu pabandysi dar kartą.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Viviana Sofi Fleming »
vivi

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Išgirdusi, kad nejudėtų Erka nebenorėjo atsistoti. Tuo labiau puikiai suprato, kad tas kaip ir pirmąjį kartą tikrai nepavyks.
- Tikrai? - paklausė išgirdusi apie kelionę į Italiją. Tiesą sakant, ji tikrai nesitikėjo kur nors važiuoti, todėl tas labai maloniai nustebino. Tos mintys privertė bent kiek pamiršti skausmą, todėl violetinplaukei pasidarė šiek tiek geriau.
  Auris išsikvietė buteliuką ir pradėjo tepti kažkokį tepalą Erkai ant kojos. Jis stipriai atsidavė mėtomis. Mergina girdėjo, jog jo pavadinimas yra šalšius, tačiau neįsivaizdavo ką būtent jisai turėtų daryti. Žinoma, ji suprato, kad padėti, tačiau neįsivaizdavo ar sustabdyti skausmą, ar pašaldyti, ar dar ką nors panašaus padaryti.
  Tiesa, jai ilgai galvoti ir nereikėjo, nes greitai išgirdo atsakymą. Taip, Erkai išgirsti atsakymus ir per ilgai negalvoti tikrai patiko.
  Auris panaudojo kažkokius Erkai negirdėtus kerus, o paskui pasiūlė pabandyti pajudinti koją ir atsistoti. Erka tą ir padarė. Judinant koją visai neskaudėjo, todėl drąsiai pabandė atsistoti. Na, gal šiek tiek ir per drąsiai, nes šiek tiek suskaudo, tačiau tikrai labai labai silpnai.
- Judinant visai neskaudėjo, o stojantis manau, kad per drąsiai tą padariau, todėl vos vos pasijautė, - pasakė šeštakursė.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega klausėsi profesoriaus. Jo atsakymas varniukei leido bent kelias sekundes ramiau gyventi.
- Supratau. Ačiū jums labai, - nusišypsojo varniukė. Jai šis atsakymas buvo labai svarbus, nes taip smegenys galėjo prasivalyti nuo pačių baisiausių minčių bei juose atsirasti vietos užduočiai.
  Būtent tada Varno Nago mokinė prisiminė, kad dar net nepradėjo praktikos, o pamokas laikas kaip visada senka labai greitai. Nebenorėdama delsti ji staigiai išsitraukė lazdelę ir sušuko:
- Riškotendo, - pabandė, tačiau nieko nenutiko. Tai varniukę vos vos nuliūdino, tačiau ji puikiai suprato, kad niekada nesugebės atlikti sunkesnių kerų iš pirmo karto. Ypač tada kai juos bando pirmą kartą. Taip, kai kuriuos kerus, kuries bandė jau milijonus kartų ji sugebėdavo iš pirmo karto, tačiau jie būdavo lengvi ir tie milijonai kartų pagelbėdavo. Dabar viskas buvo šiek tiek kitaip.
- Riškotendo, - pabandė dar kartą. Laimei, šįkart pavyko ir iš lazdelės išlindo virvės, kurios pričiupo viesulinį.
  Pamačiusi, kad pavyko mergaitė nudžiugo, tačiau nesiruošė pernelyg atsipalaiduoti. Profesoriaus klausėsi įdėmiai, todėl prisiminė, jog jie nurimsta ne ilgam. Ji staigiai griebė virves, kad viesulinis ir vėl nepasiustų, nes tada buvo daug bėdos. Ir dabar visi aplink zujantys padarėliai tikrai nervavo trečiakursę, tačiau ji vis tiek stengėsi puikiai atlikti praktikos darbą. Kiek galimybės leido.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 717
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Jeigu varniūkštė nepasirodys, kokia yra protinga, turbūt pats pragaras užšals. Eion su pasišlykštėjimu spoksojo į panelę Vivianą ir neslėpė, kad negali jos pakęsti. Priėjo prie jos tam, kad bent kiek pasilinksmintų, tačiau toji mergiūkštė jį tiesiog siaubingai erzino. Tik neketino to pripažinti. Kol kas.
- Aš susikaupęs, višta tu, - rėžė jis ir nukreipė lazdelę į nemėgstamą varnanagę. Galvojo, kokius kerus išbandyti su ja. Tie, kuriuos jie mokėsi šioje pamokoje, nebuvo lengvi, be to, gali būti, kad veikia tik su tais padarais. Reikėjo kažko paprastesnio, bet, deja, per pamokas nieko naudingo iki šiol dar neišmoko. Ne dėl to, kad nesimokė, žinoma. Kalti buvo tik profesoriai, mokantys visokių beprasmiškų kerų.
- Expelliarmus! - staiga suriko kažkur girdėtą burtažodį. Tiesą sakant, neįsivaizdavo, ką jis reiškia. Bet dabar jau mieloji Viviana tikrai negalės prikišti, kad Eion yra "nesusikaupęs".
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
- Taip. Reikia nuveikti ką nors įdomaus per atostogas. - Auris stebėjo kaip Erkai sekasi atsikelti. Matė, kad tai ji daro drąsiai. Ir visgi koją kaip ji sakė suskaudo.
- Pasiimk buteliuką. - Padavė jai šalčių. - Pasitepk prieš miegą. Jei rytoj jausi skausmą tada jau nueik į ligoninę.
Kai pamoka prikeliavo prie pabaigos suvarė į dėžę likusius viesulinius ir klasėje įsiviešpatavo tyla. Juk visą laiką šniokštė vėjas ir aidėjo vaikų tariami burtažodžiai.
- Iki kitos savaitės. - Atsisveikino su mokiniais ir jiems išėjus gražino visus baldus į vietą. Be to laukė kelionė iki vieno iš rezervatų. Juk ten dirbanti pažįstama parūpino jam tą būrelį jauniklių. Dabar reikėjo gražinti juos atgal.
Taigi jis persirengė. Pasiėmė dėžę ir išėjo iš klasės. Buvo kiek neramu dėl Erkos. Gal reikėjo geriau siųsti ją į ligoninę dabar. Ryt reikės ją surasti ir paklausti ar nebeskauda. Galvojo toldamas nuo savo kabineto.