0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Pamokos tema: Viesuliniai

Kaip visada metai mokykloje lėkė lyg kojas turėdami. Pamoka keitė pamoką, diena dieną ir štai atėjo žiema.
Buvo penktadienis po žiemos atostogų ir Auris norėjo pirmą pamoką po atostogų paveikti kažką lengvesnio ir gal net smagesnio.
Jie jau spėjo praeiti nemažai įvairių padarų. Kaukų, kapų, raudonkepurių, pankelių, gabikių. Mokėsi ir kai kurių gynybinių kerų. Laukė dar nemažai. Bet šiandien nutarė pradėti nuo kažko paprastesnio.
Klasėje neliko nei vieno baldo. Net mokytojo stalo. Tik kartais Aurio naudojami sėdmaišiai, kai žinodavo, kad gali pasitaikyti kritimų. Vienintelis daiktas tebuvo dėžė. Kuri keistai švilpė. Lyg pūstų vėjas. Ir dar paliko širmą, kurią pakabino čia nuo rudens pradžios.
Mokiniams pagaliau sugužėjus ir įsitaisius pradėjo pamoką.
- Sveiki. Tikiuosi, kad atostogas praleidote smagiai. Ir kad esate pasiruošę vėl kibti į mokslus. Šiandian baisiai jūsų nekankinsiu. - Nusišypsojo.
- Mes jau mokėmės apie nemažai tamsos butybių. Šiandien susitiksite dar vieną tokią rūšį. Dėžėje kaip girdite ūžauja vėjas. Joje yra uždaryti viesuliniai. Šie padarai sukurti burtininkų seniai. Apie juos yra nemažai padavimų. Tarkim lietuviškoje tautosakoje. Turbūt todėl, kad toje šalyje jie ir gimė. Tik ten viesuliniais jų nevadina. Žiobarai nežino tokio pavadinimo. Bet matyt susidūrė su nežinia iš kur atūžusiais viesulais ar vėjais. Todėl ir yra sukurta nemažai sakmių apie vėjus. - Atsikvėpęs tęsė pasakojimą toliau.
- Viesulinius sukūrė šeima, kuri vertėsi augalininkyste. Tuo tarpu Lietuvoje buvo dvi didžiai gerbiamos herbologų šeimos. Matyt nesutarė. Juk pardavinėjo augalus, kilo konkurencija. Bėgant metams viena šeima sukūrė magiškas būtybes viesulinius. Kurie nuūžė į kaimynų sklypus ir šiltnamius, išdaužė ir išvartė augalus. Sulaužė šiltnamius. Sugadino visą verslą. Dabar šie padarai paplitę visoje Europoje. Yra griežtai kontroliuojama jų populiacija, nes jei jų daug prisiveistų kiekvieną dieną kiltų audros. - Dėžėje vėjas neketino nurimti ir siautė toliau.
- Viesuliniai yra nedideli. Turi sparnus. Keturias kojas. Dydžio daugmaž kaip taksų veislės šuo. Jų oda visada šalta. Kailio jie aišku neturi. Burna didelė. Užtenka jiems iškvėpti ir kyla vėjelis. O norėdami sukelti audrą pradeda pūsti orą stipriai ir tada jau kyla didelis vėjas. Šitie kuriuos tuojau pamatysite yra maži. Dar nesubrendę. Nusiaubti mokyklos negalėtų. Bet norėdami galėtų kilstelėti kiekvieną iš mūsų bent pusmetrį nuo žemės. Juos galima sutramdyti, kad klausytų tik jūsų. Šiandien tai ir pabandysite padaryti. - Kai ėmė kalbėti kaip tramdyti viesulinius ant lentos pradėjo rastis tekstas.
- Turite veikti greitai. Jiems išlėkus iš dėžės nusitaikykite į viesulinį lazdele ir sakykite burtažodį Riškotendo. Iš jūsų lazdelės turėtų išlėkti melsvos virvės ir surišti būtybę. Tada jis nurims. Trumpam. Turite greitai stverti nukarusius virvės galus. Pantis ilgas, jį tikrai pasieksite. Kai jau nustversite virvės galus viesulinis nurims visiškai. Tada galėsite liepti jam jus paskraidinti. Kaip jau sakiau deja neaukštai, nes jie dar maži. Bet vis tiek pakilsite tik vėjo nešami. Tik atsiminkit, kad turite laikyti virvės galus. Nes jei to nedarysite jos greitai išnyks ir viesuliniai vėl pradės siausti. Jei nenorėsite skraidyti tiesiog įleiskite jį į dėžę. Ir tik nebandykit liepti jam pradėti kelti audros ar smarkaus vėjo. Jei tai liepsite paklusniam viesuliniui skirsiu jums areštą. Jei nėra klausimų ir viskas aišku galite pradėti. - Auris pravėrė dėžę. Ir iš jos išlėkė pulkelis būtybių.

Pamokų per laiką įvyko daug, todėl jei norite galite įsivaizduoti ką apie jas galvojote ar veikėte. Be to klasėje vis dar yra užuolaida, už kurios galite užlysti ir nusiraminti jei reikia. Galite įsivaizduoti ar per praeitas pamokas ja naudojotės ar ne. Ar rašėte ten savo mintis ar ne.
Per šią pamoką jūsų užduotis sutramdyti viesulinį paleidžiant į jį specialias virves su burtažodžiu riškotendo. Kerai yra gana paprasti. Bet jei norite gali nepasisekti iš pirmo karto. Jei nepasisekė ar jei nespėjote paleisti kerų viesulinis jus gali parblokšti ant žemės, pakelti į orą jums to nenorint. Tai kas nutiks jo nesutramdžius sukurkite patys.
Jei pavyks jį sutramdyti turite sučiupti už virvės, kitaip ji greit išnyks. Jei norite jau sutramdytas viesulinis gali jus paskraidinti. Tereikia jam tai pasakyti. Bet Auris uždraudė liepti jam kelti audras ar vėjus. Žinoma jei norite galite šito draudimo neklausyti.
Jei reikės mano posto ar yra neaiškumų rašykite žinutę.
Bent trys pamokos postai.
Pamoką uždarysiu sausio 26 dieną.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Erka sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Arba kitaip - Aurio pamokoje. Aurio vedamos pamokos pavadinimo ji nesivargindavo ištarti. Juk vis tiek aišku kokia tai pamoka. Pagalvojo violetinplaukė.
  Ji sėdėjo ir atidžiai klausėsi. Po tos pamokos kai ją išvijo Erka kiekvienoje jo pamokoje klausydavosi ir atlikdavo praktiką. Suprato, kad stipriai peržengė ribas, todėl nusprendė pabandyti bent taip atpirkti kaltę.
  Užduotis violetinplaukei pasirodė įdomi. Ji žinojo, kad Aurio pamokose apsilankantys padarai tikri velniūkščiai. Išklausiusi visą prakitką Erką suprato, kad šiandien jie tokie pat. Tie gudrūs, protingi padarai, kuriuos suvaldyti reikėjo proto ir jėgų. Deja, klastuolė žinojo, kad nei to, nei to neturi.
  Violetinplaukė išsitraukė lazdelę. Žinojo, kad šiandien jokių konfliktų nebus. Tik darbas, todėl nusprendė nedelsti. Žinoma, nenorėjo ir pernelyg skubėti, kad per skubėjimą nepadarytų ko nors blogai. Tą šeštakursė irgi puikiai sugebėdavo.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Walgunas į apsigynimo nuo juodosios magoijos pamoką atėjo kartu su Mulungu - vaiduokliu su kuriuo susipažino visai neseniai. Grifas nebuvo tikras, kad pavyks pamokos darbą atlikti su vaiduokliu, tačiau džiaugėsi, kad bent jau turės su kuo pasikalbėti.
  Jis klausėsi praktikos. Padarėliai tikrai neatrodė malonūs. Atrodė tik pavojingi.
- Tau pasisekė. Tu gali skraidyti be šių padarėlių pagalbos, o man reikės jo, kerų ir virvės, - nusijuokė berniukas ir toliau klausėsi užduoties. Taip, puikiai žinojo, kad už kalbėjimą gali netekti taškų ar gauti areštą, tačiau dabar jam tas buvo nesvarbu. Dabar jis tenorėjo pasikalbėti su Mulungu.
  Profesoriui baigus kalbėti Walgunas atsisuko į vaiduoklį ir pasakė:
- Kaip tau praktika? Tu jos negalėsi padaryti, ar ne?
  Walgunui buvo kiek gaila, kad draugui nepavyks padaryti praktikos. Žinoma, jis galės žiūrėti kaip tą daro Walgunas, tačiau grifui dėl to buvo tik liūdniau. Taip, jis džiaugėsi, kad gali bendrauti su Mulungu net jam mirus, tačiau buvo gaila, kad jis negali nulaikyti daiktų.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Mulungu buvo labai patenkintas. Atvyko į pamoką kaip bet kuris mokinys - laiku ir netgi kabojo suole šalia Walguno. Tas berniukas vaiduokliui patiko. Buvo draugiškas ir, regis, visai nepaisė fakto, kad Mulungu nėra gyvas.
Bėda ta, kad juos vis dar atskyrė kalbos barjeras. Vaiduoklis visai nesuprato, ką kalba profesorius, ir tai gerokai liūdino. Bet draugas (juk Walgunas toks ir yra, ar ne?) negalėjo jam nieko išversti. Ką gi, turbūt teks pradėti jį mokyti savo gimtosios kalbos. Ta mintis buvo labai puiki, ir Mulungu plačiai išsišiepė. Walgunas jam kažką pasakė, tačiau pasigirdo pernelyg daug nežinomų žodžių, tad afrikietis tiesiog linktelėjo. Nežinojo, ar pasielgė teisingai, bet vylėsi, kad draugas nesupyks.
Išgirdęs dar vieną klausimą suprato, kad jis yra apie pamoką, tad sau įprastu “tylumu” atsakė:
- Labai įdomu!
Kažkokie padarėliai pradėjo lakstyti aplinkui, o tai vaiduokliui labai patiko. Jis pakilo iki lubų ir džiaugsmingai sušuko:
- Walgunai, skanaus!
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Į Walguno klausimą Mulungu atsakė tiesiog linktelėdamas. Dėl to grifas suabejojo ar draugas jį suprato. Visgi jis buvo afrikietis. Tuo labiau dar neturėjo tiek laiko, kad normaliai pramoktų anglų kalbą. O Walgunas visiškai nemokėjo Mulungu gimtosios kalbos. Tai labai liūdino antrakursį, nes dėl to jam būdavo daug sunkiau bendrauti su draugu. Walgunas norėjo, kad tarp jų to sunkumo nebūtų, tačiau suprato, kad tai atsitikti gali nebent po daugelio metų. O vaiduoklis buvo vienas iš keleto jo draugų. Šių vaikinas turėjo tikrai labai mažai ir nenorėjo, kad dėl skirtingų kalbų ji taip lengvai nutrūktų. Walgunas buvo tikras, kad dėl to šimtu procentų pradės mokytis Mulungu gimtosios kalbos. Žinojo, kad nebus lengva. Žinojo, kad tą daryti teks pačiam. Ir žinojo, kad bus sunku rasti net kokį vadovėlį. Tačiau geriausiai Walgunas žinojo vieną - jis tikrai labai pasistengs mokydamasis draugo kalbą, kad galėtų bent kiek laisviau su juo bendrauti. Kad galėtų abu pasikalbėti platesnėmis temomis.
- Ar tu supratai mano klausimą? - paklausė grifas, nes tik linktelėjimas buvo labai įtartinas dalykas. Paprastai Mulungu atsakydavo ir dar labai garsiai. Taip, tas garsas kartais erzindavo, tačiau dėl to berniukas nieko nesakydavo. Jų draugystė jam buvo daug svarbesnė. Tuo labiau jis labai greitai prie to priprato ir dabar neįsivaizdavo Mulungu be garsaus kalbėjimo.
  Vis dėlto dabar Walgunui reikėjo eiti atlikinėti praktiką, o ne jaudintis ar draugas suprato klausimą ar galvoti, kad reikės kaip nors išmokti jo kalbos. Ne, dabar grifas turėjo kitų darbų, kurie, tiesą sakant, atrodė labai sunkūs. Walguno nuomone net per sunkūs. Na, per sunkūs antrakursiams, tačiau tai vis tike nieko nekeitė, nes grifas būtent šiame kurse šiuo metu ir buvo. Kodėl apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos visada būna tokios sunkios ir dažniausiai pavojingos? Išvis Hogvartse ya du pamokų tipai: labai labai labai labai labai sunkios, kurių yra vos kelios ir pakankamai lengvos. Bent jau dažniausiai. Pagalvojo berniukas.
- Profesoriau, o kodėl praktika yra tokia sunki? Ją išvis įmanoma padaryti žemesnio kurso mokiniui? Ar nelabai? - įsidrąsinęs paklausė. Taip, Walgunas tikrai bijojo pikto atsako ir pasekmių, tačiau ši praktika jam tikrai atrodė pakankamai per sunki.
  Sunki ar ne ją vis tiek reikėjo atlikti, todėl grifas pavyzdingai ėmėsi darbo. Viesuliniai greitai dingo iš dėžės, todėl Walgunas staigiai išsitraukė lazdelę ir nutaikęs ją į vieną iš šių padarėlių pasakė:
- Riškotendo!
  Žinoma, visiškai nieko nenutiko. Walgunas nebuvo labai geras kerėtojas. Jam daug geriau sekėsi nuodai ir vaistai, tačiau jis vis tiek nusivylė savimi. Kažkur giliai savyje tikėjosi, kad jam pavyks iš pirmo karti ir nereikės apsikvailinti prieš vaiduoklį. Paaiškėjo, kad grifas labai stipriai klydo.
- Riškotendo, Riškotendo, Riškotendo, Riškotendo, - kelis kartus burtažodį kartojo Walgunas vis nusitaikęs į tą patį viesulinį. Kad ir kaip jam buvo sunku patikėti, tačiau nei vienas iš tų kartų nebuvo sėkmingas. Dabar antrakursis visiškai nusivylė savimi. Jis manė, kad per tiek daug bandymų tikrai bus bent vienas sėkmingas. Deja, paaiškėjo, kad Grifų Gūžtos atstovas klydo. Pernelyg smarkiai klydo. Kodėl nesugebu per tiek kartų sėkmingai panaudoti burtažodžio? Kas su manim negerai?! Kodėl aš toks netikęs?! Pagalvojo Walgunas nuliūdęs, bet kartu ir supykęs ant savęs. Ypač pradėjo pykti ant savęs pamatęs kelis jo amžiaus mokinius, kuriems pavyko iš pirmo karto.
- Riškotendo! - tvirtai ir garsiai per visą klasę pasakė grifas. Taip, jis nekalbėjo taip garsiai kaip tą darydavo Mulungu, tačiau buvo akivaizdu, kad girdėjo bent pusė klasės. Vos apie tai susimąstęs grifas iškart išraudo.
  Vis dėlto kerai pavyko. Walgunas suprato, kad būtent to tvirtumo ir pasitikėjimo savimi ir reikėjo, tačiau jis taip pat suprato, kad tą sau gali leisti retai. Dažniausiai jam nepavykdavo patikėti savimi.
  Prisiminęs, jog profesorius minėjo, kad nepagriebus virvių viesulinis greit pradės siausti Walgunas pradėjo jas gaudyti. Tiesa, virvės labai skraidžiojo į šalis nuo kitų viesulinių sukelto vėjo.
- Po galais! - neiškentęs sušuko grifas. Tiesa, tų poros žodžių neužteko išsilieti. Dabar grifas jau norėjo ką nors sugadinti ar sulaužyti, tačiau suprato, kad už tai gautų baisų atsaką. Suprato, kad dabar turi ramiai padaryti praktikos darbą. Būtent tai berniukas ir nusprendė daryti.
  Grifas kelis kartus ramiai įkvėpė išr iškvėpė, o paskui vėl pabandė sugauti virves. Kelis kartus ir vėl nepasisekė, nes klasėje siautė daug laisvų viesulinių, tačiau po kelių akimirkų visgi jam pavyko. Virvės jau buvo jo rankose, todėl Walgunas pirmą kartą šiandien patikėjo, kad sugebės atlikti praktiką. Ji tikrai atrodė labai sudėtinga, tačiau dabar Grifų Gūžtos atstovas patikėjo, kad ji visgi yra įmanoma.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Profesorius Senkleris PER DAUG ŠNEKA. Būtent dėl to Eion sėdėjo klasės gale ir su nepasitenkinimu spoksojo į tą žmogų. Niekaip nesuprato, kodėl ginantis nuo juodosios magijos reikia šitiek pliurpti. Kodėl jis tiesiog neparodo kerų? Koks skirtumas, kuo vertėsi šeima ar dar kas, kas sukūrė kažkokius padarus?
- Ar jie vertėsi augalininkyste, ar dar kokia nesąmone, kuo man tai padės apsiginti? - garsiai paklausė Eion nenuleisdamas akių nuo kvailo profesoriaus. - Jūs tiek šnekate, kad man nusibosta klausytis. Kaip aš turėčiau mokytis? O paskui liksiu kaltas, kad susikirtau per egzaminą!
Tai buvo taip absurdiška, kad norėjosi tiesiog atsistoti ir išeiti. Klastuolis pirmąją plano dalį įvykdė, bet tada pastebėjo tą labai jau mandagią Varno Nago mergiotę, su kuria vieną (ne)gražų vakarą turėjo garbės (tiksliau, nelaimės) pasišnekėti. Taigi išėjo ne iš klasės, o nužygiavo prie jos. Pakeliui pačiupo kažkieno vadovėlį ir kaukštelėjo mergiotei per galvą.
- Ak atsiprašau, aš netyčia, - saldžiu balseliu atsiprašė. - Gal malonėtumei man papasakoti, ką čia darome? Tokia varnėčka kaip tu tikrai išklausė visą profesoriaus monologą, tad gali man papasakoti suprantamai, ar ne?
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Varniukė atėjo į apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Šios pamokos varniukei buvo visai nieko. Ir profesorius patiko. Bėda tik ta, kad ji labai sėkmingai pritraukdavo visas nelaimes, kurios tik nuspręsdavo apsilankyti šioje pamokoje. Na, taip dar būdavo ir su magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka, tačiau su šia kur kas dažniau. Dabar Vega šventai tikėjo, kad prakeikta ne pati pamoka, o jos buvimas čia.
  Mergaitė klausėsi užduoties. Profesoriui baigus kalbėti negalėjo suprasti kelių jo žodžių. Jie vis kirbėjo galvoje, o netrukus į ją pradėjo lįsti žiaurios mintys. Kaip jie kontroliuoja tą jų populiaciją? Kaip išvis galima taip stipriai neturėti širdies, jog galėtum tą daryti? Pagalvojo varnų koledžo atstovė. Negalėdama atsikratyti tos minties trečiakursė paklausė profesoriaus:
- Atsiprašau, profesoriau Senkleri, o kaip ta jų populiacija kontroliuojama? Juos tiesiog nužudo? - vien apie tai pagalvojus varniukei jau darėsi bloga. Ji net skruzdėlyčių nežudydavo, todėl pagalvojus apie ką nors kitą iškart pasijusdavo blogai.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
- Riškotendo, - pasakė Erka ir mostelėjo lazdele, tačiau nieko nenutiko. Žinoma, ji tikrai norėjo pamėginti dar kartą. Visgi jautė pareigą atlikti užduotį.
- Riškotendo, - pasakė dar kartą ir pamatė, kad iš lazdelės išlėkė virvės, kurios surišo viesulinį. Jis nusiramino, todėl violetinpaukė galėjo lengviau atsikvėpti, nes jie visą laiką erzino. Džiaugėsi, kad bent vienu galvos skausmu mažiau. Tiesa, atsikvėpti ji galėjo ne ilgam - žinojo, kad jis nurimo tik trumpam.
  Erka staigiai griebė virvę. Laimei, pagavo. Violetinplaukė stipriai laikė vrivės galus ir viesulinis akimirksniu nurimo, todėl klastuolė nusišypsojo.
- Paskraidink mane, - pasakė ir pajuto, kad žemės po kojomis nebėra. Tai buvo toks geras jausmas, kad violetinplaukė tik dar plačiau išsišiepė. Taip, skrido neaukštai, tačiau ir tai ją tenkino.
  Mergina pajuto, jog jos rankos nuo virvės pradeda slysti, todėl pabandė įsikibti tvirčiau. Deja, nuo to veiksmo dar labiau nuslydo ir po akimirkos nukrito.
- Ai! - neiškentusi pasakė šeštakursė, nes labai skaudėjo, nors ir krito iš žemai.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Viviana Sofi Fleming

  • I kursas
  • *
  • 31
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Ir kaip gi užklydai į mano profilį, keliautojau?:)
Kaip visada, varniukė į pamoką atėjo su sąsiuviniu ir plunksna rankoje, bei lazdele apsiausto kišenėje. Galbūt apsigynimo nuo juodosios magijos pamokos nebuvo jos mėgiamiausios, tačiau vis vien buvo įdomu išmokti kažką naujo kiekvienos pamokos metu. O šios pamokos tema - Viesuliniai - tikrai buvo kažkas nauja, todėl ypač įdomu. Viviana stengėsi nepraleisti nei vieno profesoriaus žodžio ir įdėmiai užsirašinėjo tai, kas atrodė įdomiausia pačiai varniukei (iš dalies, ji taip pat norėjo turėti pakankamai medžiagos mokytis egzaminams.
Riškotendo - šios pamokos burtas, apie kurį ji girdėjo pirmą kartą. Bet ir apie jį užsirašė tiek, kiek pasakojo pats profesorius.
Tačiau visas džiaugimasis artėjančia praktine pamokos dalimi dingo itin greitai, vos varniukė pajuto, kaip su vadovėliu ji gauna į pakaušį. Ir kas gi kitas, jei ne Eion, viso to kaltininkas. Neiškentusi, ir nesusitramdžiusi, varniukė nusikeikė po nosimi, iš motinos išmoktu prancūzišku keiksmažodžiu. Tačiau į Eion atsisuko su šypsena.
- Labas ir tau, Eion. Oi, nieko tokio, visko pasitaiko. Na, man malonu, jog prašai pagalbos manęs dėl pamokos. Mokomės apie vėją keliančius padarus Viesulinius. Šiandien tramdysime dar nesubrendusius Viesulinius, naudodami burtažodį Riškotendo. Manau, tai pakankamai glaustas ir suprantamas paaiškinimas, ar ne, abruti? - maloniai kalbėjo violetinakė, visą laiką maloniai besišypsodama. O pačioje pabaigoje panaudotas prancūziškas žodelis, tikrai ne pats maloniausias. Iš dalies, ji jį pavadino idiotu, tačiau ne itin stipria forma. Labiau švelnia, nemalonaus žmogaus reikšmę turinčia forma. Na, o varniukė labai stipriai abejojo, jog Eion supranta prancūziškai. Todėl visada galinti jį apmulkinti, jog žodis reiškia kažką malonaus.
vivi

*

Neprisijungęs Mulungu Kinyonga

  • II kursas
  • *
  • 165
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Dabar Mulungu buvo visai patenkintas. Jis ne tik buvo pamokoje, bet dar ir susirado draugą. Jis, žinoma, vasarą išvažiuos, tačiau vaiduoklis turės stiprią motyvaciją per tą laiką geriau išmokti anglų kalbą, kad rudenį galėtų nudžiuginti draugą. Taip, būtent taip ir bus. Dabar Walgunas kažką pasakė, tačiau Mulungu suprato tik tiek, kad jis klausia kažko apie supratimą. Ar tai susiję su tuo, kad prieš tai tik linktelėjo, bet nieko nepasakė? O gal su pamokos užduotimi? Deja, mokiniai aplinkui jau buvo pradėję naudotis lazdelėmis ir gaudyti kažkokias virves. Mulungu tokių dalykų atlikti negalėjo. Taigi tiesiog suriko žodį, kurį prisiminė (nors jo reikšmės - ne):
- TAIP!
Netrukus ir Walgunas pradėjo kerėti ir bandyti padaryti kažką. Jis, ko gero, žinojo, ką daro, tačiau Mulungu taip ir liko nesupratęs praktikos, tad tiesiog skraidė aplink draugą ir bandė jį palaikyti. Norėjo pasakyti, kad jam puikiai sekasi, bet, deja, nerado tinkamų žodžių.
Turbūt pirmas forumo veikėjas, miręs du kartus.
Pirma mirtis
Antra mirtis

Rašantys paslapčių kambaryje: jeigu pageidaujate, galite naudoti kabančią negyvą Mulungu dvasią kaip NPC.

SKANAUS!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Išdėsčius visą praktiką prasidėjo eiliniai dalykai. Kažkas, tai yra tas pirmakursis, kuris labai mėgo skųstis nuo pirmos pamokos pradėjo aiškinti kaip dirbti. Bet Auris į jo žodžius įsiklausė. Tai, kad kažkam sudėtinga sukaupti dėmesį į didelį srautą informacijos atrodė suprantama ir Senkleris pradėjo svarstyti kaip reikėtų tokiems mokiniams pateikti viską glausčiau bet taip, kad nenukentėtų informacija. Jam pačiam atrodė, kad reikia žinoti kuo daugiau apie padarą, su kuriuo kovoji. Tai kaip tas berniukas pasielgė su mokine iš Varno Nago papiktino ir jis nusprendė neišleisti Eion iš akių.
- Walgunai, šie padarai nėra sudėtingai sutramdomi. Ir žemesnio kurso mokiniui kerai įveikiami. - Atsakė Juzefo sūnui ir kurį laiką stebėjo jo pastangas. Paskui klausimą uždavė Varno Nago mokinukė, kuri kartais mėgdavo klausinėti dar tada, kai dėstė transfigūraciją.
- Viesuliniai gyvena stebimose teritorijose. Jų apgyvendintos vietos užkerėtos kerais, kurie neleidžia jiems pasprukti. Nes jei jie laisvai išsiblaškytų kiltų baisių katastrofų. Na, tai panašu į tai, kas vyksta su psichais. Jie irgi prižiūrimi ir yra susitelkę vienoje vietoje. O jeigu viesulinių pasidaro per daug juos perkelia į skirtingus rezervatus supranti? Taip ir prižiūri jų populiaciją. Stengiasi, kad vienoje vietoje jų negyventų per daug. - O paskui ėmė ir susižeidė Erka. Nors grindis dengė kilimas ir buvo sėdmaišių. Auris tuojau pat atsirado šalia.
- Erka, ar labai skauda? Kur susižeidei? - Buvo matyti, kad kažką jai tikrai skauda. Auris sučiupo jos viesulinio virves ir įginė jį atgal į dėžę. Tada pritūpė prie merginos. Norėjo kuo greičiau ją išgydyti.

*

Neprisijungęs Eion Faolán Bláán Breathnach

  • V kursas
  • *
  • 715
  • Taškai: 42
  • Su kuo sutampi, tuo ir pats tampi.
Nuo Vivianos saldumo norėjosi vemti. Visi (ar bent jau Eion) žinojo, kad ji visai nėra mandagi, kad tik apsimeta. Kodėl - nežinojo niekas. Nors tai galėjo būti visai paprasta - tik taip gali įsiteikti visiems iš eilės profesoriams. Tokios varnėčkos daugiau nieko nesugeba. Tik dėl to ir mokosi geriausiais pažymiais.
- O tai ko man daugiau klausti? Tik tu esi tokia protinga ir sumani, kad man tai paaiškintum, - atsiliepė klastuolis sarkazmo kupinu tonu. Jeigu šita mergiotė nėra visiškai buka (nors kaip tik tokia ji ir yra), ji tikrai turėjo suprasti, kad jis čia atėjo ne gerų ketinimų vedinas. Bet tai buvo visai nesvarbu - jis tikrai neketino čia dirbti. Kaip jau išsiaiškinta, profesorius Senkleris per daug šneka, tad kam vargintis? Jis vis tiek tiesiog papliurps, ir pamoka pasibaigs.
- Riškotendo, riškotendo, - burbėjo Eion bet kaip mosuodamas lazdele. Natūralu, kad nieko neišėjo - nebuvo nei susikaupęs, nei nukreipęs lazdelę į kurį nors padarą, kurio pavadinimo neįsidėmėjo. O gal tiesiog nenorėjo girdėti, kaip tą pavadinimą ištarė Viviana. - Kaip matai, nieko nevyksta. Akivaizdu, kad prišnekėjai nesąmonių, kad tik aš susimaučiau. Jeigu profesorius Senkleris tai sužinos, gausi areštą, abruti.
Neįsivaizdavo, ką tas kreipinys reiškia, tačiau jeigu jau šita mergiotė jį pavartojo, geriau nieko gero nesitikėti. O tai reiškė, kad jis jai pačiai tiesiog nuostabiai tinka.
Visi mes norim būti įdomūs, svarbūs ir reikalingi, ar ne? Ypač tiems, kurie mums patiems yra įdomūs, svarbūs ir reikalingi. Ką daryti, jeigu taip nėra? Gana paprasta: išmok būti neįdomus, nesvarbus ir nereikalingas. Išmok dėl to nesijausti blogai. Išmokus gyvenimas pasidaro žymiai paprastesnis. Taip spėju, nes buvimas niekam neįdomiu, nesvarbiu ir nereikalingu padaru vis dar skaudina. Bet aš mokausi. Galbūt vieną dieną galėsiu žodžius patvirtinti ar paneigti.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Mulungu atsakė taip. Walgunas vis dar šiek tiek abejojo, kad drugas suprato klausimą, tačiau daugiau nieko nesakė. Vis dėlto šiek tiek liūdėjo, kad jiems su Mulungu buvo sunku bendrauti. Net jei  vaiduoklis ir atsakydavo jo atsakymas dažniausiai būdavo vienas žodis, todėl grifui vis kildavo abejonių ar jis suprato,  ar tiesiog nemokėjo tinkamų žodžių. Manė, kad jei vaiduoklis jo nesuprato tai sakė bet ką, o tas irgi nebuvo gerai.
  Walgunas džiaugėsi padaręs pirmąją praktikos dalį - sėkmingai panaudojęs kerus ir sugavęs virvę, tačiau laukė antroji, todėl berniukas nusprendė jos imtis nedelsiant. Tuo labiau bijojo, kad per ilgai čia stovint ir nieko nedarant gali netyčia paleisti virves, o tada viesulinis vėl bus laisvas kaip paukštis. Laisvas kaip laisvas paukštis. Patikslino mintyse, nes puikiai žinojo, kad būna ir nelaisvų paukščių. Tačiau viesulinis būtų kaip laisvas.
- Na, viesulini, skrisk, - pasakė jis ir viesulinis tikrai pakilo. Walgunas stipriai laikėsi už virvių, kad nenukristų. Tiesa, delnus kiek skaudėjo, tačiau tuo metu jam tas visiškai nebuvo svarbu. Berniukui buvo smagu skraidyti ir šiuo metu jam nieko daugiau ir netrūko.
  Kelias minutes paskraidęs Walgunas įsakė viesuliniui nuleisti jį ant žemės ir šis pakluso. Berniukas nugynė padarėlį į dėžę, o tada grįžo prie daugo.
- Aš praktiką jau baigiau, - nusišypsojo. - Žinau, kad tu jos atlikti negalėjai, tačiau nemanau, kad daug praradai. Smagiausia buvo skraidyti, o tu tą ir paprastai gali, - dar kartą nusišypojo antrakursis.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
  Erkai labai skaudėjo koją, nors ji ir krito iš žemai. To violetinplaukė paaiškinti negalėjo. Nos, tiesą sakant, tuo metu jai tas nebuvo galvoje.
  Greitai pasirodė Auris.
- Taip, labai. Koją. Šitą, - pralemeno ir parodė į koją, kurią skaudėjo. Tikėjosi, kad Auris galės jai padėti, nes visgi jautė, kad iki ligoninės sparno nueiti nesugebės.
  Klastuolė pabandė pajudėti. Norėjo atsistoti, tačiau abejojo ar pavyks, todėl pradžiai nusprendė tik pasiversti. Bet vien nuo to jai dar labiau suskaudo, todėl Klastūnyno atstovė suprato, kad bandyti atsistoti beprasmiška. Net jei jai pavyks tai pareikalaus per daug skausmo. Erkai beliko laukti.
- Ar gali ką nors padaryti? - paklausė. Esmė buvo ta, kad ji net nežinojo nuo ko jai skauda. Neįsivaizdavo ar susilaužė koją, ar ne, todėl negalėjo kliautis kaulų lūžių gydymo kerais. Nors savo pastangomis violetinių plaukų savininkė išvis negalėjo kliautis, nes suprato, kad dabar pati net lazdelės pakelti nesugebės. Laimei, čia pat buvo Auris. Erka žinojo, kad jis tikrai galės padėti. Visada padėdavo.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1715
Nors jaunutis viesulinis gebėjo iškelti tikrai neaukštai Erka vis tiek gerokai susižeidė koją. Bandė muistytis. Gal norėdama atsistoti, o gal šiaip pasitaisyti padėtį į patogesnę.
- Ramiai. Nejudėk dabar. - Tarė. Buvusi kontrabandininko praeitis dabar visai pagelbėjo. Juk buvo išmokytas gydyti lūžius ir panašius dalykus. Nes jo sename užsiėmime pasitaikydavo ir kovų su kitais burtininkais. Ir kitokių nutikimų, per kuriuos buvo labai paprasta susižaloti.
- Dabar tikrai gali paskaudėti. Bet man reikia apžiūrėti koją. - Kalbėjo iškart imdamasis darbo.
- Vasarą, kai pagaliau ateis atostogos važiuosim į Italiją. Pakeliausim truputį po šalį. - Pasakojo tyčia, kad ji labiau susikauptų į jo žodžius, o ne į skausmą. Atrodė, kad lūžio nebuvo. Greičiausiai krisdama kažkaip blogai pakreipė koją ir smarkiai susitrenkė.
- Accio šalčių. - Paliepė ir iš spintelės atlėkė buteliukas su tepalu. Tepaliukas smarkiai dvelkė mėtomis. Jį vaikinas ėmė tepti ant sužeistos kojos.
- Turėtų atlėgti ir vieta maloniai atvėsti. - Pasakė.
- Episkey. - Pridėjo. Tepalas ir šie kerai turėjo sutvarkyti viską.
- Pabandyk pajudinti koją. Jei neskauda, tada bandyk lėtai atsistoti. Pasakyk ar tada neskaudės. Jei viskas gerai į ligoninę galėsi neiti.