[Roma Keit]

Taro kortos

  Buvo pavasaris. Visos gėlė jau pražydusios, o orai pakankamai įšilę, kad kviestų į lauką. Tačiau šią pamoką profesorė darė klasėje. Vien todėl, nes nereikėjo eiti į lauką dėl šio būrimo. Tuo labiau tą daryti ant žemės nebūtų labai patogu.
  Klasėje viskas atrodė įprastai. Tik smilkalai pasikeitę - dabar viskas kvepėjo vanile. taip pat ant kiekvieno stalo buvo padėta po kelias taro kortų dėžutes.
  Greitai nuskambėjo varpas, skelbiantis pamokos pradžią, o kartu su juo pasipylė mokiniai.
- Sveiki susirinkę. Šiandien kalbėsime apie taro kortas. Teorijos nebus, nes aš nesu tokia kūrybinga, kad sugebėčiau šia tema sugalvoti klausimą, - pasakė ir nusijuokė. - Pasiskirstykite poromis. Ant stalų jau yra taro kortų dėžutės. Jums tereikia draugui jomis išburti ateitį. Pasirinkite klausimą ir naudodamiesi vadovėlio 168 - 173 puslapiais išburkite ateitį. Patį būrimą ir reikšmes rasite vadovėlyje. Jei bus kokių klausimų ar nerasite reikšmės, nors taip ir neturėtų būti kreipkitės į mane. Na, rodos, pasakiau viską. Galite pradėti. Sėkmės, - viską išdėstė profesorė stebėdama mokinius. Matė kelis rašančius, tačiau matė ir tų, kurie vietoje klausymosi tik kalbėjo, todėl ištarė norėdama juos sudrausminti:
- O tie, kurie kalbėsis ir nesiklausys kai aš kalbu rašys begalinius rašinėlius. Pasirūpinsiu, kad jie greitai suprastų ką reikia daryti pamokoje, - piktai pasakė profesorė.
  Tamsiaplaukė stebėjo mokinius. Žinojo, kad pamokose būna daug išdaigininkų. Taip, būdavo lengviau kai jie nusitaikydavo į Romą, nes ji galėdavo juos sustabdyti iškart. Tuo labiau nukentėdavo tik ji. Tačiau jei jie pradėdavo žaloti kitus mokinius jau nebūdavo taip smagu. Žinojo, kad tada gali gauti nusiskundimų iš jų tėvų. Net jei ji nekalta. O to profesorė nenorėjo, todėl buvo pasiruošusi pastebėti viską.

[Pasiskirstote po du ir buriate taro kortomis. Taro kortų reikšmės - https://taros.lt/kategorija/burtai-kortomis/kortu-reiksmes/taro-kortos/ Atlikti praktikos darbo nebūtina. Vis dėlto pamoka nėra tik taškų kalimui. Galite ir krėsti išdaigas, tačiau jei reikės mano post'o parašykite. Bent trys praktikos post'ai. Pamoka iki 25d.]

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Ant stalo kabineto gale gulėjo čiaupas. Ilgą laiką planavęs paleisti jį profesorei Keit į galvą, Eion po arešto žiemą apsigalvojo. Tai nebuvo įprastinis areštas, ir berniukas nutarė, kad reikia daiktą tiesiog atiduoti profesorei. Ir padaryti tą gražiai, o ne taikantis į galvą.
Bėda ta, kad tai padaryti buvo baisu ir gėda. Gali būti, kad profesorė pakeitė nuomonę, tačiau ar išvydusi čiaupą, kurį jis jau seniai turėjo sutaisyti, nenutars, kad Eion ir vėl tapo tuo bjauriai besielgiančiu mokiniu? Paprasčiausia būtų parnešti tą daiktą į tualetą, iš kurio čiaupas ir iškeliavo. Vis dėlto norėjo atsiprašyti profesorės, o tai būtų kiek neįprastas, tačiau galbūt tinkamas metodas. Dabar berniukas stengėsi klausytis, ką ji šneka, tačiau susiskirstyti poromis ir dirbti su kažkuo nė neketino. Taip, prie šitos profesorės jis stengėsi elgtis geriau nei įprastai, tačiau tai nereiškė, kad norėjo turėti reikalų su kitais mokiniais.
Galiausiai nieko nepasakęs atsistojo. Iš šono galėjo atrodyti, kad ketina ieškoti porininko, su kuriuo galėtų dirbti, tačiau akys žvelgė tik į profesorę. Reikėjo sukaupti visą drąsą ir pagaliau atsikratyti prakeikto čiaupo. Paėmė jį ir visiškai neužtikrintai nužygiavo mokytojos link. Nuleidęs akis į žemę ištiesė jai čiaupą ir neryžtingai sumurmėjo:
- Aš taip jo ir nesutaisiau...

[Mulungu Kinyonga]

Mirusiajam ateities būrimas turbūt nebuvo itin naudingas, tačiau Mulungu labai mėgo šito dalyko profesorę, todėl nuo pat to karto, kai apsilankė pamokoje, nepraleido nė vienos. Tiesa, dažniausiai stengdavosi nieko nesakyti, o tik klausytis. Taip vylėsi kiek patobulinti anglų kalbos žinias, be to, niekas negalės sakyti, kad jis per garsiai ar per daug šneka (galiausiai pavyko suprasti, kad žodis "tyliau" yra ne vardas, o prašymas kalbėti ne taip garsiai, nors vaiduoklis neabejojo šnekantis visiškai natūraliu garsumu).
Dabar buvo pavasaris, o tai reiškė, kad artėja vasara. Tada visi vaikai ir profesoriai išsivažinės po namus, o Hogvartse liks tik jis ir kiti vaiduokliai. Tai kiek liūdino - iki šiol dar nepavyko susirasti gerų draugų, kurie galbūt parašytų laišką. Kita vertus, jis to laiško nė nesugebėtų perskaityti.
Mulungu kabėjo palubėje, tiesiai profesorei virš galvos. Tai, ką ji šnekėjo, atrodė visai įdomu (kiek afrikietis pajėgė tai suprasti). Reikės dirbti poromis, tad Mulungu pradėjo akimis ieškoti kokio nors mokinio, kuris nebijotų ir norėtų dirbti su vaiduokliu. Žinoma, tai nebuvo tas šviesiaplaukis pikčiurna, kuris per kažkurią pamoką reiškė nepasitenkinimu, kad netoliese yra negyvas žmogus.
- ĮDOMU! - staiga suriko Mulungu, kai profesorė baigė šnekėti. Nežinia, ar kas nors buvo iki šiol pastebėjęs, kad klasėje yra vaiduoklis, tačiau labai nuoširdžiai norėjo mokytis.

[Roma Keit]

  Pamoka prasidėjo ramiai. Kol kas išdaigininkų neatsirado, o tai labai nudžiugino profesorę. Šiandien ji neturėjo jokio noro su niekuo ginčytis. Žinoma, dabar tam buvo tinkamesnė pamoka nei pavyzdžiui apie teleskoriją, nes su kortomis niekas negalėjo niekam pakenkti. Ar bent jau taip tikėjosi profesorė.
  Greitai ji pamatė prieinantį Eion. Nežinojo ko laukti, tačiau buvo tikra, kad jis tikrai neiškrės išdaigos. Po to arešto žiemą tarp jų viskas pasikeitė. Tamsiaplaukė net matė, kad jis stengėsi klausytis.
  Pamačiusi čiaupą ir išgirdusi jo žodžius moteris kiek sutriko. Nesitikėjo sulaukti čiaupo. Bent jau ne tokiu pavidalu. Taip, prieš keletą mėnesių profesorė nebūtų nustebusi jei gautų iš jo į galvą, bet dabar viskas buvo kitaip. Tačiau gavusi jį taip vis tiek gražiai nustebo.
- Viskas gerai. Ačiū, - nusišypsojo ir paėmė čiaupą. Nežinojo ką su juo darys. Gal sutaisys, o gal pasiliks. Nebuvo tikra, kad bus lengva jį palikti, tačiau profesorė žinojo, kad tualetui to čiaupo reikia.
- Sutaisysiu. Jei norėsi galėsim po pamokos nueiti kartu ir išmokysiu tą padaryti, - dar pridėjo. Taip, ji puikiai suprato, kad jis žino burtažodį ir čia nėra ko mokytis, tačiau vis tiek pasiūlė. Nenorėjo dabar jo atstumti. Žinant tai, kad per tuos kelis mėnesius viskas labai pasikeitė.
  Vos po kelių akimirkų ji išgirdo "įdomu". Tai sutrikdė profesorę, nes ji buvo tikra, kad balsas sklido iš aukštai. Rodos, kažkas tą pasakė visai virš jos galvos.
  Profesorė pakėlė galvą ir išvydo Mulungu. Vaiduoklį, kuris pamokas lankė net geriau nei kai kurie gyvieji. Jis ėjo į kiekvieną ateities būrimo pamoką ir tai labai džiugino Romą. Profesorė nesitikėjo jo čia pamatyti, todėl kiek išsigando, tačiau susivokusi kas čia nusišypsojo.
- Vieną kartą tu mane taip nuvarysi į kapus, - nusijuokė moteris.

[Adrijas Volkeris]

Adris jau žinojo kad neturi talento pranašauti. Bet vis tiek dėjo kažkokias viltis į save. Taro kortos. O čia gal ir nieko. Gal kažką išgausiu. Džiugiai pamanė. Reikėjo tik surasti su kuo dirbti.
Nuotaiką šiuo metu gadino tik tai, kad kabinete kaip visada dvelkė smilkalais. Ir kurių galų? Negaliu jų pakęsti. Siuto. Tie kvapai blaškė jį.
Kol kas nesiskubino ieškoti porininko. Tik atsidarė dėžutę ir pradėjo vartyti bei apžiūrinėti kortas. Gražios. Vien žiūrėti į jas įdomu ir gražu. Mąstė. Bent kad išmokčiau jas skaityti, gal galėčiau nusimatyti kažkokius ateities įvykius.
Kam konkrečiai taip reikia žinoti savo ateitį dar nenusprendė. Dėl Aurio ir Juzefo sprendimų dėl jo? Bet jau metai bėga pabaigon, o jie nieko nedaro. Gal ir paliks jį ramybėje. Gal taip manęs bijo kvailiai, kad niekada nieko ir nedarys. O ką jie gali? Mane jau kai kas pažįsta mokykloje. Jei dingčiau gal atsirastų bent pora žmonių, kurie manęs pasigestų. Tokia mintis apie tokį mažą kiekį jo pasigedusių žmonių nuliūdino. Išvis apie ką aš čia... Tie du tiesiog pasidalino informacija apie mane. Tegul. Gali sau manęs nekęsti kiek patinka. Baigsiu mokyklą ir tie du žmonės išvis nieko nebereikš. Nusiraminęs pagaliau nusprendė pasižvalgyti su kuo dirbti per šią pamoką.
Pastebėjo suole sėdinčią Nelanną. Nebesimatė jie po tos nelemtos žiobarotyros. Tą kartą jis pasirodė tikriausiai labai niūrus. Juk tik sėdėjo, raukėsi ir mikliai skirstė drabužius nesiveldamas į pokalbį. Bet dabar buvo visai kitaip nusiteikęs. Taigi atsistojo ir priėjo prie jos stalo.
- Labas. Gal nori padirbėti kartu?

[Nelanna Light]

Pilyje vėl pavasaris. Būtų smagu laiką leisti lauke, mėgautis vėl sužaliavusia gamta ir šiltu oru, bet dienas teko leisti pilyje ir eiti į pamokas. Nelanna nebuvo iš tų, kurie tik ir taikosi, kaip išsmukti iš pamokų ar apsimesti, kad susirgo. Bet po ilgos ir šaltos žiemos ji vis pamąstydavo, kaip ištaikyti dar vieną galimybę išeiti į lauką ir kuo ilgiau ten pabūti.
Ateities būrimo klasėje mergaitė ant suolo jau rado keletą kaladžių kortų. Įdomu, dar nesame tokio būrimo mokęsi, svarstė mergaitė. Šiais metais jiems teko burti iš įvairių, kartais net pačių keisčiausių daiktų, kaip teleskopai, tad sugrįžti prie laiko patikrintų būdų kaip krištolo rutulys, kortos ar arbatžolės visada buvo smagu.
- O, labas! - pasisveikino su priėjusiu Adriju. - Žinoma, sėskis šalia. Nori pirmas išmaišyti kortas ir išburti man ateitį? Vėliau apsikeistume.

[Adrijas Volkeris]

Jai sutikus dirbti kartu Adris  įsitaisė ant kėdės.
- Gerai. Galiu pradėti. Nors visai nesugebu pranašauti. O kaip tau? Ar yra pavykę išsiburti kažką, kas išsipildė? - Plepėjo atsiversdamas reikiamą knygos puslapį.
- Susigalvok klausimą, gali jo nesakyti garsiai. Bet kai maišysiu kortas, o tu trauksi vieną iš jų galvok apie tą sugalvotą klausimą. Tada kai ištrauksi kortą žiūrėsim reikšmė bus teigiama ar ne. - Kalbėjo skaitydamas puslapį. O tada pradėjo maišyti kortas. Suskirstė jas į tris krūveles.
- Perdėk jas kaip tau patinka. Kortos turi įgauti tavo energetikos. Tada jau trauk kokią nors vieną ir aš pabandysiu suprasti ką ji reiškia. - Va puikus būdas žmogui be pranašo dovanos. Kažkiek galima remtis instrukcijomis ir daugmaž interpretuoti ką gi jos galėtų reikšti. Apgalvojo šios pamokos užduotį.

[Eion Faolán Bláán Breathnach]

Nepaisant to, kad Eion ir profesorė Keit tarsi išsiaiškino santykius, dabar vis tiek buvo baisu. Šiaip ar taip, jis tikrąja to žodžio prasme pavogė mokyklos čiaupą. Kad ketino paleisti jį profesorei į galvą, niekam nebūtina žinoti, tačiau mokyklos turto nusavinimas yra pakankamas nusikaltimas. Už tai jį gali ir išmesti. Jeigu tik profesorė Keit sugalvos pranešti direktorei.
Laimei, ji reagavo draugiškai. Eion pradėjo tikėti, kad ši profesorė yra geras žmogus. Žinoma, silpnumo akimirką paatviravo per daug, bet ji nieko nepadarys. Nežinia, ar iš tiesų rūpinasi eiliniu mokiniu, tačiau nėra bloga. O ir areštus skyrė ne šiaip sau.
- Norėčiau, ačiū, - pratarė. Buvo visai smagu turėti žmogų, su kuriuo galėjo šnekėti mandagiai ir netgi draugiškai. Deja, netrukus visas mandagumas baigėsi - kažkas virš galvos užstaugė taip, kad, atrodė, tuoj apkurs.
- Kas čia?! - persigandęs paklausė Eion, bet netrukus pamatė tą kvailą vaiduoklį, kuris nemokėjo nieko daugiau, tik erzinančiai rėkti. - Tau reikėtų išmokti tyliau šnekėti, - rėžė jis. Nenorėjo kristi profesorės akyse, tad skubiai nuo jos pasitraukė. Grįžo į savo vietą ir parėmė galvą. Dirbti nė neketino - nors profesorė buvo gera, jos dėstomo dalyko tiesiog negalėjo pakęsti.

[Mulungu Kinyonga]

Jeigu vaiduoklių dantys galėtų spindėti, taip dabar ir būtų. Šypsena buvo tokia plati, kad platesnė turbūt nebegalėjo būti. Mulungu labai patiko ši profesorė ir jos pamokos, nors pastarųjų nelabai tesuprato. Tiesa, buvo šiek tiek liūdna tai, kad kol kas nė vienas mokinys nepriėjo prie jo ir nepasiūlė dirbti kartu. Žinoma, pakilti į orą jie negalėjo, tačiau niekas nė nekreipė dėmesio, kad klasėje yra draugiškas vaiduoklis.
Bent jau profesorė nusijuokė, tad šypsena dar labiau paplatėjo, nors ir atrodė, kad taip negali būti.
- TAIP! - nė kiek netyliau atsakė Mulungu, nors žodžių nesuprato. Deja, tuo metu į jį atkreipė dėmesį ne kas kitas, o tas piktas šviesiaplaukis. Jis irgi pavartojo nelemtą žodį "tyliau". Mulungu nusiminė. Nebenorėjo daugiau nieko sakyti, tad tik nusileido ant žemės ir pakibo šalia profesorės. Liūdnai žiūrėjo į ją ir bandė tuo žvilgsniu pasakyti, kad kitaip šnekėti jis tiesiog nemoka. Tik jo turbūt niekas nesupras - čia tau ne Afrika, kur visi vieni kitus supranta iš pusės žodžio ar vienintelio žvilgsnio.

[Roma Keit]

- Iškart po pamokos nueisime, - nusišypsojo profesorė. Tikėjosi, kad tame tualete nenutiks kas nors panašaus kaip praėjusį kartą. Vis dėlto ji nemanė, kad gali taip nutikti. Per tą areštą tarp jų viskas pasikeitė ir profesorė tikėjosi, kad ilgam.
  Eion irgi išsigando ir paklausė kas tai. Profesorė jau norėjo jam atsakyti, tačiau išgirdo garsų taip, todėl vėl nusijuokė. Buvo tikra, kad po dar kelių tokių kartų tikrai gali gauti infarktą. Gąsdino ne tik tai, kad jis kabojo virš jos, tačiau ir jo balso garsas. Žinoma, tamsiaplaukė per tiek laiko jau prie to priprato, tačiau kai jis prabildavo netikėtai per jos kūną vis tiek perbėgdavo šiurpuliukas.
  Deja, ilgai juoktis negalėjo, nes po akimirkos Eion suprato, kad tai vaiduoklio darbas ir pradėjo piktintis.
- Eion, nusiramink, - švelniai pasakė profesorė. - Jei nori galiu tau kitą pamoką parūpinti žiobariškus ausų kištukus. Suprantu, kad tai tave nervina, tačiau pasistenk nekreipti dėmesio. Geriau eik atlikti pamokos darbo. Jei neturi su kuo gali ateitį išburti man. Klausimą taip pat gali sugalvoti pats, - tyliai pasakė, kad vaiduoklis neišgirstų. Buvo pripratusi, kad per pamokas visi mokiniai vieni kitais nepatenkinti, tačiau Roma negalėjo vieno išvaryti dėl kitų mokinų, todėl jai beliko pabandyti juos nuraminti.
  Vaiduoklis priskrido prie profesorės ir liūdnai žiūrėjo į ją. Moteris iškart suprato dėl ko jis liūdnas.
- Mulungu, suprantu, kad kai kurie nepatenkinti, jog esi įpratęs kalbėti garsiai. Dėl manęs gali kalbėti kaip nori. Niekada nebus taip, kad visi bus patenkinti. Kai kurie mokiniai dėl malonumo su kitais elgiasi bjauriai. Gal tiesiog tai pamiršk ir skrisk susirasti poros. Manau, šioje klasėje yra kalnas mokinių, kurie mielai norėtų išburti tau ateitį, - pasakė moteris. Šiuos žodžius irgi ištarė tyliai ir švelniai. Dėl švelnumo viskas buvo suprantama, žinoma. O tyliai todėl, kad kiti negirdėtų. Žinojo, kad jei jos pokalbius su mokiniais girdėtų visi kiti įsipliekstų dar daugiau ginčų, o tų dalykų profesorei tikrai netrūko.

[Nelanna Light]

Adrijui sėdantis šalia jos, Nelanna vertė knygą norėdama apžiūrėti galimas kortų reikšmes. Norėjo pamatyti, ko gali tikėtis būrimo metu. Skyriuje apie Taro kortas ji rado margaspalvius paveikslėlius, o šalia jų - aprašymus. Kai kurie atrodė keisti ir mergaitei nebuvo aišku, ką iš tiesų jos gali reikšti, kokią tiksliai ateitį jos nusakytų.
- Man ateities būrimas niekada nesisekė, - atsakė Adrijui. - Galiu atlikti viską taip, kaip sako profesorė, bet gautas rezultatas nuolat būna klaidingas.
Adrijui paprašius perkelti krūveles, kaip ji nori, varniukė sukeitė vietomis vidurinę su dešinėje esančia krūvele, o trečiąją tik palietė, bet jos vietos nepakeitė. Tuomet iš vidurinės krūvelės ištraukė kortą, o ją traukdama mintyse galvojo apie atostogas, ar per jas pavyks kažkur išvykti ir pamatyti kažką naujo.
- Nesu tikra, ar ši korta įgavo pakankamai mano energetikos, bet įdomu, ką ji reiškia, - pasakė Nelanna ir pastūmė kortą į Adrijaus suolo pusę.

[Dori Mendel]

Ateities būrimo pamoka nebuvo ta, kuri Dori žavėtų. Nors pirmame ir antrame kurse ji net prijautė šiam dalykui. Tačiau su laiku susidomėjimas blėso, kol galiausiai dingo visai. Giliai širdyje Mendel žinojo, kad, jeigu norėtų, atgaivintų šią gyslelę. Bet ji nenorėjo.
Būdavo ir taip, jog septintakursė pabėgdavo iš šios pamokos. Tačiau to per dažnai, žinoma, ji daryti negalėjo. Praeitą pamoką neatėjo, todėl šiandien būtinai privalėjo pasirodyti.
Ir dabar ji sau sėdėjo su Sofi, jos plepėjosi. Profesorė davė pastabą visiems plepantiems, tad tamsiaplaukė nutilo. Pamokos tema, kiek klastuolė nugirdo, atrodė pakankamai įdomi. Tad galbūt reikėtų nusiteikti darbui?
Dori paėmė kortas iš dėžutės ir pradėjo jas maišyti.
- Nagi, sugalvok klausimą, užduok jį man, o tada aš išdėliosiu užverstas kortas ir tu galėsi pasirinkti vieną, - šyptelėjo ruošdamasi kortų dėliojomui.

[Sakura Levins]

Sakura sėdėjo ateities būrimo pamokoje. Tema ją išties sužavėjo. Mintyse pradėjo formuluotis klausimai apie vaikinus, nes Sakura jautėsi keistai. Niekada nebūtų pagalvojusi, kad ją trauks neįpareigojantys santykiai. O dar besimokant mokykloje. Ir su vyresniais vyrais.
Tačiau ko nors apie tai paklausti ji galėtų nebent Nelannos. Deja, geriausia draugė šiandien dirbo su Adrijumi. Todėl teks galvoti kokį kitą klausimą. Tačiau su kuo dirbti? Dori, matė Sakura, jau maišė kortas sėdėdama su kita klastuole.
Besidairydama po klasę baltapūkė pamatė, kad Alanas neturi porininko. Todėl priėjo prie vaikino ir tarė:
- Ateities būrimas kartais būna visai įdomi pamoka. Nagi, išburk man. Hmm. Ar mano šuo Deitas manęs pasiilgo? - nerūpestingai paklausė.

[Sofi Barbierato]

   Ir vėl Sofi buvo pamokoje. Ateities būrimo. Ji net negalėjo patikėti, kad ji joje yra. O kam? Kam reikėjo joje būti? Tam, kad išburtum, kad tau ryt spirs barsukas? To Sofi nereikėjo. Čia mergina sėdėjo tik todėl, nes šalia jos sėdėjo Dori. Jos šiek tiek plepėjo iki profesorės sudraudimo. Sofi buvo keista tiesiog kalbėti. Apie nieką. Ta prasme, kaip su tikra drauge, nes Sofi tokią tūrėjo tik vaikystėje.
   Išgirdusi pamokos temą ir Dori žodžius ši pradėjo mąstyti apie klausimą. Ji nenorėjo galvoti asmeniško, tai yra tikrai svarbaus klausimo. Na, juk jeigu apie tai išgirstų Dori ir kiti, nebūtų labai smagu. Taigi ji sugalvojo labai paprastą klausimą.
 - Gerai. Mano klausimas toks: ar mano veikla po mokyklos baigimo bus susijusi su Hogvartsu?- ji nusijuokė, žinojo, kad atsakymas aiškiai bus NE,- Kaip keista užduoti klausimą lyg būčiau pas kokią tikrą būrėją.- Ji laukė kol Dori pradės maišyti ir dėlioti kortas. Šiaip, Sofi nenorėjo ir šio klausimo sakyti garsiai, bet pasakė. Ji nemanė, kad bus kažkas blogo. Klastuolei blogiausiu atveju bus gėda dėl atsakymo.

[Dori Mendel]

Dori buvo smalsu, kokį klausimą užduos Sofi. Mendel nustebimui, draugė paklausė, ar jos veikla po mokyklos baigimo bus susijusi su Hogvartsu.
- Negi svarstai apie profesoriavimą? - nusijuokė.
Bendrakoledžė jai neatrodė ta, kuri norėtų būti tarp gausybės mokinių ir juos mokyti. Tačiau kas ten žino?
Dori vis dar maišė kortas. Darė tai vedina nuojautos, rankos tarsi pačios dirbo, o galva buvo visiškai neapkrauta. Septintakursė apie nieką tuo metu negalvojo.
Galiausiai mergina baigė maišyti kortas ir štai, jos jau gulėjo apverstos ant stalo. Kaip kokia tikra būrėja Dori skvarbiu žvilgsniu pažiūrėjo į Sofi.
- Sužinokim tavo ateitį, - neva paslaptingu balsu tarė.
Mostelėjo į kortas ir laukė, kol draugė išsirinks vieną.