[Matthew Turner]

Kai užmerki akis ir apsimeti, kad aplinkui nieko nevyksta, pasaulis staiga pasidaro žymiai gražesnis. Pritz reiškė nepasitenkinimą, kažkokie pirmakursiai spygavo, dar kažkam vėl kažkas neįtiko... Tačiau Matthew Turner apsimetė, kad viskas vyksta ne šiltnamyje. Bet kur kitur, tik ne ten, kur šiuo metu tenka kentėti pamoką. Ir taip apsimetant pamoka buvo ne tokia jau ir bloga. Čia buvo Light ir Levins, kurios norėjo mokytis. Profesorius pastebėjo ir kažkokį pirmakursį švilpį, kuris stengėsi sėti sėklas. Net ir tas pats Senkleris nebuvo toks blogas, tik amžinai prisidirbdavo. Taigi...
Ir tada į jį pataikė kažkas sunkaus. Nereikėjo daug proto (t.y. jo pakako ir Matthew Turner), kad suprastum: tai vazonas.
- PRITZ! - labiau iš įpročio užstaugė herbologas ir atmerkė akis. Nemaloniai arti savęs pamatė ne tą prakeiktą švilpę, o Erką - mokinę, kuri jį nuoširdžiai bandė išmesti iš kantrybės.
- Taigi... eee... - kokia ten jos pavardė? Mendel? Ne, čia ne šita. Ak, taip. - Forrm. Nešdinkis iš pamokos ir daugiau nesirodyk man akyse. Atimu iš Klastūnyno dvidešimt taškų. Jeigu dar pamatysiu tave herbologijos pamokoje, parašysiu tėvams.
Turner nutilo ir nusisuko. Tada pamatė aplink save bent keletą vorų. Tai jau buvo virš visko.
- Ir iš kur čia tie vorai? - pernelyg garsiai paklausė Matthew ir nesusilaikęs lygiai taip pat garsiai nusikeikė.

[Vega Dellal]

  Vega atėjo į herbologijos pamoką. Augalus ji pakankamai mėgo. Šie jai patiko, tačiau su jais dirbti - nelabai. Mergaitei šiaip patiko visi gyvieji organizmai, tačiau su jais dažniausiai prisidirbdavo. Ji prisidirbti sugebėdavo net su augalais, todėl į šią pamoką atėjo kiek sunerimusi. Nenorėjo jokiam augalui pakenkti, o tą sugebėdavo net nenorėdama. Tiesa, ji niekada to nenorėdavo.
  Pamokas vėl vedė profesorius Turner. Tai ir džiugino, ir gąsdino. Jis nebuvo labai blogas. Varniukei jis patiko. Tačiau ji dėl to ir stipriai bijojo. Būtent per jo pamokas būdavo daug konfliktų, nelaimių. Žodžiu, ši pamoka nebuvo labai saugi dirbti.
  Greitai Vega tuo ir įsitikino. Daugiausiai kiti mokiniai kibdavo prie profesoriaus. Šviesiaplaukei visada jo būdavo gaila, bet ji pasistengė į tai nekreipti dėmesio. Nenorėjo kištis. Žinojo, kad tai jai geruoju nesibaigtų.
  Nusprendusi į tai nekreipti dėmesio varniukė pradėjo dirbti. Bent jau stengėsi pradėti. Tiesa, pradžia nebuvo labai produktyvi - Vega tik susirado visus daiktus. Nors ir tai jau gerai, tiesa? Mintyse paklausė visų pasaulio dievų, tačiau, žinoma, nei vieno iš jų atsakymo nesulaukė.

[Danas de Breinas]

  Danas atėjo į herbologijos pamoką. Atėjo čia laimingas. Jam patiko augalai. Norėjo pasinerti į tą nuostabų, nuotykių bei žinių kupiną augalų pasaulį. Švilpis tikėjosi, kad šiandien jam čia pavyks tą padaryti.
  Išgirdęs, kad reikės sėti kažkokius augalus Danas ir apsidžiaugė, ir nuliūdo. Apsidžiaugė todėl, nes tą jis buvo daręs šimtus kartų ir tai jam buvo vieni juokai. Bet nuliūdo dėl tos pačios priežasties. Jis tą buvo daręs daug kartų ir tai jam nebebuvo įdomu ar sunku. Ne, tai buvo vieni juokai.
  Jis nieko nelaukęs pradėjo. Susirado visus daiktus, kurių jam tam reikėjo. Na, ilgai ieškoti neteko - viskas buvo gražiai sudėta. Būtent dėl šios priežasties penktakursis jau po poros minučių galėjo pradėti sėti tuos augalus. Tiesa, tą norėjo padaryti kuo greičiau, nes jam buvo įdomu kokie gi čia augalai išaugs. Žinoma, vaikinas suprato, kad pasėjimas penkiomis minutėmis anksčiau ar vėliau nepadės. Na, bet į tai dėmesio nekreipė. Taip, kreipti dėmesio į daug ką vaikinas nemėgo.

[Vega Dellal]

   Vega pradėjo krauti žemę į vazoną. Sodinti augalus jai patiko. Taip, tai buvo lengva, kartais nuobodu, bet bent viena sodinimo dalis mergaitei visada labai patikdavo. Atrodytų, kad tai toks paprastas dalykas, bet ji džiaugdavosi kai reikėdavo persodinėti augalus ir mielai tą padarydavo.
  Ji iškasė duobutę ir įdėjo sėklą. Paskui užkasė, palaistė. Pasėjusi vieną iš sėklų varniukė padėjo šypsotis. Jai tai buvo smagus užsiėmimas.
  Apsidairiusi klasėje pamatė, kad šurmulys nenurimo - keli vaikai kabinėjosi prie profesoriaus, keli... Šoko?! Tai varniukę nustebino. Na, jie nešoko, o tik leido muziką, tačiau trečiakursė puikiai spėjo nustebti bei sutrikti. Kažkas netgi padegė pirmakursio darbo vietą! Varniukė stebėjo kaip jis pradėjo šauktis pagalbos. Galėtų pats kerais užgesinti ir viskas. Piktai pagalvojo, tačiau tada persigando - ji savęs tokios nepažinojo. Ji niekada taip negalvodavo, o tas ją labai išgąsdino. Negi čia ne aš?! Pagalvojo išsigandusi bei sumišusi.

[Erka Forrm]

  Vazonas nukeliavo iki savo tikslo. Tai buvo pernelyg gera žinia, todėl Erka pradėjo plačiai plačiai šypsotis.
- O, profesoriau, norite išmesti mokinius iš šiltnamio? Negi nemanote, kad už tai jus atleis? Ak, taip. Ir taip vos čia išsilaikote. Tad net ir manęs neišmesdamas ilgai čia neišbūsite. Na, o aš... Gal mesiu dar vieną vazoną, o tada išeisiu, gerai? - paklausė, bet nesivargino sulaukti atsakymo. Vis tiek tas prakeiktas herbologas nieko gero nepasakys. Daug geriau pasiklaiuti savo smegenimis, kurios buvo daug protingesnės už to herbologo. O Erkos smegenys sakė, kad tuoj pat reikia mesti dar vieną vazoną. Ji, žinoma, nesiruošė prieštarauti savo smegenims.
  Nieko nelaukusi klastuolė paėmė dar vieną žemių pilną vazoną ir nunešusi prie profesoriaus sviedė vazoną į jį. Jis vis dar buvo suknistai sunkus, tačiau violetinplaukė jau buvo įvaldžiusi vieną nuostabią vazono metimo techniką, todėl tą padaryti buvo kur kas lengviau.

[Vega Dellal]

  Vega pradėjo virpėti. Ji tokios savęs nepažinojo. Neįsivaizdavo kas jai atsitiko. Taip, tai buvo keista, tačiau jai rūpėjo ne tai. Jai tik rūpėjo, kad daugiau taip neatsitiktų. Ji nenorėjo būti tokia. Rodos, tos mintys buvo ne jos. Atrodė, kad kažkas jos viduje ją valdė, tačiau varniukė puikiai suprato, kad tai pernelyg nerealu. Tačiau tikrai atrodė, kad ta mintis ne jos ir tai ją stipriai išgąsdino. Na, bet kokiu taveju dabar reikėjo užbaigti praktikos darbą, todėl mergaitė nusprendė po pamokos nueiti į biblioteką ir ten paieškti ko nors apie tai. Tai jai atrodė svarbu, nes mintį ji išties jautė kažkaip kitaip. Atrodė, kad tą pasakė balsas galvoje, tačiau tikrai svetimas. Tikrai ne jos.
  Šviesiaplaukė greitai pasodino likusias sėklas, jas palaistė. Ir praktika buvo baigta. Tai ją nudžiugino. Taip, jei viskas būtų kaip paprastai ji būtų nuliūdusi, kad praktiką jau baigė, tačiau dabar viskas buvo kitaip. Ji jaudinosi, bijojo. Ir puikiai suprato, kad su tokiomis mintimis ji negali gerai susikoncentruoti į pamokos darbą. Dėl to dabar trečiakursė džiaugėsi, kad praktika buvo lengva.

[Matthew Turner]

Regis, niekam nerūpėjo faktas, kad profesorius paėmė ir garsiai nusikeikė per visą šiltnamį. Gal tai buvo gerai - dar daugiau skundų ir pasitenkinimo jis visai nenorėjo klausytis. Užteko Pritz, Mendel ir Forrm egzistavimo šitame pasaulyje. O pastaroji dar ir nešdintis nesutiko. Tai tiesiog siaubingai vargino, ir Matthew susiraukė. Mėtyk tu ką nori, tik pagaliau dink man iš akių mintyse palinkėjo Turner, tačiau nieko nebesakė. Žinojo, kad dabar jos nebeišvarys. Bet kitose praktinėse užduotyse tegul nė nesvajoja rodytis. Bent jau ne šitame projekte. Vis tiek nieko nenuveikė, tad paprasčiausiai nėra daugiau ko jai čia daryti.
Spėjo staigiai pasilenkti, tad vazonas tik brūkštelėjo per plaukus ir nukritęs sudužo. Žinoma, teks kviesti Aurį ar kurį kitą kolegą, kad čia viską sutvarkytų. Arba pagaliau pradėti pačiam mokytis kerėti. Būtent taip ir pasakė tuometinė kolegė prieš daugelį metų, ar ne? Ką gi, reikės taip ir padaryti. Bet dar ne dabar - šita pamoka pernelyg išvargino.
Pagaliau nuskambėjo išganingasis varpas.
- Nešdinkitės, - nesusilaikęs balsu, bet, laimei, tyliai pratarė Turner ir apsižvalgęs priėjo prie Nelannos ir Sakuros. - Jeigu kada norėsite patyrinėti sudėtingesnius augalus, kurie neįeina į mokyklinę programą, tiesiog praneškite, galėsime tai ir padaryti. Ne visi šiltnamiai jums prieinami.
Šiais žodžiais vylėsi parodyti mokinėms, kad su tais, kurie stengiasi, jis gali būti draugiškas ir malonus. Taip ir buvo, ar ne?
Tik negalvok apie… buvo bepradedąs mintį, bet pats save nutraukė ir galiausiai paliko sujauktą šiltnamį.