[Vega Dellal]

  Vega atėjo į pirmąją astronomijos pamoką. Jai patiko naktinis dangus. Mergaitė mėgdavo žiūrėti į neaprėpiamas jo galybes, paveiktas begalės žvaigždių. Jis varniukei visada atrodė toks didingas, toks paslaptingas. Rodos, jis nenorėjo atskleisti nei vienos savo paslapties. Jis norėjo viską pasilikti sau. Būtent todėl mergaitė šiandien ir atėjo į astronomiją. Ji norėjo pralaužti tą visatos širmą ir pamatyti viską jos viduje.
  Atėjusi šviesiaplaukė pamatė naują profesorę, o tas tuo pačiu ir džiugino, ir liūdino. Dažniausiai mergaitė nenorėdavo naujų profesorių, nes likimas susiklostydavo taip, kad išeidavo tie, kurie nenorėjo nuskriausti mokinių, o tie, kurie norėdavo tą padaryti likdavo amžinai. Bet dabar ji džiaugėsi, nes naujoji profesorė pasirodė esanti labai jauna. Rodos, ji vos baigė mokslus, o tai reiškė, kad ji neturėtų taip nekęsti mokinių. Dažniausiai jų nekęsdavo tie senesni profesoriai. Tie, kurie mokėsi anais laikais. Žinoma, būdavo ir išimčių.
  Išklausiusi užduotį mergaitė nusprendė pradėti, nes norėjo kuo greičiau pradėti stebėti žvaigždes. Ši pamokos dalis visada būdavo jos mėgstamiausia. Žinoma, ji mėgdavo ir apie jas sužinoti. Ji ir pradėjo - nuėjo pasiimti lapelio nuo profesorės stalo. Tik grįžusi į jį pažvelgė. Jame buvo parašyta:

Arghniola

Koks sunkus pavadinimas. Įdomu kur ji. Na, tuoj sužinosiu. Pagalvojo mergaitė bei nusišypsojo, o tada nuėjo ieškoti žvaigždės koordinačių. Greitai jas rado. Laimei, greitai rado ir žvaigždę danguje. Ši spindėjo labiau nei dauguma kitų žvaigždių, tačiau nebuvo pati ryškiausia. Ją dengė menka rausvų dulkių siena. Vegai ji buvo labai graži.

[Nelanna Light]

Planeta "Melsvoji akita" buvo paminėta paslaptingų ir atšiaurių planetų skyriuje. Perskaičiusi jį visą, Nelanna sužinojo, kad pavadinimą planetai sumąstė ją atradęs astronautas Džeikobas Atkinsonas. Pasirodo, kad ilgiau pabuvus toje planetoje, apima haliucinacijos. Kadangi astronautas Atkinsonas turi šunį akitą, tai jam pradėjo vaidentis jo paties gyvūnas, lakstantis aplink. Ir ne vienas, o visa begalė. Haliucinacijos išnyksta atėjus vakarui, kai planetą apgaubia melsvas rūkas.
Kokia keista planeta! Įdomu, kas man vaidentųsi, jei ten papulčiau..., galvojo Nelanna. Iš kuprinės išsitraukusi pergamentą ir plunksną, varniukė parašė keletą pastraipų apie jai tekusią planetą ir jos atradimo istoriją. Tuomet susipakavo teleskopą, nunešė pergamentą profesorei ir laukė pamokos pabaigos.

[Vega Dellal]

  Dar kiek laiko paspoksojusi į be galo gražią žvaigždę Vega nusprendė pradėti ieškoti kokio mito ar legendos apie ją. Ji neįsivaizdavo kur galėtų ją rasti. Vienintelė mintis buvo vadovėlis, todėl mergaitė jį pradėjo vartyti. Ji nežinojo kaip surasti žvaigždę, o tiksliau kažką apie ją tarp daugybės puslapių. Laimei, po kiek laiko prisiminė, kad pradžioje dažnai būna užrašyta kokiame puslapyje koks skyrius. Taip buvo ir su šiuo vadovėliu. Pasinaudodama ta informacija Vega greitai rado reikiamą puslapį, o jame legendą. Pamirkiusi plunksną į juodą rašalą varniukė pradėjo ją perrašinėti. Greitai pergamente jau puikavosi štai kas:

                                                         Arghniola
Seniai, seniai viename mažame kaimelyje gyveno žynys. Niekas nežinojo iš kur jis viso to išmoko, bet jis buvo beveik stebukladarys. Jis gydė žmones, gyvulius, padėdavo ištikus bėdai. Tame kaimelyje gyveno žiobarai ir vienas burtininkas. Tas žynys ir buvo tas vienintelis burtininkas visame krašte. Žiobarai to nežinojo, žinoma. Vieną dieną keli godūs žmonės sumanė sužinoti kaip jis tą daro ir jį nuvertę verslą perimti sau, o už tai imti nemažus pinigus. Sklido gandai, kad žynys naudojasi stebuklinga žvaigžde, kurią laiko stiklainėlyje. Taip, jis magijos pagalba žvaigždę ten tikrai sukūrė, tačiau tai tebuvo nieko vertas daiktas. Juo žynys prisidengdavo, kad niekas neįtartų, jog jis buvo burtininkas. Jie sudaužė stiklainėlį, tačiau burtininko sukurta žvaigždė pakilo aukštai į dangų. Ją žmonės arghniola pavadino, nes toks buvo žynio slapyvardis, o tuos godžius žmones išvijo iš kaimo.
Vega Dellal
III kursas
Varno Nagas

Viską parašisui varniukė nunešė pergamentą ant profesorės stalo, o paskui pradėjo laukti pamokos pabaigos, nes norėjo kuo greičiau išskubėti į kiemą ir ten ką nors nuveikti.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodė greitai ir susikaupusi skrebeno pergamente. Pamokos buvo likę ne daug, nes labai ilgai ieškojo istorijos apie savo žvaigždę. Ir, kai iki skambučio liko visai nedaug mergaitė atsitiesė nuo to, ką taip karštligiškai rašė. Pergamente buvo štai kas parašyta.

Sakoma, kad Šviesioji Didžiuoklė tikrai ne veltui tokį pavadinimą gavusi. Kadaise vienuos rūmuos gyvenusi princesė. Graži, šviesiaplaukė. Ir kai atėjo jai laikas tekėti princesė pareiškė, kad tekės tik už to, kuris padovanos jai žvaigždę. Tikrą, švytinčią žvaigždę. Daug jaunikių, garsių burtininkų žuvo bandydami jai tą žvaigždę kaip nors atgabenti. Tai papiktino dievus ir vieną rytą pasklido žinia, kad gražioji princesė pradingo. O nuo to laiko danguje sušvito žvaigždė. Skaisti ir ryški. Ir švies ji dar ilgai, spindės, kol sudegs vieną dieną. Dėl savo puikybės.

Gruodė lengviau atsiduso, kad spėjo pabaigti darbą. Ji tikrai mėgo astronomiją ir būtų nusiminusi, jei nebūtų baigusi laiku.

[Katerina Petrova]

   Pamoka ėjo į pabaigą. Jau buvo labai vėlu. Lauke pradėjo snyguriuoti. Kaip gražu. Su šypsena veide pagalvojo Katerina. Profesorė stebėjo kaip mokiniai užbaiginėjo savo darbus ir vienas po kito nešė juos ant jos stalo. Mokytoja buvo patenkinta pamoka, nežiūrint į tai, kad buvo šokių tokių nesklandumu vienu metu. Didžiavosi mokiniais kurie tikrai stengėsi atlikti užduotį. Katerina pastebėjusi mokinius užmetė akį į laikrodį. Iki pamokos buvo likusios kelios minutės. Tad profesorė grakščiu žingsniu nužingsniavo prie savo stalo ir nuo jo pasiėmė paauksuota varpelį. Ji juo skambino pamokos pradžioje pranešdama pamokos pradžią, o dabar ji juo paskambino pranešdama pamokos pabaigą. Kai mokiniai nutilo profesorė pradėjo kalbėti:
   -Pamoka atėjo į pabaigą. Puikiai visi padirbėjote. Labai jumis didžiuojuosi. Esate nuostabūs, - su plačia šypsena kalbėjo Katerina.
   -Kadangi tikiu, kad esate labai pavargę galite viską palikti. Aš pati susitvarkysiu. Dėl to nesijaudinkite. Tai pat noriu paminėti, kad kitai pamokai pasiimkite tik vadovėlį. Teleskopo neprireiks. Na ką, galite eiti. Ačiū už pamoką.
   Profesorė stebėjo kaip visi išėjo iš jos pamokos. Kai galiausiai išėjo paskutinis mokinys Katerina pradėjo tvarkytis klasėje. Knygas kuriomis naudojosi mokiniai sudėjo atgal į lentynas. Kėdes pristūmė prie stalų. Tai pat sutvarkė teleskopų spintą. Kai galiausiai apsitvarkė klasėje, profesorė susirinko mokinių darbus ir išėjo iš klasės.