[Katerina Petrova]

Pamokos tema: Žvaigždės

   Žvarbų žiemos vakarą Katerina su teleskopu ir astronomijos vadovėliu rankose keliavo į pirmąją savo pamoką. Tik ne kaip mokinė, o kaip profesorė. Nakties dangus buvo tiesiog nuostabus tam ką ji buvo suplanavusi. Žvaigždės kaip žiburėliai mirguliavo tamsiame, paslaptingame danguje nušviesdamos tylią naktį. Koks grožis. Pagalvojo Katerina.
   Lipant girgždančiais, apdulkėjusiais laiptais Katerina išgirdo viršuje skardžiais balsais kalbančius mokinius. Neversdama jų laukti profesorė greitesniu žingsniuku užlipo į astronomijos bokšto viršų ir grakščių žingsniu nužingsniavo į klasės priekį. Mokiniai jau sėdėjo suoluose ir šnekučiavosi su draugais. Katerina priėjusi prie savo stalo pasidėjo auksini teleskopą ir astronomijos vadovėlį. Profesorė nužvelgė klasę ir paauksuotu varpeliu paskambino pranešdama pamokos pradžią. Klasei nutilus prabilo:
      -   Sveiki, aš Katerina Petrova, šiais metais jus mokysiu astronomijos mokslo. Tikiuosi mano pamokos jums bus įdomios ir niekas per jas neužsnūs. Bet jei ir atsiras vienas kitas kuris užsinorės pamiegoti, nieko tokio, aš greitai moku miegus išsklaidyti, - tai pasakiusi Katerina nusijuokė ir dar kart nužvelgė žvakių šviesos apšviestą klasę.
      -   Taigi, kadangi žinau puikiai kaip mokiniams nepatinka teorija, pirmąją pamoką nusprendžiau pradėti nuo nesunkios praktikos. Prižadu, bus tikrai labai lengva ir paprasta. Šiai pamokai jums prireiks teleskopo. Kaip matau daugelis jį turi, o kas neturi gali pasiimti iš klasės gale esančios spintos. Tik prašyčiau nesulaužyti. Teleskopais tikriausiai visi mokate naudotis, o jei ne išmokysiu. Tai visai nesunku, - baigus kalbėti Katerina nuo savo stalo pasiėmė užrašus, keletą minučių patylėjo ir tada pažvelgus į klasę tarė:
      -   Na, manau gana man kalbėti ir laikas jums padirbėti. Matote ant mano stalo esančią skrybėlę ? Po vieną ateisite ir iš šitos skrybėlės išsitrauksit žvaigždės pavadinimą. Jūsų užduotis yra surasti tą žvaigždę danguje. Bet norint ją rasti, jums reikia susižinoti jos koordinatę. Bet tai dar ne viskas. Dar jums reiks surasti apie tą žvaigždę informaciją. Gal tai bus kokia nors legenda, o gal istorija ar mitas. Ties tuo manau viskas aišku. Jei ne, su malonumu jums padėsiu. Viską turite atlikti per pamoką. Galite naudotis viskuo. Vadovėliu, knygomis esančiomis klasėje. Gale pamokos visus jūsų darbus noriu matyti ant savo stalo. Na manau galite jau pradėti. Sėkmės, - pasakius mokiniams užduotį Katerina stebėjo kaip vienas po kito mokiniai eina išsitraukti žvaigždės pavadinimo. Kai visi galiausiai pradėjo darbuotis Katerina atsisėdo prie savo stalo ir pradėjo galvoti ką veiks kitą pamoką. Gal reiks teorijos paiimti kitą pamoką ? Pagalvojo profesorė.

Žvaigždės pavadinimą bei visa kita sugalvokite patys, palieku jūsų vaizduotei. Vertinsiu kūrybiškumą, originalumą. Reikia bent dviejų postų. Pirmame kaip išsitraukiate žvaigždės pavadinimą, surandate jos kordinatę ir teleskopo pagalbą randate danguje, o antrame kaip surandate istoriją, mitą ar legendą ir darbą pateikiate man. Jei kyla kokių klausimų drąsiai rašykite man į IH asmenines žinutes. Sėkmės.
Pamoka iki: 2022/12/09 vakaro.

[Erka Forrm]

  Erka atėjo į pirmąją astronomijos pamoką. Ji nemėgo astronomijos. Tiesą sakant, pamokų nemėgo absoliučiai visų, tačiau į kai kurias vis dėlto eidavo. Kažkodėl taip nutiko ir su šia pamoka. Tiesa, kodėl Erka atsakyti negalėjo.
  Atėjusi ji žinojo, kad praktikos tikrai nedarys. Tai tikrai nebuvo veikla, kuri būtų smagi ar naudinga. Ne. Tai buvo grynas laiko gaišimas, kuriuo versdavo užsiimti profesoriai. Taip jau yra, buvo ir bus. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė bei atsiduso.
  Nusprendusi nedaryti praktikos klastuolė nusprendė bent kiek panervinti profesorę. Žinojo, kad tai neturėtų būti sunku, nes matė, kad profesorė buvo labai jauna bei nepatyrusi.
- Profesore, o jūs dėstote astronimiją todėl, nes nemokate kerėti ir tai buvo vienintelis dalykas, kuriam nereikėjo magijos? Jei tai tiesa jau geriau būtumėte ėjusi dėstyti herbologijos. Ją jau buvo dėstęs profesorius, kuris neturėjo daug patirties su lazdele rankose, - tarė bei nusijuokė. Tačiau vien pasišaipymo Erkai neužteko. Ji norėjo ko nors daugiau. Laimei, greitai klastuolė prisiminė "mylimiausią" savo bendrakoledžę - Elliw. Bei jos mėgstamiausią veiklas - mėtyti teleskopus į kitus bei jais daužyti kitų galvas. Savo teleskopo Erka nesivargino atsinešti, todėl pasiėmė vieną iš buvusių klasėje, o tada jį paleido profesorės link.

[Gruodė Rimeikaitė]

Gruodės vasara buvo smagi. Ir ji pirmą kartą gyvenime netroško atostogų pabaigos. Jos ir Alano tėvai puikiausiai sutarė. Jie ėmė stovyklauti kartu. Tiesa, Alano ten nebūdavo. Arba beveik nebūdavo. Bet jos rasdavo ką veikti ir su seserimi. Be to žiūrėti į tas keistas Alano tėvo ir jos tėčio varžytuves kas geriau. Magija ar žiobariški išradimai būdavo smagu. Ji tiek prisijuokė iš visokių keistybių, kurias matė darant savo tėvą ir Rolandą.
Ir šiaip buvo smagu. Vėl aplankyti senelius. Net paruošti vasarai užduotus namų darbus vos sugebėjo. bet kažkaip atrado tam laiko.
Dabar atėjo į vieną mėgstamiausių savo pamokų. Patiko jai ir užduotis. Žvaigždes Gruodė mylėjo. Pirmas dalykas, kuris jai sukėlė įspūdį šioje mokykloje buvo didžiosios salės lubos. Kai pirmą kartą jas išvydo, pamatė daugybę žvaigždžių švytinčių nakties danguje. Prisiminė, kad kai tai pastebėjo net nerimas buvo trumpam pradingęs. Aišku tik iki to laiko, kai buvo pakviesta priekin, kai visi ją matė dedantis kepurę. O štai dabar ji jau ketvirtame kurse.
Mergina atsikėlė nuo kėdės. Kažkada pereiti per klasę ir paimti lapelį su žvaigždės pavadinimu būtų toks iššūkis. O dabar nuėjo ramiai. Paėmė jį. Ir sugrįžo į savo vietą.

[Katerina Petrova]

   Katerina patogiai sėdėjo savo minkštoje kėdėje ir mąstė ką veiks kitą pamoką. Bet prisiminus, kad vis dėlto yra profesorė ir negali klasės palikti be priežiūros atsistojo nuo stalo ir pažvelgė į besidarbuojančius mokinius. Tik staiga jai už akies užkliuvo mergina violetiniais plaukais ir ryškiomis žaliomis akimis. Ji sėdėjo ir nė neketino dirbti. Profesorė priėjo prie jos ir paklausė:
      -   Sveika, tu neketini pradėti dirbti ? Aš tikiuosi tu supranti, kad šitas darbas bus vertinamas ? – Katerina paklausus Erkos žiūrėjo į ją ir laukė atsakymo, bet neiškentus apsisuko ir nuėjo link savo stalo. Bet tada išgirdo už nugaros balsą. Atsisukus pamatė merginą violetiniais plaukais. Erka žiūrėjo į profesorę giliu, įsmeigtu žvilgsniu, o tada uždavė klausimus, kurie nebuvo labai pagarbūs. Katerina nebeiškentusi prakalbo:
      -   Kaip drįsti šitaip elgtis ? Neatlieki klasės darbo, nepagarbiai elgiesi. Taip aš esu dar jauna, nepatyrusi profesorė, bet tai nereiškia, kad su manimi gali elgtis taip nepagarbiai, nepamiršk ir to, kad aš už tave esu vyresnė. Jei manai, kad leisiu tau čia sėdėti ir nieko neveikti tai tu klysti. Jeigu nenori prisidirbti siūlyčiau dabar pat stotis ir pradėt klasės darbą,- Katerina tikėdamasi, kad Erka pradės dirbti apsisuko ir pradėjo eiti link savo stalo ir tik staiga išgirdo stiprų garsą. Prieš jos akis ant žemės gulėjo teleskopas. Jis parskrido iš klasės galo. Profesorė apsisuko ir sušaukė:
      -   Erka! Galėjai mane sužeisti. Ką sau galvojai daranti ? Gana. Neatlieki klasės darbo, elgiesi nepagarbiai ir dar mėtaisi daiktais. Skiriu tau areštą. Rytoj po pamokų lauksiu tavęs savo kabinete. O dabar spręsti tau. Gali išeiti iš pamokos, arba be jokių nesąmonių likti ir atlikti klasės darbą.
   Profesorė apsisuko, pakėlė nuo žemės teleskopą ir nuėjo prie savo stalo. Atsisėdo į minkštą kėdę ir atsiduso. Negaliu patikėti, pirmą mano gyvenime pamoka ir aš jau pakėliau balsą ir skyriau areštą. Sėdėdama pagalvojo profesorė. Kateriną šis barnis labai išvargino.

[Erka Forrm]

  Erka išgirdo balsą visai šalia savęs. Atsisukusi pamatė, kad priėjo ne kas kitas, o naujoji profesorė. Jos klausimas kiek nustebino klastuolę, nes profesoriai dažniausiai norėdavo, kad mokiniai elgtųsi gražiai, o ar jie dirbs profesoriams jau būdavo nusispjaut, tačiau akivaizdu, kad ši profesorė tokia nebuvo.
- Sveika. Ne, neketinu. Žinoma, vyresnė. Kiek? Meteliais ar dviem? Nieko čia nėra. Mes beveik vienmetės, - tarė bei nusišypsojo.
  Žinoma, atsakas į žodžius buvo, kuris, tiesą sakant, Klastūnyno atstovės pernelyg nenustebino. Ji buvo prie to pripratusi. Beveik visi profesoriai sakydavo tą patį, todėl tie žodžiai jau nieko nebereiškė. Ak, kad kuris nors profesorius sugalvotų ką nors naujo! Būtų nuostabu! Deja, tačiau tam jie neturi pakankamai smegenų. Pagalvojo violetinplaukė.
  Teleskopas, kuris neseniai buvo paleistas Erkos puikiai lėkė į taikinį. Deja, ji nepaskaičiavo laiko ir teleskopas nuskriejo dar profesorei einant, todėl jis nukrito priešais ją. Tiesa, garsas buvo neblogas.
- Uoj, gaila, kad nepataikiau, - tarė bei išsiviepė. - Bla, bla, bla. Na, gerai. Padarysiu atmestinai darbą ir išeisiu, - tarė ir labai greitai susirado žvaigždę ir legendą, tačiau jos neperrašė, o tik išplėšė tą lapą. - Bet tikiuosi, kad tada tau bus blogiau nei dabar. Patikėk aš tikrai ką nors sugalvosiu. Ir suteiksiu tau gyvenimo laimę. Išeisiu, - tarė ir patraukė durų link. Pasiekusi jas staigiai atidarė, o išėjusi garsiai užtrenkė.

[Sakura Levins]

Sakura sėdėjo klasės viduryje. Su uniforma nebuvo patogu, tačiau galbūt patogiau nei su marškinėliais ar džinsais. Tik kad labai jau šilta. Mergina nebenorėjo išsiskirti iš kitų mokinių. Todėl nusprendė ne tik per atostogas, bet ir mokykloje atrodyti taip, kaip visi. Tad jos kojos buvo įspraustos ir į batus.
Naujoji profesorė varnanagei pasirodė rimta ir maloni. Būtent tokie profesoriai septyniolikmetei labiausiai ir patiko. Anksčiau ji visai nesureikšmindavo, kas dirba mokykloje ir visus profesorius gerbė vienodai. Dabar jau Sakurai atrodė kitaip. Juk vis dėlto čia, Hogvartse, dirbo įvairūs žmonės. Ir tai, kad jie profesoriai, nebūtinai reiškia, jog geri žmonės.
Šviesiaplaukė išklausė pamokos užduoties ir jau norėjo stotis bei eiti išsitraukti lapelį, tačiau ramybę klasėje nutraukė Erka - Dori draugė ir Aurio Senklerio globotinė. Dėl pastarojo Erkos vaidmens septintakursė taip pat stebėjosi. Veikiausiai Auris Senkleris bus visiškai kitoks, nei strazdanė buvo susidariusi apie jį įspūdį. Apie tai, kad profesorius globoja mokinę, Sakurai prasitarė Dori.
Taigi, Erka, kaip jau jai buvo įprasta, elgėsi įžūliai ir nedrausmingai. Ji ne tik, kad leido sau įžeidinėti profesorę, bet ir metė į ją teleskopą. Sakura, pamačiusi šį vaizdą, atsiduso. Vėliau klastuolė paliko klasę ir tai nudžiugino varnanagę. Tikiuosi, dabar bus ramiau.
Dabar jau baltapūkė nuėjo prie profesorės stalo ir iš skrybėlės išsitraukusi lapelį grįžo į savo darbo vietą bei perskaitė žvaigždės pavadinimą. Tai buvo auksadulkė.

[Nelanna Light]

Dangus buvo žvaigždėtas, kaip tik toks, kokio reikia astronomijos pamokai. Nelanna mielai leisdavo vakarus stebėdama dangų, skaičiuodama žvaigždes ir bandydama atrasti mėgiamus žvaigždynus. Skirtingais metų laikais matėsi vis kitokie žvaigždynai, tad ne visada pavykdavo pamatyti tas žvaigždes, kurios jai buvo mielos. Nelannai labai patiko liūto ir pegaso žvaigždynai, bet pirmąjį buvo galima pamatyti balandžio mėnesį, o sparnuotą arklį - rugpjūtį. Na, bet Nelanna nenusiminė, kad pamokos metu jų nematys, nes suprato, kad žemė sukasi aplink savo ašį, o žvaigždės lieka toje pačioje vietoje. Ir tiesiog neįmanoma visada matyti tą patį. Taip pat ji žinojo, kad iš skirtingų pasaulio vietų tuo pat metu matosi vis kita dangaus vieta ir du žmonės, iš skirtingų pasaulio vietų žvelgiantys į dangų, matys kitas žvaigždes ir kitokį mėnulį.
Varniukė jau buvo pasiruošusi eiti prie profesorės stalo ir pasiimti lapelį su žvaigždės pavadinimu, kai Erka, mokinė iš Klastūnyno koledžo, sukėlė sceną ir nepagarbiai bendravo su profesore. O galiausiai netgi metė į ją teleskopą! Nelanną tai šokiravo. Ji nesuprato, kaip galima negerbti vyresnių žmonių, kas kad vos keliais metais vyresnių už save. Ir ypač profesorių! Jeigu tik ką baigęs mokyklą žmogus jau tapo profesoriumi, vadinasi buvo priežastis, kodėl jį reikėjo priimti į šią poziciją. Vadinasi, žmogus to nusipelnė. Nelanna niekada nesupras tokio elgesio priežasčių. Ją tėvai ne taip auklėjo...

[Danas de Breinas]

  Danas atėjo į pirmąją astronomijos pamoką. Astronomija jį domino. Jis namuose vis stebėdavo dangų ir labai norėdavo kuo daugiau apie ją išmokti, todėl eidavo į kiekvieną astronomijos pamoką ir jose atdižiai klausydavosi profesorių. Namuose jis tiesiog atsiguldavo kieme ant žolės arba ant namo stogo ir be jokio teleskopo tyrinėdavo mėnulį, žvaigždes. Tai jam būdavo tarsi terapiją. Jis šią pamoką mėgdavo ir todėl, nes ji jam suteikdavo prisiminimus apie namus, kurių per mokslo metus jis pasiilgdavo.
  Profeosorė buvo nauja ir Danui atrodė, kad jauna, tačiau taip pat atrodė patyrusi bei tikrai profesionali astronomė. Profesorė jam patiko. Būtent dėl šios priežasties vaikinas norėjo kuo geriau padaryti užduotį. Matėsi, kad ši profesorė greičiausiai nežinojo, kad Hogvartso burtų ir kerėjimo mokyklos mokiniai labai greitai viską sugadindavo. Būtent dėl tos priežasties berniukas norėjo, kad bent kuo ji galėtų pasidžiaugti. Tuo labiau jis jau pamatė mokinę, kuri pradėjo kelti dramą.
  Nusprendęs į tai nekreipti dėmesio Danas pasiėmė popieriuką nuo mokytojos stalo, o grįžęs į savo vietą jį perskaitė. Ten buvo parašyta:

Lazduorklė

Koks įdomus pavadinimas. Įdomu kur ji. Pagalvojo Danas ir pradėjo ieškoti žvaigždės koordinačių. Laimei, greitai jas susirado, o po to susirado ją ir danguje. Kurį laiką žvelgė į ją pro teleskopą, o paskui nusprendė pradėti ieškoti apie ją legendos ar mito.

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas atėjo į pirmąją astronomijos pamoką. Astronomija ne itin domino berniuką, tačiau į šią pamoką jis vis tiek ėjo. Walgunas ėjo į beveik visas pamokas iš eilės. Taip, kartais kai kuriose nepasirodydavo, tačiau tai tikrai nebuvo dauguma pamokų. Dažniausiai grifas mėgo į jas eiti, nes žinojo, kad pamokose įgytos žinios jam gali pagelbėti gyvenime. Jei ne dabar tai ateityje, todėl stengdavosi eiti į apskritai visas pamokas. Žinoma, kai kurios jam atrodė svarbesnės už kitas, o į kai kurias tiesiog jautė pareigą eiti.
  Išklausęs praktikos užduotį grifiukas nusprendė susirasti kokį kompanioną, nes nenorėjo visą laiką tiesiog sėdėti vienas bei atlikinėti užduotį. Apsidairęs jis pamatė savo pusseserę Sakurą. Jis nuėjo pasiimti lapelio nuo profesorės stalo, o paskui patraukė jos link.
- Labas, kaip sekasi? Kokia žvaigždę išsitraukei? - paklausė berniukas jos. Jis tik neseniai sužinojo, kad Sakura yra jo pusseserė, tačiau su ja bendravo ir iki tol.
  Walgunas pažiūrėjo į rankoje laikomą lapelį. Giordiža. Perskaitė mintyse, o tada susirado žvaigždės koordinates ir pradėjo ieškoti jos danguje. Tiesa, kol kas ne kaip sekėsi.

[Danas de Breinas]

  Danas pradėjo vartyti vadovėlį tikėdmasis, kad kokį mitą ar legendą ras jame, nes neturėjo noro ieškoti dar kokių nors veikalų, nes tada reikėtų ir kokią knygą susirasti, ir joje legendą. Kiek pavartęs vadovėlį rado puslapį apie žvaigždę, kurią išsitraukė. Berniukas greitai perrašė vieną iš legendų, kurios buvo pateiktos vadovėlyje. Jų buvo ir daugiau, tačiau ši švilpiui atrodė įdomiausia, todėl jis būtent ją ir pasirinko. Greitai ant pergamento puikvosi štai kas:

Senoliai mena istoriją apie Lazduorklės atsiradimą. Sakoma, kad vienas šernas vaikščiojo po šias apylinkes jau daug metų ir nedavė gyventojams ramybės. Vieną vėlų vakarą kaimelio gyventojai nusprendė jį pamokyti, nes jiems jis jau buvo įgrisęs. Jie pasiėmė šakių, bet pagalių, kuriuos uždegė ir taip pasišvietė kelią. Ilgai gyventojai ieškojo šerno, bet po kiek laiko jį vis dėlto rado. Jie jau norėjo jį nudurti, tačiau šernas kažkokiu stebuklingu būdu virto gražiu, raumeningu vyru. Rodos, jis buvo iš antikos laikų. Jis šaltu, be galo garsiu balsu prabilo: Žmonės, jums reikia suprasti gamtos jėgas. Jūs pasikliaunate tik savimi. Pažvelkite į gamtos žeklus, pažvelkite į žvaigždes. Tą pasakęs jis vėl pavirto šernu, o žmonės išplėtę akis į jį žiūrėjo. Kitą akimirką jis pavirto ryškiai rožiniais dūmais, kurie pakilo į dangų, o po to jame atsirado labai ryški žvaigždė. Tai buvo ryškiausia žvaigždė, kurią buvo galima matyti tų apylinkių danguje. Kai kurie pasakodavo matę kaip žvaigždė pavirsta jaunuolio forma ir jiems mirkteli.

  Baigęs rašyti Danas nunešė pergamentą ant profesorės stalo ir pradėjo laukti pamokos pabaigos.

[Gruodė Rimeikaitė]

Ketvirtakursės lapelyje buvo parašyta, kad išsitraukė žvaigždę Šviesiąją Didžiuoklę. Perskaičiusi tai mergaitė pasiruošė jos ieškoti.
Nereikėjo labai ilgai žvalgytis per teleskopą. Ne veltui ši žvaigždė vadinosi Šviesiąją. Mergaitė aptiko ją švytint ir pasižymėjo koordinates. Tada atėjo laikas surasti istoriją apie savo žvaigždę. O čia jau buvo sunkiau.
Ji pervertė vadovėlį. Paskui pradėjo žvalgytis po knygas esančias klasėje. Sklaidė jų puslapius. Laiko vis mažėjo. Ir kai mergina jau manė, kad nespės nieko rasti ir tuo labiau aprašyti mažoje plonoje knygelėje pagaliau aptiko legendą, kurios ieškojo.
Rimeikaitė perskaitė ją. Laiko jau turėjo nelabai daug. Pasiruošė lapą, pamirkė plunksną į rašalą ir pagaliau pradėjo rašyti.

[Nelanna Light]

Atsitokėjusi nuo ką tik matyto įvykio su Erka, Nelanna galiausiai nuėjo pasiimti lapelio ir sužinoti, kokią planetą turės surasti. Lapelyje buvo parašyta "Melsvoji akita", tad mergaitė vadovėlyje pabandė rasti kažką apie ją, o svarbiausia - jai reikėjo gauti koordinates, kad žinotų kur tos planetos ieškoti. Laimei, informacijos apie planetą nereikėjo ieškoti tiek ilgai, kiek baltastiebio margenio praėjusiais metais. Tikriausiai dėl to, kad žinojo, jog turėtoje knygoje ta planeta tikrai paminėta.
Išsitraukusi teleskopą, Nelanna susirado planetą. Jos pavadinimas varniukei priminė šuns veislę, todėl ji ir tikėjosi kažko panašaus - rusvo planetos paviršiaus, balkšvų plėmų. Tačiau planeta į šunį nebuvo panaši, ją gaubė melsvas rūkas, nuo kurio tikriausiai ir kilo pavadinimas. Mergaitė tikėjosi, kad vadovėlyje dar ras informacijos apie planetos pavadinimo kilmę, tad pasidėjo teleskopą ir dar kartą atsivertė vadovėlį.

[Sakura Levins]

Sakura gana greitai susirado žvaigždės koordinates, o tada ėmėsi teleskopo pagalba ieškoti jos danguje.
- O, labas, Walgunai! - nudžiugo pamačiusi pusbrolį, kuris ją užkalbino. - Sekasi visai neblogai, o kaip tau? Mano žvaigždė vadinasi auksadulkė. O kokia tavo žvaigždė? - domėjosi. - Įdomi pamoka, ar ne? Kaip, ar džiaugiesi, kad tavo tėtis pradėjo profesoriauti? - paklausė. - Turėtų būti labai smagu, kai galite bet kada susitikti!
Beieškodama žvaigždės šviesiaplaukė galiausiai ją pamatė.
- O! Kokia graži! Ar nori pažiūrėti? - pasiūlė Walgunui.
Auksadulkė atrodė išties išskirtinai. Ji buvo mažytė, tačiau nepaprastai dailiai tviskėjo. Ir dar. Atrodė, tarsi aplink ją sklandytų begalė auksinių dulkių. Šita žvaigždė Sakurai labai patiko.

[Walgunas Levinsas]

- Na, ir man neblogai. O mano žvaigždė vadinasi Giordiža, - tarė bei nusišypsojo. - Nežinau ko tikėtis iš tokio pavadinimo, - nusijuokė Walgunas.
  Rasti žvaigždės koordinates berniukui buvo labai lengva, tačiau su ja danguje buvo kiek sunkiau. Jis vis žvalgėsi pro teleskopo akutę. Rodos, jam niekas nesusisiejo.
- Hm, - atsiduso. - Man čia galai nesueina, - tarė grifas, o tada išgirdo siūlymą pažiūrėti į žvaigždę, kurią išsitraukė Sakura. - Žinoma, - nusišypsojo. Berniukas pažvelgė pro Sakuros teleskopo akutę. Sunku nebuvo, nes Walgunas jau žinojo į ką žiūrėti. Ne taip kaip su savąja. Žvaigždė buvo labai graži.
  Laimei, po keik laiko grifas visgi rado žvaigždę danguje. Ji kaip ir Sakuros buvo labai graži. Nors, tiesą sakant, Sakuros išsitraukta žvaigždė Walgunui buvo gražesnė. Jis pradėjo vartyti vadovėlį ieškodamas kokios legendos ar mito apie šią žvaigždę, tačiau kaip ir su ja danguje ilgą laiką nieko nerado. Na, po kiek laiko berniukui laimė vis dėlto nusišypsojo. Greitai nurašęs rastą mitą Walgunas pergamentą nunešė profesorei. Žinoma, užsirašė ir vardą bei pavardę, kursą ir koledžą.
- Na, aš jau baigiau, o tau kaip sekasi? - paklausė grįžęs prie Sakuros.

[Sakura Levins]

Dar šiek tiek pasigrožėjusi žvaigžde Sakura grįžo į savo darbo vietą ir ėmė ieškoti apie ją informacijos.
Paskui prie jos priėjo Walgunas, jis jau buvo atlikęs pamokos darbą.
- Gerai, jau tuoj rašysiu apie legendą. Joje papasakota, kaip atsirado auksadulkė, - nusišypsojo varnanagė.
Tada ji pasiėmė buteliuką mėlyno rašalo, pamirkė į jį plunksną ir pradėjo rašyti:

Apie auksadulkę yra parašyta legenda. Ji byloja, jog kartą vienas turtingas magas netyčia burtais suskaldė visą savo namuose esantį auksą. Nedidelė dalis to aukso pakilo dangun ir tiesiog susigėrė į vieną žvaigždutę. Manoma, kad kol aukso dulkės sklando aplink žvaigždę, tol yra galimybė prisišaukti tą auksą sau ir būti turtingu visą gyvenimą.

- Štai, baigiau ir aš.