0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Badis Smudge

  • Burtininkas
  • ***
  • 126
  • Lytis: Vyras
  • Prekeivis
Vaikų kambariai
« Prieš 1 metus »
Vaikų namuose gyvenančių vaikų kambariai buvo labai paprasti. Nebuvo erdvūs. Juose stovėjo tik medinė spinta ir geležinė lova. Kambarių tapetai kai kuriose vietose buvo nuplyšę.

Badis sėdėjo savo kambaryje ant lovos. Taigi, vėl šlykštūs pusryčiai, pietūs, vakarienė. Kas gali būt blogiau? Bum bum bum! Vėl prižiūrėtoja beldžiasi. Badis sraigės greičiu nuėjo prie durų ir tokiu pat greičiu jas atidarė. Kiti vaikai įėjus prižiūrėtojai būtų sakę:"Laba diena". Badis - išimtis. Įžengus prižiūrėtojai jis be pasisveikinimo, be įžangos šaltai paklausė:
- Ko? Ko nori? - Darbuotoja buvo pripratusios prie nemalonaus vaikėzo elgesio, tad ramiai tarė:
- Badi, čia... čia laiškas tau. - Ji padavė vaikiui pergamentinį voką.
- Išeik. - Taip pat šaltai kaip pirma įsakė berniūkštis. Kai ji išėjo Badis atplėšė voką ir ištraukė laišką. Perskaitė jį. Tai buvo kvietimas į Hogvartsą. Atrodo, vienuolikmetis visai nenustebo jį perskaitęs. Juk visada sakiau, kad su manim kažkas ne taip. Aš supratau, kad esu kitoks. Jei norėdavau, galėdavau padaryti, kad žmogui skaudėtų. Man šnypšdavo gyvatės. Taigi nedelsęs Badis susikrovė daiktus ir iškeliavo iš vaikų namų. Kaip gera.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Badis Smudge »
- Žinote, kaip mes sakome: "Paprastas lankininkas treniruojasi kol pataiko. Žvalgas...
- ...treniruojasi, kol niekada neprašauna", - užbaigė keliolika balsų.
Holtas mažumėlę susigėdęs šyptelėjo.
- A, kaip matau, jau girdėjot, - tarė.

*

Neprisijungęs Graham Murphy

  • Burtininkas
  • ***
  • 111
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vaikų kambariai
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Kalėdos praėjo... Liūdnai. Vienišai. Graham niekaip negalėjo išlipti iš tos duobės, į kurią jį įstūmė Karen. Reikėjo iš to kapstytis, ir psichologas vis labiau įsitikino, kad reikės apsilankyti pas kolegą. Bėda ta, kad pažinojo porą jo darbą dirbančių žmonių, bet jie abu gyveno Dubline. O į tą miestą vykti norėjosi mažiausiai. Teks ieškoti ko nors ir čia. Arba paprasčiausiai parašyti į Airiją ir paklausti, ar žino kokį gerą psichologą Londone.
Bet dabar su užduotimi keliavo pats. Šį kartą teko apsilankyti vaikų namuose. Šios įstaigos, tiesą sakant, negalėjo pakęsti. Dubline lankydavosi gana dažnai, ir labai retas susitikimas pasibaigdavo sėkmingai. Tiesa, kiek suprato, šį kartą situacija kiek kita. Zoey, jo būsima pacientė, neatrodė būsianti iš tų pikčiurnų, kurie iš viso nenori kalbėtis. Jos problema atrodė visai kitokia, ir tai buvo gerokai įdomiau. Norėjosi ramaus pokalbio, kurio metu išties galima padėti. Taigi šį kartą į nemėgstamą vietą Graham keliavo nusiteikęs optimistiškai.
Pasiekęs vaikų namus pasakė, ko atvyko, ir prižiūrėtoja palydėjo jį į kambarį. Šiek tiek nustebino, kad negavo privatesnės vietos, bet nieko nesakė. Įėjęs į kambarį atsisėdo ant ne itin jaukiai nuteikiančios kėdės ir pradėjo laukti. Buvo įdomu, koks žmogus yra toji mergina ir kokia bus jos nuotaika.

*

Neprisijungęs Zoey Richter

  • VII kursas
  • *
  • 185
  • Taškai:
  • Kartais visko baigimas geriau nei kančia
Ats: Vaikų kambariai
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Zoey visiškai nebegalėjo tvarkytis su savimi. Ją pradėjo kankinti įvairios mintys, kurios vedė prie panikos, naktimis darėsi sunku užmigti. Jai labai reikėjo pagalbos, tačiau vaikų namuose jos gauti buvo sunku. Prižiūrėtojos nebenorėjo klausytis vaikų šnekų, o draugų Zoey nenorėjo. Tiesa, viena iš geresnių prižiūrėtojų surado jai psichologo kontaktus, kuriam mėlynplaukė ir parašė. Ji kaip tik atsinaujino savo mėlynų plaukų spalvą, kadangi, nors ir norėjo pasikeitimų, nieko sau labiau tinkančio nerado. Visos kitos spalvos atrodė negražios ar netiko prie veido, tad mergina pasiliko prie mėlynųjų savo plaukų.
Jai reikėjo ateiti į tam tikrą kambarį, tad būtent tai Zoey ir padarė. Tiesa, prieš įeidama pasibeldė.
- Sveiki, aš Zoey. Man minėjo, jog turėčiau ateiti čia, - nedrąsiai ištarė pažvelgdama į vyrą sėdintį čia. Jis ją kiek gąsdino, kadangi ji nežinojo ar jis nepasielgs taip, kaip tas vyrukas iš vaikų namų virtuvės. Kodėl, vis tik, negalėjo psichologė moteris būti pagalvojo su baime galvoje ir akyse.

*

Neprisijungęs Graham Murphy

  • Burtininkas
  • ***
  • 111
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Vaikų kambariai
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Norėjosi greičiau imtis darbo. Kitaip sakant, reikėjo, kad Zoey greičiau pasirodytų. Sėdėti ir mąstyti Graham tikrai nebuvo nusiteikęs. Ypač tokioje vietoje, kurioje jaukumo labai trūko.
Ir štai pagaliau mergina pasirodė. Ji buvo mėlynais plaukais, kas šiek tiek nustebino. Iš to, ką ji rašė registracijoje, psichologas susidarė įspūdis, kad pacientė yra iš tų, kurie nenori kristi į akis. Ką gi, pirma klaida padaryta. Beliko tikėtis, kad jų daugiau nebus.
- Sveika. Sėskis ir atsipalaiduok, - stengdamasis kalbėti draugiškai ištarė Graham. Deja, spėjo pernelyg užsigalvoti, tad teko gerokai susikaupti. Kurį laiką tylėjęs pratęsė: - Norėčiau iš pradžių pasikalbėti bendrai apie tave. Papasakok, kaip tau sekasi Hogvartse, kaip leidi vasaros atostogas čia. Ar turi draugų, su kuriais galėtum smagiai leisti laiką? Ar netenka daug laiko leisti užsidarius kambaryje ir tik su savimi?
Įdėmiai pažvelgęs į Zoey Graham paskendo mintyse. Buvo labai įdomu, kas gi yra tas vyras, apie kurį ji rašė registracijoje. Ir kodėl jis pasirinko būtent šitą jauną merginą?