[Erka Forrm]

  Erką nė už ką neketino nesilaikyti savos nuomonės. Knisius bus Auriu antruoju ir taškas. Pagalvojo violetinplaukė. Ji tikrai nesiruošė tam padarėliui galvoti naujo vardo. Ypač tada kai vos pasižiūrėjus aišku, kad jis Auris antrasis. Ne, tai būtų pernelyg kvaila.
- Bet šis vardas nepriklauso tik tau, ar ne? Na, bet kuriuo atveju knisius bus Auris antrasis ir taškas, - pasakė ji. - Daugiau jokių ne, - dar pridėjo dėl visa ko. Tikrai nenorėjo toliau ginčytis dėl vardo. Jei Auris ir toliau aiškintų, kad vardas netinkamas jie čia užtruktų dar porą valandų, o tai tikrai nebuvo Erkos nei noras, nei tikslas. Išgirdusi kitus Aurio žodžius Erka greitai susigraibaliojo lazdelę. Interpreto Animale. Pasakė mintyse bei mostelėjo lazdele įsivaizduodama mažą vabalėlį. Taip, ji puikiai prisiminė paskutinės Aurio pamokos kerus ir tikrai neketino jų pamiršti. Laimei, kerai pavyko iškart ir Erka sumažėjo daugybę kartų.
- Didelė? Man atrodo aš visai nedidelė, - tarė ji, o tada atsibūrė bei nusijuokė. - Na, tada tau teks dirbti žiobarų pasaulyje, - gūžtelėjo pečiais.
- Pasistengsiu, - tarė. Išties ji nebuvo tikra, kad yra įmanoma išdresuoti tokį padarėlį, tačiau dėl vieno buvo tikra - tam ji išnaudos visas savo jėgas. Jei tik tuo metu jų turės, žinoma.

[Auris Senkleris]

Auriui beliko tik atsidusti ir nusileisti. Na o Erka nesnaudė. Iškrėtė vieną iš savo eilinių pokštų ir jis nusikvatojo. O jai atsikerėjus švystelėjo pagalvę į merginą.
- Kad man daugiau niekada nenaudotum kerų per atostogas. Taigi tu ne Hogvartse. Nori, kad tave ištrenktų lauk ir sulaužytų burtų lazdelę? - Įsivaizdavo save dirbant žiobariškus darbus. Na ne pirmas kartelis būtų. Pamanė. Dažnai padirbėdavo padavėju seniau. Arba su aparatūra koncertams. Nors to negalėjai vadinti darbu, kadangi tai darė savanoriškai ir nemokamai.
- Ne Erkuže. Aš dar ketinu kurį laiką padirbėti mokykloje, kol visai išprotėsiu. O tu jau geriau ją pabaik. - Atostogos išties bėgo taip greitai. Auriui atrodė, kad viskas klojasi tiesiog per gerai. Buvo truputį baisoka džiūgauti, nes kartais per didelis džiaugmas atneša problemą. Bet negalėjo susilaikyti ir širdyje išties džiaugėsi dėl šių dienų. Tas nerimas kurį jautė su Erka įžengęs pro namų duris ištirpo.
- Na tai susiruošk. Eisim pasidarysim ką prašmatnaus tavo gimtadienio proga. Galim pasigaminti tortą. Tik paieškosiu receptų. Kažkur turėjau knygą. - Pasakė. Dar kartą piktai dėbtelėjo į tą Liudviką keturioliktąjį ir išėjo iš Erkos kambario. Patraukė virtuvėn. Kažkur spintelėje tikrai turėjo seną receptų knygą.

[Erka Forrm]

  Nusikvatojusi Erka išgirdo, kad daugiau nenaudotų lazdelės. Ji tik prunkštelėjo.
- Tiek laiko naudojau ir niekas nesureagavo. Ne prie žiobarų, žinoma, bet akivaizu, kad ministerijai tai nerūpi, - pasakė ir nemelavo. Išties kartais vasarą pasinaudodavo lazdele, tačiau niekas į tai nereaguodavo. Taip jau buvo visada.
- Ar tikrai? Negi tau ten taip patinka? - paklausė lyg nustebusi.
  Paskui ji išgirdo, kad Auris pasiūlė pasigaminti ką nors prašmatnaus. Ji, žinoma, neprieštaravo.
- Tai varom! - sušuko Erka bei greitai atsikėlė iš lovos bei susiruošė.
  Erka atėjo į virtuvę ir rado Aurį kažko besiknisantį po spinteles.
- Ko ieškai? - pasmalsavo klastuolė, o po to tik stebėjo Aurį. - Gal galiu kuo padėti? - paklausė, nes nenorėjo tik stovėti kaip pabučiuota. Ne, ji norėjo kuo nors pagelbėti.

[Auris Senkleris]

- Bet nuo šiol to nedarysi. Taškas. Aš rimtai tau sakau. - Jai reikėjo įprasti prie normalaus elgesio normų. Bent jau kažkiek. Ir Auris ketino tikrai neleisti, bent jau kiek galės naudotis magija per atostogas.
- Aha. Patinka. Iš visų darbų, kuriuos dirbau šitas man patiko labiausiai.
Jam beieškant knygos į virtuvę įžengė Erka.
- Ieškojau savo receptų knygos. Kažkada pirkau. - Galiausiai aptiko ją.
- Va. Aišku galėsi padėt. Ar tau patinka gaminti? - Plepėjo versdamas puslapius, kol priėjo desertus.
- O kokie tortai tau patinka labiau? Su šokoladu, o gal vaisiniai arba grietininiai? Čia visokių yra. Reikės kai surasim norimą užsisakyti produktų jam. Tada galėsim pasigaminti. Imk išsirink ką nors. - Tarė paduodamas merginai knygą. Pats tuo tarpu pasiėmė telefoną ir įėjo į internetinę parduotuvę. Žiobarų išmonės jam nebuvo svetimos.

[Erka Forrm]

- O aš tau rimtai sakau, kad jei reiks tai darysiu. Dar vienas taškas, - tarė bei nusijuokė. Ne, nenorėjo su juo pyktis, tačiau nenorėjo ir visiškai paklusti. Norėjo rasti tą balansą, tačiau paaiškėjo, kad tai nėra tokia lengva uždutis.
  Virtuvėje ji išgirdo, kad Auris ieško tos knygos. Tada klastuolė prisiminė, kad jis minėjo, kad ją susiras.
- Ai, tiksliai. Minėjai, kad ją susirasi. Mano atmintis jau lyginasi su Elliw, - pasakė Erka, o po to nusijuokė.
- Nežinau, - gūžtelėjo pečiais. - Man beveik niekadavo nereikėdavo gaminti. Nei Hogvartse, nei vaikų namuose. Praktiškai nieko normalaus gaminti nemoku. Bet norėčiau išmokti, - tarė ji. Taip, ji norėjo išmokti gaminti, tačiau dažniausiai tingėdavo tą padaryti. Na, taip pat neturėdavo galimybės.
- Ačiū, - tarė violetinplaukė ir paėmė knygą. Kiek pavarčiusi rado maskarponės tortą. Šis buvo jos mėgstamiausias. O perskaičiusi suprato, kad jo gamyba nėra be galo sudėtinga.
- Štai mano mėgstamiausias šitas, - tarė parodydama knygą, kurioje buvo atverstas puslapis su maskarponės tortu. - Ir gamyba atrodo visai nesudėtinga, - tarė. Taip, tai buvo vienas iš atspektų. Ji neabejojo, kad Auris ir sunkų sugebėtų pagaminti, tačiau taip pat neabejojo, kad gaminant sunkų ji niekuo negalėtų padėti. Tiesiog nesugebėtų padėti.

[Auris Senkleris]

- Liko metai ir galėsi burti kiek tau patinka. Taškas. - Apie tai kalbėti Senkleris daugiau nebenorėjo.
Erka išsirinko tortą. O jis užsakė produktus telefono programėlėje.
- Kol atveš galim pavalgyt pusryčius. - Pasakė ir iš šaldytuvo išėmė indą su vakarykščiu varškės apkepu. Jį įdėjo šildyti.
- Padenk stalą gerai? - Paprašė. Juk Erka jau ne pirma diena čia ir jo nuomone žinojo kur kas yra padėta.
- Klausyk panele, beje, o ar daug namų darbų uždavė kiti profesoriai? Savus aš žinau. Bet jau nuo rytojaus būtų neblogai prisėsti prie darbo. Visgi VML egzaminai laukia. - Apkepas pašilo ir jie spėjo pavalgyti. Galop pristatė visus produktus. Ir Auris išėmė dubenį tešlai.
Labai gerai, kad dabar kartu jie galės gaminti. Erkai pravers išmokti šio bei to. O Auriui gaminti kartais patiko. Pirmą kartą tai ėmė daryti būdamas šešerių. Tėvas jau kelias dienas buvo dingęs. O jis alkanas. Namie rado tik miltų ir vandens. Pabandė kažką iš jų išsikepti. Įsivaizdavo, kad bus blynai. Bet tik miltų ir vandens tešla buvo pakankamai prasta kombinacija. Jis sudegino keptuvę. Virtuvė pasidarė pilna dūmų. Kaip tik grįžo ir tėvas. Ir to kas tada nutiko Auris nenorėjo nei prisiminti.
Žinoma dabar gaminti mokėjo. Tereikėjo tik gero recepto.

[Erka Forrm]

- Ir kodėl tau taip patinka tie taškai? - paklausė violetinplaukė. Taip, gal tas klausimas nebuvo visiškai į temą, tačiau neturėjo daugiau noro kalbėti apie tą kerėjimą. Juk jie abu puikiai suprato, kad jei reikės ji kerės ir dabar.
  Erka stebėjo kaip jis lengvai naudojasi tuo prakeiktu žiobarų telefonu.
- Gerai, - tarė, o tada gražiai išdėliojo indus bei įrankius.
  Paskui ji išgirdo apie namų darbus ir VML. Tą išgirdusi tik atsiduso.
- Sveikinu, kad žinai savus, - nusijuokė. - O koks vis dėlto skirtumas? Aš per gyvenimą jau per daug prisimokiau. Man to užtenka. Kaip nors gausiu minimalų balą, o jei ne tai koks skirtumas? - pasakė violetinių plaukų savininkė. Taip, ji neturėjo didelio noro kalbėti apie egzaminus. Tik ne šiandien. Pagalvojo klastuolė.
  Paskui ji pradėjo užuosti šildomo apkepo kvapą.
- Kaip skaniai kvepia! - tarė Erka. - Beje, kokia prasmė valgyti pusryčius jei po kokių trijų ar keturių valandų bus pagamintas tortas? - paklausė, nes to prasmės tikrai nesuprato.

[Auris Senkleris]

- Taškai? - Apie ką ji čia dabar? Galiausiai suprato.
- Ai, na tiesiog jie pabrėžia pabaigą. Tvirčiau skamba, kai užbaigi. Ir taškas. - Nusišypsojo.
- Labai Ačiū. - Tarė jiems kalbantis apie egzaminus.
- Erka, savo gabumų nereikėtų taip švaistyti vėjais. Juk tada, kai atėjai paklausti dėl transfigūracijos sakei, kad nori geriau išmokti kerėti. Bet gerai, apie egzaminus pasikalbėsim rytoj. - Apkepui pašilus jis įdėjo jo į lėkštes. Erka gražiai padengė stalą. O Auriui patiko, kad ji mėgaujasi maisto kvapais.
- Nežinau. - Nusišypsojo.
- Nes tortas desertas, o čia pagrindinis pusryčių patiekalas.
Galiausiai abu ėmėsi gaminti.
- Gerai. Imsimės tešlos reikalo. Sumušk penkis kiaušinius į dubenį ir išmaišyk su cukrumi. JO reikia įdėti penkis šaukštus.  Tada įdėk šaukštą kakavos ir vėl pamaišyk. O tada įdėk penkis šaukštus miltų ir gerai išmaišyk. Tada kepsim tešlos pagrindą ir reikės pasidaryti kremą. - Ėmė aiškinti ką daryti.

[Erka Forrm]

- Aišku. Taškas, - taip pat nusišypsojo.
- Labai prašom, - atsakė ir nusijuokė, tačiau greitai vėl teko sugrįžti prie tos kažkodėl rimtos temos. - Kas sakė, kad aš turiu gabumų? Be to, tada atėjau, nes man buvo įdomu. Taip, kerėti išmokti noriu, tačiau prie ko čia kiti egzaminai? Ypač teoriniai. Tuose tai visai nėra prasmės. Gerai. Man tinka rytoj, - pasakė violetinplaukė.
  Apkepas jau iškepė ir greitai atsirado lėkštėse. Kvapas tik dar aršiau atakavo Erkos nosį.
- A, tai tortas dar prie pusryčių. Supratau. Niekada nesigaudžiau pusryčiuose, pietuose ir vakarienėje. Gal dėl to pusryčių dažniausiai nevalgydavau. Na, iki apsigyvenant su tavimi. Net Hogvartse retai, - pasakė ir gūžtelėjo pečiais. Tiesą sakant, klastuolė ir šiuo metu ne itin norėjo valgyti, tačiau suprato, kad tą padaryti reikėtų. Gaminimas buvo pernelyg sunkus darbas, kad prieš jį nereikėtų pavalgyti.
  Erka klausėsi visų Aurio nurodymų. Paskui visus juos įvykdė.
- Na, kas toliau? - paklausė violetinplaukė nekantraudama.

[Auris Senkleris]

- Be teorinių žinių nebus praktikos. juk tai visi burtažodžiai, formulės eliksyrams ir taip toliau. O aš žinau, kad esi gabi. Mokau tave beveik visą laiką, kol mokaisi Hogvartse. Jei taip netyčia pamiršai. - Šyptelėjo.
- Na, tortas prie deserto. Jau link pietų tik bus padarytas. - Auris niekada nesilaikė valgymo tvarkaraščio. Darė tai kada norėjo. Bet apsigyvenus Erkai bandė palaikyti kažkokia minimalistinę dienotvarkę. Nors jam tas buvo sudėtinga.
- Dabar pilsim tešlą į formą ir kepsim apie keturiasdešimt minučių. Po to jai reikės pastovėti ir atvėsti. Per tą laiką pasidarysim kremą. Paskui reikės tešlą supjaustyti ir susloksniuoti su kremu. - Pasakė paskaitęs kas parašyta. Ir įjungė orkaitę. Magijos pagalba padarė taip, kad nereikėtų laukti kol ji įkais.
- Šiaip reikėtų palaukti, kol įkais orkaitė. Kad galėtume kepti. Bet aš tingiu laukti. - Nusišypsojo. Nukėlė formą nuo lentynos ir padėjo ant stalo.
- Supilk masę ir pašauk į orkaitę. Ir lauksim. Kol lauksim nori pažaist su PlayStation? Turiu žaidimų dviem. Tu gal nežinai kas tai yra? Jei nelabai žinojai apie telefoną, tai ir apie šitą gal nelabai žinai. Einam? Vis tiek keps beveik valandą.

[Erka Forrm]

- Dabar gal ir nepamiršau, bet jaučiu, kad gaminant taip nusikalsiu ir pamiršiu viską gyvenimą. Įskaitant ir tai, - pasakė ir nusijuokė. Taip, ruoštis egzaminams violetinplaukė neketino. Manė, kad vieną kartą pervertusi vadovėlį Hogvartsą baigs. Gal ir niekur neįstos, bet Hogvartsą tikrai baigs. O jai būtent to ir reikėjo.
- Supratau. Vadinasi pietų nereikės, ar ne? Idealu. Sutaupysim laiko. Tik nesvarbu, kad čia sugaišim,- nusijuokė violetinplaukė.
  Paskui Erka klausėsi Aurio nurodimų ir išgirdo, kad jis tingi laukti. Todėl ir vėl nusijuokė.
- Mes labai panašiai galvojame, nes ir aš tingiu, - pasakė violetinių plaukų savininkė juokdamasi.
  Erka supylė masę ir įdėjo kepti. Taip pat ji išgirdo klausimą apie PlayStation.
- Neįsivaizduoju kas tai yra. Manau, galime eiti žaisti. Žaisti aš mėgstu. Taip, paprastai žaidžiu profesorių nervais, tačiau manau, kad šįkart tiks ir PlayStation. Tik reikia nepamiršti vis pažiūrėti tortą. Nevalgysiu sudegusio.

[Auris Senkleris]

- Na kaip... Matai tortas tai desertas, o pietūs yra pietūs. Jei kažko norėsi valgyti po torto tiesiog pasidarysim ir tiek.
Jie patraukė į Aurio kambarį. Šiaip ten vyraudavo visiška betvarkė. Bet čia apsigyvenus Erkai jis ėmė tvarkytis kaip reikiant.
- Sėsk, o aš tuojau įjungsiu kažką. - Pasakė. Įsijungė televizorių ir ėmė naršyti po turimus žaidimus.
- O ką nori pažaisti? Turiu kažkokį kur reikia boksuotis. Tada kelis lenktynių žaidimus. O, čia va dar kažkokios imtynės. - Pradėjo vardinti.
- Turėsi savo pultelį. Galėsi valdyti savo žmogeliuką ar mašiną. Priklauso ką mes žaisim. - Jis padavė Erkai antrą pultelį. Kaip buvo keista, kad Erka, kuri visą laiką gyveno žiobarų pasaulyje nežino nieko apie jų prietaisus. Na gal aišku žaidimų jie ten ir nežaidė. Bet vis tiek.
- Ar lankei žiobarišką mokyklą prieš Hogvaartsą? Juk turėjai lankyti. - Pasidomėjo.

[Erka Forrm]

- Gerai, - gūžtelėjo pečiais Erka.
  Ji paskui Aurį nuėjo į jo kambarį. Paskui stebėjo kaip jis naršė po žaidimus.
- Visai norėčiau imtynių, bet turėsi išmokyti kaip naudotis šiuo keistu pulteliu, - pasakė klastuolė, o tada nusijuokė.
  Paskui jis paklausė apie žiobarišką mokyklą. greičiausiai todėl, nes apie tokius žiobarų dalykus ji nežinojo. Violetinplaukė pasakė:
- Taip, lankiau, tačiau ten nebuvo tokių keistų daiktų. Žinoma, telefonai buvo, tačiau juo naudotis neteko. O apie tokį dalyką kaip PlayStation išvis nesu girdėjusi. Vos gavau laišką, kad esu priimta į Hogvarstą visiškai nebesidomėjau žiobarų pasauliu. Tiesiog kiek įmanoma nuo jo atsiribojau. Nors ir tada tokie dalykai kaip telefonas man nelabai rūpėjo.
  Ji galvojo apie žaidimą, kurį jie žais. Neįsivaizdavo ką turės daryti, tačiau tikėjosi, kad nebus sunku nei žaisti, nei valdyti pultelį.
- O valdyti tą pultelį labai sunku? - paklausė violetinplaukė atsisukusi į jį.

[Auris Senkleris]

Auriui buvo tikrai įdomu klausytis apie Erkos praeitį. Norėjo ją geriau pažinti.
- Supratau. Bet kodėl tu taip panorai atsiriboti nuo žiobariško pasaulio? Juk jame užaugai. - Toliau tęsė tą pokalbį.
- Nesunku. Spaudinėji mygtukus ir tiek. Tai va su tuo apvaliu, kur sukinėjasi gali vaikščioti arba sukiotis. Dar va su šitais irgi galima vaikščioti. - Jis pradėjo baksnoti pultelio mygtukus pirštais ir aiškinti ką jie daro. Kai baigė įjungė imtynes.
- Tai va. Dabar gali pasirinkti savo imtynininką. Su tais kur rodžiau. Tiesiog spaudinėk ir rinkis kurio žaidėjo nori. Kai išsirinksim pradėsim kautis. - Jis pradėjo eiti per žaidimo personažus. Kartais kai užeidavo noras pažaisdavo ką nors. Kai slapstėsi čia nuo Simono ir Grėtės tą ir beveikė. Skaitė, žaidė arba žiūrėjo serialus. Laiko leidimas tikrai nebuvo pats įdomiausias. Ir šito buto dėl to nejaukumo, dėl to, kad čia slėpėsi ir nieko nepuošė, o tik gyveno nemėgo. Bet dabar, kai čia atsikraustė Erka ir jam teko butą paversti gyvenamu, prieš jai atvykstant namai pagaliau tikrai pradėjo panėšėti į vietą, kur malonu sugrįžti.

[Erka Forrm]

- Juk tu puikiai supranti kaip stipriai tas žiobarų pasaulis yra kvailas, ar ne? Na, o aš nenoriu būti kvaila, - gūžtelėjo pečiais Erka.
  Erka klausėsi mygtukų instrukcijų. Baigus Auriui pasakoti pasakė:
- Lengva? Vaikų namuose sakydavo, kad sunkūs dalykai - aukštoji matematika. Va čia tai tikrai aukštoji matematika.
  Auriui įjungus imtynes ji pradėjo vaikščioti tarp personažų. Pamatė vieną moterį, kuri buvo apsirengusi leopardo dėmių nusėta suknele. Ji smūgiavo.
- Na, aš gal pasirinksiu šitą, - tarė ir paspaudė mygtuką, kuriuo galėjo pasirinkti personažą. - Išsirinkau patį blogiausią personažą, ar ne? - nusijuokė violetinių plaukų savininkė.
- Na, o tu išsirinkai? Galime pradėti žaisti? - paklausė Klastūnyno atstovė. Ji puikiai suprato, kad pralaimės. Ir ne todėl, kad išsirinko blogą personažą. Ne, tik todėl, nes ji jau buvo bepamirštanti ką reiškia tas ar anas mygtukas. Taip, gal Auriui ir atrodo, kad šis pultelis tikrai paprastas dalykas, tačiau taip tikrai nėra. Pagalvojo Erka.