[Roma Keit]

Būrimas atspalviais

  Už lango švietė saulė, čiulbėjo paukščiai. Buvo pakankamai šilta. Tai traukte traukė iš kabineto, tačiau Roma negalėjo pasiduoti, nes visgi turėjo pravesti pamoką, tačiau žinojo, kad vos jai pasibaigus lėks į pilies kiemą, o gal ir prie ežero.
  Nuskambėjo varpas, pranešantis apie pamokos pradžią. Su juo klasė prikuždėjo mokinių. Žinoma, kitaip būti ir negalėjo. Roma juos pamačiusi nusišypsojo. Ji džiaugėsi, kad dar buvo mokinių, kurie nebuvo prieš ateitites būrimą. Taip, profesorė daug girdėdavo, kad ateities būrimas - pats netiksliausias mokslas. Tiesa, profesorė su tuo sutiko, tačiau tik tada jei ateities būrimas nėra tavo kraujyje. Roma visiškai pasitikėdavo ateities būrėjais, kurių tai buvo pašaukimas. Tiesa, apsimetėlių visada būdavo, yra ir bus. Pagalvojo tamsiaplaukė.
- Sveiki, šiandienos pamokos tema - būrimas atspalviais.  Jums tereikės užsimerkus pasirinkti dažų atspalvį. Geriausia, kad prieš tai juos kas nors sumaišytų. Tada taip pat užsimerkus ką nors nupiešti. Reikia atpalaiduoti ranką, o paskui jai leisti piešti bet ką. Tokią praktiką dėl kažko naudoja ir žiobarai. Tiesa, nežinau kokia jiems iš to nauda. Nupiešę pasinaudokite burtažodžiu jiergvin ir jūs iš piešinio suprasite viso to reikšmę bei kažkokią savo ateities detalę. Tiesa, pačiam pasirinkus spalvą ta detalė gali būti netikra, todėl geriau nerizikuoti. Drobės, teptukai ir dažai ant jūsų stalų, o jei kas nors norite galite iš klasės galo pasiimti molbertus. Sėkmės.

(Praktika parašyta post'e. Veikėjas, kuris jums sumaišo dažus nebūtinai turi egzistuoti. Žinoma, galima tą dalį ir praleisti, o paskui jau spręsti gauta tiesa ar melas. Bent trys praktikos post'ai. Pamoka iki lapkričio 12d. Sėkmės.)

[Nelanna Light]

Artėjanti mokslo metų pabaiga kėlė Nelannai ir džiaugsmą, ir nerimą. Gerai bus kelis mėnesius nesirūpinti dėl mokslų ir nerūpestingai praleisti laiką tiesiog sau ir daryti tai, ko nori. Tačiau mergaitė jokių planų vasarai neturėjo, tad nerimavo, ar tikrai pavyks tą laisvą laiką išnaudoti turiningai. Žinoma, būtų visai nieko visą vasarą skaityti knygas išsitiesus medžio pavėsyje, bet Nelannai norėjosi nuveikti kažką įsimintinesnio, o ne tiesiog pasinerti į fantazijų pasaulį ir išgyventi ne savo, o personažų gyvenimą.
Iki atostogų dar liko kelios pamokos ir egzaminai. Vienoje iš šių pamokų, ateities būrime, šiuo metu Nelanna ir sėdėjo. Kartu su savo geriausia drauge Sakura ji buvo pasirengusi nuveikti ką nors smagaus. O ką - priklausys nuo pamokos temos.
Būrimas atspalviais mergaitei pasirodė įdomi tema ir ji nieko nelaukdama ėmėsi darbo. Atsinešusi molbertą ir klasės galo, Nelanna paprašė draugės:
- Sakura, gali sumaišyti man dažus, kad būtų tikslesnis rezultatas? Jei nori, galiu tą patį padaryti ir su tavaisiais.

[Patricijaa]

Patricija sėdėjo ir spoksojo pro langą. Niekada nesimokė ateities būrimo. Nors tėvai sakydavo, kad reikia. Juk besimokydama šio dalyko sužinotų kažko naujo. Įdomių būrimo būdų. Bet ji prieštaravo ir niekada neturėjo šios pamokos. Hogvartse deja ji vyko. Ir dabar mergina sėdėjo čia, nes nesugalvojo ką daugiau galėtų nuveikti.
Keista, bet visai nenusivylė dėl to, kad čia atėjo. Pažaisti su dažais. Kodėl gi ne. Visai nieko atrodė idėja. Geriausiu atveju galės papaišyti. Nors tapytoja iš jos buvo šiaip sau.
Ji pradėjo dairytis žmogaus, prie kurio galėtų prisėsti ir aptiko tokį labai greitai. Tiesa manė, kad tasai nebus patenkintas jos sprendimu, bet vis tiek atsistojo iš savo suolo, perėjo per klasę ir klestelėjo pačiame gale šalia Senklerio.
- Labas. Sumaišysi man dažus? Klausyk, sakau tau jau ne pirmą kartą mes turim pasikalbėti. Turiu tau kai ką gražinti. Ar tu gali kada nors manęs paklausyti ar ne?

[Alanas Senkleris]

Pamokos tema jam pasirodė artima širdžiai. Darbas su dažais, čia jau tikrai mano stichija. Galvojo. Bereikia, tik kad kas nors sumaišytų dažus. Pamanė. O tada, tik dėl jai vienai žinomų priežasčių šalia įsitaisyti sugalvojo Patricija.
- Dažus tai sumaišysiu. O kalbėtis mes jau aptarėm nėra apie ką. Gražinti? Ką tu man gali gražinti? - Apie ką ji išvis dabar kalba? Rado vietą aiškintis. Per pamoką ginčytis buvo nesąmonė.
- Ir kurių galų sugalvojai paplepėti per pamoką? Geresnės vietos neradai? Gerai. Baigiam. Padarom darbą ir skirstomės.
Alanas nenorėjo su ja užtrukti. Žinojo, kad bendraudamas su Simoneti prišnekės kokių nemandagių dalykų, dėl kurių paskui pasigailės. Jie tiesiog nesutarė. Tai kam pyktis? Jei galima išvis nesusitikti? Bet šeštakursei matyt atrodė kitaip.

[Sakura Levins]

Sakura kartu su Nelanna sėdėjo ateities būrimo pamokoje. Pamoka šviesiaplaukei pasirodė labai įdomi, na, žinoma, priemonės nebus pačios natūraliausios. Dažai... Tačiau su tuo varnanagė stengėsi susitaikyti, bandė apie tai negalvoti.
Ji, kaip ir draugė, pasiėmė molbertą. Ir prisiminė žiobarotyros pamoką, kurioje kažkada tapė. Toje pamokoje strazdanė dalyvavo taip pat su Nelanna. Buvo gera turėti draugų.
- Žinoma, - atsakė baltapūkė. - Nežiūrėk, - nusijuokė ir ėmė maišyti Nelannos dažus. - Jau! - pranešė. - Gerai, tu gali sumaišyti manuosius, - sutiko.
Laukdama, kol Light sumaišys jos dažus, Sakura galvojo apie tai, kokią spalvą ji pasirinks nežiūrėdama. Apie tai, ką jai pavyks nupiešti užsimerkus.

[Nelanna Light]

Nelanna nusisuko, kol Sakura sukeitė jos dažų buteliukus. Tuomet užsimerkė ir paėmė atsitiktinį indelį.
- Oranžinė! - nudžiugo varniukė, gavusi žaismingą, nuotaiką pakeliančią spalvą. - Dabar tu nežiūrėk! - Pasakė draugei ir taip pat apkeitė vietomis jos dažus. Nelannai buvo įdomu, kokią spalvą atsitiktiniu būdu pasirinks Sakura. Tikriausiai bus šviesi, panaši į ją pačią, spalva. Manau, jog jai tiktų žalia, kaip žolė pievoje.
Prisiminusi, ką profesorė sakė apie piešimą, Nelanna galiausiai pamerkė teptuką į oranžinius dažus, užsimerkė, atpalaidavo ranką ir leido jai laisvai piešti. Atrodė, kad teptukas piešia pats - tik ir lakstė drobėje, vienas potėpis šen, kitas ten.
- Kaip tau sekasi piešti, Sakura? - paklausė Nelanna, kai pabaigė savo piešinį.

[Sakura Levins]

Nelanna jau turėjo oranžinę spalvą.
- Puiki spalva! Nuotaikinga. Visai kaip apelsinų eterinis aliejus, - nusijuokė.
Kai draugė sumaišė Sakuros dažus, šviesiaplaukė užsimerkusi paėmė bet kurią atsitiktinę spalvą.
- Mėlyna, - nusišypsojo pasižiūrėjusi į dažus varnanagė.
Strazdanė vėl užsimerkė ir ėmė piešti. Iš pradžių šiek tiek jaudinosi, bet vos tik teptukas palietė drobę, tas jaudulys dingo ir iš tiesų - ranka tarsi pati tapė, Sakurai nieko nereikėjo galvoti, mintys buvo visiškai tuščios.
Tapymas ilgai netruko ir baigusi Sakura atsimerkė. Pastebėjo, kad Nelanna jau taip pat baigė piešti, be to, ji paklausė, kaip baltapūkei sekasi tai daryti.
- Gerai, - atsakė. - Man patiko ši užduotis. Belieka išsiaiškinti, ką mūsų piešiniai reiškia, ar ne? - nusišypsojo.

[Nelanna Light]

Pabaigusi piešti, Nelanna pažvelgė į gautą rezultatą drobėje. Kažkokia neaiški teplionė… Iš molberto į ją žvelgė įvairiausių linijų, taškelių ir brūkšnelių simfonija. Mergaitė nesuprato jų reikšmės, bet tikėjosi, kad viskas paaiškės jai panaudojus reikiamą burtažodį. Bent jau taip sakė profesorė ir varniukė buvo linkusi ja patikėti.
- Jiergvin! - energingai pasakė burtažodį Nelanna ir laukė, kas bus toliau.
Vos po kelių akimirkų jos pasamonėje atsirado vaizdinys. Iš pat pradžių jis buvo miglotas. Nelanna jį labiau jautė, nei matė. Bet pamažu tas vaizdinys įgavo aiškiau suprantamą pavidalą, iš kurio jau buvo galima kažką aiškiau numatyti.
- Man atrodo, kad mano piešinys yra apie vasaros atostogas. Jaučiu jaudulį, tarsi nuotykį ar smagų nutikimą. Galbūt per atostogas kur nors išvyksime su tėvais ir būtent šitai ir reiškia mano piešinys.
Ak, būtų smagu aplankyti kokią šventyklą ar pirmųjų burtininkų buveinę. Jei tik tėtis pasiimtų mane kartu…
Nelanna pažvelgė į Sakuros molbertą, kuriame mėlynavo draugės piešinys. Jai buvo įdomu, kokį vaizdinį apie savo ateitį parodys ši melsva draugės kūrybinė išraiška.

[Sakura Levins]

Nelanna pasakė, ką tikriausiai reiškė jos piešinys.
- Kaip smagu! - nudžiugo dėl draugės šviesiaplaukė.
Pačios Sakuros piešinys priminė tarsi kažkokį tai sūkurį, tačiau šis sūkurys neatrodė baisus, toks, tarsi galėtų tave įtraukti ir tu susižeistum. Nuo jo sklido jaukumas.
- Jiergvin, - tarė mergina.
Tuomet mintyse ji pamatė mėlyną spalvą, tokią pačią, kokia baltapūkė ir tapė. Spalva ėmė sklaidytis ir vaizduotėje iškilo Sakurai dar niekuomet nematyti reginiai. Daug žmonių, vaikštančių plytelėmis grįstomis siauromis gatvelėmis. Pastatai su įvairiausiais ornamentais. Aplink vyravo šurmulys, bet šį kartą jis stipriai nevargino. Sakurai buvo įdomu.
- Aš mačiau daug žmonių. Kažkokią keistą vietą, - gūžtelelėjo pečiais mokinė, net nežinojo, kaip apibūdinti tai, ką matė. - Net neįsivaizduoju, ką tai galėtų reikšti.
Šeštakursė jautėsi truputį pasimetusi, mat tikėjosi išvysti gamtą. Gal beribius laukus, o gal mišką. Bet nutiko atvirškčiai.

[Roma Keit]

  Saulutė, kuri nepaliaujamai švietė už lango bei spigino į akis glostė Romai širdį. Buvo šilta tiek lauke, tiek viduje. Vien dėl to profesorė labai džiaugėsi, kad jos vedamos pamokos klasė nėra požemyje, nes šiuo metu tikrai nenorėjo kentėti to šalčio, kuris ten būdavo sukuriamas. Ypač žiemos metu. Dabar ji norėjo jausti tą šilumą, kurią taip nuostabiai kūrė saulė bei ramiai vesti pamoką.
  Laimei, abu jos norai išsipildė, nes ir buvo šilta, ir pamoka ėjosi pakankamai ramiai. Ramiai ėjosi ir praeita pamoka. Tai buvo pakankamai keista, nes paprastai dauguma mokinių mėgdavo krėsti išdaigas bei kitais būdais gadinti pamoką. Laimei, tokių atsirasdavo vis mažiau ir tai džiugino tamsiaplaukę.
  Jai mąstant apie tokius dalykus bei artėjančius egzaminus suskambėjo varpas, skelbiantis pamokos pabaigą.
- Šauniai padirbėjote. Susitiksime per egzaminus. Geros vasaros! - tarė ji. Neturėjo ką dar pasakyti. Bet daugiau ir nereikėjo. Ji nenorėjo kalbėti nesąmonių, todėl po šių žodžių palaukė kol visi mokiniai išeis, o tada ir pati pasišalino iš kabineto. Paskui ją sekė dažai bei molbertai. Kerų pagalba, žinoma.