0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Rensa

Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
  Išklausiusi visą praktikos užduotį varniukė patraukė dirbti. Taip, ji pasiskaitė vadovėlį, tačiau jame informacijos jai pasirodė mažai, tačiau ji spėjo, kad tiek jos ir turėjo būti, nes bent jau apsigynimo nuo juodosios magijos vadovėlyje informacijos visada būdavo pateikta tiek, kad pilnai užtektų žinių atliekant užduotį. Matyt šiais metais viskas kitaip. Pagalvojo Cavallon pavardės savininkė, o tada išsitraukė lazdelę, nes norėjo kuo greičiau uždegti žvakę.
- Grunignem, - tarė Rensa bei mostelėjo lazdele, tačiau žvakė neužsižiebė. Ji nenusiminė, nes iš vadovėlio žinojo, kad kerai sunkūs. Be to, visada būdavo galima pamėginti dar kartą.
- Grunignem, - tarė varniukė ir jai pavyko. Oranžinių plaukų savininkė džiaugėsi, kad jai kerai pavyko vos iš antro karto. Tai jai buvo tikrai greitai.
  Tada mergaitė nusprendė iš karto pabandyti išsikviesti undinę, nes žinojo, kad tai gali būti labai sunki užduotis. Todėl ji pradėjo bandyti ją pasikviesti, tačiau tai buvo labai labai sunki užduotis ir mergaitė tuo tikrai įsitikino. Laimei, po labai ilgų bandymų jai pagaliau pavyko.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
- Grunignem, - pabandė trečiąjį kartą ir jai pagaliau pavyko. Dabar Vegai reikėjo iškviesti undinę, tačiau čia ji sustojo. Ji vadovėlyje perskaitė, kad iškvietus kokį nors padarą ji suvaldyti yra labai sunku ir reikia pasinaudoti kerais. Taip, buvo kerai, kurie galėjo padėti, tačiau šviesiaplaukė vis tiek labai bijojo kviesti undinę, nes žinojo, kad bijodama ji kerėti vos sugeba. O dabar būtent ir buvo tas laikas. Ji išties bijojo. Ar man bandyti? Na, reikėtų, bet viskas gali labai blogai pasibaigti. O iš kur man žinoti, kad šis profesorius gelbėtų mano gyvybę? Juk jis bet ko gali prisigalvoti. Tikriausiai apsidžiaugtų jei man baigtųsi blogai. Pasikalbėjo su savimi minčių forma.
  Po ilgų pasikalbėjimų su savimi Vega vis dėlto nusprendė pabandyti išsikviesti undinę. Taip, bijojo, bet žinojo, kad praktikos užduotį atlikti vis tiek reikia, todėl ji pabandė susikaupti ir atsivertė tryliktą knygos puslapį. Ji gana ilgai mėgino išsikviesti tą undinę, bet vis nesisekė. Kodėl man dabar nepavyksta? Ką aš darau ne taip? Rodos, viską darau kaip reikia. Ar aš klystu? Pagalvojo antrakursė, o tada pabandė dar labiau susikaupti, nes manė, kad jai nesiseka dėl to, nes bijo, bet ji nieko padaryti negalėjo, nes undinės buvo vienas iš dalykų, kurių ji labiausiai bijojo. Jos mintyse tik ir stovėjo vaizdas kaip ji nuseka paskui undinę į ežero gelmes ir nebeišlenda. Bet mergaitė stengėsi tą vaizdą mesti iš minčių, tačiau tą padaryti buvo kur kas sunkiau nei ji galvojo. Po ilgų bndymų jai vis tiek nepavyko išsikviesti undinės, todėl Vega nusprendė nebaigti užduoties. Ai, gal geriau išeisiu iš pamokos gyva. Pagalvojo ji, o tada užgesino žvakę ir pradėjo laukti pamokos pabaigos.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Rensa

Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
  Iškvietusi undinę Rensa pajuto, kad ji išties nėra nekalta, nes tie undinės kerai iškart paveikė varniukę. Ji norėjo eiti su ja į ežero gelmes. Visą gyvenimą mergaitė manė, kad taip ji paveikia tik vyrus, bet pasirodė, kad jos kerai stipriai veikia visus iš eilės.
  Varniukė negalėjo atsispirti undinės kerams, todėl lyg užhipnotizuota patraukė ežero gelmių link. Laimei, laiku prisiminė, kad reikia pasinaudoti kerais, kad undinė negalėtų taip tavęs visiškai paveikti. Tiesa, varniukė abejojo, kad kerai suveiks, nes manė, kad juos reikėjo panaudoti anksčiau, tačiau ji tą visiškai pamiršo.
- Obedirinum, - tarė varniukė bei mostelėjo lazdele, tačiau nieko nenutiko, o tuo metu ji jau buvo pasiekusi vandenį. Varniukė žinojo, kad jei dabar nepavyks jai galas. Taip, apie tokius dalykus pagalvoti ji spėjo, tačiau savo kūno visiškai nevaldė. Rodos, undinė jai leido kelias sekundes pagalvoti apie likimą, tačiau tuo viskas ir pasibaigė.
- Obedirinum, - tarė varniukė bei mostelėjo lazdele. Ji buvo įbridusi jau iki dubens. Buvo aišku, kad kerams nepavykus jos galva panirs. Ji žinojo, kad taip gali sulaukti paskutiniosios. Laimei, jos paleisti kerai suveikė ir mergaitė galėjo valdyti save bei išlipti iš vandens. Dabar šių visų dalykų ji dar labiau bijojo.
  Vienintelis varniukės tikslas buvo tai, kad undinė dingtų. Būtent dėl šios priežasties ji lengvai ją sugrąžino, nes šventai tikėjo, kad tai pavyks. Viskam pasibaigus mergaitė atsiduso bei pradėjo laukti pamokos pabaigos. Tokių dalykų ji daugiau gyvenime nebenorėjo.

*

Neprisijungęs Tobias Liam Walters

  • Burtininkas
  • ***
  • 120
  • "We're all someone's monsters."
Ats: III ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
Dėl Merlino meilės, kodėl pamokos turi tęstis taip ilgai? Kodėl tie vaikai negalėjo bent jau pasėdėti ramiai ar užsiimti savo reikalais, jei jau nesiruošia mokytis? Ar būtina buvo visiems aplinkiniams gadinti kraują?
Panašu, kad buvo. Elliw niekaip nenorėjo užsičiaupti, tad Tobias tiesiog nusprendė ją ignoruoti. Atsukęs jai nugarą nužingsniavo į priešingą pusę.
Atsidūręs pakankamai toli nuo klasuolės, vaikinas leido sau sekundėlę atsipalaiduoti ir priminė sau, jog iki mokslo metų pabaigos nebuvo likę tiek daug - gretai jis bus namie, kartu su Britta. Juodaplaukis buvo įsitikinęs, kad, vos pamatys savo gyvenimo meilę, problemos išnyks ar bent nebeatrodys tokios svarbios.
Tačiau dabar Brittos čia nebuvo ir problemos, tai yra, Hogvartso mokiniai, egzistavo. Prie Tobijo kojų pradėjo rangytis kažkokia gyvatė, kuri lyg ir, jei atmintis jo neapgavo, priklausė tam grifui, Alanui. Vaikinas greitai apsižvalgė aplink, akimis ieškodamas mokinio. Pastarasis buvo ežere ir galynėjosi su undine, kurią, greičiausiai, išsikvietė ir nesugebėjo suvaldyti. Tobias užvertė akis ir jau norėjo eiti prie ežero gelbėti grifą, tačiau jis išsikapstė pats ir po poros minutėlių jau stovėjo prie juodaplaukio. Mintyse vaikinas pritariamai šyptelėjo. Alanas greičiausiai jo nekentė (ir tai buvo visiškai suprantama ir pateisinama), tačiau Tobijui rūpėjo tai, kad grifas, kad ir sunkiai, užduotį įveikė ir taip profesoriaus akyse nemenkai paaugo. Juk ne kiekvienas sugebėjo įveikti juodaplaukio užduotis. O iš jo išeis neblogas burtininkas...
- Pamoka baigta, - paskelbė Tobias ir, grakščiai apsisukęs, nužingsniavo į Uždraustąjį mišką. Ten turėjo nebaigtų reikalų.
Suffering is like anything else. Live with it long enough, you learn to like the taste.