0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Laimei, priešininkų atmušėja ir vėl nepataikė. Tiesa, tai ir vėl sukliudė ką nors padaryti Walgunui, tačiau jis vis tiek džiaugėsi, kad Patricija išliko nepaliesta muštuko. Walgunas tikėjosi, kad kada nors pavyks pirmam pastebėti ir sėkmingai atmušti muštuką. Taip, beveik visada pirmiausia muštuką pastebėdavo priešininkų atmušėja, tačiau berniukas dar turėjo vilties, kad toks likimas nusišypsos ir jam.
  Walgunas pradėjo nerimauti daug labiau nei per pirmas rungtynes. Net labiau nei prieš šių pradžią. Juk jis dar nepadarė nieko naudingo. Deja, buvo panašu, kad ir kitiems komandos nariams taip pat ne itin sekėsi. Pasisekė vien tik Henrietai. Tiesa, labiausiai jis pyko ant savęs, nes žinojo, kad jei būtų į ką nors pataikęs muštuką jiems šansai laimėti būtų padidėję. O jei į priešininkų atmušėją tai bent kelias minutes būtų išties ramu. To per šias rungtynes dar nebuvo, nes, rodos, muštukas mieliau rinkdavosi būti prie Švilpynės atmušėjos, o ne Walguno. O tai berniukai tikrai trukdė atlikti savo pareigas, kurios, tiesą sakant, pasirodė, kad yra sunkesnės nei iš pradžių atrodė. Na, bet jau nebuvo kur dėtis.
  Būti atmušėju jam vis tiek patiko. Jam patiko blokštu pasiųsti muštuką pragaro takais, kad jais nukeliautų iki priešininkų. Patiko ir tuo pačiu būdu gelbėti savo komandos narius, tačiau nepatiko tai, kad komandoje tvyrojo nesantaika. Suprasčiau dar jei nesantaika būtų su priešininkais, tačiau ji tiesiog verda ir tarp mūsų! Kur tai matyta? Na, čia matyta, žinoma. Pagalvojo Walgunas. Taip, būnant prie kai kurių komandos narių jis nejautė saugumo jausmo. Juo galėdavo pasitenkinti tik nuskridęs nuo jų kiek toliau. Pagrinde tai buvo Patricija. Kiti komandos nariai, o ypač Alanas savyje dar turėjo grifiškumo, tačiau ji... Walgunas net nežinojo kaip tą apbūdinti. Jis manė, kad Patricija geriau jaustųsi ir būtų geriau pritapusi Klastūnyne, o ne čia. Berniukas neįsivaizdavo kodėl kepurė ją paskyrė būtent į Grifų Gūžtą, o ne Klastūnyną, tačiau žinojo, kad ji geriausiai žino kur ką paskirti. Paskirstymo kepurė jam visada atrodė pats magiškiausias daiktas pasaulyje. Net lazdelė jai neprilygo. Tiesa, Walgunas kiek bijojo, kad ji gali skaityti žmonių mintis, tačiau tik neseniai jis sužinojo, kad egzistuoja legilimantai, kurie taip pat gali skaityti mintis. Skirtumas tik tas, kad paskirstymo kepurė tą visada panaudoja geram tikslui, o legilimantai - ne.
  Tiesa, Walgunas neturėjo per daug laiko galvoti apie paskristymo kepurę ar legilimantus, nes turėjo dairytis muštuko. Deja, jo nepastebėjo. Jis buvo lyg skradžiai žemę prapuolęs. Na, šiuo metu Walgunas ne itin norėjo pastebėti muštuką, nes tokiu atveju jis  beveik garantuotai jau būtų buvęs atmuštas priešininkų atmušėjos ir laisvai sau keliautų jų link. Muštukas išties buvo pats pavojingiausias iš visų kvidičo kamuolių ir atmušėjas jau buvo spėjęs tuo įsitikinti. Nepastebėjęs to stipriai prakeikto kamuolio Walgunas nuskrido kiek tolėliau tikėdamasis, kad ten jis atsiras greičiau už muštuką.

[-]
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ką gi. Muštukas eilinį kartą pasigailėjo Patricijos Simoneti ir pralėkė pro šalį. Alanas galėjo ramiausiai sugrįžti į savo vietą. Taip jis ir padarė. Ir labai laiku pasiskubino atsirasti kur ir turėjo būti.
Vaikinas atidžiai stebėjo žaidimą. Matė, kaip prie jo artėjo ir artėjo Švilpynės žaidėjas. Berniukas buvo jaunesnis už Senklerį. Grifą apėmė jaudulys. Pagaliau galbūt nuveiksiu kažką. Arba ne. Jau po kelių akimirkų bus aišku pataikys kritlis į lankus ar ne.
Vieną lemtingą sekundę Penkiolikmetis pagalvojo apie tai, kad reikėtų tyčia neginti lankų. Už tą suplėšytą eskizų sąsiuvinį, kuriame fiksavo savo gyvenimo įvykius. Arba šiaip kažką, kas patikdavo. Liejo ten savo jausmus ir išgyvenimus. Dabar, stebėdamas kaip link jo skrieja Švilpynės puolėjas prisiminė visas replikas, kurios buvo mestos pamokų ar laisvalaikio metu. Sulaukė jų iš žmonių, su kuriais pradėjo čia mokytis. Iš tų, su kuriais stovėjo eilėje prieš paskirstymą. Ir baimingai laukė ką pasakys kepurė. O po to jaudulingo laukimo jie kartu buvo paskirti į vieną koledžą. Tai kokio galo man dabar stengtis? Kodėl gi turėčiau kažką daryti? Bet Alanas visgi sugebėjo pamiršti visas tas nuoskaudas. Juk žaidė ne vien dėl koledžo. Žaiddė ir dėl savęs paties. Juk seniai mėgo kvidičą. Taigi, kai kamuolys pagaliau paliko nepažįstamo berniuko rankas Alanas Senkleris pabandė jį atmušti.
Užsidegęs žaidimo keliamu jauduliu tvirtai pasiryžo padaryti viską, kad kamuolys atsirastų kuo toliau nuo jo lankų. Iš pradžių vaikinas nėrė į vieną pusę, paskui į kitą. Kol galiausiai susikoncentravo ir pamėgino nušveisti kritlį kuo toliau nuo savo saugomos teritorijos.
Apačioje ūbavo mokiniai. Vieni tikriausiai meldėsi, kad kritlis nepasiektuų tikslo. Kiti priešingai nori, kad kamuolys perskrostų lankus. Na o Alanas šiuo metu tenorėjo tiesiog pažaisti.

[Metimo blokavimas bandant atmušti kritlį: 2, 3, 6]

*

Neprisijungęs Henrieta Poter

  • VI kursas
  • *
  • 274
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • Visur gerai, bet namie geriausia.
  Kad ir kaip meldėsi suspėti, kritlis vis dėlto praskriejo pro šalį ir atsidūrė švilpynės puolėjo rankose. Grifė tyliai atsiduso ir nusekė švilpiui iš paskos. Kol kas rungtynėse pirmavo grifų gūžta, tad, kol kas, pralaimėti rungtynes buvo galima tik švilpynės gaudytojai sugavus aukso šmaukštą ir užbaigus žaidimą. Tačiau reikėjo pasistengti, kad švilpynės puolėjai neišlygintų rezultato.
  Henrieta tikėjosi, kad grifų gūžtai pavyks laimėti šias rungtynes. Nepaisant to, kad šį kvidičo rungtynių sezoną grifams nelabai sekėsi rungtyniauti, mergina tikėjo, kad pasistengus jie galėtų iškovoti antrą vietą. Pati šeštakursė buvo pasiryžusi pasistengti iš visų jėgų, kad padėtų savo koledžui. Reikėjo tikėtis, kad kiti taip pat pasistengs laimėti.
  Besekdama paskui švilpį, kurio vardo Poter neprisiminė, Henrieta stebėjo vis artėjančius grifų gūžtos lankus ir puolėjo rankose besiilsintį kritlį. Buvo aišku, kad kritlio iš švilpynės puolėjo rankų nepavyks atimti. Beliko laukti, kol šis pasieks lankus ir tikėtis, kad pavyks pagriebti kritlį metimo metu arba, visai tikėtinos nesėkmės atveju, kad Alanas sugebės gerai apginti lankus.
  Neužilgo grifų lankai jau buvo visai prie pat. Henrieta stebėjo kaip švilpis užsimojo ir sviedė kritlį lankų link. Vos tik kamuolys išsilaisvino iš puolėjo rankų, Poter užgulė šluotą ir visu greičiu pasileido kritlio link.

[Perėmimas metimo metu: 4]
"Net tamsiausiu metu galima būti laimingu, tik svarbu nepamiršti įsijungti šviesą.” – Albas Persifalis Valfrikas Brajanas Dumbldoras

*

Neprisijungęs Lumita Pandora OConnor

  • II kursas
  • *
  • 91
  • Taškai: 52
  • Green eyes, ginger hair. You must be a Weasley.
  Galėjo prisiekti savo gyvybe, kad šmaukštas buvo jau jos rankose kai tik tas prakeiktasis išsilaisvino ir pradėjo tolti nuo pirmakursės. Mergaitės galvoje skambėjo tik vienas žodis, pasikartodamas kas pusantros ar dvi sekundes. Tuščios rankos reiškė žaidimo prasitęsimą ir tai buvo tik pačios gaudytojos kaltė. Niekas kitas negalėjo pagreitinti žaidimo pabaigos tik ji arba jos priešininkė, kuri akivaizdu nematė šmaukšto, kadangi jos nebuvo šalia. Jautė piktus žvilgsnius, kurie greičiausiai buvo vaizduotės vaisiumi, tačiau įsitikinti tuo nedrįso. Taip ir buvo įbedusi akis į vieną tašką, tolstantį nuo jos auksasparnį.
  Kokias trisdešimčia sekundžių negalėjo pajudėti iš vietos, stengdamasi suvokti kas ką tik įvyko. Ar neturėtų šmaukštas sustoti, kai tik delnas apgaubia jį? Argi ta septintakursė pasišaipė iš naujokės kvidičininkės papasakodama jai melagingą informaciją apie kamuoliuko elgesį? Tikrai taip, tiesa apie tai išaiškėjo tik rungtynių eigoje. Kodėl daug kas aplink yra linkę meluoti? Visai nebeliko pasaulyje gerų žmonių. Lūpas paliko dvasinio skausmo pilnas atodūsis, o įsitempęs kūnas suglebo kiek atsipalaiduodamas. Kol šalia nemato Patricijos, reikia stengtis pabaigti varžybas savo naudai.
  Atsikračiusi pirštinėmis (koks jau skirtumas kokią bausmę gaus, blogiau už gėdos jausmą prieš koledžo narius tikrai nebus), Nilsen jas įstūmė tarp kojų apsaugų ir kelnių nesugalvodama geresnės vietos pasaugojimui. Šiek tiek niežėjo rankas ir norėjosi jas pasikasyt, tačiau buvo rizika apsiversti aukštyn kojomis nesilaikant, todėl gaudytoja nebandė rizikuoti savo sveikata ir gyvybe. Pradėjusi vytis šmaukštą, nebekreipė net į talžantį ausis vėją ar pradedančias skaudėti nuo įtampos akis. Ji privalėjo sugauti šmaukštą, kitokio pasirinkimo garbanotų plaukų savininkė neturėjo. Šmaukštas tyčiojosi tai priartėdamas tai nutoldamas nuo gaudytojos. Kai tik jis atsirado visai prie pat Astridos, mergaitė pabandė jį sučiupti.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 4]

*

Patricijaa

Šmaukštas ir toliau skraidžiojo savais keliais. Bent jau Patricijai vis dar neteko su juo susidurti. Dar taip nėra tikriausiai buvę. Pradėjo galvoti. Kažin ar buvo tragiškesnė gaudytoja už mane? Šitas staiga iškilęs klausimas visai nepatiko tamsiaplaukei. Nes savo pačios kritikavimas tiesiog nesiderino su jos charakteriu. Patricija turėjo būti geriausia, pastebimiausia ir taip toliau. Ji buvo pratusi prie apdovanojimų kitose srityse. Tarkim jojime ar kitokiame sporte. O čia prašom. Ką bedarytų gaunasi visiškas šnipštas.
Dabar ji nutarė nebeatsilikti nuo Švilpynės gaudytojos. Tada, kai beveik visą laiką stengėsi nepalikti Elliw ramybėje, šmaukštas bent jau pasirodė Grifės akiratyje. Per tas praeitas varžybas žinoma buvo nuo jos atstojusi. Bet tada dažniausiai ir nusisukdavo sėkmė. Taigi Simoneti pradėjo sekioti paskui mergaitę iš Švilpynės.
Bent pasitaikė vienas neblogas dalykas. Bjaurybė muštukas paliko ją ramybėje. Ir Simoneti tikėjosi, kad jie nesusitiks dar labai labai ilgą laiką.
Beskraidydama po aikštę ji baigė save įtikinti, kad geriau jau būtų tapusi atmušėja. Tai juk daug įdomiau. Juk kur kas daugiau veiksmo mušinėjant muštuką, nei ieškant šmaukšto. To amžino pražuvėlio. Patricija pradėjo klausinėti savęs kodėl išvis sugalvojo tapti gaudytoja. Beje, atsakymas labai greitai radosi jos galvoje. Štai koks jis buvo. Gaudytojai yra žaidimo centras. Jiems pagavus aukso šmaukštą rungtynės pabaigiamos. Ir uždirbama daug taškų. Tai tikriausiai ir paakino ją imtis kaip tik šio reikalo. Savo sprendimo šeštakursė jau gailėjosi. Nes nusibodo tos amžinos kamuoliuko paieškos.
Ir pagaliau jai vėl pasirodė, kad jį išvydo. Patricija jau buvo įsitikinusi, kad priešininkė turbūt seniai žino apie kamuoliuko egzistavimo vietą ir jį vaikosi. Simoneti nebuvo tuo visiškai tikra. Galėjo būti ir taip, kad jai  tik pasirodė. Mergina jau be vilties nusklendė į priekį. Gal jau pagaliau nusiseks aptikti šmaukštą. Pamanė.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą, kurį jau persekioja Astrida Nilsen: 3, 5.]

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
RPG vertinimas

Džeimsas Peledinis: 10
Walgunas Levinsas: 10
Alanas Senkleris: 10
Henrieta Poter: 7
Astrida Nilsen: 10
Patricija Simoneti: 10
Delfė Digori: -
Luna Evanns: -
Sophie Garcia: -
Olive Cate Rechens: -


Bendras dalyvio koeficientas

Astrida Nilsen: NK[4.5] + PĮK[5.0] = BDK[9.5]
Luna Evanns: NK[4.5] + PĮK[0.0] = BDK[4.5]
Delfė Digori: NK[5.5] + PĮK[0.0] = BDK[5.5]
Sophie Garcia: NK[5.0] + PĮK[0.0] = BDK[5.0]
Džeimsas Peledinis: NK[4.5] + PĮK[5.0] = BDK[9.5]

Patricija Simoneti: NK[5.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alanas Senkleris: NK[5.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Walgunas Levinsas: NK[4.5] + PĮK[5.0] = BDK[9.5]
Olive Cate Rechens: NK[5.0] + PĮK[0.0] = BDK[5.0]
Henrieta Poter: NK[5.5] + PĮK[3.5] = BDK[9.0]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Džeimsas Peledinis [9.5] - Alanas Senkleris [11.5]= KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris [11.5] - Džeimsas Peledinis [9.5] = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Henrieta Poter [9.0] - Džeimsas Peledinis [9.5]  = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Patricija Simoneti [11.5] - Astrida Nilsen [9.5] = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Grifų Gūžta [2.0] - Švilpynė[1.0] = KKS[1] 1 papildomas kauliuko ridenimas.


Kauliuko rezultatas

Džeimsas Peledinis: 3
Walgunas Levinsas: -
Alanas Senkleris: 5, 2, 2, 3
Henrieta Poter: 2, 4
Astrida Nilsen: 4
Patricija Simoneti: 6, 5, 4, 5

Džeimso Peledinis sėkmingai įmeta kritlį pro lankus.
Alanas Senkleris blokuoja metimą atmušdamas kritlį.
Henrietos Poter veiksmas anuliuojamas, nes kritlis atmuštas.
Astrida Nilsen sugauna aukso šmaukštą.
Patricijos Simoneti veiksmas anuliuojamas, nes aukso šmaukštas jau sugautas.


Kvidičo rungtynės baigėsi.

Pergalę švenčia Švilpynė.

Rezultatas: Švilpynė 150 - 60 Grifų Gūžta.

Prašau užbaigti RPG.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Muštukas, kaip ir visi prieš tai buvę muštukai, nuskrido į visai kitą pusę, tad Grifų Gūžtos atmušėjui neteko laimės apginti savo komandos gaudytojos. Delfė pajuto dar vieną nusivylimo bangą ir jau ketino trenkti sau su savo blokštu per galvą, tačiau išgirdusi triukšmą iš tribūnų švilpė atsisuko ir pamatė tai, ką svajojo pamatyti nuo pat rungtynių pradžios. Astrida, jauniausia iš Švilpynės koledžo kvidičo komandos, jų kapitonė, sugavo aukso šmaukštą! Prieš keletą sekundžių norėjusi verkti Delfė dabar vos neišmetė savo blokšto iš laimės. Lyg kulka priskrido prie Švilpynės gaudytojos norėjo pulti pirmakursei mergaitei į glėbį, tačiau prisiminusi, kad ji vis dar ant savo "Padangių Valdovės" ir laiko sunkų blokštą, tiesiog plačiai jai nusišypsojo.
- Žinojau, kad tau pavyks! Žinojau, kad nebūsim patys paskutiniai!
Pagaliau nusileidusi ant žemės mėlynakė numetė savo blokštą ant žemės ir pajuto palengvėjimą. Buvau siaubinga atmušėja, tačiau mes laimėjom. Daugiau niekas nebesvarbu.