0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
[Tema: Ciberijo drugeliai]

Pavasaris pilkais sparneliais pleveno jam prieš akis. Bet net tiesiai priešais nosį esančius dalykus Sigurdas buvo linkęs ignoruoti, paskandinti mirusio žvilgsnio gelmėje. Tai, kas įvyko per Kalėdas, amžiams sugadino jį kaip žmogų. Logiką absoliučiai paneigiantis susitikimas kažkokiame Londono klube su Deoiridh ir su tuo… Smegenis perrėžė aštrus skausmas, primenantis apie realybę, bet vaikinas puikiai žinojo - ar mintyse, ar čia, neras savo vietos. Pastaroji pradingo kartu su vis dar absurdiškai plevenusia viltimi susigrąžinti škotę. Ir ja pačia, sudaužusia širdį į millijonus, jei ne milijardus, dalių. Gyvenimo liepsna tartum užgeso.
Vis dėlto islandas tebebuvo profesorius, tad vargais negalais prisivertęs kažką nuveikti, sukvietė mokinius į pamiškę šiltą, bet dar vėjuotą pavasario popietę. Už nugaros ošianti niūri giria tobulai derėjo su jo bejausme ledinių akių išraiška, tarsi šaldančia orą bent penkis metrus aplink.
-(Ne)sveiki susirinkę. Tikiuosi, kad prisimenate, ką veikėte rudenį. Jums teko susidurti su Ciberijo vikšrais, kurie per žiemą iškastose duobutėse virto drugeliais. Šiandien ta diena, kai jūs pabaigsite pažintį su šiais gyvūnais. Tačiau visų pirma, noriu išdėstyti kelis dalykus: drugeliai jau yra nebenuodingi, bet įgijo gebėjimą užuosti kraują kelių kilometrų spinduliu. Tai nusako jų mitybą, susidedančią tik iš įvairių gyvūnų kraujo. Ir kartais žmogaus. Nebijokite šių drugelių - tiesiog įsivaizduoite, kad jie yra į karnavalą išsipuošę uodai, kurie nezyzia, nes jiems laisvadienis. - trumputę akimirką kažkas širdyje atlaisvėjo, tačiau tas jausmas žaibiškai pradingo, kartu nusinešdamas ir vos apčiuopiamą malonią gaidelę balse. - Grįžtant prie darbo: jums reikės kerais susirišti su drugeliu. Burtažodis yra thyndio, kuris leidžia justi tempimą iš tos pusės, kur yra prisirišęs kitas žmogus, siūlas nematomas, tiesą sakant, jo net nėra. Tai kerai sukuria tokią iliuziją. Drugelis jus nuves į kokią nors vietą miške, o gal prie ežero. Jei matysite, kad jus veda ratais ar labai ilgai, tiesiog grįžkite čia, galėsite patys likusius drugelius girdyti krauju. Kitu atveju atėję į vietą pažiūrėkite, ką jis darys, pašalinkite kerus tardami unthymos ir leiskite gyvūnui ramiai maitintis. Po to grįžkite čia, kad jus suskaičiuočiau. Jei pasiklysite miške… - Čia jau jūsų problemos. - …išleiskite raudonas kibirkštis. - Tikrai nenoriu gelbėti kažkokių nupiepėlių, kurie… - Ciberijo drugeliai čia, - mostelėjo, atidengdamas didelį narvelį. - prieikite, gausite po vieną. Visos praktikos esmė: įsitikinti, kad jūsų drugelis sveikas, gali savimi pasirūpinti bei pamatyti jį natūralioje aplinkoje, kadangi jis yra nykstanti rūšis.

Pamoka iki 2022-11-07. Praktika aprašyta poste, bet jei turite klausimų, drąsiai kreipkitės.
Reikalauju dviejų postų po 1200 simbolių arba trijų postų po 600 simbolių.
Nesąmonių darymas visada laukiamas, tačiau tikimybė, kad reaguosiu pamokos metu, yra labai maža.
Drugelių išvaizda: raudoni sparnai su juodais raštais, dydis įprastas.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Pavasarį į pamokas Nelannai daug labiau patiko eiti, negu niūrų rudenį arba šaltą žiemą. Ypač jeigu pamokos vykdavo lauke. Pilyje dar būdavo galima pasislėpti nuo vėjo ir šalčio už storų pilies sienų, tačiau jei profesoriai mokinius išsivesdavo į lauką, ne visuomet tai suteikė džiaugsmo. Tačiau šį kartą Nelanna džiaugėsi, kad pamoka vyko pamiškėje - po niūrios ir, kaip atrodė, niekada nesibaigsiančios žiemos, kiekviena proga išeiti į lauką ją džiugino.
Varniukė prisiminė, kaip rudenį kartu su klasės draugais pievoje prižiūrėjo Ciberijo vikšrus ir juos nešė į jiems skirtas dobutes. Tą kartą pamoka buvo įdomi, todėl vylėsi, jog ir dabar tuos pačius vikšrelius, tapusius drugeliais, taip pat bus įdomu stebėti ir jais rūpintis. Ir visai nesvarbu, kad reikės tik sekti paskui drugelį ir jį stebėti.
Nelanna nuėjo prie profesoriaus ir iš šalia jo stovinčio narvelio paėmė drugelį. Jie visi atrodė vienodai - raudoni sparneliai su juodais raštais plazdėjo ir atrodė, kad drugelis nekantrauja pamatyti pasaulį.
- Thyndio! - iškėlusi lazdelę, Nelanna pasakė burtažodį.
Atrodė, kad visiškai nieko neįvyko. Tad mergaitė nežinojo, ar kerai buvo sėkmingi, ar visgi reikėtų pakartoti tą patį. Tačiau netrukus pajuto keistą jausmą, tarsi tempimą. Pažvelgusi į savo drugelį, Nelanna pamatė, kaip jis juda miško link. Tempimas intensyvėjo ir ji suprato, jog turi sekti paskui drugelį ir pasikliauti jo tempiamai. Vos įžengusi į mišką, Nelanna pamatė, kad ir Gruodė čia pat.
- Gruode! - džiugiai sušuko varniukė. - Ir tave drugelis atvedė į mišką! Tikiuosi, kad nenuves mūsų vėl kur nors į glūdumą, kaip pirmąjį kartą, kai susitikome pavėsinėje. Arba į baisiąsias kapines...

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Meghan jau kelios dienos buvo ant ašarų ribos. Jos gyvenimas dabar atrodė kaip amerikietiški kalneliai, išskyrus tai, kad bėgiai ėjo tik žemyn. Toks jausmas, kad visas pasaulis nusprendė parodyti švilpiukei vidurinįjį pirštą. Moksluose ji buvo atsilikusi kaip reikiant, beveik nebebendravo su Dori, o Zwei taip ir nesutiko. Ką tada ji veikė? Klajojo prie ežero ir po mišką. Praktiškai visą laiką, sugrįždavo į pilį tik pamiegoti ir kartais - nueiti į pamokas.
Tiesą pasakius, šiandien ji irgi neplanavo ateiti į pamoką, norėjo pasivaikščioti miške. Tačiau sužinojusi, kad magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoka vyks miške, negalėjo atsispirti. Tai buvo du zuikiai vienu šūviu - ir pasivaikščios po mišką, kaip kad planavo, ir kažką pasimokys.
Tad rudaplaukė ir stovėjo atsirėmusi į medį ir sukryžiavusi rankas ant krūtinės. Pirmas dalykas, kurį pastebėjo, buvo profesoriaus veido išraiška. Ji tam tikra prasme panašėjo į Meghan. Išskyrus tai, kad profesorius nepalyginamai geriau mokėjo užšaldyti savo jausmus ar bent savo veidą. Pagarba. Gal reiktų jo paprašyti kitokio stiliaus pamokų? Pavyzdžiui, kaip visam pasauliui neparodyti, ką jauti?
Mergina karčiai šyptelėjo nuo tokios minties. Ji puikiai žinojo, kad vienintelis žmogus, su kuriuo norėtų apie ką nors pasikalbėti, buvo Zwei. Tačiau jo čia nebuvo. Ir nebus. Meghan net nebuvo tikra, ar jis ją prisimena. Tad kokie šansai, kad, net jei jis vėl grįžtų, tarp jų kažkas būtų?
Abejingai, beveik taip pat, kaip dėstė profesorius, švilpiukė išklausė, ką jis sako. Normaliu atveju jos smegenys jau būtų pradėjusios kurti planus, kaip pamoką paversti chaosu, tačiau dabar rudaplaukės pagrindinė užduotis buvo nuryti ašaras, kurios visą laiką žibėjo jos akyse. Ir gal padaryti praktiką.
Tačiau daryti praktiką Meghan nebuvo nusiteikusi. Tad ji tiesiai šviesiai prižygiavo prie profesoriaus.
- Kodėl? - paklausė.
Negalėjai suprasti, ar ji klausia apie šios praktikos prasmę, gyvenimo prasmę ar dar kokį velnią. Tačiau mergina kažkodėl manė, kad profesorius ją supras. Galų gale, būkim biedni, bet teisingi, jie abu atrodė apgailėtinai ir akivaizdžiai nenorėjo čia būti. Gal net apskritai būti. O tokie žmonės juk vieni kitus supranta, ar ne?
Some things never change.


*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Dori į pamoką atėjo kartu su Patricija. Taip, jų pažintis gal ir nebuvo labai jau puiki. Vis dėlto teko apsikapoti ir per kvidičą, ir tada netikėtai susitikus koridoriuose, bet vėliau Mendel turėjo pripažinti, kad jos abi turi nemažai panašumų ir gali būti draugėmis. Nuo pavasario merginos vis dažniau pabendraudavo.
Klastuolė nebuvo linkusi atvirauti su Patricija. Lygiai taip pat, kaip ir su Erka. Tačiau Erka tamsiaplaukė pasitikėjo, o Patricija - nelabai. Bet leisti laiką su grife jai patiko.
- Ta pamoka rudenį buvo šlykšti, - pasakė ji Patricijai. - Bet dabar bent turėsime progą pasibastyti miške, - šelmiškai kilstelėjo antakius ir sukikeno. - Ir pabūti atokiau nuo šito surūgusio pieno, - mostelėjo ranka į profesorių ir suprunkštė. - Tačiau jeigu norime eiti kartu, kerus naudoti turi tik viena iš mūsų, - pasakė laukdama eilėje prie narvelio. - Burtažodį nori naudoti tu ar naudoti man? - paklausė.
Tas drugelis Dori buvo visiškai nesvarbus. Ji tik norėjo kuo giliau į mišką. Gal pavyks pamatyti ar nuveikti ką nors įdomaus. O gal tas drugelis nuves jas į kokią nors nuošalią vietą su daug kraujo?
Apie tai begalvodama ir viduje jau nekantraudama bei smalsaudama šeštakursė pastebėjo Meg. Draugė atrodė liūdna, tad širdyje Dori šiek tiek sunerimo.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Sakura jautėsi kur kas geriau. Praėjo jau keli mėnesiai po to baisaus įvykio apleistame pastate. Kartas nuo karto ji dar sapnuodavo košmarus, tačiau jau išdrįsdavo pasileisti plaukus, apsirengti suknelę.
Bet vis dėlto mergina buvo pasikeitusi. Ją jau daug mažiau erzino šito pasaulio netobulumai bei baltapūkė galutinai pripažino, kad žmonės yra sukūrę ir išties gerų dalykų.
Pamačius Ciberijo drugelius mokinė susidomėjo, tačiau buvo šiek tiek ir baisu, juk vis dėlto po susidūrimo su šio sparnuotojo vikšru mergina apsilankė ligoninėje. Tačiau juk profesorius sako, kad dabar jie yra nenuodingi, padrąsino ji save.
Gavusi vieną drugelį mėlynakė ištarė burtažodį ir štai, netrukus ji atsidūrė miške. Regis, drugelis skrido prie krūmo.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 441
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
Pavasaris. Jis skleidėsi visu grožiu. Gamta pradėjo atgyti po ilgo žiemos miego. O kartu su jais ir Gruodė. O taip, kažkada pavasariai ir vasaros nepatikdavo trečiakursiai. Bet dabar. Dabar ji skleidėsi kaip tas drugelis, apie kuriuos aiškino profesorius. Iš savo kokono išlįsti buvo sudėtinga. Ypač pirmaisiais metais Hogvartse. Bet dabar ji jautėsi puikiai ir optimistiškai.
Dar nedrįso rengtis trumparankovių drabužių ar šortų. Dėl tų randų vagojančių odą. Bet ir nesikrimto taip dėl jų. O ir kerėti pradėjo sektis kiek geriau.
Mergaitė pasiskubino išsirinkti drugelį. Norėjo kuo greičiausiai dingti profesoriui iš akių. Tas prasidėjus pavasariui kažkodėl atrodė jai dar niūresnis.
- Thyndio. - Tarė nebegalvodama ar kerai pavyks ar ne. Tada pastovėjo kurį laiką kol pajuto tą keistą jausmą, lyg kas timptelėtų už virvutės. Ir tuomet nubėgo paskui drugelį. O jis nuskrido miško link. Gruodei tai nelabai patiko. Bet žengė paskui.
Varniukei labai palengvėjo išgirdus Nelannos balsą.
- O labas. Visai nenorėjau čia eiti viena. - Džiugiai prašneko.
- Tikiuosi jie neišsiskirs. Taip ir skries kartu. - Nelannai priminus tą pirmąjį jų susitikimą pasidarė dar šiurpiau. Mergaitė geriausiai įsiminė tą siaubingą vilkų kaukimą. Tą kartą manė, kad niekada negrįš į pilį.
- Tikiuosi ir aš. Šį kartą gal bent jau burti sekasi geriau. Jei kas nutiktų galėtume apsiginti. - Svarstė. Per mišką brautis kol kas nebuvo sunku. Bet ji jau žinojo, kad jei drugelis lėks gilyn bus sudėtinga skintis kelią pro šakų raizgynus ar krūmus.
- Ar tau patinka žaisti šachmatais? - Paklausė. Nesinorėjo tylėti. Tyloje vis atrodydavo, kad kas nors šlama iš paskos.

*

Patricijaa

Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Išties keista, kad Patricija nelankė šios pamokos. Gyvūnus mėgo. Ypač žirgus. Ak, ji labai pasiilgo jojimo ir teatro būrelio. Ir laisvės. Žiauriai troško atostogų ir grįžimo namo. Grafikas, pagal kurį turėjo gyventi vedė iš proto. Jos gyvenimas nebuvo taip sustyguotas, kaip Hogvartse. Na taip. Mokytojai, pas kuriuos mokėsi visokių dalykų nurodydavo jai valandas kada ir kur ateiti. Bet vis tiek buvo ne taip, kaip dabar.
- Surūgusio pieno? - Ji pradėjo šypsotis. - Labai tinka. Tikras profesorius Rūgpienis. - Dievaži su ta Klastuole tikrai būdavo smagu. O taip, jų pažintis prasidėjo gana prastai. Labai prastai. Bet dabar jos sutarė visai gerai. Gal todėl, kad nei viena labai giliai neėmė į galvą praeities peštynių. Bent jau Patricija tai tikrai. Su ja būdavo lengva susipykti. Bet pykčio ilgai Simoneti nelaikydavo.
- Nežinau. Galiu ir aš. Man jokio skirtumo. - Pasakė ir nudrožė prie narvo. Atsargiai paėmė drugelį. jis tupėjo jai ant delno.
- Thyndio. - Tarė ir sugrįžo pas Dori.
- Nykstam greičiau. Jis labai jau skubinasi. - Pasakė, nes drugelis šovė jai nuo rankos ir nulėkė miško link.
- Gerai, kad kerai veiksmingi. Kitaip gaudytume vėją laukuose. - Tarė ir bėgte pasileido gaudyti savo drugio.
- O kas jau tokio buvo rudenį? Pamokoje nebuvau tada. Pramiegojau. - Tas drugelis seniausiai dingo Patricijai iš akių. Dabar bėgo kažkur tik vedama kerų.
- Dažnai čia ateini ar ne? Į mišką. Kokį baisiausią padarą esi čia sutikusi?

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Sigurdas be galo nuoširdžiai tikėjosi, kad mokiniai netrukus iškurnės paskui drugelius, o pats galės atsikvėpti. Nebuvo itin malonu būti stebimam poros dešimčių vaikų ir tuo pačiu metu šaltakraujiškai dėstyti pamokos medžiagą. Bent pusvalandis ramybės atrodė tarsi išganymas. Bet norėdamas tiek, islandas aiškiai užsiprašė per daug: akimirksniu lyg iš po žemių išdygo mergina, akivaizdžiai kažko norinti iš vargšo profesoriaus. Pastarasis iš nuostabos atsitraukė per žingsnį, nors veide nevirptelėjo nė raumenėlis. Negi numiriau ir čia mano vaiduoklis veda pamoką? Pamintijo jis, savyje tejusdamas ledinę tylą. Bet ne - širdis dar plakė, varydama tą sustingusį kūną tolyn niekur nevedančio gyvenimo keliu. Žvilgsnis tuo tarpu gręžte gręžė mokinės akis, laukdamas idiotiškiausio pasaulyje klausimo vien todėl, kad atsakydamas galėtų išleisti kruopelytę tos šlykščios tamsios masės, tekančios jo venomis. Vis dėlto vienintelis žodis privertė vaikiną truputėlį rimčiau pažvelgti į priešais stovintį žmogų. Kodėl? Atrodo, kad jinai turi daugiau smegenų už aną, kuri žiemą davė kažkokio apelsinų skysčio. Tačiau vis tiek pakankamai nenormali, kad drįstų šmėžuoti man prieš nosį. Kadangi įtarė, jog apgailėtinai atrodanti rudaplaukė paprasčiausiai nepasišalins, teko gerokai pasukti pilkąsias smegenų ląsteles. Grėsminga tyla pradėjo graužti tarsi rūgštis, versdama atsakymo ieškoti jo paties nebelinksmame gyvenime.
-Kartais dėl to esame patys kalti. - tik tiek teišspaudė islandas, niūriai verdamas žvilgsniu merginą. Pernelyg gerai jautė, kad kitas sakinys ta tema atneštų neatitaisomą pražūtį - jausmų it lavos išsiveržimą į pasaulį. - O tie, kurie neužsičiaupia, sulaukia labai „smagaus“ arešto. Imk drugelį ir... - ...čiuožk iš čia.
Šviesiaplaukis vylėsi, kad viskas ties tuo ir pasibaigs, tad atidarė narvelį bei ištiesė gyvūnėlį mokinei, taip nebyliai reikalaudamas, jog ši atliktų pamokos užduotį.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 26
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
  Varniukė atėjo į trečiąją magiškųjų gyvūnų priežiūros pamoką. Užduotis jai pasirodė įdomi. Taip pat buvo gerai tai, kad jie nebe nuodingi, nes Vega žinojo kaip ji pritraukia visų gyvūnų, kurie yra nuodingi nuodus. Na, bet ši pamoka turėjo būti įdomi ir beveik nepavojinga. Beveik todėl, nes gali tekti bastytis uždraustajame miške, o į jį kelti kojos varniukė nenorėjo. Daug labiau norėjo nusigauti prie ežero, tačiau čia buvo tik drugelio pasirinkimas. Mergaitė nusprendė negaišti, todėl nuėjo drugelio. Jį gavusi išsitraukė lazdelę.
- Thyndio, - tarė varniukė bei mostelėjo lazdele. Tada pamatė, kad drugelis traukė miškan. Taip, šviesiaplaukė neturėjo noro ten eiti, bet pasirinkimo irgi neturėjo.
  Atsidūrus kiek giliau miške varniukė pamatė Sakurą. Ją pamačiusi labai apsidžiaugė.
- Sakura, labas! - tarė ji džiugesio pilnu balsu.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
- Taigi, Hallgrimsson tikriausiai turi naują pravardę, - juokėsi. - Rūgpienis jam puikiai tinka, - dabar stebėjo pieną, besikalbantį su švilpe.
Dori norėjosi prieiti prie Meg ir paklausti, kas atsitiko. Tačiau šią akimirką ji lėkė paskui Patriciją, kuri buvo susirišusi su drugeliu. Pakalbėsiu su Meg vakare, pagalvojo mintyse tamsiaplaukė. O dabar apie tai negalvok, nes kitaip susimausi prieš Patriciją, taip pat mintyse sudraudė save.
- Rudenį mokiniai šitų drugių vikšrus užkasė žemėse, kad jie dabar išsiristų. Žinoma, aš to nedariau, - susiraukė. - O, miške... - staiga ji prisiminė tą vilką, kurį susitiko su Meg ir kurį viena bandė nužudyti, tačiau nepavyko. - Vilką. Bet nenoriu apie tai kalbėti. O tu? Dažnai čia lankaisi?
Klastuolė jau žiojosi pasakoti apie akromantulą, su kuriuo susidraugavo Alanas, tačiau susičiaupė prisiminusi, jog jos vaikinas ir Patricija nelabai sutaria.
Drugelis merginas nusivedė visai giliai į mišką. Ir čia Mendel sustojo. Pamatė gilią duobę, kurios link skrido sparnuotasis. O sustojo ji todėl, kad mintyse išgirdo šiurpų balsą. Duobė... Ateikit, merginos... Reikia dar kraujo...
- Pa... Patricija? - kiek nusigandusi prabilo Dori. - Ar tu girdėjai tą patį, ką ir aš?..

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
Taip, pasirodo, kad posakis, jog apgailėtini ir gyvenimo apdaužyti žmonės vieni kitus supranta nebuvo iš piršto laužtas. Profesoriaus atsakymas buvo įdomus, tačiau iki galo netenkino rudaplaukės.
- Bet kaip galiu būti kalta aš, jei išėjo jis?
Žodžiai išsprūdo iš merginos burnos jai dar nespėjus susivokti. Meghan kaži ką būtų atidavusi, kad galėtų sugrįžti laiku atgal ir užkimštų sau burną. Deja, to padaryti negalėjo. Vieniša ašara paliko rudaplaukės akį ir nuriedėjo skruostu. Mergina piktai nusibraukė ją, tačiau dar labiau supyko, kai profesorius jai ištiesė drugelį ir tiesiogiai paliepė eiti daryti praktikos. O praktikos darymas nebuvo švilpiukės planuose. Ji buvo nusiteikusi nuveikti ką nors smagaus. Iš įpročio ji pabandė akimis susirasti Dori, nes paprastai išdaigas jos krėsdavo kartu. Tačiau klastuolė su kita mergina jau išskubėjo į mišką. Meghan mintyse atsiduso ir suprato, kad šį kartą teks suktis pačiai.
Ramiai apėjusi profesoriaus ištiestą ranką su drugeliu, ji priartėjo prie narvo ir plačiai atvėrė jo dureles.
- Profesoriau, ar nepagalvojote, kad drugeliams gali būti smagiau laisvėje? Ten jie gali susirasti ko iš tiesų nori ir nėra surakinti jokiomis grandinėmis ar sulaikyti narvais.
Meghan net pati nustebo, kokie dviprasmiški yra jos žodžiai. Tiesiogine prasme, taip, ji kalbėjo apie drugelius. Tačiau pagalvojus kitu kampu, žmogus turi paleisti savo praeitį, išsilaisvinti iš jos, kad iš tiesų būtų laimingas ir surastų, kas jam skirta. Jei tik tai būtų taip lengva...
Some things never change.


*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
Sakura priėjo prie krūmo. Jai prisiartinus drugelis jau maitinosi. Deja, vaizdas malonus nebuvo, mat jis skanavo sužeistos voverės kraują.
Mergina nutraukė savo ir drugelio ryšį. Ir tada ją aplankė dilema: leisti drugeliui pasimaitinti ir tada padėti voverei, ar iškart pagydyti riešutautoją? Abu gyvūnai šviesiaplaukei buvo lygūs.
Tačiau netrukus varnanagė baigė svarstyti, nes pasigirdo pažįstamas balsas.
- Vega! Labas! - nusišypsojo draugei. - Ar tavasis drugelis veda toliau? Beje, ar nebijai vaikščioti po mišką? - pasiteiravo.
Pačiai, žinoma, baisu nebuvo, juk miškas - Sakuros kasdienybė.
- Ak, maniškis jau maitinasi, aš jau nutraukiau mūsų ryšį, bet... - dabar balsas nuskambėjo liūdnau, - bet jis maitinasi sužeistos voverės krauju, - atsiduso. - Šią voverytę būtinai reikia pagydyti, matau, kad jai sužeistos kojos ir jeigu ją čia taip paliksiu, ji mirs...

*

Patricijaa

Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
- Aha. tikrai nuo dabar jis turi pravardę. Toks jaunas, o atrodo, tarytum koks šimtas metelių slėgtų jo pečius. - Patricija ir nemanė mąstyti apie tai kodėl toks jaunas žmogus, kaip šis profesorius yra toks liūdnas. Bet kas tikriausiai būtų tai pastebėjęs. Ji nesiruošė apsistoti ties šiomis mintimis. Užteko jau to, kad kada ne kada pagalvodavo apie tą pirmakursių mylėtoją Senklerį. Tas tai stačiai vedė Patriciją į pasiutimą. Reikėjo jam vieną dienelę įkrėsti proto. Bet kad su juo susisiekti buvo nelengva. Gal man jai tai pasakyti? Pradėjo svarstyti mergina. Ir norėjo pradėti kalbą su Dori apie tai, kas nedavė ramybės. Bet visgi nutylėjo.
O rūpintis dėl jo problemų pradėjo žiemos vidury. Dėl išties keistos priežasties.
Jo kambariokai suplėšė kažkokį eskizų sąsiuvinį. Vieną puslapį matyt pasiėmė. Jame buvo gražus piešinys. Kuris labai patiko Patricijai. Jame buvo pavaizduotas apsnigtas miškas. Per jį rogėmis lėkė du vaikai. Roges tempė šuo. Vaikus rogėse Patricija atpažino. Rogėse sėdėjo Alanas ir Dori. Besišypsantys. Ypač jis ten atrodė laimingas. Tą piešinį berniūkščiai aprašinėjo visokiais epitetais, pabandė jį užkerėti, kad jų prirašinėtos frazės kartais keistųsi. Nežinia ką toliau jie planavo daryti. Gal parodyti jį Senkleriui, gal dar ką. Bet Patricija atėmė tą vargšą paveikslą iš jų. Jis jai patiko. Kažkaip keistai paveikė. Gal dėl to, kad atrodė labai tikroviškas. Bet tikriausiai dėl to, kad žvelgdama į tą piešinį suprato kiek jausmo ten įlieta. Ji pamėgino aptvarkyti nukentėjusį paveikslėlį. Norėjo jį sugražinti savininkui. Bet taip to ir nepadarė. Nepavyko gražiai jo sutvarkyti ir panaikinti tų kerų. Ji manė, kad Alanas pamanys, jog tai jos sumanymas. Ir piešinys taip ir liko pas Patriciją.
- Aš buvau čia atklydusi kelis kartus. Bet nenuėjau labai toli. - Pasakė ji.
- Vadinasi nieko nepraleidau. Kapstytis po žemę tokią ankstybę, kai vyko toji pamoka. Ne... Tikrai ne man.
Bėgti paskui drugį Patricijai patiko. Čia pravertė kažkada lankytos sporto treniruotės. Bet galiausiai jos sustojo. Prie kažkokios duobės.
- Ką? nieko negirdžiu. - Pasakė. - Tau vaidenasi. - Pridūrė. O tada pastebėjo, kad žemė po jos kojomis kruvina. Nors prieš sekundę jokio kraujo ten tikrai nebuvo.
- Klausyk, man visa tai nepatinka. - Piktinosi traukdamasi tolyn nuo duobės. Bet tada sustingo, nes išgirdo, kaip kažkas tyliai ir smagiai kikena duobėje.
- Tu teisi. Čia kažkas negerai. - Pirmoji mintis atėjusi į galvą buvo palikti Mendel vieną ir bėgti. Jos nebedomino nei Dori, nei drugelis nei dar kas. Bet tam impulsui nepasidavė.
- Dori, bėgam iš čia greičiau. - Pasakė įsibaiminusi.

*

Prisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1785
  • Lytis: Moteris
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
- Ką žinai, gal jis koks senis, tik geria jauninamąjį eliksyrą, - nusikvatojo Dori.
Po to pasidarė nelabai juokinga, nes pagalvojo apie Adriją. Šitame pasaulyje niekada negali žinoti, kam kiek metų, pamanė mintyse.
Patricija pasakė, kad jokio balso negirdėjo. Bet aš... bet aš tikrai girdėjau, pagalvojo klastuolė. Po velnių, jei man išties vaidenasi? Dori nukrėtė šiurpas. Tuomet galvoje ir vėl pasigirdo balsas: nagi, merginos... Kraujo... Dar šiek tiek kraujo...
Ir tada tamsiaplaukė pamatė, jog čia iš tiesų nemažai kraujo. Palei tą duobę. Po akimirkos Patricija patikino, jog kažkas negerai.
- Tas Rūgpienis tikrai nesveikas, - pasakė Dori. - Liepti mums sekti drugelį, kuris minta krauju. Ir dar miške. Jam ką, visai pasimaišė? Juk tai gali būti pavojinga! Ir yra, po galais! Kas žino, prie ko čia mus atvedė, - reiškė nepasitenkinimą.
Patricija pasakė, kad reikia bėgti. Tačiau kai Dori išgirdo kikenimą iš duobės, jai pasidarė taip smalsu... Ji žinojo, kad nereikėtų taip elgtis, bet ėmė artėti duobės link.
- Kas ten kikena? - tyliai paklausė Patricijos.
Jau stovint visai šalia duobės bei apačioje matant tik juodą prarają, mergina pajuto, kaip kažkas nematomas ją tiesiog ėmė ir įstūmė į vidų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Dori Mendel »

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 352
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
- Išties, šį kartą būtų lengviau gintis. Juk jau esame patobulėjusios ir žinome daugiau gynybinių kerų, - džiaugėsi Nelanna savo ir Gruodės progresu mokantis magijos. - Ne, šachmatais aš nežaidžiu. Esu bandžiusi, bet neužkabino. Man taisyklės atrodo per sudėtingos ir aš nesugebu prisiminti visų triukų ir metodų, kaip geriau pasielgti stumdant figūras ir kaip numatyti priešininko veiksmus. Bet aš nepaprastai žaviuosi įgudusiais šachmatų meistrais. Tikriausiai tu žaidi, jei jau paminėjai šį žaidimą?
Laimei, Nelannos ir Gruodės drugeliai ir toliau skriejo kartu. Gal ir jie būdami uždaryti profesoriaus dėžėje susidraugavo, kaip Nelanna su Gruode, o ištrūkę į laisvę skubėjo vienas kitą rasti. Drugeliai skriejo tiesiausiu keliu, per visokius šabakštynus. Matyt nusprendė, kad neverta laikytis takelio, nes takeliai skirti žmonėms, o jie juk nebuvo žmonės. Bandydama suspėti kartu su drugeliu, Nelanna neatsargiai padėjo koją ant supuvusio rąsto bei kluptelėjo šiam sulūžus. Parkritusi ant keturių, po nuvirtusia šaka pamatė kaulus. Tai buvo tarsi kokio nedidelio gyvūnėlio griaučiai. Mergaitė sukliko iš baimės, bandydama atsistoti įsitvėrė į medžio šaką, bet ta buvo aplipusi voratinkliu.
- Fui! Kaip šlykštu...
Atsargiai pakėlusi galvą, Nelanna pamatė virš jos besileidžiantį didžiulį vorą. Dar jausdama maudimą kulkšnyje, ji kaip įmanoma greičiau nuskubėjo prie savo drugelio. Šis jau buvo sustojęs prie kažko negyvo ir maitinosi jo krauju.
- Unthymos! - ištarė burtažodį Nelanna ir jos nematomas ryšys su drugeliu pranyko.
Varniukė prisėdo ant kelmo, kad koja šiek tiek nurimtų ir galėtų ramiai grįžti į pamiškę. Tuo tarpu stebėjo, kaip drugelis valgo kraują.
- Panašu, kad pavyko atlikti užduotį, - pasakė Nelanna draugei. - Dabar liko tik grįžti atgal. Galėsime eiti, kai tik tu būsi pasiruošusi.
Patirtis rodo, kad ir grįžimas šioms mergaitėms yra nelengva užduotis. Bet bent jau galės išsikviesti profesorių paleidusios žiežirbas, jei jau tikrai neberas kelio atgal.