[Auris Senkleris]

Pamokos tema: Perėmimo transfigūracijos metodas

Šiandien buvo viena tų labai retų dienų, kai Auris nenorėjo vesti pamokos. Nenorėjo dirbti. Nes nebuvo tam nusiteikęs. Tai pasitaikydavo retai. Ir tai, kad nenori čia būti ir yra prastos nuotaikos būdavo labai aiškiai matyti. Iš jo kalbėsenos ir abejingumo mokiniams. Bet šiandien jis to nenorėjo. Kam dabar painioti asmeninius reikalus ir pamokas? Auris labai nemėgo tos savo charakterio savybės, kai dėl blogos jo nuotaikos turėdavo kentėti visi aplinkui. Tada pasidarydavo itin kandus. Bet ne šiandien. Šiandien neleis savo emocijoms kilti į paviršių. Todėl, kai mokiniai susėdo į savo suolus kaip visada jiems nusišypsojo. Tik šypsnys nepasiekė akių. Ir galbūt atrodė dirbtinokai.
Klasė atrodė kuo įprasčiausiai. Tik suolai sustumdyti į kabineto kraštus. O klasės vidurys paliktas tuščias. Ant Aurio stalo stovėjo buteliukai su kažkokiu eliksyru. Už lango snigo.
- Sveiki susirinkę. Šiandien prašyčiau susikaupti ir palaikyti tokį neblogą lygį, kokį laikote jau visus šiuos metus. - Prašneko. Išties šiais metais mokiniai nekvailiojo ir dirbo per jo pamokas. Bet Auris jau buvo patyręs, kad kai būna nekaip nusiteikęs mokiniai pridirba kvailysčių. Kad ir per tą siaubingą pamoką, kai dar dėstė apsigynimą nuo juodosios magijos ir mokė juos apie prakeiktus muzikos instrumentus.
- Šiandien turėsite keisti savo išvaizdą. -

Perėmimo transfigūracijos metodas.

Atsirado užrašas lentoje.

Interpreto Animale.

Greta tų žodžių jis užrašė ir šiandien reikalingą burtažodį.
- Kaip jau žinote, arba ne. Pavirtę į kokį nors gyvūną prarastumėte savo žmogišką protą. Ir arba kerai turėtų išsivadėti patys. Arba koks nors burtininkas turėtų jus atversti. Tam, kad virtę gyvūnais išlaikytumėte savo protą ir žmogiškumą turėtumėte tapti animagais. O tai labai sunkus procesas. Ir jeigu nenorite rizikuoti ir bandyti tapti animagais yra tarpinis variantas. Apie kurį mokysimės šiandien. - Jis atsiduso. Dar reikėjo daug kalbėti. Ir kam? Pusė mokinių vis tiek neklausys ilgų kalbų. Arba pramiegos viską.
- Perėmimo transfigūracijos metodas leidžia žmogui perimti kažkokią gyvūno išvaizdos detalę. Jūs nevirsite gyvūnu. Bet kažką iš jo gausite. Pavyzdžiui. Norite ilgai išbūti po vandeniu. Prašom. Įsivaizduokite žuvį ar kokį kitą vandens padarą. Galvokite apie tai, ko iš jo norite ir gausite žiaunas ir pelekus. Gal esate ten, kur labai šalta. Galvokite apie kažkokį gyvūną su šiltu kailiu. Ir gausite jį. Jūsų oda pakis. Žodžiu manau supratote. Galvojate apie gyvūną ir tai, ko iš jo norite. O tada pasinaudokite burtažodžiu esančiu lentoje. Auris vėl atsiduso.
- Nepatyrią burtininkai ar raganos gali iš gyvūno gauti tai, ko nereikia. Papildomas kojas, uodegą ar dar kažką. Čia dar nieko. Tokius dalykus prarasite išgėrę eliksyro, kuris yra ant mano stalo. O jei tai nutiktų ne pamokoje nuvykę pas hilerį ir gavę vaistų. Blogiau būtų, jei dėl jaudulio, baimės ar nesusikaupimo prarastumėte kokią nors savo kūno dalį. Pavyzdžiui, norėdami pelekų prarastumėte rankas. Bet vietoj jų pelekai nepasirodytų. Liktų tik didžiulės žaizdos. Tada jau būtų prasčiau. Todėl iškart sakau. Susikaupkit prieš kerėdami. - Tikiuosi viskas praeis paprastai. Pamanė ir užbaigė savo kalbą.
- Jūsų užduotis šiandien yra sumažinti savo ūgį. Ir nemanykit, kad tai labai lengva. Nes kai sumažėsite. Tiksliau jei sumažėsite, pasikeis visa jūsų kaulų struktūra.  Tam, kad sumažėtumėt galit įsivaizduoti kokį vabalą, pelę ar panašų padarėlį. Pirmyn. - Jis pabaigė kalbėti ir pradėjo laukti, kol mokiniai imsis darbo. Bet laiku prisiminė, kad ne viską pasakė.
- Tikriausiai jūsų galvose kilo klausimas: Kaip atsiburti po šių kerų. Atsakau. Burtažodžiu deletrito animale. Tai panaikins viską, ką savyje pakeisite. Jei žinoma burtai suveikė teisingai. Ir jūs neprisiauginote papildomų kūno dalių, kurių nenorėjote. Arba nepasidarėte kokių kitokių sužeidimų. Jei burtas suveikė teisingai, jūsų lazdelė sumažės kartu su jumis. Todėl atsikerėti nebus sudėtinga. Atsikerėjus lazdelė vėl pasidarys tokio ilgio, kokio ir buvo. Iškart sakau. Galite nebijoti dėl savo burtų lazdelių. Jei kartais burtas pavyks kaip nors neteisingai. Lazdelės nesugadins. Ji tiesiog liks tokia, kokia turėjo būti. Nesumažės ir nesulūš. Dabar jau galite pradėti. Jei neturite kokių papildomų klausimų. - Dabar jau viskas buvo pasakyta. Auris vėl paniro į mintis, kurios nedavė ramybės visą savaitę. Nuo tada, kai susitiko Adriją Volkerį. Tik ne dėl paties Volkerio Auris taip jaudinosi. Labiausiai nervinosi dėl Alano. Kuris pasinaudojo nežinia kokiais kerais. Juodosios magijos užkeikimu. Ir gal pakenkė pats sau. Auriui galvoje netilpo kaip jo pusbrolis galėjo taip neatsakingai su savimi pasielgti. Jie labai susipyko. Nes Alanas neketino jo suprasti.  Ir niršo dėl to, kad Auris griežtai elgėsi su Volkeriu. Jie abu nesikalbėjo jau visą savaitę. Bet tai nebuvo svarbu. Auris vis tiek ieškojo įvairių atkeikimų dėl visa ko. Kurie praverstų Alanui jei kas jam nutiktų. Siuto, nes jau tiek laiko buvo prarasta. Ir dar jautėsi beviltiškai todėl, kad nežinojo kokio atkeikimo jam galėtų prisireikti. Juk tuos senus užrašus, kuriais naudojosi Alanas sudegino. Todėl Auris visiškai neįsivaizdavo ką tas ritualas galėtų padaryti jaunėliui. Juk jį atlikdamas tasai naudojosi savu krauju. O tai galėjo atnešti visokių padarinių. Ir jei taip nutiktų, Auris negalėtų jam padėti. Štai todėl jautėsi siaubingai beviltiškai ir visai nenorėjo vesti pamokos. Norėjo skaityti savo knygas ir užrašus. Ir susidaryti planą, kuriuo pasinaudotų jei prireiktų.

Jūsų užduotis sumažėti įsivaizduojant kokį mažą gyvūnėlį ar vabalėlį. Kad tai padarytumėte naudokitės burtažodžiu interpreto animale. Kad atsikerėtumėt naudokite burtažodį deletrito animale. Kerai gali ir nepavykti. Jei taip bus, jei užaugs uodega, papildomos kojos ar dar kas nors išgerkite eliksyro, kuris yra ant Aurio stalo. Ir viskas bus gerai. Bet jei susižeisite, atsiras žaizdų reikės Aurio pagalbos.
Galite krėsti išdaigas. Jei kas neaišku ar reikia Aurio įsikišimo rašykite man žinutę.
Bent trys pamokos postai.
Pamoką uždarysiu lapkričio pirmą dieną.

[Vega Dellal]

  Vega atėjo į jau trečiąją transfigūracijos pamoką. Atėjo ne viena, o kartu su Sakura bei Nelanna. Varniukei buvo smagu į šią pamoką ateiti netgi su dviem draugėm, tačiau apskritai transfigūracija ją kiek gąsdino. Jai klasėje kerėti net paprastus kerus būdavo sunku, nes jai būdavo gėda, tačiau transfigūracijoje kerai visuomet būdavo labai sunkūs. Ypač kai juos reikėdavo panaudoti ant savęs ar kitų. Ji labai bijojo suklysti ir pridaryti žalos, o to tikimybė buvo tiesiog milžiniška.
  Deja, išklausiusi praktikos užduotį mergaitė labai išsigando. Ji išgirdo, kad šiandien tema bus būtent ta, kurios ji labiausiai bijojo. Ne! Tik ne tai! Suriko mintyse mergaitė, tačiau tai mažai tegelbėjo.
- Nežinau. Man labai blogai sekasi kerėti, todėl labai bijau suklysti. Nenoriu sau pridaryti žalos. O kaip jums ši užduotis? - pasakė varniukė. Jos balse vis dar girdėjosi išgąstis. Ji labai stipriai abejojo ar jai pavyks. Ir labai stipriai bijojo. Deja, praktikos užduotį atlikti visgi reikėjo.
- Kokį gyvūną pasirinksite? Aš gal pelę. Geriau bus jei kas netyčia ant manęs neužmins ir tokiu būdu nesutryps. Žinoma, gali netyčia užminti ir ant pelės, tačiau to tikimybė kiek mažesnė, - tarė varniukė. Taip, klasėje visada galėdavo atsitikti tokių dalykų, nes dažnai virdavo chaosas, kurio nebuvo įmanoma sustabdyti. Na, arba buvo įmanoma, tačiau dar niekam nebuvo pavykę. Ir greičiausiai nepavyks. Pagalvojo šviesiaplaukė.

[Sakura Levins]

Neseniai buvo praėjusios žiemos atostogos. Auris Senkleris atrodė liūdnas. Nors jis šypsojosi, šypsena neatrodė nuoširdi. Šypsotis bandė ir Sakura. Namuose. Draugams. Profesoriams. Sekėsi sunkiai. Šviesiaplaukė vylėsi, kad nei Vega, nei Nelanna nepastebės, jog kažkas negerai. Tačiau tai buvo sunkiai tikėtina. Draugės ją pažinojo. Ypač bendrakoledžė Light.
Šiandien Sakura atrodė kitaip. Ilgus savo plaukus buvo susirišusi. Ir ne kokiu nors kaspinu iš natūralios medžiagos, o su paprastų paprasčiausia plaukų gumyte, kurią jai davė Dori. Taip pat Sakura pasisiuvo kelias kelnes. Iki šiol jų niekada neteko dėvėti. Ji nežinojo, ar kada nors dar drįs pasileisti plaukus. Ar galės apsirengti suknelę. Šią akimirką atrodė, kad ne. Šiurpas perėjo prisiminus apleistą pastatą.
Su profesoriumi jie apie tai daugiau nesikalbėjo. Tik tą pačią dieną. Dabar nelabai buvo ir kada. Pirmą kartą mergina nenorėjo, jog Auris Senkleris ją užkalbintų. Jautė gėdą. Nors žinojo, kad neturėtų.
Šiandien taip kvaila ir beprasmiška atrodė piktintis tokiais menkniekiais kaip nenatūralūs audiniai, plastikas ar asfaltas. Ar gyvūnėliai, kuriuos augina žmonės. Visa tai neteko reikšmės prieš tam tikrus dalykus, kurie vyksta pasaulyje. Žmonės yra šlykštūs, dažnai skambėdavo strazdanės mintyse.
Šiuo metu Sakura kartais atrodydavo visai kitas žmogus. Žinoma, ji žinojo, kad yra ir labai gerų žmonių. Juk tokių daugybę sutiko. Tačiau dabar suvokė, kad yra ir blogų. Siaubingai blogų. Ir ne tik paauglių, bet ir suaugusių. Ko anksčiau nesuprato. Ir žaizda, kurią paliko blogas žmogus, dar buvo per daug gili, kad Sakura gebėtų ramiai jaustis. Momentais ją apimdavo net pyktis.
- Nebijok, Vega, - pasakė Sakura. - Pati sau neprisidarysi tiek žalos, kiek galėtų pridaryti blogi žmonės. Savęs nereika bijoti.
Nors pati Sakura dar visai neseniai savęs labiausiai ir bijojo. Tačiau ne šiandien.
- Nežinau, - tarė atsakydama į klausimą, kokį gyvūną ketina pasirinkti. - Gal skruzdę. Jos labai darbščios, todėl man patinka.

[Nelanna Light]

Atėjusi į transfigūracijos pamoką, Nelanna iškart patraukė ten, kur matė Vegą ir Sakurą. Jai buvo smagu vėl susitikti su draugėmis ir visiškai nesvarbu, kiek laiko spėjo praeiti nuo paskutinio jų susitikimo. Vos pamačiusi Sakurą, Nelanna suprato, kad kažkas negerai. Visą laiką džiaugsmu spinduliuojanti jos draugė dabar atrodė liūdna. Skyrėsi netgi jos išvaizda - iki šiol Nelanna draugės nebuvo mačiusi apsivilkusios kelnių, o ir plaukus varniukė visada laikė palaidus. Nelannai buvo neramu dėl draugės, tačiau nebuvo tikra, ar ši jai kada nors pasipasakos.
- Sveikos! - pasisveikino priėjusi. - Sakura, tikiuosi, kad nesergi. Prastai atrodai. Ar viskas gerai?
Nelannai buvo sunku sutelkti dėmesį į pamoką ir į tai, ką pasakoja profesorius. Ji tik išgirdo, kad reikės verstis į mažesnį už save gyvūną, bet nesuprato viso šito priežasties.
- Net nežinau, į ką norėčiau pasiversti. Galbūt į meškėną - jie atrodo mieli ir juokingi. Bet kokia man iš to būtų nauda - net neįsivaizduoju.
Kad ir kokį gyvūną ji pasirinktų, tikriausiai jai vis tiek nepavyktų pasivertimas. Kažką smulkesnio paversti jai sekdavosi, bet savęs pavertimas jai atrodė per daug sudėtinga užduotis.

[Vega Dellal]

  Vegai pasirodė, kad Sakura šiek tiek nuliūdusi.
- Ar tave kas nors nuskriaudė? Gal galime kuo nors padėti? - paantrino bendrakoledžei Vega. Išties tokia Sakuros nuotaika pasitaikydavo retai. Varniukė buvo pripratusi matyti ją linksmą.
  Sakuros žodžiai mergaitę kiek nuramino, tačiau savo jėgomis ji vis tiek nepasitikėjo.
- O taip. Skruzdės tikrai darbščios. Jos gali panešti dešimt kartų už save sunkesnį svorį, - tarė šviesiaplaukė ir nusišypsojo, o tada išgirdo ir Nelannos pasirinktą gyvūną. - Taip, jie mieli, - patvirtino varniukė. - Na, metas pradėti. Norėčiau spėti pasiversti nusususia pele, - tarė varniukė ir nusijuokė, o tada išsitraukė lazdelę. Aš galiu. Man pavyks. Mintyse pabandė įtikinti save.
- Interpreto Animale, - tarė rudaakė bei mostelėjo lazdele, tačiau nieko nenutiko. - Interpreto Animale! - dar kartą pabandė Vega, tačiau lazdelė jos nesiklausė. Rodos, specialiai stengėsi, kad jai nepavyktų. Nagi! Gi turi kada nors pavykti! Negi šie kerai tokie sunkūs? Pagalvojo Varno Nago mokinė ir jau ruošėsi bandyti dar kartą, nes pasiduoti neketino.

[Rensa]

  Rensa atėjo į trečiąją transfigūracijos pamoką. Varniukei transfigūracija ne itin patiko. Na, nepatiko dėl to, nes joje visiškai nesisekė. Bet į transfigūracija vis tiek atėjo, nes žinojo, kad į pamokas eiti reikia, o ir norėjo į ją ateiti. Norėjo ko nors išmokti. Šiaip jai kerėti sekėsi, tačiau šitoje magijos srityje kerai buvo be galo sunkūs. Beveik nei vieni nebuvo pavykę iš pirmo karto, o paprastai reikėdavo bandyti daugelį kartų kol pagaliau pavykdavo. Laimei, įdėjus pastangų vis dėlto kada nors pavykdavo, todėl varniukė norėjo stengtis ir mokytis.
  Išgirdusi užduotį ji suprato, kad lengva nebus, nes sumažėjimas kerais atrodė toks sunlkus dalykas. Beveik neįmanomas. Žinoma, čia viskas įmanoma, tačiau kokia kaina? Pagalvojo oranžinių plaukų savininkė ir pradėjo galvoti kokį gyvūną paisirnkti. Cavallon pavardės nešiotoja nusprendė pasirinkti grambuolį. Mergaitė buvo skaičiusi apie juos ir jie jai paliko išties nemažą įspūdį. Jie Rensai labai patiko. Tai buvo pagrindinė priežastis dėl ko ši juos ir pasirinko. Na, o tada išsitraukė lazdelę norėdama pradėti, nes iš patirties žinojo, kad tokios pamokos pralėksta nepastebimai, o spėti atlikti užduotį tai norisi.

[Sakura Levins]

Aišku, draugės pastebėjo, kad Sakurai kažkas ne taip. Jos ėmė klausinėti, ar šviesiaplaukė neserga, ar viskas gerai, ar gali kuo nors padėti.
- Taip, šiek tiek apsirgau, - neva pakosėjo ir pirmą kartą sumelavo draugėms. - Baigėsi mano eukaliptų eterinis aliejus... - ėmė galvoti priežastį, kodėl galėtų susirgti.
Ji negalėjo pasakoti draugėms apie tą dieną apleistame pastate. Ji tiesiog negalėjo.
Vega ketino įsivaizduoti pelę, Nelanna - tikriausiai meškėną, o Sakura skruzdę.
Mergina stengėsi susikaupti. Užsimerkė. Tarsi iškilo skruzdėlės ir sumažėjusios strazdanės vaizdinys. O tada ji mintyse pagalvojo: bet aš nenoriu sumažėti!
Kodėl Sakura turėtų norėti sumažėti? Jeigu ji taptų mažesne, turėtų dar menkesnę tikimybę apsiginti nuo tokių nusikaltėlių kaip Bretas. Ji norėjo būti stipri. Nuo to karto, kai tas bjaurybė ją užpuolė, ji norėjo turėti tiek jėgos, kad būtų galėjusi pati atsiplėšti nuo užpuoliko. Kaip kad Auris jį tada atplėšė. Arba aš norėčiau perkąsti jam gerklę, kilo mintis.
- Interpreto animale! - nepaprastai drąsiai, labai garsiai sušuko Sakura.
Ir štai, po akimirkos merginai pavyko transfigūruoti. Tačiau ji netapo mažo ūgio, ne. Dabar mėlynakei iš burnos kyšojo didžiulės iltys. Ir ji urzgė.

[Nelanna Light]

Nors ir Sakura teigė, kad jos prasta nuotaika ir savijauta yra dėl to, kad peršalo, Nelannai buvo sunku tuo patikėti. Kiek ją pažinojo, varniukė buvo susidariusi įspūdį, jog draugė nebuvo iš tų, kurie lengvai pasigauna bacilą ir iškrenta iš rikiuotės. Juk ji ištisus metus vaikšto basomis! Kažkas čia ne taip...
- Ak, vargšele! Jei peršalai, turėtum gulėti šiltoje lovoje, gerti šiltas arbatas ir ilsėtis. O ne rodytis pamokose, - nors ir nelabai tikėjo peršalimo teorija, Nelanna bandė patarti draugei. Arba papasakoti, ką iš tiesų daro žmonės, kai peršala. - Madam Pomfri tavimi pasirūpintų, o profesoriai tikrai suprastų, jei neateitum į pamoką.
Nelanna bandė susikaupti ir pabandyti pasiversti į meškėną. Bet jai iš galvos niekaip nedingo nelaimingai atrodanti Sakura.
- Interpreto animale! - vis tiek pabandė ištarti burtažodį, mintyse regėdama meškėną. Meškėno vaizdas galvoje vis maišėsi su Sakuros ir mergaitė išsigando, kad tik neįgautų draugės išvaizdos. Jei tai apskritai įmanoma.
Aišku, varniukei pavirsti į gyvūną nepavyko, jos išvaizda net nepradėjo keistis.
- Man nesiseka šie burtai, o kaip jums? - paklausė Nelanna Sakuros ir Vegos. - Vega, jeigu tau visgi pavyks pasiversti į pelę, tikiuosi, kad niekas iš klasiokų neturi pelių baimės. Kaži kas būtų, jeigu pradėtum lakstyti po klasę ir išvaikytum pusę mokinių.
Nelanna nusijuokė iš savo pačios sąmojo. Bet staiga nutilo, nes atsisukusi į Sakurą pamatė iš jos burnos kyšančias iltis. Draugė neatrodė panaši į skruzdę..

[Vega Dellal]

- Klausyk, Sakura. Jei iš tiesų sergi neik į pamokas. Tokios būklės tau čia ne vieta, - ir vėl paantrino Nelannai Vega. Rodos, vienintelis jos šiandienos užsiėmimas buvo antrinti Nelannai, tačiau mergaitė norėjo įtikinti Sakurą, nes žinojo koks gali būti klastingas peršalimas. Tiesa, varniukė kiek abejojo ar Sakura iš tiesų serga, o ypač tuo, kad baigėsi eterinis aliejus. Jų draugė turėjo išties daug ir netgi dalindavo įvairiausius aliejukus profesoriams. Jai atrodė keista, kad įvairių eterinių aliejų profesoriams Sakura turi, o sau kažkokio - ne. Na, bet nusprendė nekamantinė šiais klausimais draugės.
- Ir man kol kas dar neišėjo. Na, ką gi. Teks pabandyti ir vėl, - tarė, o tada pamatė, kad Sakurai pavyko iš pirmo karto ir jau norėjo pradėti džiaugtis, tačiau suvokė, kad ji nesumažėjo, o tik užsiaugino iltis bei pradėjo urgzti. - Oi, Sakura! Turbūt pasirinkai kokį mažą gyvūnėlį, kuris turėjo iltis ir perėmei jas, o ne ūgį, ar ne?! - paklausė labai susijaudinusi. Laimei, ji prisiminė, kad profesorius minėjo apie burtažodį, kuris bent jau turėjo atversti panaudoją į žmogų. - Sakura, sugebėsi panaudoti burtažodį turėdama iltis? Jei negali kalbėti parodyk linktelėdama galva. Tada  žiūrėsim ką daryt, - tarė šviesiaplaukė. Ji pamatė, kad kol kas Sakura gali tik urgzti, bet tikėjosi, kad jai pavyks ir kalbėti, nes nežinojo ar kitas gali kitą atversti. Tiesa, profesorius buvo minėjęs, kad antrasis burtažodis pavyks tik tuo atveju jei viskas pavyko teisingai ir neužsiauginai papildomų kūno dalių, tačiau varniukė nors ir su panika, bet tikėjosi, kad Sakurai tais antraisiais kerais pavyks atsikratyti ilčių.
  Na, bet reikėjo pasirūpinti ir savo reikalais, todėl mergaitė sugrąžino savo mintis prie savo sumažėjimo.
- Interpreto Animale, - tarė varniukė ir pagaliau pavyko. Ji į Nelannos žodžius neatsakė, bet tikėjosi, kad niekas tikrai neturi pelių baimės. Taip, taip, taip! Man pavyko! Su džiugesiu pagalvojo rudaakė, o tada nusprendė pelės dydžio neužsilikti, o kuo greičiau gauti normalų savo dydį. Ji pasižiūrėjo į lazdelę, kuri atrodė lyg normalaus dydžio, tačiau iš profesoriaus ji žinojo, kad su burtininku stipriai sumažėja ir jo lazdelė.
- deletrito animale, - tarė mergaitė bei mostelėjo lazdele ir pagaliau pavyko iš pirmo karto! Varniukė buvo labai laiminga, kad jai pavyko, tačiau vis dar nerimavo dėl Sakuros.

[Henrieta Poter]

  Henrieta sėdėjo transfigūracijos klasėje, viename iš daugelio į klasės kraštus sustumtų suolų. Galvoje grifė save keiksnojo, kad pamokas pradėjo lankyti tik mokslo metų pabaigoje. Artėjo egzaminai, o šeštakursė dar turėjo papildomai mokytis koledžo bendrajame kambaryje, kad pasivytų bendraklasius. Egzaminai nusimatė nelengvi ir Poter pagaliau prisivertė lankyti pamokas, nes būti paliktai kartoti kurso nesinorėjo.
  Išklausiusi Aurio dėstomos pamokos temos Henrieta tyliai atsiduso. Grifė jau senokai nesilankė transfigūracijos pamokose ir, atrodė, kad šios pamokos darbui atlikti reikės nemenkų šios srities sugebėjimų. Tačiau vildamasi, kad jos kerėjimo sugebėjimai dar pernelyg nesublogo, šeštakursė pakilo iš savo vietos ir su lazdele rankoje atsistojo į atlaisvintą plotą klasės viduryje.
  Susikaupusi Henrieta pabandė įsivaizduoti nedidelę skruzdėlytę. Mintyse grifė įsivaizdavo jos nedidelį ūgį ir galimybę pralįsti net pro mažiausius plyšelius. Tuomet tvirtai laikydama lazdelę rankoje ištarė:
- Interpreto animale.
Kaip ir manė, iš pirmo karto jokių pokyčių nebuvo.

[Erka Forrm]

  Erka atėjo į transifgūracijos pamoką. Taip, kelias pamokas ji praleido, tačiau į šią prisivertė ateiti. Nors ši pamoka jai patiko vien dėl to, kad ją vedė Auris tai vis tiek buvo pamoka, todėl nebuvo nuostabiausias pasaulyje dalykas.
  Užduotis jai pasirodė įdomi. Įdomi tiek, kiek tai įmanoma. Būtent todėl klastuolė nusprendė visgi pabandyti atlikti praktikos užduotį, todėl nieko nelaukdama išsitraukė lazdelę, kuri jau netrukus turėjo sumažėti kartu su ja. Kokį gyvūną čia pasirinkti? Gaila negaliu pasirinkti mažo drakono. Na, gal ir galiu, tačiau pasekmės gali būti nelabai geros, todėl gal geriau nerizikuosiu. Vietoje to geriau pasirinksiu širšę. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė, o tada nusprendė iškart pradėti, nes norėjo spėti atlikti praktiką.
- Interpreto Animale, - tarė Klastūnyno atstovė, tačiau visiškai nieko nenutiko. Tai Erkai sukėlė pyktį, nes jai visi kerėjimo ir transfigūracijos dalykai anksčiau puikiai pasisekdavo iš pirmo karto. Matyt šiandien viskas kitaip. Pagalvojo ji, o tada nusprendė pabandyti dar kartelį tikėdamasi, kad tada jau pavyks ir nereikės dar labiau ant savęs pykti, nes tai jai ne itin patiko.

[Henrieta Poter]

  Henrieta tyliai atsiduso. Kaip ir manė, atlikti pamokos darbą bus nelengva. Grifė gailėjosi anksčiau nepradėjus lankyti pamokų. Gal tuomet jai labiau sektųsi atlikti šią užduotį? Tačiau dabar nebuvo nieko ką būtų galima pakeisti, tad šeštakursė nusprendė pabandyti dar kartą. Suspaudusi lazdelę, Poter ir vėl susikūrė skruzdėlės savybių, kurias nori įgyti vaizdą.
  Henrieta nebuvo tikra kodėl pasirinko būtent skruzdę, kai pasaulyje egzistuoja tiek daug nedidelių padarų. Tiek žiobarų, tiek burtininkų matomame gamtos pasaulyje buvo tūkstančiai vabzdžių, vabalų ir smulkių gyvūnėlių, kuriuos būtų galima pasirinkti užduočiai atlikti, tačiau Poter mintyse vis vien atsirado skruzdė.
  Susikūrusi kuo aiškesnį vaizdą, Henrieta susikaupė ir vis dar mąstydama apie skruzdės savybes ištarė burtažodį:
- Interpreto animale.
Nustebusi grifė suvokė, kad kerai iš tiesų pavyko ir jos organizmas pradėjo pamažu trauktis. Galiausiai Poter jau buvo skruzdės dydžio.

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas atėjo į trečiąją transfigūracijos pamoką. Jam buvo sunku patikėti, kad pagaliau už lango snigo. Nuo jo koledžo kvidičo rungtynių su Klastūnynu jau buvo praėję nemažai laiko, o visą tą laiką nesnigo. Berniukui sniegas patiko. Tiesa, sniegas jam patiko ne visada. Visą laiką iki tų kvidičo rungtynių ir per jas Walgunas nekentė sniego, tačiau po to jis berniukui pradėjo patikti. Jis neįsivaizdavo kas atsitiko, tačiau sniegas nebebuvo toks nemalonus. Netgi jam pradėjo patikti. Tiesa, šaltis jam nepatiko niekada gyvenime. Šaltis buvo jo nekenčiamiausias dalykas ir šį titulą išlaikė iki šiol. Kad ir kiek berniukas prisirengdavo jam visada būdavo šalta. Todėl tai kartais jį atbaidydavo nuo ilgo buvimo lauke bei džiaugimosi sniegu, tačiau tai nutikdavo vis rečiau. Laimei, klasėje buvo šilta, o sniegas lauke galėjo ir palaukti.
  Vis dėlto dabar buvo pamoka ir reikėjo klausytis profesoriaus. Taip, dalį jo kalbos Walgunas praleido, tačiau tikėjosi, kad tai jam nesutrukdys atlikti ptaktikos. Na, o profesoriui baigus kalbėti iškart ėmėsi darbo, nes kaip visada bijojo nespėti.

[Sakura Levins]

Sakura tik linksėjo, kai bendrakoledžės sakė, jog ji neturėtų eiti į pamokas apsirgusi. Sąžinė graužė merginą dėl to, kad melavo draugėms, tačiau kito pasirinkimo neturėjo. Buvo per daug gėda papasakoti apie tai, kas įvyko atostogų metu.
Na, o kai šviesiaplaukei išdygo iltys ir kai ji urzgė, Nelanna, regis, pasimetė, o Vega ėmė klausinėti, ar šešiolikmetė gali kalbėti. Sakura nežinojo, gali kalbėti ar ne. Ji urzgė ne dėl to, kad bandytų kalbėti. Ji urzgė, nes norėjosi sukandžioti Bretą. Tačiau jo čia nebuvo ir pamokos užduotis visai kitokia. Tad Levins nustojo urgzti ir tarė:
- Deletrito animale.
Ji manė, kad švepluos, tačiau nešveplavo. Ištarus burtažodį iltys dingo. Viskas buvo gerai. Ir šią akimirką veide atsirado tikras šypsnis, nors ir menkas. Tai nėra lengva, bet man pavyko. Pavyko puikiai. Pirmą kartą. Be jokių nesklandumų, be jokių susižalojimų, pagalvojo ji mintyse. Ir pažiūrėjo į Aurį Senklerį. Norėjosi ir pasidžiaugti, ir atsiprašyti. Na, nes vis dėlto. Sakura neatliko šios pamokos užduoties. Ji nesusimažino savo ūgio.
- Viskas tvarkoje, Vega, - dabar jau kiek linksmesniu balsu tarė Sakura. - Ačiū tau už rūpestį, - nuoširdžiai padėkojo. - O tu tikra šaunuolė, nes tau pavyko sumažėti! Nelanna, pavyks ir tau! - ragino draugę. - Nepamiršk, kad tu turi ne pavirsti į meškėną, o apie jį galvodama sumažėti, - priminė, mat Sakurai pasirodė, jog Nelanna bando pavirsti į gyvūną.
Tada varnanagė pasistengė susikaupti ir atlikti reikiamą užduotį. Tačiau jau į vidų sugrįžo nepasitikėjimas savimi, jau atsirado baimė ir kad ir kiek kartų mergina kartojo burtažodį įsivaizduodama skurzdėlę ir mažo ūgio save, rezultato nebebuvo jokio.

[Nelanna Light]

Nelanna stebėjo, kaip Vegai ir Sakurai pavyko sėkmingai panaudoti kerus. Jai pačiai ir toliau nesisekė pasiversti į gyvūną. Bet vos tik Sakura pasakė, kad jų užduotis yra sumažėti, o ne pasiversti į gyvūną, varniukė kaipmat suprato, kur buvo jos klaida.
- Oi, tikrai! Juk į gyvūnus pasiverčia animagai, o jais tapti labai sunku. Kokia aš žiopla, kad tikėjausi pasiversti į meškėną vos pasakiusi vieną nelabai sudėtingą burtažodį.
Mergaitė jautėsi nekaip. Viena yra nesugebėti išmokti kerų, o visai kas kita - nesuprasti net paprasčiausios užduoties. Jos nerimas dėl draugės išmušė ją iš vėžių ir sutrukdė atidžiai klausytis profesoriaus nurodymų.
- Interpreto Animale! - dar kartą pasakė burtažodį Nelanna, tik šį kartą galvojo apie meškėną ne kaip apie savo galutinį tikslą, bet kaip pagalbą sumažinant savo ūgį. Panašu, kad tinkamas nusiteikimas ir susikaupimas padėjo, nes mergaitė akimirksniu ėmė trauktis ir galiausiai tapo ne ką didesnė nei profesoriaus stalas. - Man pavyko!
Visi daiktai aplink ją atrodė mažesni, draugės taip pat buvo jau sugrįžusios į savo įprastą ūgį. Tad jai beliko padaryti tą patį.
- Deletrito animale! - pasakius atvirkštinį burtažodį, mergaitę vėl apėmė keistas jausmas, tarsi po jos kūną būtų pervažiavęs tankas. Bet viskas nurimo, kai tik jos ūgis tapo įprastas. - Visai neblogi burtai. Praverstų, jei reikėtų nuo ko nors slėptis ar pralįsti pro siaurą ir žemą angą.
Sakydama tai, Nelanna galvojo apie tėčio ekspedicijas. Po to karto, kai pirmąją vasarą jis buvo pasiėmęs ją su savimi, daugiau kartu keliauti į šventyklas ar kitus užkeiktus požemius nebesikvietė. Ir tai Nelannai kėlė liūdesį.