0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 271
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Butstūra

  Atėjo žiema, o tą puikiai įrodė už lango siaučianti pūga, kuri tik ir taikėsi pasiglemžti kokį pirmakursį, kuris suklups sniego pusnyje. Lauke buvo išties šalta. Laimei, kabinete buvo šilta, o saldymedžio smilkalai tik ir suteikė to jaukumo, kurio žiemą išties reikėdavo.
  Atėjusi į klasę Roma nerado nė vieno mokinio. Tiesa, varpas nuskambėjęs dar nebuvo, todėl nebuvo nieko keisto, kad nėra ir mokinių. Juk kiekvienas mokinys per pertrauką norėtų pasimėtyti sniegu ar netgi pastatyti visą sniego tvirtovę. Tiesa, kai pusnys tokio dydžio ir tvirtovės nereikia. Ak, tas sniegas. Pagalvojo Roma, tačiau jos mintis nutraukė varpas. Su juo klasė prisipildė mokinių.
- Sveiki, - tarė ir nusišypsojo. - Nudžiuginsiu jus. Teorijos šiandien nebus, nes neturime tam laiko. Taigi... Šiandien pamokos tema - Butstūra. Šį ateities būrimo būdą 1956 metais sukūrė suomis Fritginas Joklingas. Tai ateities būrimo būdas, kurio metu iškviečiamas demonas, kuris ir pasako atsakymą. Kad galėtumėte burti šiuo būdu reikia pasirinkti kokią nors būtybę. Tai gali būti bet kas. Pavyzdžiui slendermenas. Tik nepasirinkite to demono, nes tokiu atveju jis jums pameluos. Taip pat nesiūlau pasirinkti akilandos. Turbūt numanote kodėl. Būrimas tikrai labai paprastas. Pasiimate du lapelius. Ant vieno parašote būtybės, kurią pasirinkote pavadinimą, o ant kitos datą, kurios įvykį norite sužinoti. Taip pat ant jūsų stalų yra liūtės kraujas. Tiksliai tiek kiek reikia. Kraują supilate į vandenį ir vienuoliką kartų ištariate būtybės, kurią pasirinkote pavadinimą. Tada pamatysite to demono haliucinaciją ir jis pasakys kurį nors įvykį, kuris nutiks būtent dieną, kurią užrašėte. Jei norite tikslaus to laiko įvykio datą užrašykite su valandomis, minutėmis bei sekundėmis. Sėkmės.

(Užduotis parašyta post'e. Būtybė gali būti bet kokia. Prašau bent trijų praktikos post'ų. Pamoka iki spalio 27d. Sėkmės.)

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 2 metus »
Adrijas visada būdavo labai geros nuotaikos. Bet ne šiandien. Vakar jo gyvenimą tiesiog supurtė. Ir eilinį kartą tai padarė ta prakeikta Senklerių giminė. Ak, kodėl jie visi nesupleškėjo pragare. Siuto. Kodėl po galais jie negavo mamos rašytos knygos? Per kurią mes ir atsiradome Vendigo pasaulyje.
Dabar atrodė jis niūrus kaip audros debesis. Ir viskas per tą Aurį Senklerį.
Taip. Jie pagaliau susitiko. Kitaip ir būti negalėjo. Jau ir taip labai ilgai Adrijui pavyko to žmogaus vengti. Bet jie susitiko. O tada tai kilo audra. Su perkūnijomis, liūtimis ir tornadais. Kaip jis reagavo... Baisiau nei Dori Mendel. Adrijas ir prisiminti to nenorėjo. Bet mulkis įstrigo kaip reikiant. Auris juk negalėjo kam nors pasakoti tikrosios Volkerio gyvenimo istorijos. Dėl Alano žinoma. Adrijas gerai žinojo, kad Auris nenorės įklampinti savo pusbrolio į siaubingą bėdą. Kas tikriausiai ir nutiktų, jei visi sužinotų kaip Adrijas grįžo į gyvenimą.Blogiausia, kad ir pats Lakotas nenorėjo pridaryti Alanui problemų.
Ir vis tiek dabar Adris jautėsi labai nesaugiai. Todėl ir atėjo į šitą pamoką. NOrėjo išsiburti sau ateitį. Pranašavimu jis tikėjo. Matė, kaip Vendigo tą sugeba. Bet Adrijas ir gerai žinojo, kad ateities būrimui reikalingas talentas. Pranašystės dovana.
Pamokoje sėdėjo kartu su Sakura. Manė, kad su ja atsipalaiduos. Pasikels ūpą. Nes tą merginą labai mėgo. Turėjo jie kažką bendrą. Gal meilę gamtai. Bet ne. Jautėsi tik blogiau. Nes mintyse įsivaizdavo jos reakciją sužinojus tikrą tiesą apie jį.
Ir dar pats ateities būrimo būdas nepatiko. Demoną kviesti. Tik to man ir tetrūko. Adrijas norėjo išsiburti kas bus netolimoje ateityje. Bet šis būdas tiesiog tam netiko. Jis žinoma galėjo užrašyti artimą datą. Bet kviesti demono... Ne. Neketino. Manė, jog kad ir ką bekviestų ateitų Vendigo. Volkeris buvo smarkiai prietaringas.
- Viskas. Aš eisiu iš čia. - Tarė Sakurai.
- Nėra prasmės čia sėdėti. - Ir jau ketino stotis ir išeiti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 2 metus »
Kartu su Adrijumi Sakura sėdėjo ateities būrimo pamokoje. Deja, bet varnanagė, išgirdusi pamokos temą, visai neapsidžiaugė. Kviesti demoną jai pasirodė labai pavojinga, be to, liūtės kraujas... Aš negaliu to daryti, mintyse pagalvojo šviesiaplaukė.
Tačiau tai buvo jau nebe pirmas kartas, kai strazdanei nesinorėjo įgyvendinti profesorių skirtų užduočių. Pavyzdžiui, per magiškų gyvūnų priežiūros pamoką ji ir Gruodė doksius tiesiog sustingdė, o vėliau paleido uždraustajame miške. Nors užduotis buvo visai kitokia.
Toks mokinės elgesys liūdino ją pačią. Sakura net pradėjo bijoti eiti į pamokas. Bijodavo, kol išgirsdavo temą, užduotį. Jausdavosi neramiai ir klausdavo savęs eidama į pamoką: o kas, jeigu mano nuostatos neleis atlikti reikiamo darbo?
Visa tai buvo tarsi konfliktas su pačia savimi. Sakura norėjo būti gera bei pavyzdinga mokinė, tačiau tam tikrų dalykų jai atlikti neleido sąžinė, įpročiai, požiūris, nusistatymai. Dejai, taip atsitiko ir šiandien.
Mergina jau norėjo klausti Adrijo, kaip jam ši užduotis, tačiau bendrakoledžis prabilo pirmas. Jo žodžiai šiek tiek nustebino baltapūkę, tačiau kad draugas yra be nuotaikos, Levins pastebėjo jau anksčiau.
- Palauk, - tarė ji. - Kas yra? Kodėl nori išeiti? Ar tai dėl liūtės kraujo? Aš irgi neketinu to daryti, - dabar jau pašnibždomis pasakė Sakura. - Be to, ir to demono kvietimas man tikrai neatrodo prie širdies, - vis dar tyliai šnekėjo. - Tačiau juk negalima taip imti ir išeiti iš pamokos, Adrijau. Juolab, kai ateities būrimo profesorė yra mūsų koledžo vadovė, - prikando lūpą.

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš 2 metus »
Adrijas jau buvo atsistojęs nuo kėdės. Bet atgal jį pasodino Sakuros žodžiai. Negalėjo juk nekreipti į ją dėmesio ir išeiti. Nors dabar jos kalbos vedė Volkerį į pasiutimą. Tos pieviškos nesąmonės. Dėl liūtės kraujo ji mat negali daryti užduoties. Absurdas. Na, o Koledžo vadovė jam rūpėjo mažiausiai.
- Vardan Vakan Tankos Sakura. Patikėk tu manimi. Jau kam kam, bet tai liūtei kraujo šiuo metu reikia mažiausiai. Ji tikriausiai seniai mirusi. O kaulai sudūlėję kur nors guli ir viskas. Todėl tai tikrai nėra kliūtis, dėl kurios negalėtum išmėginti šio būrimo būdo. - Visada juk su ja kalbėdavo švelniai ir gražiai. O dabar... Pasakė bemaž piktai. Prakeikimas. Per tą bjaurų Senklerį susiriesiu su ja. Piktai pagalvojo.
- Atsiprašau už tokį savo toną. Labai atsiprašau. Šiandien ne mano diena tikriausiai. - Atsiprašė nuoširdžiai, o ne todėl, kad to reikėtų.
- Patikėk manim, šitas būrimo būdas pavojingas ar negalimas nebent todėl, kad reikia kviestis demoną. Štai čia ir yra priežastis, dėl kurios aš to nedarysiu. Kartais, net kviečiant gerą dvasią kartu gali ateiti ir ne tokia gerutė būtybė. Aš tai žinau. - Staiga jo vaizduotę užliejo tiesiog siaubinga mintis. O jei Sakura pabandytų tą būrimo būdą. Ir vien todėl, kad aš esu šalia ją aplankytų Vendigo? Jam patiktų tokia naivi ir geraširdė mergina. Jau tas demonas, tai mokėtų išvesti ją iš proto.
- Klausyk, gal tu visgi irgi nedaryk šito. Tie demonai... - JI ir taip regis buvo nusiteikusi prieš šį būrimo būdą. Bet Adrijas norėjo visiškai Sakurą nuo to atkalbėti.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš 2 metus »
Sakurai per kūną perėjo šiurpas, kai Adrijas pasakė, kad toji liūtė tikriausiai yra seniai mirusi, o jos kaulai guli kur nors sudūlėję. Mergina įsivaizdavo tą vaizdą ir sekundėlę jai pasidarė negera.
Adrijas atrodė piktas. Tokio baltapūkė draugo dar nebuvo mačiusi. Jis visada elgdavosi mandagiai, būdavo geros nuotaikos. Sakura norėjo jam pasiūlyti kurio nors citrusinio eterinio aliejaus. Bet dabar nedrįso.
- Bet toji liūtė galbūt buvo nužudyta tam, kad jos kraujas būtų naudojamas ritualams, - tyliai pasakė strazdanė.
Jai buvo sunku suprasti, kodėl Adrijui tai nesvarbu. Jam atsiprašius mergina tarė:
- Viskas gerai.
Tačiau gerai nebuvo. Galbūt Adrijui kas nors atsitiko? Jis jau atėjo į pamoką be nuotaikos, o dabar ir supyko. Įtarimą sukėlė tai, jog bendrakoledžis paminėjo, kad žino, jog kviečiant net ir gerą dvasią gali ateiti negera būtybė. Regis, jis buvo labai nusiteikęs prieš demono kvietimą.
- Ar tu esi kvietęs demoną? - nedrąsiai paklausė Sakura.

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš 2 metus »
Ir kaip galima ant tokio žmogaus pykti?
- Ak Sakura... - Tepasakė kažkokiu lyg globėjišku, lyg užsimąsčiusiu tonu.
- Gal ir taip. Bet juk ji mirusi supranti? Koks jau dabar skirtumas? Geriau jau rūpinkis gyvaisiais. O ne tais, kam to rūpesčio nebereikia. - Keista, kai dar kažkam rūpi tokie dalykai. Mąstė. Tikiuosi, ji niekada nepasikeis. Ir pasaulis neišmuš iš galvos visų tų pieviškų keistenybių. Pykčio kaip nebūta. Bent jau į jos pusę. Jau taip seniai Volkerį belankė tokios keistos jausmų audros. Emocijų permainos.
- Palikim tą liūtę ramybėj. Tegul ilsisi ramybėje gerai? Ji vis tiek laksto savo medžioklės plotuose. Kur jai jau niekas nebegresia. - Kaip ir reikėjo tikėtis mergina ėmė jo klausinėti apie demonus. Kad mane kur senasis Kojotas sudraskytų. Kam aš apie juos išvis pradėjau kalbą? Reikėjo neiti į šią pamoką. Bet iš kur aš galėjau nutuokti, kad teks reikalų turėti su dvasiomis?
- Aš nekviečiau demonų. Bet mano mama kvietė. Dėl to ir žuvo. Aišku. Šis būrimo būdas nekaltas ir nepražūtingas. Bet aš vis tiek nenoriu to imtis. - Pasakė. Ir kalbėjo juk tikrą teisybę. Jis tai niekada nekvietė Vendigo. O Adrio motina pražuvo kaip tik dėl jo.
Adrijas kažkiek pasakojo Sakurai apie save. Kad gyvena vaikų namuose. Kad tėvo nepažinojo. O mama mirusi. Taigi istorija apie demonų kvietimus visai įtilpo į jo gyvenimo rėmus.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 2 metus sukūrė Adrijas Volkeris »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 738
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš 2 metus »
Šviesutėliai Sakuros antakiai susiraukė.
- Na ir kas, kad dabar mirusi? Galbūt jeigu ne šis ateities būrimo būdas, ji būtų nugyvenusi gražų gyvenimą. O dėl tokių būrimų gal kažkas ją nužudė...
Varnanagei nepatiko nei ši pamoka, nei Adrijo požiūris į liūtę. O kodėl bendrakoledžis taip nusiteikęs prieš demonus ir jų kvietimus - netrukus paaiškėjo.
- Oi, Adrijau... Kaip baisu, - liūdnu balsu tarė. - Tau turėtų būti sudėtinga išvis čia sėdėti...
Sakura pažiūrėjo į profesorę. Buvo neramu, ar tokiu savo elgesiu - užduočių neatlikimu - mergina neprisidarys bėdų. O jeigu koledžo vadovė praneštų tėčiui, jog strazdanė per šią pamoką nieko neveikė? Tikriausiai tėtis labai nusiviltų. Tačiau mokinė negalėjo atlikti šios užduoties. Pirmiausia dėl liūtės, o po to - dėl savęs pačios. Ir, žinoma, dėl Adrijo.

*

Neprisijungęs Adrijas Volkeris

  • ****
  • 331
  • Personažas priklausė Alanas Senkleris
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš 2 metus »
Ta liūtė vis dar nedavė jai ramybės. Adrijas norėjo leptelėti, kad ji mirė ne vien dėl šio būrimo būdo. O tikriausiai ir dėl daugelio kitų. Visų tų, kam reikalingas liūtės kraujas.
- Bet augalus juk skini visokiems eliksyrams ar ne? Taip jau yra. Man atrodo, kad jai rūpinsiesi kitais gyvais padarais kažkiek atpirksi kitų netektį. Gyvenimo ratas toks. Vieni miršta, kiti gimsta. Vieni miršta sulaukę ilgo amžiaus. Kiti deja ne. Ir tai ne visada teisinga. Jau nepakeisi to, kas nutiko. Todėl ir sakau. Geriau atiduoti rūpestį gyviesiems. - O kaip aš? Ar aš sulaužiau gyvybės ir mirties dėsnius? Gal tai, kad vėl esu pasaulyje yra negerai. Neteisinga. Gal reikėjo sunaikinti veidrodėlį. Ir leisti mano sielai pranykti? Paniro į susirūpinimo kupinas mintis. O kur? Kur ji būtų pradingusi? O jei nebūtų? Jeigu vis dar blaškyčiausi kaip šešėlis? O jei mano grįžimas į pasaulį kažkaip sujaukė kitų žmonių likimą. Kažką jame pakeitė? O gal man tiesiog reikia visą tai pamiršti. Nubraukti brūkšnį tarp Adrijo seniau. To kuris gyveno Vendigo pasaulyje. Ir dabartinio. Esančio čia. Juk praeitas mano gyvenimas nesiskaito. Ar jį galima vadinti gyvenimu? Tarnavimas Senklerių dvare. Gyvenimas skurde. O paskui prasmegimas į košmarą. Aš nieko neišmanau apie dabartinį pasaulį. Adriją visai užliejo tokių apmąstymų bangos. Visi jie vos nepradėjo lietis garsiai. To įpročio vis dar sunku buvo atsikratyti.
- Tai buvo seniai. Ir aš beveik neatsimenu mamos. - Šį kartą jau melavo. Nes prisiminė kiekvieną akimirką. Visų pirma baimę. Tokią laukinę. Kai tik pasirodė mamos prikviestas demonas. O kur ji dabar? Ar atrado ramybę? Adrijas to tiksliai nežinojo. Galėjo tik susikurti iliuziją, kad motinai viskas gerai.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Burtininkė
  • ****
  • 271
  • Personažas priklausė Erkai Forrm
Ats: II Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš 2 metus »
  Už lango pūtė smarkus vėjas, snigo. O tą pastebėti Roma laiko tikrai turėjo, nes kaip ir praeita pamoka ši ėjosi ramiai. Tačiau ir vėl mažai kas panoro atlikti praktiką. Tačiau šiuo metu tamsiaplaukei tai nekliudė, nes viduje buvo šilta, kvepėjo saldymedžio smilkalais ir šiaip buvo ramu, todėl profesorė galėjo apie nieką negalvoti. Tačiau mintys pačios skverbėsi į galvą. Tuoj Kalėdos. Ak, tikiuosi per jas nebus be galo šalta. Pagalvojo profesorė, o tada pasistengė apie nieką negalvoti. Ji tą ir būtų mielai dariusi, tačiau nuskambėjo varpas, kuris skelbė pamokos pabaigą.
- Pamoka baigta. Tie, kurie dirbote šauniai padirbėjote. Linksmų Kalėdų! - tarė profesorė, o tada palaukė kol išeis visi mokiniai, o po to pati pasišalino iš kabineto, nes turėjo keletą reikalų, kuriuos sutvarkyti tikrai norėjo. Nenorėjo jų palikti atostogoms, nes žinojo, kad per jas norės tik ilsėtis.