0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Olive Cate Rechens

  • III kursas
  • *
  • 44
  • Taškai:
  • Tu sukiesi kartu su pasauliu
Kaip ir praeitus du kartus Alrisa nesėkmingai įmetė kritlį pro lankus. Tada kamuolys vėl nukrito kažkur apačioje. Tai jau  tampa beveik tradicija, ar Alrisą iš viso stengiasi ? O gal kaip tik nori, kad jos komanda pralaimėtų ? Sutrikusi savęs paklausė Olive nors ir žinodama, kad negaus atsakymo. Mergaitė tada buvo truputį sutrikusi po nesėkmingo klastūnyno komandos kapitonės  metimo. Dėl to ji visai nepastebėjo kaip rudos spalvos kritlis atiteko kitai klastūnyno puolėjai - Kaedei. Tai pastebėjusi Cate pajuto dar vieną pykčio bangą. Nesuprantu kas čia darosi, jeigu taip ir toliau tai tikrai nieko nenutiks gero. Savo galvoje grifė pakartojo neseniai kartota citatą. Bet Rechens pavardės savininkė nors ir labai supykusi liko nepastebėta ir nieko nepakeitė. Dėl jos tokių veiksmų Kaedės rankose vis dar buvo kamuolys. Ką gi teks naudoti praeitų kartų taktiką. Nuskristi ir tikėtis, kad sugausiu kamuolį. Kaip ir nieko nesunkaus. Trylikametė pradėjo truputį pridėti ironijos į savo galvą. Grifiukė apsukusi šluota ir nuskridusi prie Kaedes atsiduso. Tada jos sąskaitoje tebuvo du norai, vienas, kad Kaede įmestų kritlį pro lanką ir antrasis - kad Olive sugautų tą rudą kamuolį.

[Perėmimas metimo metu: 4,6]

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Pamatęs, kad muštukas lėkė tiesiu taikymu priešininkų gaudytojos link Walgunas labai apsidžiaugė. Deja, per anksti apsidžiaugė. Dori pavyko numušti muštuką nuo Elliw. Laimei, šįkart ne į jų komandos narį, o į zoną, kurioje keistai nieko nebuvo. Kaip būtent tuo metu toje vietoje nieko nebuvo? Juk tikrai galėjo būti koks jų komandos narys. Juk kvidiče apskritai retai būna tuščių vietų, kuriose nėra žmonių tokiu spinduliu, kad būtų ramiai galima ten leisti muštuką, ar ne? Pagalvojo grifas. Na, bet laiko galvoti apie tokius dalykus nebuvo. Reikėjo žaisti, tačiau palikti tokias mintis buvo kur kas sunkiau nei kas nors galėjo pagalvoti.
  Deja, bet ramiai galvoti Walgunas negalėjo. Jis pamatė, kad priešininkų puolėja turi kritlį. Taip, klastūnyno komanda jau kelis kartus neįmetė, tačiau dabar kritlį laikė visai kita priešininkų puolėja, o tai tik padidino galimybę priešininkams gauti taškų. Prašau pramesk. Labai prašau. Pramesk. Pagalvojo berniukas dairydamasis Alano. Tikiuosi jis spės. Dar pagalvojo Walgunas. Berniukas labai tikėjosi, kad arba priešininkų puolėja prames kritlį, arba Alanui pavyks apginti lankus. Tikiuosi ta puolėja kaip ir kita jų puolėja džanai prameta, o dabar būtent ir bus toks atvejis. Būtų labai puiku. Pagalvojo Walgunas, o tada apsidairė tikėdamasis pastebėti muštuką. Jo, žinoma, nepastebėjo. Jis jau buvo įpratęs, kad kas antras bandymas pastebėti muštuką būna nesėkmingas. Tiesa, nesėkminga būna dažniau nei kas antras kartas, o tai Walguną tikrai stipriai erzino. Jis nesuprato kaip ir kur muštukas vis nuo jo pasislepia. Suprasčiau vieną, du ar tris kartus, bet kodėl visada?! Pagalvojo Grifų Gūžtos atmušėjas. Jis tikėjosi, kad jam pavyks jį pamatyti greičiau už priešininkų atmušėją, o jei ir nepavyks tai ji bent nebus jo jau paleidusi į kurį nors jų komandos narį.
   Deja, Walgunas labai stipriai klydo. Jis vis dėlto pamatė muštuką, tačiau jis jau buvo numuštas priešininkų atmušėjos ir ne į bet ką, o jų gaudytoją. Na, gal spėsiu. Pagalvojo Walgunas, o tada staigiai padidino greitį iki maksimumo ir priskrido prie Patricijos bei stipriai užsimojo blokštu. Iš visų jėgų stengėsi jį nukreipti priešninkų atmušėjos link, nes norėjo bent kelias sekundes atsikvėpti. O juk pataikius į ją ji bent kelias mielas sekundes gal nemuštų muštuko, ar ne? Pagalvojo Walgunas.

[atmušimas nuo Patricijos Simoneti į Dori Mendel: 3, 5]
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Alanas dabar jau tikrai be galo stebėjosi. Ir vėl Alrisa pramovė. Kritlis nulėkė kažin kur. Gal ją kas užbūrė supainiojimo kerais? Toptelėjo mintis galvon. Šį kartą vaikinas apsiėjo be komentarų. Tuščia jų. Kas iš to?
Šitos varžybos klojosi tikrai keistai. Jam atrodė, kad dar nebuvo tokio gynėjo, kuriam netektų nei piršto pakrutinti.
Ir visgi. Nuobodu tikrai nebuvo. Alanas turėjo laisvesnę akimirką ir pradėjo dairytis kur skraidžioja Dori ir Patricija. O kai pamatė, pasidarė bloga. Senkleris pastebėjo jas tuo momentu, kai Dori dar kabojo žemyn galva. Jau norėjo trauktis lazdelę ir ją atversti, bet kažkas tai padarė pirmiau. O dieve, taigi sniegas, slidu, aukštai. Ji galėjo užsimušti.
Jos abi skraidė tolokai nuo Grifų Gūžtos lankų. Alanas nenorėjo jų palikti. Bet po galais, tai jau darėsi svarbiau, nei šis žaidimas. Grifas jau rimtai pradėjo nervintis. Negalėjo tiesiog žiūrėti ir nutarė įsikišti.
Vaikinas paliko lankus ir nuzvimbė merginų pusėn. Ir staiga išgirdo Dori prašymą. Senkleris nebuvo tikras ar pavyks pagauti pamestą burtų lazdelę. Bet pabandė kažką padaryti.
Dairėsi. Ir visiškai per atsitiktinumą, bent jau jo nuomone pastebėjo ją. Jau visai žemai. Bet netoli jo paties. Matyt vėjo ten atneštą.
Girdėdamas piktus Grifų sirgalių balsus dėl paliktų lankų smigo žemyn. Aš nutrauksiu šitas beprasmes kautynes. Čia jau ne varžybos, čia kova už gyvybę. Galvoje vis dar sukosi vaizdas, kaip Dori kybo žemyn galva baisiame aukštyje.
Tai, kad sučiupo lazdelę irgi buvo vien sėkmė. Daugiau nieko. Tada vėl pradėjo kilti aukštyn. Merginos lazdelę įsikišo į kišenę. Ir kol pasiekė Dori pastebėjo, kad situacija ten kaip niekad įkaitusi. Jos sugebėjo susimušti. Alanas jau rimtai pradėjo pykti.
Raudonplaukis priskriejo prie merginų. Ir tiesiog įsiveržė tarp jų abiejų nebeleisdamas toliau muštis.
- Gana. - Griežtai tarė atskirdamas jas viena nuo kitos.
- Ką čia išdarinėjat? Abi? Tavo lazdelę pagavau. Bet gražinsiu po varžybų. - O tada ištiesė ranką ir atėmė lazdelę iš Patricijos. Visai lengvai, nes tiek lazdelė, tiek jos pirštinės buvo slidžios nuo sniego.
- Tavo irgi gražinsiu po varžybų. Ir raminatės. Tuojau pat. O tai prisiekiu. Manyje pabus Senkleriškoji dvasia. Gana. Jauskit ribas vieną kartą. - Jis apsisuko ir pastebėjo, kad prie Grifų lankų jau sukasi Klastuolių puolėja. Taigi, nelaukdamas merginų pasipiktinimo kupinų atsakymų pradėjo skrieti ten, kur ir turėjo būti per visas varžybas.
Ir visgi buvo neramu. Todėl atsigręžė atgal. Norėdamas pažiūrėti ar jos nusiramino. Išsiskirti tai jos išsiskyrė. Bet Patricijos link lėkė muštukas. Velniop tuos lankus. Gal ir šita prames.  Pamanė ir apsisukęs nušvilpė gaudytojos link. O tada stojo tarp Patricijos ir muštuko. Greičiau baigtųsi šitos rungtynės. Manė. O tai jos dar užsimuš šiandien. Alanas matė, kad netoliese skraidžiojo šmaukštas.
- Gaudyk jį greičiau ir baikim! - Rėžė Patricijai. Žinojo, kad turi būti prie lankų ir juos ginti. Bet nutarė juos paaukoti ir apsaugoti savo komandos gaudytoją nuo muštuko.

[Bandymas uždengti Patriciją Simoneti stojant tarp jos ir muštuko: 2, 4]

*

Patricijaa

Patricija tiesiog degė iš nekantrumo. Taip! Taip! Taip! Ji tikrai matė tą mažutį kamuoliukštį. Tuojau tave pagausiu. Pagausiu ir galėsiu leistis žemyn. Eisiu į mokyklą, sušilsiu. Ji svajojo apie tai, kaip kris savo kambaryje į lovą. Tik gal iš pradžių nutykins į virtuvę. Kurioje Elfai duos karštos arbatos ir krūvą kokių nors pyragėlių. Arba prikraus sumuštinių.
Galva vis dar nelemtai svaiguliavo. Ji tikrai negalėjo pasakyti, kad jaučiasi gerai.
Tik šmaukštas turbūt visai nenorėjo būti sučiuptas. Nagi, būk gerutis. Aš rimtai pavargau jau. Pradėjo mintyse šias bevaises derybas. Ir tada, visiškai ne laiku kažkas jai pastojo kelią link pergalės.
- Ir vėl tu po galais? Na, patiko pasivartyti amerikietiškuose kalneliuose? - Nusivaipė piktai žaibuodama akimis į atmušėją. Toji kažką klykė, bet Simoneti neklausė.
- UUU, nieko negirdžiu. - Užgiedojo ji. O toji bjaurybė visai pašėlo. Pabandė užvožti Patricijai. Ir merginai nepavyko išsisukti. Grifė jau nebenorėjo kautis. Jai tiesiog buvo bloga. Bet argi ji galėjo leisti tai Klastuolei šitaip elgtis? Tikrai ne. Patricija neliko skolinga ir irgi pamėgino jai trinktelėti. Kurį laiką, visai neilgai jos taip ir pasistumdė. O tada į patį įkarštį įsiveržė Senkleris.
- Ką čia... - Tespėjo suveblenti, kai lazdelė atsirado jo rankoje.
- Atiduok. Ji pirma pradėjo ir... - Bet jis nesiruošė klausytis ir nusisukęs nuo jų nulėkė šalin. Patricija norėjo vytis. Bet prisiminė šmaukštą. Su tuo Senkleriu spės paskui išsiaiškinti.
- Ką jis ten kliedėjo apie Senklerišką dvasią? - Staiga paklausė ji Dori.
- Ką išvis jis čia sau leidžia? - Simoneti nelaukė atsakys ką nors toji mergiotė ar ne. Šmaukštas. Jis dabar buvo svarbiausias. Jei pagaus jį dabar, galės eiti į lovą. O tai buvo pagrindinis Patricijos tikslas.
Mergina paliko atmušėją ramybėje ir nuskrido. Ačiū dievui kamuoliukas nespėjo kažkur prašapti. Ji susirado daiktelį ir pradėjo vėl jį vytis. Tik gaila, kad ne viena to norėjo. Kamuoliuką gainiojosi ir Teleskopininkė.
Patricija jai nieko nesakė. Tik stengėsi pagauti aukso šmaukštą. Bet ir vėl susidūrė su kliūtimi. Šeštakursės link kaip patrakęs lėkė muštukas. Ne. Tik ne dabar. Suinkštė mintyse. Ne dabar. Tik ne šį kartą. Ji išgirdo Senklerio balsą. Visai čia pat. O juk manė, kad tas seniai prie lankų.
- Taip. Aš bandau. - Atsakė ir ištiesė ranką į kamuoliuką.
- Walgunai! - Šūktelėjo. Šį kartą kažkaip nekilo keblumų tam, kad prisimintų to berniuko vardą.
Ji pabandė sugniaužti šmaukštą saujoje. Tą patį darė ir merginos priešininkė.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 2, 6]

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Žaidimas užsitęsė pernelyg ilgai. Visa tai buvo menkniekis, palyginus su šalčiu kuris gėlė kūną ir krentančiomis snaigėmis kurios tirpo plaukuose, drabužiuose, ir visur kur tik galėjo. Maža to Coraline šluotos kotas buvo suledėjąs ir be galo, be krašto slidus. Keletą kartų vos nenusiridenusi nuo šluotos klastuolė šiaip ne taip atgavo pusiausvyrą. Aikštėja vyko įtemptas žaidimas. Viskas ką mergina privalėjo padaryti buvo stebėti ar į kurį nors klastuolį neatlekia muštukas arba kuris nors raudona apranga vilkintis grifų puolėjas nemeta kritlio. Laimei žaidimas vyko priešingoje aikštės pusėje ir Coraline nereikėjo kovoti su baime, kad kritlis praskries pro ją ir pelnys  raudoną spalvą mėgstantiems priešininkams taškų. Staiga juodaplaukė pamatė, kad kritlį turi Kaedė. Klastuolė nenustygo vietoje, taip ji norėjo, kad komandos narei pasisektų, kad Klastūnynas pirmautų.
- Kaede! Tau pavyks! Tu, privalai įmesti!- šaukė Coraline, tik nežinia iš džiaugsmo ar iš nevilties.
Aikštėje ir toliau virė veiksmas. Pykčių, muštynių  joje netrūko. Visa tai kėlė juoką. Kas čia žino gal juodaplaukė ir būtų pradėjusi juoktis, bet šaltis taip kaustė, kad burną praverti darėsi vis sunkiau ir sunkiau. Staiga akys užtiko muštuką. Būtų į jį dėmesio neatkreipusi jei jis nelėktų į Dorį.
- Dori!  Do-Dori, saugokis! Į tave lekia... Į tave lekia... Muštukas!- iš susijaudinimo užsikirto.
Šluotos kotas vis dar buvo apledijąs ir slidus. Coraline iš visų jėgų gniaužė jį rankomis. Ir kiek tik leido oro sąlygos pasileido pirmyn. Šaltas vėjas plaikstė iš po šalmo kyšančius plaukus ir pūtė į juos sniegą. Akys vos matė savo tikslą, muštuko nebesimatė, galva baisingai sukosi. Bet protas neleido pasiduoti. Ne, ji privalo užstoti Dori. Juk ji nemato muštuko, gali susižeisti. Kažkur smegenyse giliai giliai likusi maža gėrio dalelė norėjo išgelbėti komandos narę. Todėl klastuoliškai sielai teko pasiduoti.  Juodaplaukei atsidūrus tarp Dori ir muštuko nebebuvo kur trauktis jai teko susitaikyti su mintimi ir galimybe nukentėti.

[Bandymas uždengti Dori Mendel stojant tarp jos ir muštuko: 1,4]

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Arba Alrisa sapnavo neįtikėtinai realų sapną, arba ji rimtai prisigėrė. Kito varianto tiesiog negalėjo būti. Ta akimirka, kai kritlis praskrido pro šalį, vos vos kliudydamas lanką, buvo nepakeliama.
-AAAAAAAAA!! Tu… dar pasigailėsi egzistavęs, išpuikęs odos gabale! - sustugo mergina, paklaikusiomis akimis stebėdama žemyn liūdnai smingantį kamuolį. Gal ir būtų puolusi jo gaudyti ir įmesti, kaip žadėta, į tribūnas, jei ne piktai rėkianti Kaedė. - Tai jis kaltas, ne aš! Pabandyk pati su juo pasikalbėti, pamatysi, kokia milžiniška rakštis subinėj jis yra. - šūktelėjo komandos draugei ir ūžtelėjo tolyn, širdies gilumoje niršdama, jog negalėjo įžūliojo kritlio pamokyti kaip reikiant. Mintyse ir vėl iškilo tas pats neišsprendžiamas galvosūkis: gal čia sapnas? O gal kokių nors medžiagų iškreipta tikrovė? Deja, sapnas, o tiksliau košmaras, buvo pernelyg… Pernelyg peržengiantis visas rašytas ir nerašytas ribas, tad beliko tik viena galimybė. Tačiau pastaroji varė į neviltį: ar ji pati išgėrė „pagerinto'' , savo rankomis gaminto (vadinasi, nelabai nusisekusio) sėkmės eliksyro, ar kažkas sugirdė kokį neaiškų skystimą. Tokiu atveju savo pirštus buvo prikišę grifai, atstovaujantys riteriškiausią ir narsiausią koledžą. Savaime suprantama, drąsos netrūko avantiūrai prigirdyti klastuolę, bet ties tuo viskas ir pasibaigė - juk aišku, kad sukčiavimas išaiškės. O galbūt galima… paprašyti trumpos pertraukėlės ir jos metu apkaltinti grifus nesąžiningai žaidžiant? Klastūnyno sirgaliai neabejotinai palaikys šią nuomonę, gal dar Varno Nagas. Septintakursė taip giliai susimąstė, kad net nepastebėjo artyn skrendančios Elliw. Apie jos egzistenziją ji sužinojo iš labai keisto jausmo, sklindančio iš galvos - pakėlusi akis pamatė šluotos galą.
-DINK IŠ ČIA IR SUSIRINK TAS PURVINAS KOJAS NUO MANĘS, - užkriokė taip, kad girdėjo visa aikštė. Balsui jau buvo visai šakės, bet tai buvo vienintelis ginklas, likęs gintis prieš šį žiaurų pasaulį. Alrisa pabandė sugriebti galūnę, tačiau mergiotė pasitraukė kaip tik laiku - deja, vien tik tam, kad sugrįžtų ir… kėsintųsi į jos veidą! Pirštai šlykščiai grabinėjo kažkur aplink lūpas, juodaplaukei bandant išsilaikyti ant šluotos ir tuo pačiu metu apsaugoti asmeninę erdvę, į kurią buvo be galo šiurkščiai įsibrauta. Žvilgsniams susidūrus, kūną nupurtė nežymus virpulys, tarsi elektros iškrova. Kas per… Po akimirkos keistas jausmas ūmai išnyko, ranka trumpam atsitraukė, leisdama giliai įkvėpti:
-Špygą tau duosiu, štai ką! Pati tu kalta, garuojantis karvės torte! - keliais įnirtingais mostelėjimais nuvaikiusi tiek įsivaizduojamas muses, tiek pačią bjaurybę, kapitonė pagaliau apsižvalgė. Jos suserzinimui, muštukas ir vėl kėsinosi į komandos narius, šįkart jo taikinyje buvo (kaip ironiška) įsimylėjusi karvė. Po galais… Suburbėjo septintakursė, skubėdama ton pusėn.
-Coraline! Į kar… Dori skrieja muštukas! - šūktelėjo ji, nors ir matė, kad gynėja skubinasi. Savaime suprantama, mergina netryško noru būti nutrėkšta muštuko, tad vylėsi, kad jaunoji klastuolė pasiaukos pati, o pačiai kapitonei reikės tik pasisukalioti kažkur šone, vaizduojant naudingą žaidėją.

[Bandymas užstoti Dori Mendel nuo į ją skriejančio muštuko: 2, 6]

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 360
  • Numirėlių karalienė
RPG vertinimas

Kaede Siobhán O'Connor: 10
Dori Mendel: 8
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Olive Cate Rechens: 5
Walgunas Levinsas: 8
Alanas Senkleris: 9
Coraline Williams: 8
Alrisa Fuentes: 10
Patricija Simoneti: 8
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.0] = BDK[11.0]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[4.0] = BDK[11.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[4.0] = BDK[11.5]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.0] = BDK[10.5]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[2.5] = BDK[9.5]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0.0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Kaede Siobhán O'Connor [11.5] - Alanas Senkleris: [12.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [11.5]  = KS[1.5] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Dori Mendel [12.0] - Patricija Simoneti [11.5] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Olive Cate Rechens: [9.5] - Kaede Siobhán O'Connor [11.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Walgunas Levinsas: [10.5] - Dori Mendel [12.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [12.0] - Dori Mendel [12.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Coraline Williams [11.0] - Walgunas Levinsas [10.5] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alrisa Fuentes [13.0] - Walgunas Levinsas [10.5] = KS[2.5] 2 papildomi kauliukų ridenimai.



Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.5] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0.5] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Kaede Siobhán O'Connor: 2
Dori Mendel: 6
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 3, 2
Olive Cate Rechens: 5
Walgunas Levinsas: 4
Alanas Senkleris: 1
Coraline Williams: 1
Alrisa Fuentes: 5, 6, 6
Patricija Simoneti: 3

Kaede Siobhán O'Connor nesėkmingai meta kritlį pro lankus.
Dori Mendel neatmuša muštuko į Patriciją Simoneti.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff pagauna aukso šmaukštą.
Olive Cate Rechens veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Walguno Levinso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Patriciją Simoneti.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Patriciją Simoneti.
Coraline Williams veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Dori Mendel.
Alrisos Fuentes veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Dori Mendel..
Patricijos Simoneti veiksmas anuliuojamas, nes aukso šmaukštas jau pagautas.


Kvidičo rungtynės baigėsi

Pergalę švenčia Klastūnynas

Rezultatas: Klastūnynas 150 - 0 Grifų Gūžta.

Prašau užbaigti RPG.
Puppet king, oh puppet king
When you sleep do you dream of control?


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Jeigu šitas... šitas... Tam daiktui apibūdinti Elliw tiesiog neberado žodžių. Bet jeigu tas daiktas ir vėl nuo jos paspruks... Nežinia, kas tada bus, bet viena aišku: kentės visos septynios bjaurios mergiūkštės. Tik jos kaltos, kad velsietei šitaip nesiseka! Vis dėlto Elliw - gera mergaitė, taigi tiesiog negalėjo patikėti, kad viskas gali būti taip blogai.
Ir sparnuotasis paspruko. Toji gera mergaitė, kuriai nutiko nelaimė žaisti Klastūnyno komandoje, taip apstulbo, kad geras kelias akimirkas tiesiog kabėjo ore ir bandė susigaudyti, ką čia daro. Po kiek laiko pavyko prisiminti, kad dėl nežinia kokių priežasčių bando pasivyti sparnuotą nesąmonę, kuri buvo labiau užsispyrusi nei visos bjaurybės kartu sudėtos. Tokia mintis privertė Elliw sudrebėti, ir ji vos nenusivertė nuo šluotos. Ak, ir kodėl viskas taip sudėtinga?..
Vis dėlto sparnuotasis buvo kažkur visai netoli, tad buvo galima susikaupti ir pagaliau jį pačiupti. Velsietė nežiūrėjo į nieką daugiau, tik į šios dienos (tiksliau, šimtmečio) tikslą. Šį kartą jį tikrai paims, ir niekas nesutrukdys. Netgi neLiucija.
Priartėjusi prie blizgučio klastuolė ištiesė ranką ir pagaliau pajuto šaltą metalą. Jis buvo tiesiog ledinis, bet niekas neketino pasiduoti. Elliw sugniaužė kumštį, o plazdantys sparneliai beviltiškai stengėsi išplėšti nesąmonę iš rankos. Vis dėlto velsietė ne be reikalo kankinosi - dabar nė neketino to daikto paleisti.
- Tai mano... - pradėjo ji, tačiau žodis "teleskopas" čia labai jau netiko. Kiek sutrikusi Elliw netrukus pamiršo, kad kažką sakė, tad ir priežasties likti sutrikusiai nebuvo. Kiek pralinksmėjusi mergaitė nusileido ant žemės.
Nė nepastebėjo, kad kažkurią akimirką paprasčiausiai pametė sparnuotą daiktą, tad jis patenkintas nuskrido nežinia kur.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Viskas vyko žaibišku greičiu. Pamesta lazdelė, kurią, pasirodo, pagavo Alanas. Dori ir Patricijos muštynės ore ant šluotų, kurias sustabdė taip pat Alanas. Klastuolės, kurios ir vėl nepataikė kritlio į priešininkų lankus.
- Po velnių, na jūs ir klišos, žioplės nelaimingos! Bevertės šitose varžybose! - užkimusiu balsu išrėkė Dori.
Bet teleskopininkė... Ji tikrai taps kvidičo legenda. Tikrai. Mergina be atminties, kuriai rūpi tik teleskopai. Tuo pačiu - gaudytoja, visuomet pagaunanti aukso šmaukštą.
Mendel veide atsispindėjo pergalingas šypsnis. Nors dabar ji ir nepataikė į Patriciją, tačiau pasisekė anksčiau. Be to, ji apgynė Elliw. Tad jautėsi taip, tarsi šita pergalė išties būtų ir jos. Nes gal, jeigu muštukas būtų bloškęsis į teleskopų mylėtoją, ji nebūtų pajėgusi toliau žaisti? Taip, šias rungtynes laimėjo jos abi - Dori ir Elliw. Tik labai gaila, jog pastaroji to neatsimins.
Tamsiaplaukė pradėjo džiūgauti, stengėsi tyliai, nes gerklės skausmas po šio žaidimo buvo itin sustiprėjęs. Tačiau juk neįmanoma nebyliai džiaugtis, ar ne? Tad klastuolė jau žiojosi kažką sušukti, o tada... Viaukt! Tada Dori ėmė ir apsivėmė.
Sudėtinga buvo suprasti, ar dėl to, jog sirgo ir jau išseko visos jėgos, ar dėl Patricijos dar visai neseniai pataikytų kerų į merginą. Kad ir kaip ten bebūtų, dabar Mendel norėjo tik į vonią, o paskui - į lovą. Na, gal dar šiltos arbatos.
Žinoma, reikėjo atsiimti savo burtų lazdelę iš Alano, tačiau tai padarys kada vėliau. Mat apvėmė ir šluotą, ir apsivėmė savo pačios drabužius. Toliau žiaugčiodama, nes tai buvo siaubingai šlykštu, Dori nusileido ant žemės ir kiek galėdama greičiau nuėjo į pilį.

*

Patricijaa

Jau buvo likę tiek mažai. Bet ji nespėjo. Patricija užliejo tiesiog siaubingos gėdos jausmas. Kad šmaukštą pagavo ne ji, o kažkokia... Kažkokia... Merginai net žodžių pritrūko.
Kažin kaip viskas būtų pasibaigę, jeigu Simoneti būtų skyrusi daugiau laiko varžyboms, o ne peštynėms. Gal... Galbūt dabar ji galėtų pergalingai gniaužti aukso šmaukštą delne.
Nuotaika jau ir taip buvo tragiška. Ta galva kažkaip vis dar šiek tiek sukosi. Na, juk teko pasiskraidyti žemyn galva didžiuliame aukštyje.
Patricija nusileido žemyn. Ir išdūmė iš aikštės. Neketino eiti į persirengimo kambarį. Nebent užsukti ten greit ir pasiimti drabužius. Siaubas. Kaip apgailėtinai susimoviau. Mąstė lėkdama iš aikštės. Pamiršo net burtų lazdelę. Jautė tik gėdą, kad prakišo mergiotei, kuri net nesiorientavo aikštėje.
Skuosdama vos nepaslydo ant sniego. Dar to betrūktų, kad išsitėkščiau čia kaip kokia nevėkšla. Piktai pagalvojo. Norėjo tik pamiršti šias varžybas. Arba pabusti iš košmariško sapno ir sužaisti jas dar kartą. Tik jau su kitokia pabaiga.
Patricija prisiminė, kad dar laukia ir antros varžybos. Jei jau ten prakišiu tada... Ne. Nuo šiol skraidysiu ir treniruosiuosi kiekvieną mielą dieną. Taškas. Davė sau žodį Simoneti.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Alanui palengvėjo, kad varžybos pagaliau pasibaigė. Na žinoma, buvo labai gaila, kad jie pralaimėjo. Bet juk bus dar kitas kartas. Ne paskutinės varžybos pasaulyje įvyko. Pagalvojo leisdamasis žemyn.
Dabar vaikinas norėjo atiduoti burtų lazdeles Patricijai ir Dori. Bet viena jau skuodė kaip patrakusi. O kita...
- Ei, Dori. Tau tikrai reikėtų į ligoninę. - Pasakė. Bet mergina nesiklausė ir irgi išėjo iš aikštės.
Alanas pamiršo jų pralaimėjimą. Nes susirūpino dėl Dori sveikatos. Ketino ją greitu metu susirasti. Ir prikalbėti rimtai išsigydyti. O ne gerti kažkokias mikstūras.
Jis ėmė eiti pilies link.
- Patricija, palauk, tavo lazdelė ei! - Pagreitino tempą bandydamas ją prisivyti. Raudonplaukis norėjo kuo greičiau atsikratyti Simoneti burtų lazdelės. Bet toji nurūko kaip įkirpta. Jis atsiduso. Reikės ir jos ieškoti. Pamanė. Gal rasiu kokią jos draugę, tai perduos. Dar pagalvojo.
Dabar jis skubėjo į mokyklą. Labai norėjosi nusirengti šituos drabužius. Nusiimti visas apsaugas. Ir sušilti.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Laimei, priešininkų atmušėjai nepavyko atmušti muštuko į Patriciją, tačiau Walguno pastangos ir vėl buvo bereikšmės. Na, geriau apsidrausti. Pagalvojo berniukas. Gerai buvo ir tai, kad ir kita priešininkų puolėja nesugebėjo įmesti kitlio pro lankus, todėl Walgunas nusprendė apsidairyti. Dėl šios priežasties pakilo kiek aukščiau, bet ne per aukštai, kad matytų kitus žaidėjus.
  Deja, įvyko tai ko jis labiausiai netroško. Elliw pagavo aukso šmaukštą. Taip... Ji visgi tikrai yra atminties neturinti Hogvartso kvidičo legenda. Ir nieko čia jau nepakeisi. Pagalvojo Levinsų giminės atstovas kiek nusiminęs, tačiau žinojo, kad dar laukia rungtynės su Švilpyne. Walgunas tikėjosi, kad per jas pasiseks labiau. Na, jose bent nebus Hogvartso kvidičo legendos. Pagalvojo jis stebėdamas Elliw laikančią aukso šmaukštą. Jam buvo išties sunku patikėti, kad ji kažkaip sugebėjo jį pagauti. Su tokiomis mintimis berniukas nusileido bei pradėjo eiti Hogvartso link. Labai norėjo sušilti, nes per šias rungtynes šaltis bei sniegas tikrai jo nelepino.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.