[Coraline Williams]

Kokia gėda. Didelė didelė gėda. Kaip ji galėjo nematyti, kad kritlis neskrenda į lankus? Nejau Alrisa buvo teisi ir ji iš tiesų yra kvaiša? Gal galų gale reikia viską mesti ir dabar pat išskristi iš aikštės? Ne, Coraline tai paprastai nepasiduos, kad ir kaip tai pažeidė jos orumą, jo nepraras. Tik ne dabar kai žaidimas dar net neįpusėjo.
-Išmok mesti! Šitaip žaisti su tavim per lengva,- rėkė Coraline grifų puolėjai nenorėdama prarasti savo paskutinės likusios agresijos.- Ar jūs iš vis ką nors sugebat? Išmokit žaisti!
Išsiliejusi ant grifų truputėlį numalšino savo susierzinimą, bet ne iki galo. Stovėti prie lankų darėsi labai šalta ir nuobodu. Neturėdama jokios kitos pramogos klastuolė ėmė dairytis po aikštę. O ten vyko daug įdomių dalykų kurie prašyte prašėsi juodaplaukės komentarų.
- Dori!!! Tavo meilėms seilėms aikštėje ne vieta!- užkriokė.- Kur matyta, kad Klastūnyno komanda myluotųsi su Grifų Gūžta! Tai... Tai yra labai pasibaisėtina!- reiškė savo akivaizdų nepasitenkinimą, bet akys nukrypo kitur.- Alrisa! Kvaiša, tu! Tu kapitonė ar ne?! Pasižiūrėk kokį pavyzdį rodai! Valgai viduryje aikštės! Ir dar nesidalini! Baisu! Apgailėtina! Nenuovoku! Kitą kartą kai valgysi pasidalink su visa komanda! O ir valgydama tiek daug saldumynų greitai sustorėsi!
    Neradusi ką daugiau aprėkti nurimo. Tik trumpam. Viskas pastaruoju metu ją erzino. Viskas trukdė. Norėjosi išskristi dabar pat, palikti aikštę nieko nesakius, dingti iš šios pilies, pasikeisti tapatybę ir gyventi iki garbingo amžiaus pasirodyti pasauliui. Kad ir kokia viliojanti buvo ši mintis Coraline negalėjo ja pasinaudoti. Per savo aplaidumą mergina nepastebėjo kas vyksta aikštėje, nebe suvaldė šluotos ir pradėjo kristi žemyn. Susivokė tik iki skaudaus smūgio likus geram dešimčiai metrų. Juodaplaukė prisimerkė, tvirtai kojomis atsispyrė nuo žemės ir vėl pakilo aukštyn į aikštę.  Apskrido ją kelis kartus norėdama sušilti, bet artėdama prie lankų vos vėl nesusiplojo žemyn, juodaplaukės laimei laiku atgavo pusiausvyrą.   
-Kokia gėda. Ką dabar apie mane pagalvos?- tyliai murmėjo.     

[-]                                                                                 
                                                                                                                                                       

[Liucija Andersson]

RPG vertinimas

Dori Mendel: 10
Alrisa Fuentes: 10
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Patricija Simoneti: 7
Walgunas Levinsas: 8
Olive Cate Rechens: 4
Alanas Senkleris: 7
Kaede Siobhán O'Connor: 10
Coraline Williams: 8
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.0] = BDK[11.0]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[3.5] = BDK[11.0]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[3.5] = BDK[11.0]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.0] = BDK[10.5]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[2.0] = BDK[9.0]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0.0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Dori Mendel [12.5] - Walgunas Levinsas: [10.5] = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Alrisa Fuentes: [13.0] - Alanas Senkleris: [11.0] = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [11.0]  = KS[2.0] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Walgunas Levinsas: [10.5] - Dori Mendel [12.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Olive Cate Rechens: [9.0] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [11.0] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Kaede Siobhán O'Connor: [11.5] - Walgunas Levinsas: [10.5] = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.0] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Dori Mendel: 6, 5, 5
Alrisa Fuentes: 2, 4, 3
Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 1, 4, 3
Walgunas Levinsas: 3
Olive Cate Rechens: 3
Alanas Senkleris: 4
Kaede Siobhán O'Connor: 3, 1


Dori Mendel neatmuša muštuko į Walguną Levinsą.
Alrisos Fuentes nesėkmingai meta kritlį pro lankus.
Elliw Gwawr Dwynwen Goff nepagauna aukso šmaukšto.
Walguno Levinso veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į jį.
Olive Cate Rechens veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Kaede Siobhán O'Connor veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Dori Mendel.


Kvidičo rungtynės tęsiasi

Kritlis yra neutralioje zonoje.

Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Grifų Gūžta.

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw pagriebė tą daiktą, ar ne? Taip, jai tikrai pasisekė! Taigi klastuolė kurį laiką jautėsi baisiausiai patenkinta. Vis dėlto kai prieš akis kažkas sušmėžavo, o ji gavo į nosį iš nedidelio sparnelio, galiausiai susivokė - jai ir vėl nepasisekė. Kaip taip gali būti? Kaip tokiam sėkmingam žmogui kaip Elliw Gwawr Dwynwen Goff šitaip nesisekti sučiupti kažkokio ne itin protingo daikčiuko? Kažkokia nesąmonė! Kažkas čia pribūrė, o tai tiesiog privalėjo būti neLiucija. Ši šauni išvada privertė Elliw susiraukti, ir ji apsižvalgė. Gal kur pamatys bjauriąją mergiūkštę ir privers sugauti tą kvailą daiktą? Kodėl ji turi čia lakstyti kaip kokia kvaiša ir gaudyti nesąmonę, kuri visai nenori būti sugauta?! Laimei (tiksliau, didelei nelaimei) neLiucija buvo netoliese, tad Klastūnyno komandos gaudytoja pasileido jos link.
Kažkurią akimirką prisiminė, kad bando kažką sugauti, tad staigiai apsisuko. Visai nenorėjo to daikto pamesti iš akių, o kad ketino perleisti nemalonią pareigą bjaurybei, skubiai pamiršo. Ji tiesiog privalėjo sučiupti sparnuotą nesąmonę, taigi vėl pasileido jos link.
Deja, bjaurioji mergiūkštė buvo labai nuoširdžiai pasistengusi. Blizgutis buvo nutolęs tiek, kad teko ilgokai skristi, kol pagaliau atsidūrė netoli jo. Bandė pasiekti, tačiau kaukštelėjo į kamuoliuką išorine plaštakos dalimi ir tik numušė tolyn. Tai labai suerzino, be to, teko leistis žemyn - sparnuotajam akivaizdžiai nusibodo skraidyti. Tai siaubingai erzino, bet nebuvo ką daryti - teko ir pačiai nuleisti šluotą.
Elliw nė nepastebėjo, kaip nuslydo nuo šluotos ir kelias akimirkas krito šalia jos. Laimei, pavyko sugriebti savąją “Kalėdų dvasią” ir vėl įsitaisyti ant jos. Tai buvo labai gąsdinanti patirtis, ir velsietė nesugebėjo jos net pamiršti.
- Liucija?! - liūdnai spygtelėjo Elliw, bet tai visai nepadėjo - velsietė ir toliau buvo persigandusi. Netgi beveik pametė iš akių sparnuotą daiktą. Laimei, tik beveik, mat sparneliai suplazdėjo visai netoli, ir Klastūnyno komandos gaudytoja susikaupė. Nenuleido akių nuo prakeikto daikto, kuris, tiesą sakant, jau gerokai nusibodo. Kaip jį pagaliau pagauti? Kiek galima čia šalti, kol visokios bjaurios mergiūkštės sėdi prie židinio?
Ta mintis supykdė, o tai padėjo padidinti greitį, ir jau visai netrukus Elliw buvo šalia sparnuotojo daikto. Ištiesė ranką, tačiau tuo metu pūstelėjo stiprus vėjas, ir šluota suvirpėjo. Blizgutis tuo pasinaudojo ir movė šalin.
- Tai tu kalta! - riktelėjo Elliw ir šiaip ne taip suvaldžiusi šluotą vėl pasileido iš paskos. Tiesą sakant, velsietė neįsivaizdavo turinti tiek užsispyrimo, bet dabar neabejojo: būtinai sugaus tą prakeiktą šaukštą. Tik tada galės grįžti į pilį ir susirasti teleskopą. O jeigu blizgutis turi visai kitokių planų, tai yra tik jo problemos.
Taigi Elliw ir toliau kaip beprotė davėsi po kvidičo aikštę ir sekiojo niekuo jai nenusikaltųsį kamuoliuką. Tiesą sakant, nebuvo toks jau nekaltas: bet kuris mandagus daiktas jau seniai būtų atsidūręs gaudytojos rankose, tad būtų galima eiti kur nors kitur. Nusibodo mergaitei tas skraidymas, kuris atrodė vis labiau ir labiau betikslis.
- Nesąmonė, - suburbėjo velsietė ir papurtė šluotą. Galėtų ji paskubėti vis labiau irzo Elliw ir šiaip ne taip padidinusi greitį dar kartą ištiesė ranką sparnuoto bjaurybės link.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 3]

[Walgunas Levinsas]

  Walgunas apsidžiaugė, kad muštukas į jį nepataikė, tačiau tuo pat metu ir nuliūdo, nes tokiu atveju jis negalėjo nublokšti muštuko į priešininkų atmušėją. Buvo tikras, kad atėjo laikas ir kuriam nors priešininkų žaidėjui gauti iš muštuko. Kodėl tik mes? Kodėl? Pagalvojo Levinsų giminės atstovas. Juk gakėtų bent kada gauti jų atmušėja ir gaudytoja. Tikrai galėtų. Dar pridėjo berniukas mintyse. Jis norėjo pataikyti į atmušėją arba gaudytoją todėl, nes matė, kad joms žaisti kvidičą sekasi geriau nei kitiem klastuoliams. Elliw jau ne vieną kartą vos nepagavo aukso šmaukšto, o Dori jau spėjo pataikyti muštuko į Patriciją. Walgunas norėjo, kad ir jos pajaustų ką tai reiškia. Tiesa, iš vyresnių pažįstamų jis buvo sužinojęs, kad priešininkų gaudytojos atmintis nėra pati geriausia, todėl ji gavusi iš muštuko vos po kelių sekundžių to neatsimintų. Aišku, galbūt tada ji iš akių pamestų muštuką, o tai būtų labai gerai, tačiau to garantuoti jis negalėjo. Juk Elliw - atminties neturinti Hogvartso kvidičo legenda. Ji bet kokiomis sąlygomis sugebėtų sugauti muštuką. Tikiuosi šiandien bus kitaip. Pagalvojo Walgunas. Jis išties nežinojo į ką reikėtų nublokšti muštuką. Tuo labiau to padaryti jis negalėjo, nes kelis kartus apsidairęs muštuko nepastebėjo. Ir vėl! Po velnių! Kurgi tu, prakeiktasis muštuk? Man tavęs labai reikia! Dabar! Tuoj pat išdyg prieš akis! Pagalvojo atmušėjas. Deja, muštukas neišgirdo arba nesuprato jo minčių, todėl Walgunui prieš akis neišdygo. Ak, kaip būtų gerai! Dar pridėjo mintyse Walgunas, o tada suspaudė šluotos galą bei stpriai padidino greitį. Stengėsi iš savo šluotos išspausti viską ką gali. Laimei, šluota paklauso. Ji pradėjo lėkti visiškai nepakeliamu greičiu, o tai tik džiugino berniuką. Tiesa, tokiu greičiu lekiančią šluotą suvaldyti riekalų buvo, tačiau bent kol kas Walgunui puikiai sekėsi, todėl jis buvo laimingas. Deja, jam sekėsi ne visą laiką. Walgunas labai greitai priskrido arenos galą, todėl pasuko atgal. Deja, nepastebėjo iš kažkur išdygusios Patricijos, todėl vos neatsitrenkė į ją. Laimei, sugebėjo staigiai pasukti šluotą į šoną ir taip išgelbėti tiek ją, tiek save. Na dabar tai tikrai iš jos gausiu. Reikia kuo greičiau skristi nuo jos. Pagalvojo Walgunas ir staigiai nuskrido nuo savo komandos gausytojos.
   Taip nuskridęs jis pastebėjo muštuką, kuris dar nebuvo paleistas priešininkų atmušėjos. Pagaliau! Pagaliau aš pirmas jį pastebėjau! Pagaliau man nereikia jaudintis, kad jis į ką nors paleistas! Žinoma, per šias rungtynes dėl to jaudintis teks dar daug kartų. Na, bet bent jau šią akimirką dėl to jaudintis nereikia! Pagalvojo atušėjas, o tada surinko visas jėgas, kurios dar buvo likusios ir jomis pasinanudojęs užsimojo blokštu bei muštuką nubloškė priešininkų gaudytojos link.

[Muštuko atmušimas į Elliw: 2, 5]

[Dori Mendel]

Šiandien Walguną kažkas saugojo, mat klastuolė jau antrą kartą nesugebėjo į jį pataikyti muštuku.
O iš Alrisos burnos pasigirdo tikras kūrybiškumo protrūkis. Jeigu tai vyktų kuriame nors ankstesniame kurse, Dori pultų žodžiuotis, svaidytis kerais arba muštis. Tačiau dabar, turėjo ji pripažinti, peštynės su Alrisa jau buvo gerokai atsibodęs reikalas. Alrisos įžeidinėjimai neveikė klastuolės ir tai atrodė nebesvarbu. Ypač dabar, kai šalia ant šluotos sėdėjo jis - Alanas.
- Gydytis galiu ir be ligoninės, - atsiduso mergina. - Į ligoninę aš nenoriu.
Po akimirkos poros pašnekesys buvo nutrauktas. Žinoma, juk čia kvidičas! Tačiau pirmiausia jį nutraukė ne koks žaidimo veiksmas, o grifų gaudytoja. Patricija. Ji priskriejo prie Dori ir Alano, ėmė žodžiuotis, o galiausiai sugebėjo atimti iš tamsiaplaukės blokštą. Netrukus ji jau buvo nuskridusi, o Mendel jautėsi taip neturinti jėgų... Norėjo imti vytis grifę, tačiau nežinojo, ar sugebės atsiimti blokštą. Ir štai, Alanas davė puikią mintį: prisišaukti įrankį kerais, o pats grįžo prie žaidimo. Juk to visi čia ir susirinko!
Keista buvo matyti Alaną, pasiruošusį atmušti Alrisos metamą kritlį. Todėl, kad Dori turėjo būti ir buvo už Alrisą, nes juk ji, o ne vaikinas, gali pelnyti Klastūnynui taškų. Kad ir kaip tos karvės šeštakursė nekentė, dabar laikė špygas, jog jai pasisektų. Bet žiopsoti nebuvo kada, mat mergina privalėjo susigrąžinti savo blokštą.
Ir jau prieš ketinant trauktis burtų lazdelę šalia Dori atsidūrė Kaedė, kuri ir toliau leido sau pamokslauti ir dar blogiau - norėjo tvoti atmušėjai kumščiu. Mendel spėjo šiek tiek atsitraukti. Nestipriai gavo į petį, tačiau mergaitė kuo toliau, tuo labiau perženginėjo ribas. Alrisa ar Patricija yra viena, jos maždaug paauglės amžiaus. O ką sau leidžia šita mažė?
- Klausyk! Tu, snargle! Žiūrėk savo reikalų, o ne kabinėkis prie manęs! Atstok! - šaukė, kiek leido balsas, o leido nedaug. - Neturi ką veikti aikštėje? Siaubas, kas per prielipa!
Dori neketino su mergaite kovoti, tačiau praskrisdama ją pastūmė. Ką ji mano kabinėdamasi prie šeštakursės? Jeigu ji dar prie manęs priskris, aš bendrajame kambaryje ją užkerėsiu, mintyse pagalvojo.
Ir tada pagaliau išsitraukė savo burtų lazdelę, priskrido arčiau Patricijos, kuri turėjo atmušėjos blokštą. Reikėjo stengtis labai susikaupti, mat dabar į galvą lindo mintys apie tai, jog Alrisa vis tik neįmetė kritlio į lankus. Viena bliauna kaip tikrų tikriausia karvė eiles kurdama, kita neatsiknisa. Eitų geriau vykdyt savo pareigų, aš tai bent į tą vagilę pataikiau. Ir, žiūrėdama į blokštą, mostelėjo lazdele bei tarė:
- Accio.
Patricija, regis, dairėsi šmaukšto, tad tikriausiai nebuvo pasiruošusi neleisti blokštui grįžti pas savininkę. Netrukus Dori jį vėl laikė rankoje ir jautėsi žymiai drąsiau. Tačiau tiek už ištartus žodžius, tiek už atimtą blokštą klastuolė privalėjo atsilyginti.
- Levicorpus, - tyliai tarė ir vėl mostelėjo burtų lazdele, nutaikyta į priešininkų gaudytoją.
Norėjo dar pradėti ką nors rėkauti, tačiau Mendel šaukimo atsargos buvo sparčiai išsekusios. Mergina jautė, kad jeigu ir toliau nesaugos savęs, tuoj išvis negalės nieko pasakyti. Dėl to ji be žodžių ėmė skrieti Patricijos link. Nusprendė vis dėlto įkrėsti jai į kailį, kad ir kaip nebūtų jėgų.
Bet visai netikėtai kvidičininkė pamatė, jog Walgunas bloškė muštuką Elliw link.
- Aš nudėsiu ir tave, ir tavo tėvą! - nežinia dėl ko kaltindama Juzefą iš paskutinių suriko Dori ir pasileido ginti teleskopininkės.

[Bandymas uždengti Elliw Gwawr Dwynwen Goff atmušant į ją skriejantį muštuką bet kur į aplinką: 2, 3, 4]

[Alrisa Fuentes]

Alrisa niekaip negalėjo suprasti, kodėl jai taip siaubingai nesiseka. Gal čia nagus buvo prikišę teleskopų dievai? Tokiu atveju nereikėjo lįsti prie tos šlykštynės, nors ši, regis, net nebuvo pastebėjusi, kad kapitonė kurį laiką skrido šalia.
-Kad tave kur griausmas… - murmėjo, mintyse spėliodama, ar ir šįkart priešininkai nusprendė pavaišinti jų komandą anti-sėkmės eliksyru. Švilpiai su grifais susimokė? Hm… Tai atrodė įtikinama, tačiau klastuolė puikiai žinojo, kad praeitose rungtynėse būtent jie išplėšė pergalę. Todėl buvo menkas šansas, jog tiems raudonapsiausčiams pasiseks. Vis dėlto klišumas buvo vertas legendos - negi jie mėtys tą vargšą kritlį tol, kol pavirs į šaldiklyje tupinčius kruasanus? Ji troško paskubinti eigą, bet prie gaudytojos daugiau nebenorėjo lįsti. O prie karvės irgi. O kas beliko? Tik imti ir šimtąjį kartą šiandien kristi žemyn (su šluota, žinoma) ir griebti kamuolį. Deja, pastarasis buvo pasidaręs kažkoks slidus, tarsi suprakaitavęs nuo įtampos ar verkiantis pykčio ašaromis - kam jis toks bevertis. Tad pusiaukelėje link lankų kritlis tiesiog išslydo iš po pažasties - tai septintakursė pastebėjo tik po kelių sekundžių.
-Teleskopai su kugeliukais! - balsiai nusikeikė ir puolė gaudyti jo. Netrukus kamuolys vėl saugiai įsitaisė pas juodaplaukę ir sparčiai keliavo vieno iš lankų link. Deja, jam nelemta buvo ilgai užsilikti, mat staiga tarsi iš oro priekyje išdygo bjaurybė vardu Elliw. - Traukis, kaliause! - Ši kaip visada neatrodė esanti savo vietoje. Nors nenuostabu - regis, visoje visatoje nebuvo kampelio, prie kurio toji anomalija galėtų pritapti, net jei atsidurtų ananaso formos kosminiame erdvėlaivyje, pilname į šimtaakius aštuonkojus panašių padarų. Kad ir kaip ten buvo, kritlis vėl sumanė pasivaikščioti:
-Dėl kruasano meilės, negi aš tau nebepatinku?! - piktai šūktelėjo mergina, vydamasi išdykėlį kritlį. Tuo tarpu kvaiša pasuko savais keliais, taip bent iš dalies palengvindama sunkią Alrisos dalią. - Jei dar kartą tu išsprūsi, prisiekiu, daugiau nebegaudysiu. Užknisai mane negyvai. Ir ne tik mane, bet ir visą komandą. - ji, skriedama lanko link, pradėjo kalbėtis su kamuoliu lyg su negeru vaiku. Bet didelio skirtumo tarp jų ir nebuvo. - Jei būsi geras, pasiliksi pas mane visam laikui, o jei ne… Įmesiu į tribūnas, tegul tie raudoni gaidžiukai ieško patys. Na kaip, sutariam? O jei drįsi tiesiog šlykščiai su manimi žaisti, atsimušdamas į lanko virbą, iškviesiu ananasinį ateivių laivą ir įsodinsiu kartu su Elliw. Galėsit susidraugauti. Bus labai labai įdomi patirtis… - čiauškėjo klastuolė, artėdama link tikslo. Nepraėjo nė kelios akimirkos, kai ji sviedė kamuolį, visa širdimi tikėdamasi, kad malonus pokalbis su kritliu pakeitė šio nuomonę.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos: 1, 2, 5]

[Olive Cate Rechens]

Ar jūs rimtai ? Kas čia darosi ? Kokia nesėkmės čia mus aplanko ? Pradėjo pykti ant savęs ir ant šios visos dienos Olive po nesėkmingo kritlio pagavimo. Ji galimai būtų ir pradėjusi rėkti, bet spėjo save suvaldyti ir tada pamatė nedidelį teigiama pliusą. Bet Alrisa vėl neįmetė pro lanką, tai reiškia, kad aš vėl turiu šansą atgauti kamuolį. Nuo tos minties atsiradimo jos galvoje grifei atrodė, kad viskas pasikeitė ir tie keli paskutiniai žodžiai tapo jos motu. Turi pasiimti kamuolį skristi iki kalstūnyno lankų ir tada mesti kritlį pro lanką. Pasakiusi sau bendrą planą Cate nuskrido prie rudos spalvos kritlio kuris dar kol kas buvo nepaliestas neutralioje zonoje. Bet staiga vėl visą jos planą sugriovė Alrisą kuri ir vėl pasičiupo kritlį. Kokia nesąmonė jei  galėčiau tai aš ją tikrai užmuščiau. Dėl to Catei ir vėl teko sekti Alrisą ir iš jos kažkaip atgauti kritlį. Spėju nepavyktų jeigu tiesiog jos paprašyčiau. Deja daugiau grifei neteko galvoti ir svarstyti, nes klastūnyno komandos kapitonė iš tiesų labai greitai ir nuožmiai artėjo prie lankų. Jaunoji Rechens pavardės savininkė ikvėpė oro ir pradėjo skristi link grifų gūžtos lankų ir klastūnyno puolėjos. Turi pavykti tikrai šį kartą turi pavykti.

[Perėmimas metimo metu: 4]

[Alanas Senkleris]

- Kam kvailioti? Išsigydytum ligoninėje normaliai ir viskas. – Atsakė į Dori žodžius. Toji aišku spyriojosi dėl ligoninės. Kaip Grifas ir galvojo.
- Juk ir greičiau būtų Dori. - Pridūrė. Paskui mergina dingo jam iš akiračio. Nusivydama Patriciją. O raudonplaukis liko savo vietoje. Nors ir labai norėjosi lėkti jai į pagalbą.
Šitos varžybos Alanui jau tikrai pakyrėjo. Šalta, šlapia. Visi riejasi kaip bepročiai. Kam tos rungtynės išvis reikalingos? Kad perplėštume vieni kitiems gerkles? Liūdniausia tikriausiai buvo tai, jog net komandose nesimatė didelės vienybės. Nei Grifų, nei Klastuolių. Senkleris apie tai ilgai nemąstė. Tuos apmąstymus atidėjo kitam kartui. Neturėjo laiko, kad galėtų su savimi diskutuoti. Vaikino žinioje buvo lankai, kuriuos reikėjo būtinai apginti.
Bet stengtis neprireikė. Alrisa kažkaip keistai tvarkėsi su kamuoliu. Sugebėjo jį išmesti, o paskui pramesti.
- Aš sakau. Šaunus darbas. Čia toks klastuoliškas planas taip? Tik žinai, jis vertingesnis Grifams. - Pasakė. Ir dar apsuko kelis džiaugsmo ratus aplink stulpus. Šiaip, tai padarė tik todėl, kad nesustingtų galutinai. Ir neprišaltų prie šluotos. Va ir kam man reikėjo kalbėti? Pats irgi nesėju taikos daigelių. Bemat pagalvojo.
Alanas norėjo pažiūrėti ar Dori atgavo blokštą ar visgi ne. Jam atrodė, kad gali ir neatgauti. Jai tikrai blogai. Net su Alrisa nepuolė ryškintis, kai toji parodė savo poetinius gebėjimus. Aišku tas tai gerai. Bet vis tiek. Labai nenusisekė su varžybomis.
- Olive, Henrieta! Gaudykit kritlį! Kur jūs? - Šaukė. Bandydamas prisikviesti puolėjas, kol kamuolys laisvas. Bet neilgai jis toks tebuvo. Vėl atsidūrė Fuentes rankose. Alanas vėl pasiruošė ginti lankus. Nagi. Trečias kartas nemeluoja. Pramesk. Bandė nukreipti kritlį kur nors kitur. Aišku ir nestovėjo kaip įkastas. Vėl puolė ton pusėn, kur skriejo kamuolys. Norėjo apginti lankus. Troško įdėti kažkokių pastangų į žaidimą. Juk dar nei karto iš tikrųjų neapgynė lankų nuo kritlio.
Be to dar pastebėjo, kad netoliese skraido viena iš jų puolėjų Olive.
- Tikiuosi pagausi kritlį. Pasistenk. - Tarė ir vėl ištiesė rankas į kamuolį norėdamas jį atmušti. Ir tikėdamasis, kad jeigu tai pavyks Olive greit jį pačiups. Arba, kad jai gal pavyks kamuolį perimti metimo metu.

[Metimo blokavimas bandant atmušti kritlį: 2, 3, 6]

[Patricijaa]

Patricija švilpė savąja šluota visu greičiu. Tegul tik dabar pabando pataikyti koks muštukas. Piktai pamanė. Ir pamosavo atimtuoju blokštu. Dabar muštukų aišku nesimatė.
- Kur tu Pelkių gražuole? Nepaveji? - Šūktelėjo atsigręždama atgal.
Kad tave kur. Pagalvojo. Toji mergiotė jau pasirodo buvo visai arti. Patricija pabandė dar labiau pagreitinti. Bet šluota regis spaudė visas savo jėgas.
- O kur tavo riteris? Maniau atlėks į pagalbą. - Ji vėl atsisuko atgal. Norėjo žvilgtelėti kas dedasi prie lankų. Kuriuos taip neseniai paliko. Vaja, teisuolis užsivertęs darbais. Ir gerai. Nesipainios po kojomis.
Lekiant vienu metu į ją vos neįsirėžė Varliūkštis. Patricija jau norėjo pasakyti jam ką nors bjauraus. Bet kai pamatė, kaip tasai greitai pasuko šonan kažkodėl nusišypsojo. Vargšelis. Gal truputį ir perspaudžiau su juo. Ir tuo tarpu blokštas išlėkė iš rankos. Ir gražiausiai nuzvimbė pas savininkę.
Patricija taip ir nespėjo sugalvoti ką jai pasakyti, kai staiga šluota pasikreipė ir mergina vos nenuslydo žemyn. Rankos slystelėjo šluotkočiu vos jo nepaleisdamos ir Simoneti pakibo žemyn galva. Baisiausia buvo tai, jog šluota toliau skriejo visu greičiu. Tik dabar Patricija negalėjo jos valdyti. Mergina pasijuto lengva ir silpna kaip lapelis nešamas srovės. Ta bjaurybė. Patricija matė, kad atmušėja turėjo rankoje lazdelę.
Mergina tolo nuo jos vis labiau. Galva pradėjo svaigti. Ir tada ji iškrėtė labai rizikingą dalyką. Vieną ranką patraukė nuo šluotos ir išsitraukė lazdelę.
- Liberacorpus. - Tyliai sušnabždėjo. Patricija nebuvo labai gera kerėtoja. Ir niekada nebandė šito burtažodžio. Tik žinojo apie tokį. Bet matyt suveikė išgyvenimo instinktas ir ji atvirto atgal. Vėl vos nenusiversdama nuo šluotos.
Simoneti troško nusileisti žemyn. Galva visai apsisuko. Ji sulėtino greitį. Sustojo vietoje. Tuojau apsivemsiu. Pamanė. Dabar neieškojo nei šmaukšto, nei atmušėjos. Porą minučių kabojo vietoje užsimerkusi.
Kai praėjo svaigimas patricija pradėjo lėtai skristi. Greit pastebėjo tą beprotę pelkių gražuolę ir nutarė atsilyginti jai tokiais pat kerais. Tegu pati dabar paragauja savo.
- Levicorpus. - Tyliai tarė. Bet labai nesistengė. Nesijuto tvirtai.
Simoneti nuzvimbė tolyn. Ji dėkjo visiems dievams, kad išliko sveika. Dabar prisiminė ir šmaukštą. Pradėjo jo dairytis. Tik daug vilčių nedėjo. Ir tada pamatė. Žinoma Elliw, o ne šmaukštą. Toji vėl kažkur lėkė ir Patricija beveik prisivijo merginą. O tada ir pastebėjo kažką sužvilgant. Tas vaizdas vėl atgaivino jaudulį. Ir Patricija vėl smarkiai pagreitino tempą. Pasileido ten, kur manė esant šmaukštą. Taip greitai lekiant truputį atsinaujino galvos svaigulys. Kurį sukėlė atmušėjos kerai. Bet Grifė neketino jam pasiduoti.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą, kurį jau persekioja Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 4, 6]

[Coraline Williams]

 Coraline buvo šalta. Drabužiai nuo krentančių snaigių sušlapo. Žaidimas vyko gretai, pernelyg gretai. Tik žaisti kvidičą baisulingai nesisekė. Ką jau pasakyti apie vis tolstančią žaidimo pabaigą. Kuri vis tolo ir tolo. Nusimatė ilgas ir  labai įdomus žaidimas.
- Greičiau jis baigtųsi. Man šalta,- skundėsi klastuolė.
 Merginą vis dar kamavo didžiulės gėdos jausmas. Juk tai jai, o ne kam kitam pasivaideno į ją skriejantis kritlis. Juk tai ji vos nenukrito nuo šluotos ir tikriausiai sukėlė juoką ne vienam žaidimą stebinčiam asmeniui. Vien pagalvojusi kas jos gali laukti ateinančią savaitę, o gal ir visus likusius mokslo metus juodaplaukė nukrėtė šiurpas. Akimirksniu pasidarė labai nesmagu ir liūdna. Kas norėtų visus likusiuosius mokslo metus lindėti  bendrajame koledžo kambaryje? Tikrų tikriausiai niekas. Nuo tokių minčių Coraline tik dar labiau užsimanė laimėti. Kad ir kaip savanaudiškai tai skambėtų, vien tik dėl to, kad laimėjimas nuslėptų jos nesėkmę nors trumpam.
- Alrisa! Susikaupk ir šį kartą pabandyk įmesti!- užrėkė ant visos aikštės.- Šį kartą tau turėtų pavykti... įmesti,- kiek tyliau pridūrė.
 Juodaplaukė itin tikėjo savo koledžo pergale. Už viską labiau norėjo dabar laimėti šias rungtynes.  Nuo to priklauso šie likę mokslo metai, reputacija ir emocinė savijauta. Kas gi daugiau jei ne klastuoliai pasijuoks iš kitų nesėkmių?   Coraline pastebėjo, kad šluotos kotas tampa slidus ir darosi vis sunkiau ir sunkiau išsilaikyti.
- Aš nukrisiu!- panika atsispindėjo merginos balse. Rankos tvirtai spaudė šluotos kotą iš paskutiniųjų jėgų. Klastuolė pradėjo galvoti kas jos laukia. Mintys buvo baisios ir nė viena ne į gerą. Kas jei aš nukrisiu? Kas jei užsimušiu? Tai... Tai... baisu.
 
[-]
                                                                                                                                                         
                                                                                                                                                       

[Kaede Siobhán OConnor]

     Ar tai buvo normalios rungtynės? Sakydama „tai“, Kaedė turėjo omeny visą tai, kas vyko per šias rungtynes - kiek kartų kritlis pataikė į bet kurio koledžo Kvidičo komandos lankus? Nė vieną! Kiek karų pati O'Connor aplamai nors palietė kritlį? Visai nepalietė per VISĄ šį žaidimą iki šiol! Ar ji žaidė normaliai? Ne! Ar buvo susikoncentravusi ties žaidimu? Na... tik vieną kartą, galima sakyti. Kiek kartų aprėkė Dori? Tiek daug, kad jau pati nebesuskaičiuoja! Ar taip pridera elgtis Kvidičo žaidėjams, kartu žaidžiantiems toje pačioje Kvidičo komandoje ir atstovaujantiems tą patį vieną iš keturių Hogvartso koledžų? Žinoma, kad ne! Žaidėjai turi palaikyti vienas kitą, bendradarbiauti tarpusavyje ir suteikti pagalbą, to prireikus, o ne vienas kitam trukdyti savo kandžiomis replikomis! Tai ar tai buvo normalios Kvidičo rungtynės? Siobhána drįstų teigti, jog aplamai visi, šiandien žaidžiantys bei stebintys iš aukštųjų tribūnų - kuriose gali sau šiltai susisukę į pledus sėdėti ant suoliukų, kol tuo tarpų abiejų koledžų atstovai turi šalti apsitaisę su ploniausiomis Kvidičo aprangomis, įsitaisę ant plonų šluotgalių ir - dalis iš jų - tiesiog bukai spoksodami į aikštę, laukdami kol reikiamas kamuolys tiesiog ims ir priskries prie jų - šią „intriguojančią“ Klastūnyno ir Grifų Gūžtos kvidičininkų kovą antrose šių metų Kvidičo čempionato rungtynėse, teigtų, kad šios rungtynės - vienos iš nesąmoningiausių ir nuobodžiausių kada nors visoje Kvidičo istorijoje vykusių Kvidičo rungtynių.
     Kaedė siuto ant savęs - ji labai negalėjo savęs pakęsti kuomet nesugebėdavo atlikti to, ką reikia ir blaškydavo savo dėmesį į visiškai nereikšmingas smulkmenas - ir ant Dori. Galbūt įsiūtis ant savęs ir būtų nuslopinęs įsiūti ant Dori, tačiau buvo gerokai lengviau reikšti nepasitenkinimus ir nekęsti kito asmens, o ne savęs, tad O'Connor būtent tą ir pasirinko - šių rungtynių metu labiau nekęsti žaliaapsiausčių komandos atmušėjos negu savęs. Ir Kaedei visai nerūpėjo nei amžiaus skirtumas, nei kad Dori buvo gerokai vyresnė. Kai Kaedę apimdavo įsiūtis, ji galėdavo ir suaugusį žmogų - pavyzdžiui kaip buvo su Bretu - aprėkti bei patrankyti, tad tų kelių metų skirtumas jai visiškai nieko nereiškė. Ji sau leido rėkti ir nekęsti Dori tiek, kiek norėjo. Ar kiek galėjo, kol ši nenuskirdo ir Siobhános akys neaptiko komandos kapitonės su kritliu rankose. Na, ne rankose. Kritlis tą pačią akimirką, kuomet O'Connor jį pastebėjo, staigiai išslydo iš kapitonės rankų.
     - Alrisa tu višta visiška! - Kaedę vis dar buvo apėmusi neapykanta ant Dori, tad jai nespėjus išsisklaidyti, klastuoėlė ne negalvodama aprėkė visiškai nekaltą Alrisą, kuriai kamuolys iš rankų galimai išsprūdo vien dėl to, jog buvo per daug slidus nuo krentančių ir tirpstančių snaigių ant jo. Susinervinusi O'Connor šovė visu greičiu į apačią link kritlio, tačiau žaliųjų kapitonė, kuri buvo tiesiai virš krentančio kritlio - tai yra gerokai arčiau jo - kamuolį pasiekė greičiau ir vėl nulėkė link lankų, visai nekreipdama dėmesio į Kaedę. Dar labiau susinervinusi, dabar jau dėl to, kad per šias rungtynės dar nė karto negavo paliesti kamuolio, o Alrisa jau ne pirmą kartą jį nukniaukė iš panosės - nors prieš kelias akimirkas ją peikė, kad kritlio laiku negaudo - pakilo atgal į reikiamą aukšti ir išvydo... MUŠTUKĄ! Lekiantį tiesiai į Klastūnyno Kvidičo komandos atstovę, žaidžiančią gaudytojos pozicijoje! Minėtosios gerai Kaedė nepažinojo, tačiau buvo per daug gerai susipažinusi su Kvidičo taisyklėmis, kad leistų muštukui nutrenkti jų gaudytoją.

[Bandymas uždengti komandos draugę Elliw Gwawr Dwynwen Goff stojant tarp jos ir skriejančio muštuko į ją; 1, 5]

[Liucija Andersson]

RPG vertinimas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 10
Walgunas Levinsas: 9
Dori Mendel: 9
Alrisa Fuentes: 10
Olive Cate Rechens: 5
Alanas Senkleris: 10
Patricija Simoneti: 9
Coraline Williams: 9
Kaede Siobhán O'Connor: 10
Henrieta Poter: -


Bendras dalyvio koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]
Coraline Williams: NK[7] + PĮK[4.5] = BDK[11.5]
Dori Mendel: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[6.5] + PĮK[5.0] = BDK[11.5]
Alrisa Fuentes: NK[8] + PĮK[5.0] = BDK[13.0]

Patricija Simoneti: NK[7.5] + PĮK[4.5] = BDK[12.0]
Alanas Senkleris: NK[7.5] + PĮK[5.0] = BDK[12.5]
Walgunas Levinsas: NK[6.5] + PĮK[4.5] = BDK[11.0]
Olive Cate Rechens: NK[7] + PĮK[2.5] = BDK[9.5]
Henrieta Poter: NK[7.5] + PĮK[0.0] = BDK[7.5]


Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] - Patricija Simoneti [12.0]  = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Walgunas Levinsas: [11.0] - Elliw Gwawr Dwynwen Goff [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Dori Mendel [12.0] - Walgunas Levinsas: [11.0] = KS[1.0] 1 papildomas kauliukų ridenimas.
Alrisa Fuentes: [13.0] - Alanas Senkleris: [12.5] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Olive Cate Rechens: [9.5] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Alanas Senkleris: [12.5] - Alrisa Fuentes: [13.0] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Kaede Siobhán O'Connor: [11.5] - Walgunas Levinsas: [11.0] = KS[0.5] 0 papildomų kauliukų ridenimų.


Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas[2.5] - Grifų Gūžta [2.0] = KKS[0.5] 0 papildomų kauliuko ridenimų.


Kauliuko rezultatas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 1, 4
Walgunas Levinsas: 2
Dori Mendel: 6, 3
Alrisa Fuentes: 3
Olive Cate Rechens: 2
Alanas Senkleris: 4
Patricija Simoneti: 6
Kaede Siobhán O'Connor: 3

Elliw Gwawr Dwynwen Goff nepagauna aukso šmaukšto.
Walgunas Levinsas atmuša muštuką į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.
Dori Mendel atmuša muštuką į aplinką.
Alrisa Fuentes nesėkmingai meta kritlį pro lankus.
Olive Cate Rechens veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Alano Senklerio veiksmas anuliuojamas, nes kritlis nesėkmingai mestas pro lankus.
Patricija Simoneti pastebi aukso šmaukštą.
Kaede Siobhán O'Connor veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.


Kvidičo rungtynės tęsiasi

Kritlis yra neutralioje zonoje.

Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Grifų Gūžta.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Muštukas Kaedei buvo gerai žinomas kaip pavojingiausias kamuolys visose Kvidičo rungtynėse. Ir ne tik rungtynėse, aplamai visame Kvidičo žaidime. Nors trumpaplaukei dar ir neteko gauti iš muštuko - ačiū dievui, galėtų ir ilgiau tokia sėkmė lydėti O'Connor pavardės savininkę - į galvą, šonkaulius, ranką ir bet kurią kitą kūno ar šluotos vietą, tačiau ji tą puikiai žinojo. Žinojo taip pat ir tai, kad gaudytojos vaidmuo visose Kvidičo rungtynėse be galo svarbus, mat be gaudytojo žaidimas negalėtų pasibaigti. Gaudytojas yra tas, kuris užbaigia žaidimą. Jeigu - kaip įtarė Kaedė - raudonapsiausčių atmušėjo paleistas muštukas nutrenks Siobhános kolegę Elliw, bus labai blogai, mat ši iš akių galimai pames aukso šmaukštą, kurį jau kuris laikas atkakliai persekiojo. O tada bus dar blogiau, mat kol Elliw yra priartėjusi prie aukso šmaukšto, tol klastuoliai taip pat priartėję prie pergalės. Kaedė negali leisti, kad nutiktų tokia tragedija ir jos komanda prarastų šitokį priartėjimą prie pergalės. Nukreipusi šluotą tiesiai į savo komandos gaudytoją, mergina pasileido jos link. Turėdama vieną tikslą - apginti kolegę nuo artėjančio pavojaus. Tematė tik šiuos du objektus - bjaurybę muštuką bei žaliųjų gaudytoją Elliw. Liko visai nebe daug ir Kaedė atmuš muštuką, apgins Elliw. Štai, jis jau čia pat. Jau tuoj tuoj rėšis į ją... Jis nesirėžė. Nesupratau. Sutrikusi O'Connor apsidairė ir išvydo kaip Dori blokštas numušą minėtąjį muštuką į priešingą pusę. Labai nenorom - mat vis dar jautė priešiškumą juodaplaukei - Kaedė truputį - labai labai mažai ir labai menka šypsena - šyptelėjo Klastūnyno Kvidičo komandos atmušėjai, taip pagirdama už puikų darbą ir puikų vienos svarbiausių žaliųjų žaidėjų apgynimą. Netarusi nė žodelio ir nusitrynusi nuo veido menkutę šypseną, Siobhána apgręžė šluotą ir nukurnėjo priešingon pusėn, kur komandos kapitonė Fuentes tvarkėsi su slidžiuoju kriltiu. Kaedė puikiai suprato kaip nerūpestingai žaidė šį žaidimą, tad atėjo metas susikaupti. Dabar jau labai rimtai. Pamiršti visas neapykantas Dori, visas nesąmones ir susikaupti ties žaidimu. Kitu atveju jie rimtai nieko nepasieks ir žais čia ištisas dienas, svaites, o gal ir mėnesius. Sutelkusi žvilgsnį O'Connor atidžiai stebėjo kaip Alrisa ėmė artintis link lankų kažką ganėtinai garsiai kalbėjo savo rankose laikomam kamuoliui, tačiau ne taip garsiai, jog Kaedė galėtų suvokti žodžių reikšmę būdama už keletos metrų nuo kapitonės. Pff... Visai su protu atsisveikino. Turbūt pametė kartu jį su tuo kritliu ir rūpinosi sugauti tik jį, o ne protą. Taip ir prasmego anas kažkur pažemėj, o ana dabar be proto su kamuoliu kalbėti užsimanė! Išplūdo kapitonę mintyse mergaitė ir ėmė stebėti jos atliekamą veiksmą. Labai tikėjosi, kad šįkart kritlis skries kur reikia, tačiau...
     - Rupūs miltai, Alrisa!!! - užstaugė. - Tikrai pametei ir protą kartu su kritliu! KELINTĄ KARTĄ ŠIANDIEN JAU PRAMETI PRO LANKUS?!
     Netekusi visos kantrybės - kuri turbūt ir taip jau seniausiai buvo prarasta - Kaedė nėrė žemyn gaudyti krintančio kritlio. Alrisa ji jau nebepasitikėjo, tikrai neleis jai dar vieną kartą tuščiai vėjais ir šunio uodega paleisti kritlio. Na jau ne. Arba Alrisa nemoka valdyti kamuolio kaip dera tikrai puolėjai ir komandos kapitonei, arba - jeigu ir Siobhána dabar pražioplins kritlį - šiandien čia visiems labai nesėkminga diena.

[Metimas atkovojus kritlį iš neutralios zonos po netaiklaus metimo: 1, 3, 4]

[Dori Mendel]

Walguno blokštas muštukas tiesiu taikymu lėkė į Elliw. Pamiršusi viską: ištirpusį sniegą ant drabužių, mat Alano pagalba Dori išdžiovinant jos rūbus buvo seniai pamiršta... Skaudančią gerklę ir apskritai prastą savijautą... Visas Kaedes ir Patricijas... Pamiršusi viską, visiškai viską, išskyrus muštuką, lekiantį į teleskopų mylėtoją, Mendel visu įmanomu greičiu skriejo jų link. Ir tik staiga... O siaube! Atmušėja apsivertė! Bet ne pati! Iš rankų krito ir burtų lazdelė, ir blokštas, bet pastarąjį ji spėjo pagauti kaire ranka, o dešine užsikabino už šluotos. Nes jeigu ne tai, jau būtų pati kritusi žemyn. Kažkas iš klastuolių, stebinčių rungtynes tribūnose, atvertė Dori ir ji vėl sėdėjo ant šluotos. Mergina neturėjo kada dėkoti ar galvoti, ji vėl lėkė Elliw link. Ir... taip! Ji spėjo! Dori suspėjo! Ji atmušė grifiūkščio blokštą muštuką nuo Klastūnyno komandos gaudytojos!
Mendel ėmė strakalioti ore su šluota, bet garsiai nedžiūgavo, mat ir taip jau prisišaukė, kalbėti buvo nežmoniškai sunku. Kiek nurimusi ir atslūgus adrenalinui šeštakursė pajuto, kad ją tarsi supa, kad pykina. Ir taip nesijautė gerai, o tie kerai, kuriuos garantuotai bus paleidusi Patricija, kerštaujanti bjaurybė, veikiausiai situaciją dar labiau pablogins. Prie viso to ėmė svaigti galva. Dori norėjo leistis žemyn ir tiesiog griuvus į pusnį miegoti, bet reikėjo žaisti kvidičą. Pažvelgus žemyn ji kelis kartus atsiduso. Ir tada prisiminė. Mano lazdelė!
- Alanai! Alanai! - ir vėl eikvojo balsą. - Mano lazdelė! - parodė žemyn. - Kažkur! Aš nežinau, po velnių, kur! Iškrito!
Akimirką tamsiaplaukei atrodė, kad tuoj palūš, kad apsiverks. Šitos rungtynės reikalavo daug jėgų. Tiek fizinių, bet tiek ir emocinių. O tos jėgos su kiekviena akimirka tik seko. Ir dėl visko kalčiausia toji Patricija, pagalvojo.
Klastuolė pajuto tokį pyktį. Jeigu ne Patricija, jai nebūtų reikėję trauktis lazdelės. Burti ore, ant šluotos, laikant ne tik lazdelę, bet ir blokštą, na, jau vien tai buvo nežmoniškai sunku, o toji mandruolė dar sugebėjo apversti Dori vos nesutrukdydama apginti Elliw, be to, Mendel vos nenukrito! Ne, dabar tu atsiimsi, grifiūkšte, dabar tai tu atsiimsi!
Ir vėl pajutusi venomis tekantį adrenaliną Dori ėmė skrieti. Ji lėkė priešininkų komandos gaudytojos link nematydama nieko aplink.
- Per tave... aš... vos nenukritau! Per tave tas mažvaikis vos nenumušė mūsų gaudytojos!
Apie pamestą lazdelę mergina nutarė nutylėti.
- Aš tavęs nekenčiu! - kiek jau išėjo Dori, tiek ji rėkė priskridusi prie jos.
Pradėjo kosėti, blokštą pasikišo po pažastimi, ta pačia ranka šiaip ne taip laikėsi, o kita puolė mušti Patriciją. Žinoma, aprangos, apsaugos, nebuvo taip jau paprasta, bet mergina jautėsi apimta įsiučio čia ir dabar, o burtų lazdelės, deja, neturėjo. Kas beliko? Ji negalvojo apie tai, kad taip besielgdama kelia didesnį pavojų pačiai sau rizikuodama iš tikrųjų nukristi, o ne Patricijai.
- Šmaukštas! - netikėtai sušuko Dori.
Ir iškart susivokė, ką padarė. Juk jai reikėjo tylėti! Prieš jos ir grifų gaudytojos nosį pasirodė aukso šmaukštas, tačiau galbūt varžovė nebūtų jo pastebėjusi, jeigu ne Dori? Mergina ėmė kaltinti save. Ji norėjo numesti priešininkę nuo šluotos, bet negalėjo. Tada žaidimas Dori būtų baigtas. Vienintelė išeitis yra muštukas, pagalvojo ir apsidairiusi pamatė juodąjį kamuolį, kuris buvo kiek tolėliau. Nuskridusi prie jo stipriai ir vėl bloškė jį į Patriciją.

[Atmušimas į Patriciją Simoneti: 2, 4]

[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Ne, dėl šito kalta tikrai turėjo būti tik neLiucija! Kaip kitaip tokiam sėkmingam žmogui, koks visą gyvenimą buvo Klastūnyno komandos gaudytoja Elliw Gwawr Dwynwen Goff, gali šitaip nesisekti? Sparnuotasis bjaurybė ir vėl paspruko! Jis ir vėl nusklendė, nuskrido ar dar kažką padarė, tačiau atsidūrė tiesiog nepadoriai toli velsietės, kuri jau penkiolika valandų atkakliai bandė užbaigti šitą nesąmonę. Na gerai. Gal ne penkiolika valandų, gal tik penkiolika minučių. Vienaip ar kitaip, Elliw jau pernelyg ilgai švaistė savo laiką kažkur aukštai ore. Kodėl ji turi būti čia, kai būtų galima nuveikti ką nors žymiai naudingesnio?
Deja, plunksnuotasis (juk jo sparnai su plunksnomis, ar ne?) neleido atsakyti į klausimus: reikėjo ir toliau jį vytis ir galiausiai užbaigti šitą… kažką.
Visai netrukus galvoti nepavyko netgi apie šitai: Elliw link skriejo kažkoks juodas daiktas, kuris gaudytojai visiškai nepatiko. Tai nebuvo tas, kurį ji taip atkakliai bandė pagauti. Vadinasi… Dėl jo atsiradimo kalta tik neLiucija! Norėjosi apkaltinti bjauriąją mergiūkštę, bet iš nežinia kur atsirado ne ne ne neDori, o juodasis daiktas dingo. Elliw nuotaika kiek pasitaisė, taigi ji nusišypsojo. Nė neketino dėkoti keistajai mergaitei, mat ji nenuveikė nieko gero. Juodasis daiktas skubiai išnyko velsietei iš atminties, o štai sparnuotasis bjaurybė ir vėl suplazdėjo šiek tiek tolėliau. Ir kodėl jis sugalvojo artintis prie neLiucijos?! Tai buvo visiškai nesuprantama, bet Elliw vis tiek pasuko į tą pusę. Nė nepastebėjo, kaip priartėjo prie bjaurios mergiūkštės tiek, kad galėjo ją paliesti. Kažkodėl pasidarė labai jau patogu atsistoti, ką ji mielai ir padarė. Nė nesuvokė kojas pasidėjusi neLiucijai ant galvos.
Bet štai kažkur išnykusį sparnuotą daiktą ji tikrai galėjo praryti!
- Tai tu kalta! - riktelėjo Elliw ir prisiartinusi ištiesė ranką tos nepakenčiamos mergiūkštės link. Pirštais suėmė jai veidą ir bandė išlupti iš burnos daiktą, kurį jau taip ilgai vaikėsi. Tiesiog neįtikėtina! Kiek ta mergiūkštė gali trukdyti?!
- Atiduok! - riktelėjo nepatenkinta klastuolė ir su neapykanta pažiūrėjo tiesiai neLiucijai į akis. Nė kiek neabejojo, kad tasai šaukštas yra ne kur kitur, o tos bjaurybės burnoje. Viskas galėtų būti baigta, jeigu tik neLiucija atiduotų šaukštą! Bet kur jau ten ji nuveiks ką nors naudingo? Ne, geriau apsimesti, kad nieko nevyksta, ir toliau leisti Elliw kankintis!
Kažkur bjaurybės plaukuose, o gal už jų, suplazdėjo sparneliai. Velsietė negalėjo sau leisti pripažinti suklydusi, tad tiesiog čiupo bjauriajai mergiūkštei už gaurų. Deja, vis tiek nieko nepagavo.
- Tai tu kalta! - suriko dar kartą, o sparnuotasis, tarsi išsigandęs riksmo, staiga nuskrido tolyn. Neliko ką daryti - teko palikti bjaurybę ramybėje ir vėl skrieti paskui tą absurdišką daiktą. Gal reikėtų ta proga gerai įspirti neLiucijai? Vis dėlto kai ši išganinga mintis atskriejo į Elliw smegenis, bjaurioji mergiūkštė jau buvo per toli. Reikėjo vytis skraidančią nesąmonę, kuri niekaip nenorėjo atsidurti Klastūnyno komandos gaudytojos rankose.
Jis ir toliau skrajojo pasimetęs pasaulyje (visai kaip Elliw), taigi tereikėjo jį pasivyti ir galiausiai sučiupti. Eilinį kartą (kiek galima?!) padidinusi greitį velsietė vėl priartėjo prie skraidančios nesąmonės ir ištiesė ranką jos link.

[Bandymas sugauti aukso šmaukštą: 1, 3]