[Elliw Gwawr Dwynwen Goff]

Elliw neprisiminė, kodėl laiko ranką ištiestą, taigi nuleido ją ir įsikibo į šluotą. Kodėl ji kažkur skraido, irgi neprisiminė, bet nežinojo, kaip reikėtų nusileisti ant žemės. Tai gerokai trikdė, o kadangi netoliese Liucijos, Sabrinos, Joanos trečiosios, Vėtratrūnės ir Sarah nesimatė, teko iš situacijos suktis pačiai. Gerai buvo bent tai, kad aplinkui nesimaišė tos bjaurios mergiūkštės - kad netoliese trinasi neLiucija, Elliw jau seniai buvo pamiršusi.
Kažkokiai pirmą kartą gyvenime matomai mergiūkštei sušukus, kad kažkur yra teleskopų, velsietė vos nenusirito nuo šluotos. Kur ji gali rasti astronomijos prietaisų?! Norėjo to paklausti, tad atsisuko į tą mergaitę. Deja, kaip tik tuo metu galva kaukštelėjo į kažką metalinį ir šaltą. Nė nespėjusi pagalvoti, kad tai galėtų būti teleskopas, Elliw pradėjo piktai braukyti per plaukus ir netyčia paėmė tą daiktą. Tai buvo nedidelis auksinis kamuoliukas su sparnais. Klastūnyno komandos gaudytoja šiek tiek nustebo ir spoksojo į daikčiuką. Netrukus pamiršo, kodėl tai daro, tačiau prisiminė, kad ketino tuo daiktu trenkti bjauriajai mergiūkštei per galvą. Nebuvo tikra, kuri iš septynių bjaurybių tai buvo, tačiau ilgai netruko, kol pamatė. Tai buvo ne kas kitas, o neLiucija. Skubiai prie jos priskridusi tvojo kamuoliuką į galvą ir nutolo. Nepastebėjo, kad buvo visai žemai, tad šluotos galu rėžėsi į žemę ir nukrito.
- AUČ!

[Luna Evanns]

Luna be galo ant savęs pyko, nes jie pralaimėjo, o ji iki paskutiniųjų tikėjo, kad švilpynės koledžas galėjo laimėti.
Gerai kvaili klastuoliai šį kartą viršus jūsų, bet aš pažadu tai tikrai ne paskutinis kartas kvidiče kitą kartą pralaimėsit jūs gyvatės. Nekenčiu jūsų tiesiog nekenčiu.
Panašu viskas kas beliko Švilpiukėi tai susitaikyti su pralaimėjimu, kad ir kaip tai bebuvo liūdna, bet ji daugiau nieko nebegalėjo padaryti tiesiog visiškai absoliučiai nieko…
Jaunoji Evanns dabar labiausiai norėjo nuo visų pasislėpti ir kur nors  sau ramiai išsiverkti kelias valandas ar net dienas.
Būdama labai prastos nuotaikos Luna Evanns greitai nusileido ant žemės ir net negalvodama išbėgo iš stadiono. Dabar ji klastuolių nekentė dar labiau.

[Dori Mendel]

Alrisa dar kažką žodžiavosi, tačiau Dori jau buvo nebesvarbu: pagaliau ji pataikė į tą mažvaikę, į Švilpynės komandos gaudytoją, o Elliw - ji sugavo aukso šmaukštą! Sunku buvo patikėti teleskopininkės sėkme, kuri ją nuolatos lydėdavo. O gal ji tik apsimeta kvaila? Ir džiugu buvo dėl šiandieninės savo sėkmės. Į ką norėjo, į tą Mendel muštuku pataikė, o pačios smūgis nepasiekė. Beliko tikėtis, kad ir rungtynės su Grifų Gūžta praeis taip pat puikiai, kaip ir šios. Šiandien šeštakursė žinojo, kad daug davė švilpių jaunas amžius. Bent jau taip mergina galvojo.
- Mes laimėjom! Mes laimėjom! - šaukė Dori dar garsiau nei prieš tai, bet žiūrėjo tik į Coraline ir Kaedę, mat kitų dviejų žaidėjų tiesiog negalėjo pakęsti, nors, turėjo pripažinti, kad Elliw buvo aštuntasis pasaulio stebuklas.
Padžiūgavusi, pasivarčiusi su šluota ore tamsiaplaukė nusileido ant žemės ir nubėgo į būrį linksmų klastuolių tribūnose. Liaupsės jai patiko.

[Coraline Williams]

Žaidimas baigėsi. Coraline vis dar negalėjo patikėti, kad Elliw sugavo šmaukštą ir klastuolių komanda laimėjo rungtynes. Pagaliau ši komanda įrodė švilpiams, kad su jais neverta prasidėti. Juodaplaukė girdėjo kaip minia klastuolių tribūnose klykavo, rėkavo, švilpavo, trypė, plojo ar dar kažką darė, bet visa tai buvo tik iš džiaugsmo. Klastuolė buvo pamaloninta tokiu jų poelgiu ir nejučia nusišypsojo. Tik šypsena buvo ne tokia šalta ir pašaipi kaip visad, o pergalinga ar net džiugi. Kad ir kaip bebuvo gaila teko leistis žemyn. Nusileidusi ir po kojomis pajutusi tvirtą žemę vos nesuklupo.
- Čia tau už tai, kad palaikei mono galvą kritliu!- sušnypštė eidama pro Arlisą ir iš visų jėgų užsimojusi jai trenkė.- Kad ir kaip bebūtų puikiai sužaidei.
Nenorėdama laukti atsakymo Coraline apsisuko ir nužingsniavo į persirengimo kambarį.

[Kaede Siobhán OConnor]

     Smigdama žemyn paskui kritlį, Siobhána teamtė tik jį ir su kiekviena akimrika vis labiau artėjantį kietą žemės paviršių, į kurį tikrai neleis sau plotis. Likus porai dešimčių metrų iki žemės, tvirtos Kaedės rankos sugriebė kamuolį ir viena ranka prisitraukusi jį prie savęs, kita ranka, laikydama savosios šluotos kotą, staigiai pakreipė jį aukštyn ir, išvengusi aistringo bučinio su Kvidičo aikštės smelėta danga, O'Connor šovė atgal aukštyn. Pasiekusi reikiamą aukštį, Klastūnyno komandos puolėja akimis susirado lankus, kuriuos gynė priešininkų komandos gynėja. Nuo jų nebuvo toli nutolusi, tad ir grįžti atgal prie jų neužtruko ilgai. Pasiekusi minėtuosius objekus, Kaedė ryžtingu ir paniekinamu žvilgsniu nužvelgė geltonųjų puolėją ir užsimojo vėl sviesti kamuolį tiesiai per lankus, tačiau tą pačią akimriką tribūnos suūžė aimanojančiais ir pergalingais balsais, o teisėjas ir komentatorius paskelbė rungtynių pabaigą šmaukštą pagavus... Elliw! Kaedė kiek nusivylė, kad negavo antrą kartą mesti per lankus, tačiau visą tą jausmą užgožė didžiulis džiaugsmas nugalėjus Švilpynę. Dabar Kaedė galės ne tik didžiuotis atliktu veiksmu, bet ir švęsti. Su kolegomis. Su visu Klastūnyno koledžu. O'Connor lūpas paliko pergalingas šūksnis ir smegama žemyn Kaedė nušoko nuo šluotos, kai jau buvo prie pat žemės ir palikusi šluotą smėlyje, tačiau su kriltiu rankose, mergaitė nuskubėjo link komandos, kuri švenčia pergalę.

[Alrisa Fuentes]

Alrisa niekaip negalėjo suprasti, kaip muštukas staiga dingo. O gal jo iš viso nebuvo? Kad ir kaip ten buvo, visas rūpestis nuėjo šuniui ant uodegos - supykusi mergina paleido Coraline ranką ir tą akimirką pastebėjo, jog Elliw pagavo aukso šmaukštą. Tiesą sakant, mergiotė elgėsi labai idiotiškai, kad išplėštų Klastūnynui pergalę. Vos septintakursė spėjo susivokti, kad rungtynės jau baigėsi, prie jos priskrido kvaiša ir... Apdovanojo ją staigiu smūgiu į galvą. Suskaudo taip, lyg būtų trenkęs visas tuzinas teleskopų vienu metu - net keista, kiek mažas kamuoliukas gali turėti jėgos. Bet juodaplaukė neužkrovė minčių tokiomis nesąmonėmis - ji garsiai riktelėjo:
-Ai! - vos tik akių nebetemdė skausmas, su didžiuliu apmaudu teko pastebėti, kad šlykštynė pasuko savo keliais, laimei, labai nesėkmingais. Nieko gera nelemianti šypsena papuošė veidą, kai Alrisa sklandžiai nusileido bei palengva prisiartino, vienoje rankoje gniauždama šluotą. Būdama taip susitelkusi į savo tikslą nė nepastebėjo, jog kita komandos narė įžūliai vožtelėjo galvon. Nors nenuostabu - dar rungtynių metu smegenys smarkiai nukentėjo, tad funkcionavo kiek keistokai.
-Pasiruošk tapti kugeliu. - tiek teištarė, rankomis paleidžiant į darbą šluotą. Tvoti pagaliu žmogų, kuris išplėšė Klastūnynui pergalę iš šalies atrodė visai nelogiška, bet mergina puikiai žinojo, kad gaudytoja nusipelnė būti kaip reikiant pamokyta. - Še tau! Še tau! - kartkartėmis sušnypšdavo ji, kartu dar ir apspardydama bjaurybę. Laiko tėkmė ilgainiui prarado reikšmę, mat juodaplaukė buvo pamiršusi apie išorinio pasaulio buvimą. Jai egzistavo tik kūnas, gulintis priešais.