0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 347
  • Numirėlių karalienė
 Nors ruduo jau buvo kaip reikiant įsišėlęs, orai vis dar buvo šilti. Didžioji dalis mokinių, plūstančių į kvidičo aikštės tribūnas, nusimetė storus apsiaustus bei megztinius, pasiruošę palaikyti savo pasirinktą komandą. Pilkas dangus taip pat nieko nenustebino - tokie buvo tipiški Škotijos orai. Tik ponia Sėkmė lėmė, kad tie pilki debesėliai šiaip sau švelniai ir ridenosi pilka dangaus paklode ir daugiau nieko nė daryt negalvojo. O gal kas nors tiesiog užsakė tobulą orą rungtynėms?



Klastūnynas

Kapitonė: Alrisa Fuentes

Gaudytoja: Elliw Gwawr Dwynwen Goff
Gynėja: Coraline Williams
Atmušėja: Dori Mendel
Puolėjos: Kaede Siobhán O'Connor, Alrisa Fuentes

Švilpynė

Kapitonė: Astrida Nilsen

Gaudytoja: Astrida Nilsen
Gynėja: Luna Evanns
Atmušėja: Delfė Digori
Puolėjai: Sophie Garcia, Džeimsas Peledinis

Šluotos, aprangos ir amžiaus koeficientai

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: ŠK [3.0] + AK [1.5] + ŽKK [1.5] = NK [6.0]
Coraline Williams: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [1.0] = NK [5.0]
Dori Mendel: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [1.5] = NK [5.5]
Kaede Siobhán OConnor: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [0.5] = NK [4.5]
Alrisa Fuentes: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [2.0] = NK [6.0]

Astrida Nilsen: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [0.5] = NK [4.5]
Luna Evanns: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [0.5] = NK [4.5]
Delfė Digori: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [1.5] = NK [5.5]
Sophie Garcia: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [1.0] = NK [5.0]
Džeimsas Peledinis: ŠK [2.5] + AK [1.5] + ŽKK [0.5] = NK [4.5]

Apsaugų koeficientas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Coraline Williams: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Dori Mendel: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Kaede Siobhán OConnor: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Alrisa Fuentes: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Astrida Nilsen: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Luna Evanns: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Delfė Digori: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Sophie Garcia: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.
Džeimsas Peledinis: APK [2.0] = 2 papildomus kartus žaidėjas gali būti nutrenktas muštuko.

Kauliuko rezultatas oro sąlygoms nustatyti: 3 (apniukę, šilta)

Kritlis atitenka Klastūnynui teisėjui kauliuku išridenus 1-3 akis, o Švilpynei – 4-6 akis.
Kauliuko rezultatas: 6.

Rungtynės prasideda.

Su kritliu rungtynes pradeda Švilpynė.
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 789
  • Taškai: 20
  • 282 teleskopai (22-09-12)
Teleskopas stovėjo ant stalo. Tik iš to buvo mažai naudos, mat ten, kur buvo Elliw, stalų nesimatė. Ne, velsietė stovėjo kažkokioje pievoje ir rankose laikė šluotą. Neįsivaizdavo, kodėl tai daro, o netoliese esanti neLiucija situaciją tik dar labiau komplikavo. Tik ji kalta, kad šiuo metu teleskopas yra beviltiškai išnykęs! Elliw buvo baisiausiai nepatenkinta. Kodėl jai turi taip nesisekti? Kodėl gyvenimą turi nuolat gadinti visos įmanomos bjaurybės? Galėtų čia atsirasti visos penkios draugės su teleskopais rankose! Bet ne, netoliese kažkokių trijų stulpų buvo tik neLiucija.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko ir žengė bjauriosios mergiūkštės link. Pamiršusi, kad rankoje laiko ne teleskopą, o šluotą, užsimojo ir trenkė bjaurybei į galvą. Nelaukusi, kol neLiucija ir vėl sugriaus jai gyvenimą, Elliw užlipo ant teleskopo šluotos ir nutolo. Nė nepastebėjo, kaip pakilo į orą.
Kai pagaliau tą suvokė, siaubingai persigando. Ko vėl pridarė ta bjauri mergiūkštė?! Velsietė norėjo gerai ją pamokyti, mat, žinoma, neprisiminė visai neseniai tą padariusi. Ir vis dėlto ji kažkur kilo. Neįsivaizdavo, kas čia vyksta, tačiau niekaip nesustojo.
- Liucija? - liūdnai kreipėsi, tačiau geriausia ir protingiausia mergaitė neatsirado. Elliw nejučia susimąstė, ar ji geba skraidyti (juk pati velsietė kažkokiu būdu yra ore!), tačiau dabar reikėjo susikaupti ir galiausiai… Na, ji jau buvo pamiršusi, ką čia daro, kaip ir tai, kad kaltino neLiuciją. Dabar rūpėjo tik susirasi teleskopą ir penkias drauges.
Deja, kaip žinia, astronomijos prietaisai neskraido, taigi rasti jį čia tikimybė buvo itin menka. Elliw apsižvalgė, bet pamatė tik kažkokias žalias ir geltonas dėmes. Kas čia vis dėlto vyksta? Ir ar ten praskrido ne ne ne neDori? Klastuolė susimąstė, bet netrukus pamiršo, apie ką galvojo. Viskas buvo pernelyg sudėtinga. Be to, ji dar ir pradėjo keistai kratytis. Tai buvo taip netikėta, kad Elliw pamiršo netgi apkaltinti tas septynias bjaurybes.
Šluotomis daužyti bjaurioms mergiūkštėms per galvas nėra gera idėja. Jeigu Elliw prisimintų, kad tai padarė, ko gero, suprastų, kad keistas purtymasis gali būti susijęs su tuo. O štai dabar ji tiesiog pradėjo dar labiau panikuoti ir vos nenukrito nuo šluotos.
- Tai tu kalta! - dar kartą suriko, nors nebežinojo, kurią iš septynių bjaurybių kaltina. Visos jos buvo vienodai kaltos, ir velsietė buvo siaubingai nepatenkinta. Kodėl ji iš viso turi čia kažkur skraidyti? Kita vertus, iš aukštai neblogai matosi teleskopai, tad buvo galima tikėtis vieną iš jų surasti. Tai šiek tiek pradžiugino Elliw, tad ji nusišypsojo. Netrukus pamiršo, kodėl tai šypsosi ir, maža to, pamatė neLiuciją, tad nuotaika iš karto subjuro. Norėjo trenkti jai į galvą iš teleskopo, bet tas buvo beviltiškai išnykęs. Dėl to, suprantama, kalta buvo tik bjaurioji mergiūkštė, bet Elliw vos nenusivertė nuo šluotos (iš kur čia atsirado šluota?!) ir dar labiau išsigando. Jai tiesiog siaubingai nesisekė. Reikėjo galiausiai išsiaiškinti, kur ji yra ir ką čia veikia. O jau tada pamokyti neLiuciją!
Apačioje kažkas sublizgėjo, dėl šito velsietė buvo daugiau nei tikra.
- MANO TELESKOPAS! - baisiausiai apsidžiaugusi suriko ji ir pradėjo (netyčia) leistis žemyn. Netrukus pamiršo, kur matė tą blizgesį, dar po akimirkos neprisiminė ir fakto, kad jį matė. O gal net nematė? Vis dėlto taip tikėjosi rasti savo brangenybę, kad atkakliai žvalgėsi vildamasi, kad kur nors sušvis nuostabus teleskopo vamzdis.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 3]
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Astrida Nilsen

  • I kursas
  • *
  • 15
  • Taškai: 51
  Astrida iki šiol negalėjo suprasti iš kur jai nukrito tokia „laimė“. Rankose laikė penkto lygio Tūkstantmečio skraiduolę, o apsaugomis apmūrytas kūnas buvo pasiruošęs šauti aukštyn, į beribį dangų. Ramaus charakterio mergaitei šiandien norėjosi žaisti ir skraidyti. Kodėl toks noras netikėtai atsirado buvo žinoma tik dievams. Neabejotina, kažkiek prie to prisidėjo ir vyresnių bendrakoledžių pastangos, mat ryte atsikėlusi pirmakursė šalia savo lovos rado uniformą, priderintą dydžiu jai. Burtų kelių išrinktai kapitonei atrodo buvo pasiruošęs pagelbėti visas koledžas (ar bent didžioji jo dalis). Kažkas bendrajame kambaryje šūktelėjo padrąsinamą frazę, adresuotą greičiausiai visai komandai „svarbus ne ūgis, o smūgis“.
  Rudos akys atidžiai nužvelgė kiekvieną komandos narį - tris mergaites ir vieną berniuką. Jeigu ne berniukas, Švilpynės komandą galima būtų tituluoti Hogvartso Harpijomis. Tačiau be Džeimso (jeigu neklydo dėl vardo) nebūtų pilnos komandos, o ir aukščiausio lygio šluotas gavo tik Delfės tėvų dėka. Bendrakoledžių teigimų praėjusį kartą net komandos surinkti nepavyko, tad profesorė Lindsey neblogai pasistengė suburdama grupę. Nilsen svarstė pasakyti keletą žodžių savo komandos nariams prieš pakilant į orą, tačiau iš perdžiuvusios gerklės nesugebėjo išleisti nei vieno garso. Beveik prasidėjus žaidimui švilpė pradėjo jaudintis. Visiškai nelaiku priminė sau mintyse.
  Suteikė sau laiko pasižiūrėti į kitos komandos narius. Gaudytoja buvo šiek tiek aukštesnė už šeštakursę Digori. Ar bent taip atrodė lyginant jų ūgius iš tolo. Rungtynės nusimatė linksmomis, kadangi Elliw buvo Elliw – įžymybe visoje mokykloje ir akivaizdu pati to neprisiminė. Teisėjo paliepimu Astrida paspaudė Alrisai ranką ir atsisėdusi ant šluotos pakilo į orą. Vos susilyginus su lankais, į mergaitę atskrido laisvasis muštukas. Sugebėjusi nuo jo išsisukti atsiduso su palengvėjimu ir pradėjo žvalgytis aukso šmaukšto. Auksasparnis greičiausiai buvo kitame kvidičo aikštės gale, tačiau rudaplaukė nesijudino iš vietos. Knygoje apie kvidičą (kas galėtų pagalvoti, kad tokios egzistuoja) perskaitė, kad šmaukštas juda po visą aikštę, tad anksčiau ar vėliau atsidurs ir prie šios gaudytojos. O tada, žinant jo tikslią vietą, galima bus jį gaudyti.   
  Sunkus žaidimas laukia Švilpynės komandos, kadangi buvo tikimybė, kad teleskopo ieškanti mergina atras šmaukštą greičiau ir jį sugaus. Nilsen jau norėjo pasiduoti, tačiau ji buvo ore, kiti švilpiai jau vykdė savo pareigą, o jai beliko vykdyti saviškę. Pastebėjusi netoliese kažką blizgančio, pirmakursė nusprendė patikrinti ir nuskrido link tribūnų, kuriose sėdėjo Klastūnyno mokiniai. Širdyje prašė Dievo, kad tai būtų šmaukštas. Beskrendant Astra šiek tiek susvyravo ant šluotos, tačiau prisiminusi kokiame aukštyje šiuo metu randasi sudrebėjo ir tvirčiau įsikibo šluotos, nukreipdama žvilgsnį priešais. Ne, jai jokiu būdu negalima žiūrėti į apačią, kitaip gali blogai baigtis. Šluota atrodo juto rudaplaukės kapitonės vidinę būseną ir visų (o gal tik švilpių laimei) skrido vidutiniu greičiu ir tiesiai. Deja, tai akimirkai jau buvo pametusi blizgantį lopinėlį iš savo akiračio. Aš tokia nevykėlė negalėjo nepagalvoti apie tokius dalykus. Leido sau bent porai sekundžių nukreipti žvilgsnį ir še tau visai šalia buvo tribūnų bokštai, geltonuosius marškinius dėvinti paauglė suprato esanti per arti jų. Nukreipusi šluota į kitą pusę pradėjo skristi link aikštės vidurio, vis dar žvilgsniu ieškodama auksinio rutuliuko.

[Bandymas pastebėti šmaukštą: 3]

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1292
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Dori skrido ant šluotos. Galvojo apie tai, kad oras kvidičo rungtynėms pasitaikė idealus - šilta, jokio lietaus ir jokios saulės, kuri apsunkintų matymą. Pats tas geram žaidimui, nėra trukdžių. Tačiau nepaisaint tokio nuostabaus oro, klastuolė gerai nesijautė. Ji buvo pikta. Po velnių, kaip Fuentes tapo kvidičo komandos kapitone?! Ši vieta turėjo priklausyti ne kam kitam, o Dori. Juk ji nuo pat antro kurso žaidė kvidičą. Juk Dori per pačias pirmąsias savo rungtynes sulupo Varno Nagą. Ir ji tikrai tikėjosi, kad bent jau šiais metais taps Klastūnyno kvidičo komandos kapitone. Deja, jų būryje pasirodė ta karvė ir šią vietą iš Mendel atėmė. Ir tai buvo priežastis dar labiau nekęsti Alrisos.
- Aš nekenčiu tavęs! - suriko praskrisdama pro Alrisą ir trumpam sustojo ore. - Pamatysi, aš muštuką bandysiu nublokšti ne į tuos apsiseilėjusius švilpius, o į tave! - ir parodė kapitonei vidurinįjį pirštą, o tada nuskrido toliau.
Nuskrido, nors norėjosi su tuo blokštu trenkti tai parazitei per galvą. Tačiau tai padaryti Mendel troško ne tik jai. Šiuo metu ji jautė pyktį ir Elliw, kuri nuolat susižerdavo visas pergales, nors buvo ne viso proto, o ir profesorių dėmesys visada atitekdavo tai ožkai teleskopininkei. Šią akimirką ji leidosi žemyn, na ir kvaiša, ir Dori, skrisdama pro ją jau nežinia kelintą kartą, nutarė kai ką jai pasakyti, nors ir buvo tikra, jog bendrakoledžė to net neatsimins:
- Jeigu tu nesugausi šmaukšto, aš tave nudėsiu! - pagrasino tamsiaplaukė gaudytojai ir nuskrido toliau.
Tuomet ji sustojo ore, viduryje aikštės, ir apsidairė. Beveik visa Švilpynės komanda buvo vieni darželinukai. Kurių Mendel nepažinojo. Viena iš puolėjų - ji gal ir mokėsi kokiame trečiame, gal ketvirtame kurse. Ir Delfė, kuri buvo pačios Dori amžiaus, ir kurią vienintelę iš šiandien ant šluotos skraidančių švilpių ji pažinojo. Delfė taip pat žaidė atmušėjo pozicijoje. Na su tavim mes šiandien ir pakovosim, mintyse pamanė šešiolikmetė ir klastuoliškai primerkė akis. Bet kiti priešininkų komandos nariai, Dori atrodė, visi mokėsi kokiame antrame kurse. Tad neturėtų būti sunku šituos vaikiūkščius įveikti, ėmė svarstyti Mendel. Nors, kai pagalvoji, gal koks nors antrakursis ir protingesnis už Elliw. Tačiau Elliw dažniausiai lanko didelė sekmė. Tikiuosi, kad lankys ir šiandien.
Dairydamasi muštuko ir tuo pačiu apžvelgdama priešininkus Mendel pamatė, kad nuo tribūnų taip pat aikštės vidurio link artinosi Švilpynės komandos kapitonė ir gaudytoja, tačiau jos vardo Dori nežinojo. Nieko nelaukdama klastuolė ėmė skristi jos link - juk reikėjo tai mažvaikei sukelti spaudimą. Mendel buvo sunku suprasti, kodėl Švilpynės kapitonė yra ta mergaitė, o ne Delfė arba ta kita, kuri atrodo bent kiek vyresnė nei antrakursė. Galbūt šita mažė labai gera žaidėja? Gal išvaizda ir amžius - apgaulingas dalykas? O gal turi labai turtingus tėvelius, kurie jai parūpino šią šiltą vietą? Apie tai pagalvojusi juodaplaukė pajuto pavydą ir, priskridusi prie švilpių gaudytojos, suriko:
- Tu, mažvaike, net nebandyk gaudyti šmaukšto, kitaip po rungtynių bus tau riesta! Ir nemanyk, kad tau su savo darželinukų komanda pavyks įveikti Klastūnyną!
Tačiau tada Dori netikėtai pamatė į ją skriejantį muštuką. Tuomet greitai akimis susirado Delfę ir iš visų jėgų bloškė juodą kamuolį į ją. Buvo jau pamiršusi tą mažę, kurią ką tik gąsdino. Dabar į kraują plūstelėjo adrenalinas ir žaidėjai rūpėjo tik viena - pataikyti į varžovę.

[Atmušimas į Delfę Digori: 2, 3]

*

Neprisijungęs Sophie Garcia

  • IV kursas
  • *
  • 53
  • Taškai: 10
  • Life isn't about finding yourself, life is about creating yourself
Nebūtų įmanoma suskaičiuoti, kiek kartų Sophie keikė save už tai, kad pasisiūlė sudalyvauti šiame žaidime. Nors merginai labai patiko sportas, ji tikrai nebijojo aukščio, dievino andrenaliną ir nuo pat pirmų metų Hogvartse svajojo skraidyti ant šluotos bei žaisti kvidičą savo Koledžo komandoje, vos prasidėjus rungtynėms ji be menkiausios minties nusprendė, kokia bloga tai buvo mintis. Vien dėl to, kad reikėjo skirti savo laiką padėti komandai laimėti, o ne ramiai snausti, arba sėdint tarp žiūrovų rėkti įžeidžiančius šūksnius priešininkų (arba savo) komandos žaidėjams.
Tačiau giliai širdyje Švilpynės Koledžo ketvirtakursė džiaugėsi, kad gali išbandyti savo jėgas. Sophie jautė, kad kvidičas duoda labai daug adrenalino, o jai būtent to ir reikėjo. Ir nors Sophie nelabai patiko tas faktas, kad jų komandos kapitonė yra pirmakursė, ji nieko nesakė ir pasveikino Astridą tapus kapitone su vos matoma šypsenėle. Iš tikrųjų Sophie nerūpėjo, kas kapitonas, tačiau Švilpynės koledžo mokinė nenorėjo, kad klastuoliai priekabiautų, kad jų kapitonė yra žymiai jaunesnė.
Oras buvo šiltas, nors ir šiek tiek apniukęs. Nors tikriausiai visi džiaugėsi ypatingai geru oru, ketvirtakursė šiek tiek tikėjosi, kad oras būtų bjauresnis, nes tada visos rungtynės būtų šimtu procentu įdomesnės. Merginai labai patiko išbandyti save, tad šaltas, siaubingas oras jai būtų labai patikęs. Bet oras nebuvo bjaurus, oras buvo geras ir švilpinukei teko susitaikyti, kad rungtynės gali būti žymiai lengvesnės, negu būtų buvusios, jeigu būtų šalta. Ir kadangi Sophie tikrai neketino to parodyti kitiems, kad šiek tiek nori čia būti, jos veide nesimatė nei menkiausios emocijos.
Prasidėjus rungtynėms visos anksčiau lindusios į galvą mintys merginai neberūpėjo, viskas apie ką ji galvojo buvo kvidičas. Sophie nekentė citatos, kad svarbiausia dalyvauti, o ne laimėti, ir dar labiau nekentė žmonių, kurie tai mėgdavo pabrėžti, nes Sophie mintyse skambėjo vienas žodis: Laimėjimas.
Greitai peržvelgusi akimis Klastūnyno žaidėjus, Švilpynės koledžo mokinė nurijo susikaupusias seiles. Sophie nežinojo nei vieno iš jų, bet širdyje jautė, kad jie visi labai geri žaidėjai, ir kas svarbiausia - daugelis atrodė vyresni, nors mergina ir nežinojo jų tikslaus amžiaus. Greitai išmetus nervuojančias mintis iš galvos, Švilpynės koledžo mokinė susiraukė. Švilpynės koledžas ir taip buvo nuvertinamas, tad Sophie pati sau prisiekė, kad Švilpynės komanda nušluostys klastuolims nosį ir jie nustos girtis.
Stipriai sukandusi dantis mergina pagavo kritlį  ir kelioms sekundėms pamiršo, kad turi žaisti. Pasijuto labai laiminga, kad pavyko, kad būtent ji pagavo kritlį, o ne vienintelis berniukas komandoje. Greitai atsipeikėjusi supyko ant savęs už išsiblaškymą ir stipriai suspaudusi šluotą nusprendė pabandyti perduoti kamuolį Džeimsui. Niekas neberūpėjo, tik tai, ar pavyks perduoti kamuolį. Jeigu nepavyks, beliks kažkaip išeiti iš mokyklos.

[Perdavimas Džeimsui Pelediniui: 1, 2, 4, 6]

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
     Sunkus kūnas apsivertė ant kito šono ir užsitraukė ant savęs nuslinkusį apklotą, tačiau netrukus skruostais ir užmerktomis akimis pajuto blankių saulės spindulių glostymą. Sulipusios nuo miego akys šiaip ne taip prasimerkė ir įsižiūrėjo į pro langą sklindančios šviesos šaltinį - saulę, o tiksliau tik į jos dalelę, kuri spėjo išlysti iš už horizonto. Galbūt didžioji dalis ir liktų mielai gulėti šiltoje lovoje dar bent pusvalanduką, tačiau Kaedė - ryto žmogus, pabundantis su aušra. Nuspyrusi antklodę nuo savęs, ji nė nepastebėjo, jog ši kartu su trumpaplauke iškrito iš lovos. Kur aš? Klastūnyno miegamuose nėra langų, na, yra, bet tik į ežerą, ne į saulę! Sutrikusi ir nesusiorientuojanti vietovėje, Siobhána nukurnėjo prie artimiausio išėjimo ir taip eidama nuo vieno link kito (šio proceso metu sugebėjo atkapstyti mintį, jog šiandien Kaedės laukia Kvidičo čempionatas, tad žingsnį teko paspartinti), galiausiai atsidūrė pilies kieme. Su pižama. Tiesiog tobula. Ironiškai pagalvojo ir pakėlė akis į rytmečio saulę, kurią stebėjo pro kažkokį rytinėje pilies pusėje esantį langą. Saulė jau nebesirodė akinančiai ryškia geltona spalva, o slėpėsi tarp pilkų, apsiniaukusių debesų. Ryžtingu žvilgsniu - jos neatbaidys net uraganas nuo šiandienos varžybų - Kaedė pažvelgė į tolumoje esančią Kvidičo aikštę, kurioje po gerų poros valandų žais pirmąsias savo Kvidičo rungtynes. Ir ne bet kokias, o čempionatą. Kvidičas ir Kaedė - kas galėjo pamanyti? Na, kadangi Kvidičas yra sportas, tai dėl šito galėjai nė neabejoti, kad O'Connor atstovaus savo koledžą šioje sporto rungtyje, tačiau jugi tai magiškas sportas, o Kaedė tik ne per seniausiai suprato (ir labai nenoriai), kad magijos iš viso esama, bet ir iki šiol nelabai apkentė visko, kas iš jai paprastų dalykų būdavo perdaroma į magiškąją pusę. Pavyzdžiui sportas. Kas galėjo pamanyti, kad Kaedė teiksis žaisti magišką sporto žaidimą?
     Jei klastuolės smegeninė dirbo gerai, tuomet prisiminimas, kad po vakarykštės treniruotės šluotą ir visus kitus reikmenis paliko klastuolių persirengimo kambaryje, tikrai neturėjo apgauti. Pasileidusi per visą kiemą link Kvidičo aikštės, kurioje netrukus žais jai, kaip naujai žaidėjai, labai svarbias - pirmąsias! - Kvidičo rungtynes. Pasiekusi tikslą, žaliaakė nėrė į persirengimo kabiną, kurioje jau buvo keli komandos nariai (arba kolegos, kaip ji mėgo juos vadinti). Mestelėjusi nelabai vykusį pasisveikinimą, O'Connor nubildėjo rengtis. Kai po keleto minučių kolegos jau buvo apsitaisę Kvidičo aprangomis, visi kartu žengė iš tos prakaitu dvokiančios persirengimo irštvos. Tačiau šį kartą jau tiesiai į aikštę. Tribūnuose sėdintys žiūrovai, susirinkę per tą laiką kol kolegos rengėsi, priešininkų ir sava komanda, didžiuliai lankai abiejuose aikštės galuose, šiandien atrodantys dar didesni nei įprastai bei komandų kapitonai, teisėjo paliepimu spaudžiantys vienas kitam ranką. Visa tai kėlė azartą ir žadino adrenaliną. Ar Kaedė laukė Kvidičo? Taip! Ar ji jaudinosi? Nė kiek! Nes žinojo, kad yra geriausia. Geriausia sporte. Ar šitame irgi - laikas parodys. Tačiau tai nebuvo taip svarbu, jog Kaedė leistų jauduliui ir nerimui užvaldyti jos mintis. Šiandien ji privalo sužaisti geriausiai kaip tik gali. Nuaidėjus švilpukui, Siobhána nieko nelaukdama šovė su savąja šluota į dangaus platybes. Jos tikslas - kritlis. Jau tiesė ranką jo link, tačiau staiga jis buvo iš po nosies nukniauktas kažkokio prakeikto Švilpynės puolėjo.
     - Kad tave kur muštukas numuštų! - sukliko Kaedė ir pasileido visu greičiu jo link.

[Perėmimas Sophie Garcia perdavimo metu: 3, 5]
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“

*

Neprisijungęs Luna Evanns

  • II kursas
  • *
  • 74
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • L+V will never be together
Luna vis dar negalėjo patikėti tuo, kad jai teko tokia didžiulė garbė dalyvauti kvidiče!
Bet vis tik vienas dalykas ją neramino... Visi jaunosios Evanns priešininkai klastuoliai buvo vyresni, o tai mažino švilpynės koledžo šansus laimėti.
Ir vis tik be galo bijodama šią gražią diena švilpiukė jau buvo pilnai pasiruošusi rungtynėms ir laukė kol viskas prasidės, ji devėjo vos vos per didelę jai kvidičo uniformą, ypač skirtumas jautėsi per ilgose rankovėse ir per plačiose kelnėse, tačiau dėl pastarosios problemos netikėtai padėjo žiobarų pasaulyje gyvenančių komandos narių išradingumas, kažkas pas save rado virvutę ir šioji dabar atstojo diržą sportinėse kelnėse.
Jie manęs nesustabdys. Aš parodysiu savo komandai, kad jie ne veltui pasirinko mane. Mano komanda tikrai nepasigailės. Tvirtai it medį plaktuku sau kalė šią informaciją mergaičiukė.
Nors kiek įmanoma drąsino save mintyse, mergaitė puikiai suprato, kad iš to jokios naudos, kadangi ji turėjo žaisti… tiesiog žaisti ir nuo jos priklausė tik dalis viso žaidimo. Tačiau tiek komandos narių tiek koledžo vadovės žvilgsniai atrodė rimtais ir antrakursė patikino save, kad viskas bus gerai ir jie tikrai laimės, kad ir kokią komandą turi gyvatėlės.
Po visos tradicinės įžangos, šviesplaukė pasekė kitų šluotas turinčių pavyzdžiu ir pakilo į reikiamą aukštį. Kaip ir buvo išaiškinta jai gal du ar tris kartus prieš rungtynių pradžią ji užėmė savo poziciją prie lankų ir atidžiai dairėsi kas vyksta kvidičo stadione. Stipriai susikoncentravusi ties žvilgsniu beveik negirdėjo ką šūkauja tiek bendrakoledžiai tiek kitų koledžų sirgaliai, tačiau tas ir nerūpėjo, juk ne nuo tų paauglių priklauso žaidimo eiga ir baigtis. Kad ir jau buvo prasidėjęs žaidimas Lunai vis tiek buvo keista čia būti, tad mintys buvo užimtos padrąsinamais žodžiais ar frazėmis pagrinde nugirstomis iš kitų žmonių, pati šią akimirką kreativumu nepasižymėjo. Savo, o gal kito koledžo nelaimei geltonų marškinių devėtoja pastebėjo muštuką nukreiptą į vyriausią komandos narę, kuri (iš tolo sprendžiant) nematė to pačio muštuko. - Delfe, saugokis! - ryktelėjo kiek gerklė leidžia ir pasileido visu gebamu greičiu link jos. Žinojo, kad niekas dabar kritlio nemes, tad gali pabandyti bent tiek pasitarnauti koledžo gerovei!


[Bandymas užstoti Delfę Digori nuo muštuko: 2, 6]
Sono fuori di testa, ma diverso da loro
E tu sei fuori di testa, ma diversa da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro
Siamo fuori di testa, ma diversi da loro

*

Neprisijungęs Džeimsas Peledinis

  • II kursas
  • *
  • 40
  • Taškai:
  • Lytis: Vyras
  • Kai gyvenimas duoda citrina,mesk ja i umbridge
Ši diena Džeimso nedžiugino nuo pat ryto, mat buvo svarbi ne tik jam, tačiau ir visam Hogvartsui. Juk šiandien vyksta pirmosios šių metų kvidičo rungtynės. Švilpynė prieš Klastūnyną. O ir poziciją vaikinukas svarbią turi. Ne gaudytojas, deja, bet puolėjas. - Mes privalom laimėti! - Kažkodėl šūktelėjo šiuos žodžius, bet niekas nekreipė į tai dėmesio kai šūkavimai iš tribūnų buvo dar garsesni už tai. Vaikinas šiek tiek susigūžė supratęs kiek daug žmonių stebės jo veiksmus. Tai baugino ir labai stipriai. Kita komandos puolėja Sophie atrodė labiau pasitikinti savimi. Na žinoma, ji gy vyresnė! parodė liežuvį turbūt pats sau. Kažkas iš tribūnų jau turbūt į jį žvelgė kaip į durnių, o jam neberūpėjo jau ką mąsto kiti.

Atsisėdęs ant vienintelės komandoje esančios Atgimusi ugnis šluotos jis skrido šalia ketvirtakursės. Kamuolys buvo jų. - Valio kamuolys mūsų! - Džiaugėsi antrakursis. Žaidimas prasidėjo labai net puikiai. Girdėjo kažkur toli rėkiant kito koledžo atmušėją jin gal durne? pamintijo, nors pats ką tik elgėsi lygiai taip pat. Sophie pradėjo perdavinėti jam kamuolį ir kaip tik bandant sugauti tamsios, gal raudonos spalvos kritlį smegeninę užliejo daug minčių, pagrinde blogų. Kad jiems nepasiseks, kad jis nevykėlis, na ir panašiai. Visada tai įvyksta atsakingiausiu momentu. Kad jas kur tas mintis! Jis vistiek turi sugauti tą nelemtą kamuolį, net jei tai nelemia žaidimo pabaigos rezultato. O gal lemia? Rudų plaukų turėtojas mažai žinojo apie taisykles, labiau pasikliovė tuo ką darys kita puolėja. Gal ir be reikalo taip elgėsi, bet juk nebesimokysi taisyklių būdamas bent dešimties metrų nuo žemės aukštyje. Prisiminė, jog turi gaudyti kamuolį. Gal šiek tiek per vėlai tą prisiminė, nes nebežinojo ar sugaus kritlį. Jeigu nesugaus jis gali patekti į žalių marškinių devėtojos rankas. Bus blogai jeigu tai įvyks. Jis privalo sugauti kamuolį ir pasirodžius galimybei jį mesti į lankus! Girdėjo nemažai taškų duoda už įmestą kritlį. Gal taptų metų puolėju jei tą padarytų? Ateitis nenuspėjamas dalykas, kaip ir kritlio kritimo kryptis.


[Perduodamo kritlio gaudymas: 1, 2, 3, 6]



He wasn't Voldemort's...
He wasn't Dumbledore's too..
He was lilly's...

He always say that " I seem heartless because my heart died with her "..
Always♥️

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VI kursas
  • *
  • 159
  • Taškai: 49
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Vos įžengus į kvidičo aikštę Delfė pastebėjo koks nuostabus oras kvidičo rungtynėms. Šiltas, nors šiek tiek apniukęs. Visiškai ne toks, koks buvo per pirmąsias šeštakursės kvidičo rungtynes. Prisiminus kaip ji pasirodė per kvidičą prieš kelerius metus, Delfė susiraukė. Svarbiausia pasirodyti geriau nei per pirmąsias mano rungtynes, ir viskas bus nuostabu. Ar ne? Tačiau vien tas faktas, kad Delfė buvo pati vyriausia iš visų Švilpynės komandos žaidėjų, gąsdino net dėl dviejų dalykų. Visų pirma, klastuolių komanda buvo sudaryta iš žymiai vyresnių mokinių, o švilpynės komanda buvo sudaryta iš dviejų antrakursių, vienos pirmakursės, ketvirtakursės ir pačios Delfės, šeštakursės. Visų antra, giliai širdyje mergina troško pasirodyti pati geriausia, kad neapsikvailintų prieš jaunesnius komandos narius.
Susigėdinusi dėl savo ne itin draugiškų minčių, švilpinukė dar kartą nužvelgė Klastūnyno komandos narius. Pažinojo tik Dori, kuri taip pat žaidė atmušėjo pozicijoje. Dar vieną mergaitę, Elliw, Delfė tik matydavo, tačiau niekada nekalbėjo. Kitų trijų žaidėjų, švilpinukė nebuvo regėjusi akyse. Akimis susiradus Dori švilpinukė draugiškai šyptelėjo.
Šiais metais Delfės tėvai padovanojo šluotas visai komandai, taigi švilpinukė turėjo liūdnų minčių, kad galbūt ji nusipirko šitą vietą komandoje. Tačiau kadangi labai sunkiai pavyko surinkti komandą, papildomas žmogus tikrai nesutrukdė, o ir pati Delfė prisiekė įrodyti, kad ji į komandą pateko pagal talentą, o ne pagal pinigus.
Prasidėjus rungtynėms viena iš švilpynės komandos narių pagavo kritlį, Delfė pabandė jai nusišypsoti ir apsidairė. Būtinai reikėjo į kažką nusviesti muštuką, tačiau švilpinukė nelabai žinojo į ką. Vieną akimirką galvojo sviesti į Dori, nes šioji priskrido prie Švilpynės komandos kapitonės, kuri ir buvo pati jauniausia komandoje, ir galbūt erzino, tačiau taip galėtų pataikyti ir į Astridą, kas būtų labai nemalonu. Nusprendė vėliau surėkti kažką įžeidžiančio klastuoliams kurie lys prie mažesnių komandos narių, tačiau dabar Delfė nenorėjo išsiblaškyti ir sugadinti visiems rungtynių. Stipriai suspaudusi šluotą, Švilpynės koledžo mokinė bandė ieškoti artėjančių muštukų ir žmonių, į kuriuos artėjančius muštukus reikia sviesti.
Geriau būčiau vėl buvus gynėja, pagalvojo švilpinukė. Nors būnant gynėja jai teko pasitikti skaudžių muštukų, ji jautėsi saugiau nei su šituo dideliu blokštu. Tačiau nebebuvo laiko nervuotis dėl užimtos pozicijos jei ji norėjo pasirodyti tobulai.
Staiga švilpės akys pamatė, kad viena klastuolė, ta pati Elliw, pradėjo leistis žemyn. Tuo pat metu švilpė pamatė atskriejantį muštuką ir sukandusi dantis, stipriai sviedė kamuolį į klastuolę. Tikiuosi, jog ta mergina, pakvaišusi dėl teleskopų, jo net nepamatys.

[Atmušimas į Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 4, 5]

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 155
  • Taškai: 9
Jei kas nors būtų galėjęs atverti Alrisos galvą ir pažvelgti į jos mintis, greičiausiai būtų pašiurpęs. Juk ne tokie būna kvidičo komandų kapitonai. Pastarieji puikiai supranta, kokia atsakomybė krenta ant jų pečių ir tampa komandos siela. Tačiau šiuo atveju buvo visiškai priešingai: mergina prisiėmė šias pareigas vien dėl to, kad pajustų daugiau galios ir ja galėtų užknisti tą karvę Dori bei bjaurybę vardu Elliw. Žinoma, tai buvo visatos paslaptis, kokiu mįslingu būdu jos, o ypač teleskopininkė, sugebėjo patekti į šią komandą. Vienintelis paaiškinimas, atsiradęs galvoje, buvo toks, kad daugiau niekas nenorėjo skraidyti ant šluotos be tų šlykščių mergiočių. Kitos dvi dar atrodė pusėtinos, bet laikas dar parodys. Vis dėlto ji beprotiškai džiaugėsi šia diena - net ir oras kol kas atrodė maloningas. Dėl to piktdžiugiška kapitonės šypsena greičiausiai jau pradėjo vaidentis kitiems komandos nariams. Ir tikriausiai naikino taip reikalingo bendrumo dvasią prieš pat pirmųjų rungtynių pradžią. Tokį elgesį demonstravo net likus minutei iki išėjimo į aikštę. Bet ar tai jai rūpėjo? Nė kiek. Viskas, kas buvo galvoje, tai begalinis troškimas sumalti tuos minkštaširdžius švilpius į miltus.
Todėl kai veiksmas pagaliau prasidėjo, Alrisa linksmai atsiduso. Deja, šiek tiek per anksti, mat iš niekur nieko stipriai suskaudo galvą. Greitai atsisukusi ji tepamatė tolyn nuskrendančią bjaurybę - tapo aišku, kad toji nusprendė pavaišinti kapitonę šluotos smūgiu. Kraujas venose akimirksniu užvirė, ėmė burbuliuoti, rodės, kad susikaupę garai ims ir išsiverš pro burną kaip kokiam drakonui. Gal dar ir liepsna išsiverš.
-Grįžk čia, tu… Tu… - pradėjo staugti klastuolė, bet veltui. Nieko nelaukdama pakilo ir nuskrido įžūlios mergiotės link, pakeliui suspėdama prakeikti visus Hogvartso darbuotojus - kur, po galais, jie buvo, kai į Klastūnyno komandos sudėtį buvo įrašoma Elliw? Mergina neabejojo, jog leidžiant tai kvaišai būti čia buvo pažeidžiamos taisyklės. Tačiau likus vos keliems metrams ji išgirdo kažką apačioje - garsas vis stiprėjo, tarsi tai būtų… atskriejantis muštukas! Tiesa, šis kėsinosi ne į juodaplaukę, o į tą bjaurybę. Sekundę padvejojusi vis dėlto pamėgino uždengti ją nuo muštuko ar nuo daikto, atrodančio panašiai į jį. Klastūnyno pergalė šįkart buvo aukščiau už savąją garbę, mat septintakursė neseniai net nebūtų drįsusi pagalvoti, kad jai bent kiek rūpės tos kvaišos subinės likimas.

[Bandymas uždengti Elliw stojant tarp jo ir skriejančio muštuko į jį: 2, 4]

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 61
  • Taškai: 41
  • Lytis: Moteris
  • "Sielvartas tai kaina už meilę"
Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Švilpynė
« Atsakymas #10 Prieš 3 dienas »
Šilta rudens saulė maloniai šildė, bet apniukęs dangus neramino. Tiesiog tobulas oras rungtynėms. O kas jei pradės lyti? Coraline sunerimusi stovėjo ir žvalgėsi po kvidičo aikštę. O sunerimusi ji buvo ne be reikalo, juk tai pirmosios jos rungtynės! Todėl jaudulys buvo visiškai natūralus. Klastuolė sunerimusi nužvelgė priešininkų komandą, dauguma jų buvo jaunesni. Būtent tai, kad visa klastūnyno komanda yra vyresni iššaukė pergalingai pašaipią šypseną merginos veide. 
 Komandų kapitonams paspaudus rankas žaidimas prasidėjo. Coraline stipriai atsispyrė nuo žemės ir pakilo į orą. Ant šluotos Coraline jautėsi saugiai, ir visiškai nebijojo nukristi. Apskridusi keletą ratų nuskriejo prie lankų ir pradėjo dairytis po aikštę. Klastūnyno kvidičo komandos gynėja negalėjo patikėti, kad dabar ji priklauso komandai, yra jos dalis. Nerimą kėlė tik tai, kad ją stebi visa mokykla ir kad ji gali susimauti, nuvilti komandą. Nuvijusi liūdnas mintis į šoną toliau įnirtingai stebėjo žaidimą. Muštukai keliavo iš vieno aikštės kampo, į kitą. Vienas taikėsi į Elliw... Supratusi, kad ji priklauso tai pačiai komandai, kaip ir ji lbai susirūpino.
- Ei saugokis!- persigandęs šūksnis nuskambėjo per aikštę. Tik nežinia ar jį kas nors išgirdo. Susirūpinusi komandos narės saugumu Coraline pasileido jos link.

[Bandymas uždengti Elliw stojant tarp jos ir į ją skriejančio muštuko: 2, 4]

*

Neprisijungęs Liucija Andersson

  • Magijos ministrė
  • *
  • 347
  • Numirėlių karalienė
Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Švilpynė
« Atsakymas #11 Prieš 3 dienas »
RPG vertinimas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff: 9
Coraline Williams: 7
Dori Mendel: 10
Kaede Siobhán O'Connor: 9
Alrisa Fuentes: 9
Astrida Nilsen: 10
Luna Evanns: 9
Delfė Digori: 9
Sophie Garcia: 9
Džeimsas Peledinis: 6

Bendras dalyvio koeficientas


Elliw Gwawr Dwynwen Goff: NK[6] + PĮK[4.5] = BDK[10.5]
Coraline Williams: NK[5] + PĮK[3.5] = BDK[8.5]
Dori Mendel: NK[5.5] + PĮK[5] = BDK[9.5]
Kaede Siobhán O'Connor: NK[4.5] + PĮK[4.5] = BDK[9]
Alrisa Fuentes: NK[6] + PĮK[4.5] = BDK[10.5]

Astrida Nilsen: NK[4.5] + PĮK[5] = BDK[9.5]
Luna Evanns: NK[4.5] + PĮK[4.5] = BDK[9]
Delfė Digori: NK[5.5] + PĮK[4.5] = BDK[10]
Sophie Garcia: NK[5] + PĮK[4.5] = BDK[9.5]
Džeimsas Peledinis: NK[4.5] + PĮK[3] = BDK[7.5]

Koeficientų palyginimas tarp žaidėjų

Elliw Gwawr Dwynwen Goff [10.5] - Astrida Nilsen [9.5]  = KS[1] 1 papildomas kauliuko ridenimas.
Dori Mendel [9.5] - Delfė Digori [10] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Sophie Garcia [9.5] - Džeimsas Peledinis [7.5] = KS[2] 2 papildomi kauliukų ridenimai.
Kaede Siobhán O'Connor [9] - Sophie Garcia [9.5]   = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Luna Evanns [9] - Dori Mendel [9.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.
Džeimsas Peledinis [7.5] - Sophie Garcia [9.5] = KS[0] 0 papildomų kauliukų ridenimų.

Komandinis koeficientų palyginimas (KKS)

Klastūnynas [2,5] - Švilpynė [2,5] = KKS[0] 0 papildomų kauliuko ridenimų.

Kauliuko rezultatas

Elliw Gwawr Dwynwen Goff 1, 2
Astrida Nilsen 4
Dori Mendel 2
Sophie Garcia 1, 6, 4
Kaede Siobhán O'Connor 6
Luna Evanns 1
Džeimsas Peledinis 2
Delfė Digori 5
Alrisa Fuentes 4
Coraline Williams 2

Elliw Gwawr Dwynwen Goff nepastebi aukso šmaukšto.
Astrida Nilsen nepastebi aukso šmaukšto.
Dori Mendel sėkmingai atmuša muštuką į Delfę Digori.
Sophie Garcia sėkmingai perduoda kritlį Džeimsui Pelėdiniui.
Kaede Siobhán O'Connor nesėkmingai bando perimti kritlį.
Luna Evanns nesėkmingai bando užstoti Delfę Digori.
Džeimsas Peledinis sėkmingai perima kritlį iš Sophia Garcia.
Delfės Digori veiksmas anuliuojamas, nes yra atliekamas veiksmas, kurį galima atlikti likus ne mažiau kaip 3 valandoms iki RPG rato vertinimo.
Alrisos Fuentes veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.
Coraline Williams veiksmas anuliuojamas, nes muštukas neskrenda į Elliw Gwawr Dwynwen Goff.

Kvidičo rungtynės tęsiamos.

Kirtlis Džeimso Pelėdinio rankose. Dėl sėkmingai perimto kritlio, galima iš karto mesti į lankus.
Rezultatas: Klastūnynas 0 - 0 Švilpynė.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 3 dienas sukūrė Liucija Andersson »
War is peace
Freedom is slavery
Ignorance is strength


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 789
  • Taškai: 20
  • 282 teleskopai (22-09-12)
Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Švilpynė
« Atsakymas #12 Prieš 3 dienas »
Teleskop… Pala, ką ten Elliw galvojo apie teleskopus? Šito ji, deja, visiškai neprisiminė. Tarsi šitos nelaimės būtų maža, ji ir toliau kažkodėl judėjo ore. Tai buvo ganėtinai įdomus reiškinys, tad velsietė susidomėjo. Apsižiūrėjusi suprato sėdinti ant šluotos. Anksčiau gyvenime nebuvo tekę to daryti (ko gero, neverta net minėti, kad praėjusio čempionato ji neprisiminė), tad pasidarė šiek tiek baisu. Ar ji gali tikėtis, kad septynios bjaurios mergiūkštės vėl kažko nepridirbo? Susimąsčiusi apie septynetą Elliw supyko ir slystelėjusi pakibo ant vienos rankos.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko ir kažkokiu būdu apsivertusi vėl atsidūrė ant šluotos. Ak, ir kodėl jai taip siaubingai nesisekė? Reikėjo gerai pamokyti tą bjaurią mergiūkštę, kuri ir vėl trukdė jai gyventi. Netoliese pamatė ne ką kitą, o neLiuciją, tad nuskubėjo jos link. Deja, ir čia nepasisekė - Elliw įsirėžė į stulpą ir netrukus galėjo stebėti, kaip keletas žabų sėkmingai krenta ant žemės. Šluota atrodė gerokai apspurusi, bet, laimei, velsietė šį faktą pamiršo. Taigi dabar ji norėjo tiesiog… Ko ji ten norėjo? Šito, deja, prisiminti taip ir nepavyko.
Reikėjo ir toliau ieškoti teleskopų, taigi Elliw pakilo aukštyn, nors ir neįsivaizdavo, kaip tai padarė. Ne ne ne neDori kažką suriko, bet ji daugiau nieko nemoka. Tai buvo itin keista mergaitė, taigi apie ją nebuvo verta galvoti. Geriau jau skristi (ir iš kur ji išmoko skraidyti?!) aukštyn ir ieškoti astronomijos prietaiso. O gal ji ieškojo visai ko kito? Velsietė susimąstė ir pažvelgė į dangų. Jis buvo niūriai pilkas. O kaip nebus niūru, kai nesimato nieko blizgančio? Ne tik teleskopo, bet ir jokio kito blizgaus daikto. Elliw nusiminė. Ak, kaip ji norėjo susitikti penkias drauges ir…
Nespėjusi užbaigti šitos minties rudaplaukė pamatė neLiuciją ir supyko. Ji tik ir gadina kitų žmonių gyvenimus! Tik ta bjaurybė kalta, kad dabar tenka skraidyti nežinia kur ir niekaip nepavyksta rasti teleskopo!
- Tai tu kalta! - garsiai suriko Klastūnyno komandos gaudytoja, nė neįsivaizduojanti, kad užima šias svarbias pareigas. Ak, jeigu tik ji žinotų! Elliw, ko gero, nė nežinojo, ką tas žodis reiškia, tad priskridusi prie neLiucijos griebė jai už plaukų ir pabandė nutraukti nuo šluotos. Netrukus pamiršo, ką daro, tad tik nusisuko ir degdama kuo nuoširdžiausia neapykanta nuskrido tolyn.
Ar gali būti, kad ant nosies nukrito lašas? Elliw susiraukė ir pradėjo svarstyti, kuri bjaurybė galėtų taip pasielgti, bet taip ir nesugalvojo. Nusprendusi, kad šiuo metu tikrai nelyja, ji apskrido vieną didelį ratą aplink kažkokią vietą, kurioje vis dar buvo pilna geltonų ir žalių dėmių. Buvo visai smalsu, ką jos gali reikšti, tačiau kol kas velsietė atsakymo į šį klausimą neieškojo. Visai netrukus klausimą ir pamiršo, tad nebeliko priežasties sukti sau galvą. Ne, geriau būtų prisiminti, ką ji čia veikia ir kokia prasmė kaboti ore, kai teleskopai paprastai stovi ant stalo. Galbūt ne ne ne neDori galėtų atsakyti į šitą klausimą? Velsietė pamatė keistąją mergaitę ir susirūpinusi paklausė:
- Ką aš čia darau?
Deja, nespėjo laiku sustabdyti, tad kol klausimas buvo užbaigtas, ji jau buvo nutolusi nuo ne ne ne neDori, tad negalima atmesti tikimybės, kad ji klausimo nė neišgirdo. O jis, žinoma, visai netrukus buvo ir pamirštas.
Dar kiek pasvarsčiusi ir vos neįsirėžusi į tribūnas (ar gali būti, kad Elliw jose pamatė ne ne ne ne ne neLiuciją?!) akies krašteliu velsietė pamatė kažką blizgaus. Ar bent jau pasirodė, kad pamatė. Staigiai apsisukusi bandė prisiminti, kur buvo tai, kas patraukė jos žvilgsnį ir pamatyti dar kartą.

[Bandymas pastebėti aukso šmaukštą: 5]
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • VI kursas
  • *
  • 1292
  • Taškai: 10
  • Lytis: Moteris
Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Švilpynė
« Atsakymas #13 Prieš 2 dienas »
Netrukus Dori Mendel vidų užliejo saldus pergalės skonis. Širdis vis dar tankiai daužėsi dėl ką tik jausto adrenalino, bet po truputį rimo, o pačiai norėjosi šokinėti iš laimės, tačiau juk nebuvo kaip - kojos kabėjo ore, nes šešiolikmetė sėdėjo ant šluotos. Tad ji linksmai kelis kartus apsivertė su šia burtininkų transporto priemone, o lūpas paliko pora džiaugsmingų šūksnių.
Nors tamsiaplaukė dar ką tik buvo pakankamai pikta, šią akimirką ji jautėsi laiminga. Niekas negali paneigti, kad Dori - gera kvidičininkė. Štai, pati rungtynių pradžia, o klastuolė sėkmingai pataikė muštuku į kitos komandos varžovę, kuri buvo jai lygi - taip pat atmušėja, taip pat šeštakursė. Jeigu Mendel pataikys į kokį snarglį, anokia čia bus asmeninė pergalė - prikulti darželinuką. Žinoma, to reikės, nes Klastūnynas privalo laimėti. Tačiau tai nereikš nieko ypatingo. O dabar - reiškia, nes abiejų koledžų atmušėjos yra bendraamžės. Tokia rungtynių pradžia kaip reikiant pakėlė ne tik Dori nuotaiką, bet ir savivertę.
Tačiau per ilgai džiūgauti nebuvo kada. Kvidičas jau toks dalykas - tik užsižiopsosi, štai į tave gali imti ir atlėkti tas pats muštukas. Kad ir kaip pasiseka ar nepasiseka, žaidėjas visuomet turi išlikti budrus. Tad dabar Dori ėmė dairytis, kas vyko aikštėje. Jos akys vis krypo į Švilpynės žaidėją, kuri prieš tai bandė užstoti Delfę nuo muštuko. Kad ir kokia laiminga dabar jautėsi klastuolė, tačiau ji juk turėjo ką nors pasakyti tai mažvaikei, ar ne? Kaip ji drįso trukdyti!
- Tu tik dar kartą pabandyk ką nors užstoti ir muštukas tave numuš daug skaudžiau nei Delfę! - praskirsdama pro šviesiaplaukę suriko jai Dori.
Klastūnyno komandos veiksmais atmušėja patenkinta nebuvo. Kaede pabandė perimti kritlį, kuris buvo pas vieną iš švilpių, tačiau jai nepavyko ir kamuolys atsidūrė pas vienintelį berniuką, kuris žaidė priešininkų komandoje.
- Alrisa, kvaiša tu! - subliuvo klastuolė. - Kurių galų žaidi kvidičą, jeigu kritlis pas tuos idiotus? Nevykėlė! - Dori piktai sužaibavo akimis, o neseniai atsiradusi pakili nuotaika ėmė sklaidytis. - Kokia iš tavęs kapitonė!
Merginai nepatiko tai, jog kritlis buvo priešininkų rankose. Ji norėjo, kad tie geltonsnapiai išvis kamuolio praktiškai neliestų, o štai, ėmė ir sugebėjo perduoti jį.
- Caroline, būk budri! - sušuko Dori.
Jos grynakraujiškame kraujyje ir vėl karaliavo adrenalinas. Norėjosi kuo greičiau pasijusti saugiau, norėjosi, kad kritlis atitektų kam nors iš Klastūnyno žaidėjų ir visai nebesvarbu, net jeigu tai būtų ir karvė Alrisa. Pasidarė baisu: o kas, jeigu Švilpynei seksis išlaikyti kamuolį pas save? Dar baisiau - kas, jeigu kuris nors įmes pro lankus? Po velnių, kokia būtų gėda! Jeigu praloštume prieš tuos mažius! Visą mėnesį negalėčiau išlįsti iš miegamojo, galvojo mintyse Dori ir nervinosi.
Bet jos užduotis buvo ne tokia. Ne stebėtoja Mendel buvo, jai reikėjo kažkaip atsiriboti. Visuomet per rungtynes pavykdo tai padaryti. Tamsiaplaukė susikoncentruodavo į muštuką ir aplink nelabai daugiau ką matydavo, tačiau dabar ji savyje ypatingai pergyveno.
- Privalai susiimti, - sumurmėjo sau.
Nusukusi žvilgsnį nuo kritlio Dori ėmė dairytis kito kamuolio, savo kamuolio. Muštuko. Pamačiusi jį ne taip jau ir toli atmušėja tiesiu taikymu ėmė skristi jo link ir stipriai stipriai bloškė muštuką į Švilpynės komandos gaudytoją.
- Aš tau sakiau, kad net nebandytum gaudyti šmaukšto! Nebandyk jo ir ieškoti! - suriko jai klastuolė. - Kitaip tuoj atsidursi ant žemės!

[Atmušimas į Astridą Nilsen: 4, 5]

*

Neprisijungęs Kaede Siobhán OConnor

  • I kursas
  • *
  • 24
  • Taškai:
  • „Jeigu lemta žūti, mirsiu kaip nugalėtoja.“
Ats: Kvidičo čempionatas 2022 Klastūnynas - Švilpynė
« Atsakymas #14 Prieš 2 dienas »
     Ir kaip Kaedė galėjo taip apsikvailinti?! Pati rungtynių pradžia, laisvas kelias link kritlio, tereikėjo tik greičio, kurį O'Connor (ne ant šluotos ir ne ore) gebėdavo išvystyti kuo puikiausiai, o vienas svarbiausių Kvidičo kamuolių buvo nukniauktas jai tiesiai iš po nosies! Tragedija! Gėda! Kaedėje užsiliepsnojo didžiulė pykčio audra, nukreipta tiesiai į švilpių puolėją ir ji jau sunkiai bevaldė save. Buvo likęs tik noras prilupti tą kvaišą, geltoną Švilpynės aprangą dėvintį puolėją, kuris drįso nukniaukti kamuolį iš Kaedės. Vejama to nekokio noro, Siobhána visu greičiu nusivijo minėtąjį puolėją. Įvairios mintys draskė trumpaplaukės makaulę, tačiau jas visas O'Connor nuvijo į šoną. Jos akiratyje liko tik tas nelemtas puolėjas, kuriam Kaedė turėjo atkeršyti. Priskridusi pakankamai arti, Siobhána pastebėjo, kad tai ne puolėjas, o puolėja. Tačiau jai ant to buvo nusispjaut, dabar jos mintis degino tik noras gerai tvoti tai žmogystai. Ir kodėl ji ne atmušėja? Ot galėtų svaidytis į visus kas tik ją sunervina muštukais! Jei dabar nebūtų užsiėmusi kitais reikalais, gal būtų pasiutusi ant Dori, kokio velnio užėmė tą poziciją, tačiau jos mintys buvo nukreiptos tik į tą puolėją, kuri rankose laikė kritlį.
     Kritlis! Jis išblaškė Kaedę nuo neapsakomo pykčio ir gražino į tikrovę, priminė jai jos dabartinį tikslą. Jos tikslas - kritlis. Vienas, vienintelis. Sutelkusi dėmesį į varžovės rankose laikomą jai labai svarbų kamuolį, Kaedė ėmė tykoti akimirkos, kuomet galės mėginti tą daiktą perimti. Netrukus pajuto prie šono priskrendant kitą Švilpynės puolėją. Ten jis ar ji, Siobhána nematė reikalo gilintis, jai dabar buvo svarbu atspėti Švilpynės taktiką ir ją palaužti. Kriltis pas ją. Ji skrenda link lankų. Tačiau ką čia veikia kitas puolėjas? Jis pakankamai arti. Perdavimas? Ši mintis buvo pakankamai tiksli, tad buvo galima laikytis jos. Kaedė priskrido dar arčiau puolėjos ir pamatė metamą žvilgsnį kito varžovo pusėn. Perdavimas! O'Connor įsitempė ir kritliui išsprūdus iš puolėjos rankų, pasileido jo link. Tačiau kas čia dabar?! Kriltis ne pas ją! O pas kitą Švilpynės puolėją! Žaliaakė visai pasiuto. Antrą kartą iš eilės! Kas jai darosi?! Dar tik žaidimo pradžia, o jau antra žiauri klaida! Jai reikia žūtbūt susikaupti! Dabar pykčio proveržis nusivijo minėtąjį puolėją. Kaedė iškeikė jį visais žinomais bjauriais žodžiais ir nieko nelaukdama pasivijo jį. Siobhána troško abiejų - ir kritlio, esančio švilpio rankose, ir nusviesti minėtąjį nuo šluotos. Ją tiesiog varė iš proto tai, jog jau antrą kartą šiame žaidime Kaedė leido sau susimauti. Sakoma, gera pradžia - pusė darbo, o kas būna jei bloga pradžia? Jokio darbo? Mergaitės akyse virė vien neapykanta abiem puolėjams, šiandien vilkintiems geltonai. Jai reikia to kritlio, o jie jį vis atima! Taip daugiau negalima! Susikaupusi (kiek tai įmanoma būnant apsemtai pykčio bangos) O'Connor nusitaikė į švilpį ir pasileido jo link. Jos tikslas išliko tas pats - kritlis, tvirtai laikomas vieno iš varžovų puolėjų rankose.

[Perėmimas iš Džeimso Pelėdinio rankų: 2]
„Kas mūsų nenužudo, padaro stipresniais“