0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 122
  • Lytis: Moteris
  • Dingsti iš akių arba nužudysiu!
  Roma laukė mokinių Ateities būrimo klasėje. Ak... Jau treti metai Hogvartso profesorės vietoje. Ir ką man atneš šie metai? Į apmąstymus pasinėrė profesorė laukdama mokinių bei varpo, kuris jau netrukus turėjo nuskambėti.
  Klasė gana greitai prigužėjo mokinių. Jų lydimas nuskambėjo ir varpas. Profesorė nužvelgė mokinius tikėdamasi, kad bent vienas iš jų nusiteikęs mokytis. Žinoma, to tikėtis buvo pernelyg naivu, tačiau Roma vis tiek tikėjosi, kad taip yra ir nebus mokinių, kurie tik trukdys pamoką. Na, tokių atsirasdavo visada. Ir tai visiškai nedžiugino tamsiaplaukės. Ne dėl to, kad jie ją nervintų. Taip, tos išdaigos ją nervino, tačiau Romai labiau buvo gaila pačių mokinių. Jie vietoj to, kad mokytųsi krečia išdaigas pamokose ar tiesiog visiškai nieko nedaro. Pagalvojo profesorė. Vis dėlto šiuo metu buvo pamoka, todėl reikėjo vaikus ko nors išmokyti.
- Sveiki, esu Roma. Šiais metais jums dėstysiu ateities būrimą. Tikiuosi gerai sutarsime ir man nereikės atiminėti taškų ar paskirti areštų, - tarė ir padarė pauzę. - Taigi pasakykite po vieną ateities būrimo būdą, kuriuo nuspėjamas artimas laikas. Bei trumpai apie jį papasakote, - tarė tamsiaplaukė, o paskui pradėjo laukti mokinių atsakymų.

(Būdą sugalvokite patys. Taip pat trumpai apie jį papasakokite. Teorija iki rugsėjo 30d.)
– Oi, Hari, turėsi būti labai labai atsargus. Neieškok bėdos, Hari…
– Aš ir neieškau, – pyktelėjo Haris. – Pati mane susiranda.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #1 Prieš 2 mėnesius »
Tokių skanių pusryčių Nelanna jau seniai nebuvo valgiusi. Namų elfai pranoko patys save. Tobulo skanumo blynai su klevų sirupu maloniai šildė gomurį ir varniukė jautėsi tarsi pasakoje. Pusryčiai buvo tokie nuostabūs, kad juos mergaitė vis dar prisiminė po keleto valandų sėdėdama ateities būrimo klasėje ir klausydama koledžo vadovės pasakojimo.
Jau keli mokiniai spėjo atsakyti į profesorės klausimą, bet Nelanna vis dar nedrįso pasisakyti. Galiausiai sukaupusi drąsą ji pakėlė ranką ir pasakė:
- Artimą laiką galima nuspėti panaudojus medžio lapus. Kuo trumpesnis laikas praėjo nuo lapo nuskynimo, tuo artimesnis laikas gali būti nuspėtas. Tad geriausią rezultatą galima išgauti tik ką parsinešus lapą iš lauko. Jį palaikius virš žvakės ugnies ir pasakius burtažodį Stelifokus, ant to paties lapo atsiranda užrašytas atsakymas. Žinoma, laikant lapą virš ugnies reikia galvoti apie klausimą, į kurį atsakymą nori sužinoti.
Pasakiusi savo atsakymą, Nelanna patogiau įsitaisė suole ir laukė kitų mokinių atsakymų variantų.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #2 Prieš 2 mėnesius »
Gruodė vis dar nebuvo tikra ar ateities būrimas tikrai patikimas dalykas. Bet, kadangi tai buvo koledžo vadovės dėstoma pamoka pavyzdingai ją ir lankė.
Dabar mergaitė sėdėjo suole stovinčiame vidurinėje eilėje ir svarstė kokiu būdu galėtų užsidirbti pinigų. Labai norėjo nusipirkti šluotą. Žinoma, Dori visada paskolindavo jai savo atliekamą šluotą. Bet norėjosi ir savos. Kad ir ne pačios geriausios. Gruodei buvo tik svarbu, kad ji būtų manevringa. Tada tiktų triukams ore atlikinėti. Greitai mano gimtadienis. Mintijo mergaitė. Gal visgi paprašyti tėvų. Jie tikrai nupirktų. Bet tėvai ir taip turi kur kitur tuos pinigus dėti. O čia... Bet aš taip norėčiau. Negyveno jie baisiai vargingai. Bet šluotos kainavo brangiai. Ir ji nenorėjo prašinėti.
Trečiakursė sunkiai sugrįžo pamokon iš savų minčių. Buvo kalbama kažkas apie artimiausią laiką. Ir beklausydama kitų atsakymų ji suprato ko daugmaž klausė profesorė. Galvoje kaip tik radosi atsakymas, kuris visai tiko jos pačios atvejui. Gruodė pakėlė ranką ir pasakė.
- Yra ateities būrimo būdas parodantis ar artimiausiu laiku išsipildys koks nors žmogaus noras. Tiksliau jis parodo ar mėnesio bėgyje įvyks tai, ko žmogus nori. Tą norą reikia užrašyti ant popieriaus skiautės. Ant kito popieriaus lapo reikia užrašyti skaičius nuo vieno iki trisdešimt vieno. Nes vienas mėnuo gali turėti tiek dienų. Tada tą lapelį su noru reikia uždėti ant lapo su skaičiais ir ištarti burtažodį laikrivito. Lapelis su noru turėtų nuslysti prie kurio nors skaičiaus. Pavyzdžiui, jeigu jis sustojo ties septyniais reiškia, kad gal noras išsipildys po savaitės. Jei tas lapelis su noru nesustos prie skaičiaus reikš, kad  noras artimiausiu metu neišsipildys. - Gal man pačiai reikėtų pabandyti. Tada paaiškėtų ar artimiausiu metu gausiu šluotą ar ne. Mąstė Gruodė. Ak, gana jau apie tas šluotas pagaliau. Nutraukė pati save. Labai norėjosi dabar kompanijos. Ir ji pastebėjo, kad pamokoje yra Nelanna. Prieš tai žinoma išgirdo ją kalbant, kai draugė atsakinėjo į klausimą. Taigi, Varniukė susirinko daiktus ir persikraustė į kitą suolą. Šalia Nelannos.
- Sveikutė. - Pasisveikino.
- Kaip sekasi? - Paklausė.

*

Neprisijungęs Alisa Luna Bergman

  • III kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #3 Prieš mėnesį »
 Nuo pat vaikystės Alisa buvo, švelniai tariant, baikšti. Ji bijojo tamsos, bijojo pažeminimo, bijojo žmonių. Kartais mergaitei atrodydavo, kad labiausiai ji bijo savęs. Ir, vis dėl to, viena buvo aišku - jei kas nors, dėl vienai deivei motinai žinomų priežasčių, užsinorėtų sudaryti visų švilpynukės baimių sąrašą, jis veikiausiai būtų kelių tūkstančių pėdų ilgumo.
 Ir štai dabar dvylikmetė turėjo susidurti su aukščiu. Ji stovėjo didelių, metalinių kopėčių, vedančių į šiaurinio Hogvartso pilies bokšto viršūnę, apačioje ir žiūrėjo į liuką, lyg Damoklo kardas pakibusį virš jos galvos. Antrakursė jautė, kaip jos akys palengva išsiplėtė ir pajuodo, rankos keistai susmuko, o kojos tarsi įaugo į žemę ir ėmė drebėti. Ji ištiesė ranką ir atsargiai, tarsi žvėrelis, lendantis iš savo urvo, palietė metalinį skersinį. Jis buvo šaltas ir glotnus, tarsi ledas. Alisa užsimerkė ir ėmė giliai kvėpuoti. Ji iš paskutiniųjų jėgų kabinosi į gyvenimą, neleisdama, kad baimė ją nusineštų.
 Nagi, - įtemptai galvojo mergaitė, - Nagi, juk čia tik kopėčios. Tau reikia patekti į pamoką. Reikia. Po galais, daryk kas tau liepta ir suimk save į rankas.
 Švilpynukė atsimerkė ir ėmė lipti aukštyn. Atrodė, kad skersinius skiria bedugnės. Kiekvieną akimirką, kai jai reikėdavo pakelti koją, dvylikmetės širdis imdavo daužytis, tačiau pamažu, kai ji apsiprato su mintimi, kad kiekviena tokia tuštuma pasibaigdavo kita tvirta atrama, nušiurę pilki batai ir plonytės kojos laikėsi daug tvirčiau.
 Ilgą ir sudėtingą kopimą palengvino ir kvapas, ėmęs kutenti Alisos nosį. Jis priminė kalnus, levandų laukus ir židinio ugnį. Žinoma, tai tikriausiai buvo kokie siaubingai prabangūs kvepalai ar smilkalai, kurių dėžutės ir buteliukai rikiuodavosi prabangiose Londono parduotuvėse, bet vis šis tas. Svaigus aromatas leido mergaitei nukreipti mintis malonių vaizdinių linkui. To padedama, ji beveik be jokio vargo pasiekė kopėčių viršų ir, sunkiai pravėrusi liuką, šiaip ne taip susirangė ant prieblandoje skendinčios klasės grindų. Kuo skubiau atsistojusi, švilpynukė nuslinko į klasės priekį ir klestelėjo į suolą švelniai paraudusi iš gėdos. Laimei, visų veidai buvo parausvėję - ar nuo keistos prietemos, ar nuo saulės sindulių, kovojančių su storomis rausvomis užuolaidomis - ir ji neišsiskyrė iš kitų.
 Dvylikmetė, vis dar mėginanti atsigauti nuo sudėtingo žygio kopėčiomis, pakėlė akis ir pažvelgė į profesorę. Ji buvo aukšta ir griežtoko veido, kurį įrėmino juodi plaukai ir išryškino tamsios, gana piktos akys.
 Nė kiek nepadrąsinta tokio, švelniai tariant, nieko gero nežadančios išraiškos, Alisa kiek aprimo, kai išgirdo moters balsą, atlydėtą varpo skambesio ir į klasę virstančių lendančių mokinių keliamo šurmulio. Jis buvo daug ramesnis, nei mergaitė tikėjosi. Profesorė kalbėjo aiškiai ir garsiai, išdėstė užduotį be jokių užuolankų. Kitokiomis aplinkybėmis dvylikmetė būtų jo išsigandusi, tačiau dabar ji tik apsidžiaugė, kad galėjo iš karto pereiti prie akademinio mąstymo, kuris ,po išvykų į baimės pasaulėlį, veikdavo geriau už bet kokius ramybės eliksyrus. Be to, ir teorijos klausimas nepasirodė baisiai sunkus.
 - Aš žinau, kad praeityje, jei neklystu, Škotijos miškuose, būdavo naudojamas srovės ateities būrimo būdas. Šį ritualą paprastai atlikdavo mažųjų kaimelių vyresnieji arba žiniuoniai. Tam, kad sužinotum savo ateitį, reikėdavo naktį įberti į upę mėnulio akmens miltelių. Jei tai darydavai jaunaties metu, sužinodavai kelių minučių ar poros dienų įvykius, jei delčios ar priešpilnio metu - įvykius, kurie vyks po vienos kitos savaitės, na, o jei tai darydavai pilnaties metu, sužinodavai, kas gali būti po mėnesio ar metų. Kiek vėliau žmonės išmoko patikslinti datą ir konkretų įvykį, naudodami augalus, liepsną ar vašką, tačiau tuomet būdavo pasitelkiama srovė. Jei upė tekėdavo iš pietų, ir staiga pakeisdavo savo kryptį į priešingą, tuomet įvykiai bus ne itin malonus, o jei vilnys apsigręždavo iš vakarų į rytus, galima tikėtis džiaugsmingų akimirkų.
 Šis ateities būrimo būdas išlikęs iki pat šių dienų. Ji naudoja gentys ir mažos magų bendruomenės.
 Kiek nustebusi dėl tokio ilgo atsakymo į teorinį klausimą, Alisa baigė tylią, bet ilgą ir išsamią kalbą. Patogiau įsitaisiusi suole, ji pažvelgė pro langą ir užmerkė akis, džiaugdamasi saulės spinduliais ir laukdama mokytojos įvertinimo.



*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • VII kursas
  • *
  • 289
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #4 Prieš mėnesį »
Buvo neseniai pasibaigusios vasaros atostogos. Sakura labai džiaugėsi galėdama grįžti į Hogvartsą, nors tai ir kainavo daug nervų, tėvų konfliktų, neregėto ir nematyto mamos elgesio. O mama šiuo metu jau buvo pievoje ir Sakura net neįsivaizdavo, ar ją kada nors pamatys. Ar išvis pamatys. Bet stengėsi apie tai šiuo metu negalvoti.
Žinoma, per vasarą nutiko ir gerų dalykų. Sakura perskaitė nemažai knygų, o kas svarbiausia, išmoko groti gitara, kurią jai parūpino tėtis. Jis labai džiaugėsi, jog Sakura panoro kažkuo užsiimti nepaisydama to, jog tai sukurta žmogaus. Tačiau dukra tėvui taip ir nedrįso pasakyti, kad tai yra transfigūracijos profesoriaus nuopelnas.
Apie jį, Aurį Senklerį, mergina galvojo visą vasarą. Jis buvo dar viena priežastis, dėl kurios baltapūkė troško grįžti į mokyklą. Galvoje vis kirbėjo klausimai, ar Auris Senkleris bent kartelį atostogų metu apie ją pagalvojo.
Pati Sakura jautėsi šiek tiek kitokia. Jos ėmė taip stipriai nebeerzinti šių dienų pasaulis. Maistas, kurį valgo žmonės. Gatvės, kuriomis jie vaikšto. Baldai, ant kurių jie sėdi. Tiesą pasakius, vienas tėčio sėdmaišis, galintis pavirsti į vandens lovą, buvo visai patogus.
Mergina ėmė į viską žvelgti truputėlį kitaip. Suprato, kad šis pasaulis yra labai didelis ir kad kiekvienas turi teisę rinktis. Kad visiems čia užteks vietos. Na ir kas, jog kiti valgo cukrų? Juk niekas neliepia to daryti pačiai Sakurai. Tegul valgo, ar gaila? Tegul būna toje nenatūralioje, triukšmingoje aplinkoje. O pati šešiolikmetė juk kada nori gali nueiti į mišką ir pabūti su gamta. Tik plastiko, prie jo mergina niekaip negalėjo priprasti.
Ir vis dėlto ji turėjo pripažinti, kad kai kurie žmonių sukurti dalykai išties visai neblogi. Tai šio pasaulio knygos ir muzika. Aišku, ne ta, kuri groja trankiai ir kurioje dainuojami kvaili žodžiai. Bet tam tikrų instrumentų skambesys arba gatvėje grojantys ir prasmingus žodžius dainuojantys žmonės... Visa tai labai žavėjo strazdanę.
Tačiau dabar Sakura sėdėjo ateities būrimo pamokoje, todėl negalima buvo per ilgai skęsti savo mintyse. Reikėjo mokytis. Tad mergina pakėlė ranką ir atsakė į profesorės užduotą klausimą:
- Yra būrimas iš sapnų. Norint jį atlikti, svarbu tiesiog prisiminti, ką sapnavai. Tada burtažodžio driamito pagalba galima sužinoti, kokia bus ši diena. Reikia sau į smilkinį nutaikyti burtų lazdelę, užsimerkti ir ištarti burtažodį. Ir jeigu diena bus gera, galvoje pasirodys ryškiai spalvoti sapno fragmentai. Jeigu tą dieną nesiseks, jie pasirodys pilki. Įdomu tai, kad visai nesvarbu, ką sapnavai. Svarbiausia atsiminti, jog galima būtų pamatyti spalvas.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 122
  • Lytis: Moteris
  • Dingsti iš akių arba nužudysiu!
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #5 Prieš mėnesį »
Mikrobotija
  Roma klausėsi atsakymų, kurių šiandien buvo kur kas mažiau nei įprastai. Na, bet ji džiaugėsi, kad atsirado bent vienas norintis atsakyti.
- Taigi, panele Light, atsakymas teisingas. Tai nėra labai populiarus būdas, todėl džiaugiuosi, kad jį žinote. Tik geriausią rezultatą išburti galima turint įrankius. Kitaip sakant niekur neinant. Iškart. Vos nusiskynus lapą. Aišku, tada atsiranda įvairių niuansų, bet šiandien ne apie juos. Panele Rimeikaite, jūsų atsakymas taip pat teisingas. Kaip ir panelė Light gaunate du taškus. Panele Bergman, taip, atsakymas teisingas, tačiau paminėjote, kad pilnaties metu galima išsiburti ne tokį ir artimą laiką. Na, bet kokiu atveju du taškai. Panele Levins, atsakymas taip pat puikus. Visoms po du taškus, - tarė ir nutilo. Na, bet vis dėlto pamokos laikas (tiksliau kažkokioje pasaulio vietoje esantis žiobariškas laikrodis) tiksėjo, todėl reikėjo kuo greičiau pakalbėti apie praktiką.
- Taigi... Šiandienos tema - Mikrobotija. Tai ateities būrimo būdas, kuriuo nuspėjamos artimiausios dešimt minučių. Jį 1876 sukūrė lenkas Rafaelinas Karis. Kodėl neklauskit. Na, bet būrimas visai smagus. Pirmiausia reikia prisiminti savo draugą. Bet tikrą draugą. Nebūtinai geriausią, bet tikrą. Turi prisiminti jį visiškai. Tiesiog kiekvieną jo dalelę. Akių, plaukų spalvas. Visą tai būtinai. Tada reikia ant lapelio užrašyti jo vardą bei kerais uždegti žvakę. Bet būtinai kerais. Žvakės stovi ant jūsų stalų. Na, bent tikiuosi. Paskui reikia įmesti lapelį į ugnį. Draugas ar draugė mintyse pasirodys ir pasakys kokį nors svarbesnį įvykį, kuris nutiks per artimiausias dešimt minučių. Jei nieko svarbaus neįvyks jis ir pasakys tai. Jei pavyks jūs matysite judančią jo burną ir girdėsite atsakymą. Kitaip tariant, tikrai atsakys jis. Na ką, sėkmės, - pagaliau viską pasakė profesorė ir ramiai atsikvėpė. Aišku žinojo, kad to ramumo ilgai nebus.

(Užduotis parašyta post'e. Galima dirbti po vieną arba poromis prisimenant porą. Bent trys praktikos post'ai. Pamoka iki 10-15d. Sėkmės.)
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Roma Keit »
– Oi, Hari, turėsi būti labai labai atsargus. Neieškok bėdos, Hari…
– Aš ir neieškau, – pyktelėjo Haris. – Pati mane susiranda.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • VII kursas
  • *
  • 289
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #6 Prieš mėnesį »
Sakura Varno Nagui pelnė taškų, o po to profesorė paskelbė pamokos užduotį, tad šeštakursė apie nieką daugiau ir stengėsi negalvoti.
Ateities būrėjai pasakius, kad reikia prisiminti savo draugą, šviesiaplaukė iškart pagalvojo apie Aurį Senklerį. Transfigūracijos profesoriaus vaizdinys iškilo Sakuros mintyse, tačiau mergina pasakė sau jose: Auris Senkleris nėra tavo draugas. Kad ir kaip gerai su juo besijaustum, jis negali būti tavo draugu.
Stengdamasi negalvoti apie raudonplaukį, varnanagė prisiminė Nelanną. Juk ji išties tikra Sakuros draugė, ar ne? Vis dar regėdama bendrakoledžę vaizduotėje strazdanė užrašė ant lapelio jos vardą, kerais uždegė žvakę ir įmetė lapelį į ugnį. Nelannos burna Sakuros mintyse sujudėjo.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #7 Prieš mėnesį »
Iki šiol sėdėjusi suole viena, Nelanna nepaprastai nudžiugo, kai šalia jos atsisėdo Gruodė. Ją Nelannai visada buvo smagu matyti.
- Labas! - pasisveikino su drauge. - Gyvenu gerai, o kaip tu? Šįryt labai skanūs pusryčiai buvo. Valgiau blynus su klevų sirupu. Gal ragavai?
Nelanna nustebo sulaukusi profesorės pagyrimo. Ateities būrimas jai dažniausiai nesisekė, tai kiekvienas geras žodis jai pridėjo pasitikėjimo savimi. Ji gerai žinojo, kaip paraginimai, paskatinimai ir geri žodžiai teikė motyvacijos bei skatino ją stengtis. O juk noras tobulėti nemažai prisideda prie to, kaip gerai ji išmoks suvaldyti magiją ir naudoti burtus. Vien pamojuoti lazdele ir pasakyti burtažodį neužtenka, daug ką reiškia pastangos ir noras pasiekti rezultatą.
Ateities būrimu mergaitė labai nesidomėjo, ją labiau traukė herbologija ir kiti dalykai, kurių rezultatas matėsi iškart. Tad nenuostabu, jog apie mikrobotijos būdą ji išgirdo pirmą kartą. Tačiau šis būdas sužinoti labai artimą ateitį jai pasirodė įdomus. Juk visai neblogai būtų žinoti iš anksto, kas nutiks - ar profesorius pakvies prie lentos, ar už kampo jos nelaukia nemėgstamas bendramokslis. Jei tik šis ateities spėjimo būdas nebūtų toks reiklus įvairiems daiktams, tikriausiai visi jį naudotų nenorėdami suklysti priimdami sprendimus ar tiesiog siekdami išvengti staigmenų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Nelanna Light »

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • VII kursas
  • *
  • 289
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #8 Prieš mėnesį »
Taigi, Nelannos, kurią Sakura matė savo mintyse, burna sujudėjo ir pasigirdo draugės balsas. Bendrakoledžė pasakė, kad per ateinančias dešimt minučių nenutiks nieko svarbaus ir tuomet dingo iš šviesiaplaukės vaizduotės.
Po užduoties įgyvendinimo varnanagė nusišypsojo - būrimas buvo išties paprastas ir jis puikiai jai pavyko.
Tačiau pamokos laiko dar buvo likę nemažai ir Sakura, norėdama tą laiką naudingai išnaudoti, visą būrimą aprašė pergamente. Niekada negali žinoti, kada ir kokios informacijos prireiks. Jau geriau užsirašyti, nei paskui graužtis, kad to nepadarė į.
O likusią pamokos dalį mergina mąstė būtent apie šio būrimo naudą. Juk jeigu įtari, kad labai greitu metu kas nors nutiks, gali išsiburti ir, esant reikalui, tam dalykui pasiruošti.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • IV kursas
  • *
  • 198
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #9 Prieš mėnesį »
- Tai puiku. Aš irgi gyvenu neblogai. Ar pasakojau tau, kad mano jaunėlė sesuo tikriausiai irgi ragana? Jau šią vasarą tai pasirodė. O aš neseniai gavau laišką nuo jos. Tai ji ten parašė, kad jai ir vėl pasireiškė magijos gebėjimai. Ji dabar pradėjo eiti į pirmą klasę. Ir per fizinio lavinimo pamoką reikėjo bėgioti stadione. Ji užkliuvo už kažko ir pargriuvo. Ir nieko neatsitiko. Rašė man, kad asfaltas pasirodė minkštutėlis kaip pūkas. - Užsiplepėjo mergaitė visai pamiršusi viską pasaulyje.
- Nebuvau šiandien pusryčių. Skraidžiau ryte. - Pasakė. Tai jau tapo ritualu. Aplėkti bent kelis ratus stadione iš ryto. Seniau eidavo pasivaikščioti ar pabėgioti. Dabar skraidė.
Tik štai dabar reikėjo pagaliau nusileisti iš padangių ir atsirasti savo suole, pamokoje. Gruodei pasisekė, kad atsakymas buvo teisingas. Nes šiandien nelabai klausėsi profesorės.
Ji susimąstė apie savo draugus. Prieš keletą metų ši užduotis pasirodytų tiesiog neįveikiama. Bet dabar mergaitė žinojo, kad turi draugų. Ir ne vieną.
- Atsimeni kai pirmą kartą susitikom? Tai nuklaidžiojom į mišką. - Šyptelėjo ji. Pati kartais atklysdavo į tą girią. Bet labai retai. Ir niekada nebuvo taip giliai nukeliavusi, kaip tą kartą, kai susitiko Nelanną.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 151
  • Taškai:
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #10 Prieš mėnesį »
- Kaip šaunu, kad ir tavo sesutei pasireiškė magijos sugebėjimai! Kai pradės lankyti Hogvartsą, turėsi mus supažindinti, - paprašė Nelanna Gruodės. - Aš nesijaučiu drąsiai ant šluotos. Nors ir esu skraidžiusi, bet geriau jaučiuosi ant žemės. Nepraleidžiu progos paskaityti knygą. Prieš pusryčius, prieš miegą, bet kada, kai tik turiu laiko. Įdomios knygos pačios nepersiskaitys!
Gruodė prisiminė jų pirmąjį susitikimą miške, kai abi pasiklydo ir negalėjo rasti kelio atgal į pilį.
- Na ir nuotykį turėjom tą kartą! Bet šiaip džiaugiuosi, kad tuomet nuėjau į mišką ir nuklydau toliau nei įprastai. Toks mano pasirinkimas padovanojo man tave - naują draugę, - nusišypsojo viską prisiminusi Nelanna.
Kadangi ir pamokos užduotis buvo prisiminti tikrą draugą, Nelanna užrašė ant lapelio Gruodės vardą ir kerais uždegė žvakę. Tuomet lapelį įmetė į ugnį. Po akimirkos jos mintyse pasirodė Gruodė ir pasakė, kad netrukus į langą pasibels pelėda ir atneš jai laišką nuo mamos.

*

Neprisijungęs Roma Keit

  • Ateities būrimo profesorė
  • *
  • 122
  • Lytis: Moteris
  • Dingsti iš akių arba nužudysiu!
Ats: I Ateities būrimo pamoka visiems kursams
« Atsakymas #11 Prieš mėnesį »
  Pamoka ėjo į pabaigą. Kol kas nieko neiškėtė jokių šunybių ir tai džiugino Romą. Tiesa, mažai kas panoro ir atlikti praktiką, tačiau keli tokie buvo ir to jai užteko. Ji žinojo, kad mokiniai patys pasirenka nesimokyti ir susimauti per egzaminus. Taip, buvo gaila, kad daugumai šiuo metu ne mokslai galvoj, tačiau tamsiaplaukė žinojo, kad nieko nepakeis. Jai bemąstant apie tokius dalykus nuskambėjo varpas skelbiantis pamokos pabaigą.
- Pamoka baigta. Viso gero, - tarė ji. Norėjosi pasakyti ką nors daugiau, tačiau tamsiaplaukė nešsivaizdavo ką, todėl tiesiog palaukė kol išeis visi mokiniai, o tada ramiai kerais išvalė klasę. Nusprendė kiek laiko joje pasėdėti, nes smilkalai nuostabiai kvėpino klasę cinamonu. O tuo labiau ji nenorėjo niekur eiti. Ypač į lauką, kuriame pūtė žvarbokas vėjelis lyg sakydamas, kad nereikia niekur eiti. Lyg sakydamas, kad šiuo metu geriausia vieta yra čia. Pilyje. Kiek pasėdėjusi ji visgi nusprendė išeiti pasivaikščioti, todėl paliko klasę.
– Oi, Hari, turėsi būti labai labai atsargus. Neieškok bėdos, Hari…
– Aš ir neieškau, – pyktelėjo Haris. – Pati mane susiranda.