0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 1721
Pamokos tema: Išdalomasis transfigūracijos metodas

Dar vis tęsėsi ruduo. Bet po truputį keliavo link pabaigos. Buvo lapkryčio mėnuo. Gamta ruošėsi žiemos šalčiams. Ir oras šiandien buvo vėsus. Šaltas. Pranešantis apie tai, kad tuojau atkeliaus gruodis.
Auris sėdėjo prie savo stalo ir stebėjo kaip į klasę renkasi mokiniai. Šiandien buvo kaip niekad puikiai nusiteikęs. Nes pagaliau beveik atsikratė jau porą metų iš eilės ramybės nedavusiais Simonu ir Grėte. Ne. Juzefo siekėjo jam neprireikė. Jaunuolis pasirūpino tais žmonėmis kitais būdais. Ir dabar kažin ar Dolohovai prisimins Aurį, mat tikrai turės kuo kitu užsiimti. Žodžiu, šiandiena buvo tiesiog puiki ir Senkleris buvo kupinas energijos naujai pamokai.
Ant jo stalo stovėjo paprasti stikliniai puodeliai ar lėkštelės. Taip pat molinės statulėlės. Ir dar buvo kelios vilnonės kepurės, pirštinės ir šalikai.
- Sveikučiai. Tikiuosi, kad šiandien esat pasiruošę padirbėti. - Pradėjo pamoką Auris.
- Dažniausiai mokomės kaip iš vieno daikto išgauti kitą. O šiandien pabandysite gražinti daiktus į jų tikrąją formą. Į medžiagas, iš kurių jie pagaminti. Šiandien tai bus smėlis, molis ir vilna. Pavyzdžiui stiklinį puodelį turėsite paversti smėlio krūvele ir panašiai. Šis būdas vadinamas išdalomuoju transfiguracijos metodu. Šį metodą sukūrė viena tokia vaistininkė. Gertrūda Trevis. Jai tikriausiai atrodė, kad visai patogu paimti nereikalingus eliksyrus ar tepalus ir išskirstyti juos taip, kad gautų medžiagas iš kurių tie vaistai buvo pagaminti. Išgautas medžiagas ji galėjo panaudoti antrą kartą ir pasigaminti naują eliksyrą ar kokius kitokius vaistus. Metodas jau gana senas. Nėra tikslios jo atradimo datos. - Jis padarė pauzę leisdamas stropesniems mokiniams užsirašyti pateiktą informaciją.
- Eliksyrą žinoma sudaro daug dalių ir visas jas atskirti taip, kad gautum reikiamus augalus ar kitokias medžiagas yra sunku. Todėl jūs šiandien mokysitės išdalyti tik tokį daiktą, kuris pagamintas iš vienos medžiagos. Taigi. Pasiimkite po vieną indą, statulėlę ar vilnonį daiktą ir pabandykite jį pakeisti taip, kad liktų tik smėlis, molio gabalas iš kurio būtų galima nulipdyti naują daiktą. Arba vilnos sruogos. Sunkiausia bus pakeisti stiklinį indą. Stiklas nėra pagamintas vien tik iš smėlio. Bet kadangi jo pagrindas yra smėlis, turėtumėte jį ir išgauti. Tam, kad išdalytumėte daiktą į kelias medžiagas prireiktų sudėtingesnės kerų formulės. Bet šiandien to nereikės. Šioje pamokoje imsitės paprasčiausio išdalijimo būdo, kuris gali išskirti tik vieną medžiagą. Jei norite, galite apie tai pasiskaityti plačiau vadovėlyje. Septynioliktame puslapyje. Šiandien jums reikalingas burtažodis yra Kapoelio Granivito. Ir dar. Mokiniai nuo pirmo iki trečio kurso gali kerus išbandyti tik su vienu daiktu. O mokiniai nuo ketvirto iki septinto kurso turi pasibandyti su visais trimis daiktais. Sėkmės. Pradėkit. - Išdėstęs visą informaciją jis kaip visada pradėjo stebėti pamokos darbą.

Jūsų užduotis poste paminėtus daiktus pakeisti taip, kad jie virstų medžiaga iš kurios buvo pagaminti. Mokiniai nuo 1 iki 3 kurso turi pabandyti pakeisti tik vieną daiktą. O tie, kurie mokosi aukštesniuosiuose kursuose turi kerus išbandyti ant trijų skirtingų daiktų. Reikiamas burtažodis yra Kapoelio Granivito. Visi daiktai padėti ant Aurio stalo.
Jei kas neaišku. Ar reikės Aurio įsikišimo rašykit man asmeninę žinutę.
Bent trys pamokos postai.
Pamoką uždarysiu spalio 3 dieną
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Auris Senkleris »

*

Prisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Atvėsus orams Nelanna vis daugiau laiko leisdavo pilyje. Tokiu oru nebuvo nieko maloniau už galimybę įsitaisyti minkštame fotelyje prie židinio ir pasinerti į įdomią knygą, nukeliančią ją į neregėtus pasaulius ar alternatyvias realybes. Žinoma, mergaitė retkarčiais išeidavo pasivaikščioti prie ežero ar į mišką - gamta ją traukė bet kokiu oru.
Oras šiandien buvo vėsokas, pamažu šalo tarsi norėdamas pasakyti, kad netrukus ateis žiema. Įsisupusi į šiltesnę mantiją, varniukė džiaugėsi, kad visos pamokos šiandien bus pilyje. Vienoje iš tokių - transfigūracijoje - ji jau sėdėjo ir laukė profesoriaus paaiškinimo, ką reikės daryti. Iš pradžių, pamačiusi ant stalo surikiuotus įvairius daiktus, Nelanna pamanė, kad pamokos metu jie galės išmokti paversti šiuos daiktu gyvūnais arba vienus kitais. Išgirdusi, kokia iš tiesų jų laukia užduotis, mergaitė šiek tiek nusivylė, nes nesugalvojo, kur galėtu tokius kerus panaudoti.
- Manau, kad lengviausia išdalomuosius kerus panaudoti mezginio pavertimui į siūlus, na nes neturėtų būti sunku net ir rankomis tą rezultatą pasiekti, - pasidalino mintimis su suolo drauge Sakura. - Einu atsinešiu kažką megzto.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Vega atėjo jau į antrąją šių metų transfigūracijos pamoką. Ji taip nustebo, kad jau prabėgo tiek laiko. Atrodė, kad prabėgo vos viena sekundė. Laikas lekia nenuvaldomai. Jis pasiglemžia kiekvieną sekundę, kuria tik galiu pasimėgauti. Laikas nesiilsi, o galėtų... Ak... Pagalvojo mergaitė klausydamasi profesoriaus. Taip, mąstydama apie tokius dalykus ji ne viską girdėdavo, tačiau tokie dalykai greitai pasiglemždavo jos galvą, o tai kartais būdavo gerai, kartais ne. Tačiau laikas ją išties domino. Ji galėdavo ištisas valandas klausytis žiobariško laikrodžio tiksėjimo prisimindama kaip greitai lekia laikas. Kiekviena sekundė, minutė, valanda...
  Visgi dabar antrakursė sėdėjo pamokoje. Ir ne bet kokioje, o transfigūracijos, todėl aiškiai reikėjo mokytis. Transfigūracija mergaitei visai patiko, tačiau dažnai joje nepasisekdavo. Na, bet pats mokslas buvo tikrai įdomus. O ir profesorius viską įdomiai pasakodavo. Tai ir sukėlė Vegos susidomėjimą transfigūracija. Taip, jai šioje pamokoje kartais labai nesisekdavo, tačiau kartais jai šioje pamokoje ir sekdavosi. Žodžiu, būdavo įvairiai. Tačiau tai nesumažino jos noro atlikti praktiką, todėl ji iškart ėmėsi darbo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Po truputėlį artėjo žiema. Tai Meghan turėjo patikti - ji mėgo žiemą. Tačiau dabar švilpiukei kažkodėl norėjosi kiek įmanoma daugiau būti lauke, sugerti į save paskutinius šiltus saulės spindulius ir ramiai pamąstyti prie ežero. Gerai, tikroji rudaplaukės trynimosi lauke priežastis buvo kita. Toji priežastis buvo vyriškos giminės, tamsiaplaukė ir iš Klastūnyno koledžo. Zwei. Meghan niekaip iš galvos nesugebėjo išmesti to jų susitikimo prie ežero, vaikino ryškiai žalių akių ir linksmos šypsenėlės, kuri visada užbaigdavo jo veidą. Švilpiukė pagaudavo save vis klaidžiojant prie ežero ir tikintis, kad pastebės pažįstamą siluetą. Deja, tamsiaplaukis dingo kaip į vandenį ir kasdien Meghan viltis jį pamatyti vis labiau geso.
O kadangi Zwei ji nesutiko, teko eiti į pamokas - kažkuo užsiimti vis tiek reikia. Net jei tai būtų smegenų ląstelių žudymas ir nervų gadinimas.
Vadovaudamasi tokia logika Meghan atsidūrė transfigūracijos pamokoje. Dar nebuvo tikra, ar atėjo mokytis, ar linksmintis, tad pakankamai dėmesingai išklausė užduotį - pusę jos tikrai girdėjo. O kitos pusės vietą užėmė mintys apie... Ne.
Kai profesorius baigė pasakoti užduotį, rudaplaukė nenoromis pakilo ir vėžlio žingsniu patraukė prie jo stalo pasiimti kokį nors daiktą. Išsirinko stiklinį dubenį. Jei nebus nuotaikos transfigūruoti, galės bent sukulti kam nors ant galvos.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori sėdėjo transfigūracijos pamokoje. Nors norėjosi būti, pavyzdžiui, kambaryje iki pareikalavimo ir sėdėti ant jaukios sofutės Alano glėbyje apsiklojus šiltu pledu. Tačiau išgirdusi pamokos temą mergina susidomėjo.
- O ar kerai veikia ir tada, jeigu žmogus nežino, iš ko pagamintas daiktas? - paklausė Aurio. - Ir tam, kaip suprantu, reikalingas kitas burtažodis?
Tuomet mergina pagriebė vilnonę kojinę, molinę katino statulėlę ir stiklinį dubenėlį. Bet grįžo ne į savo vietą, o pas Meg, kuri jau taip pat turėjo pasiėmusi vieną daiktą, stiklinį dubenį.
- Pradėsi nuo sunkiausio? - paklausė draugės. - Accio, - kerais pasišaukė kuprinę, kurią buvo palikusi kitame suole, pas save. - Kapoelio granivito, - tarė mostelėjusi burtų lazdele į statulėlę net nelabai stengdamasi įsivaizduoti molio gabalo.
Tačiau pasisekė - statulėlė vis tiek virto moliu. Dori transfigūruoti pastaruoju metu labai gerai sekėsi, na, bet ji į tai dėjo ir daug pastangų, mokėsi net papildomai. Ji norėjo gerai mokėti šį mokslą, jis jai atrodė rimtas ir svarbus.
- Beje, ką tu vis veiki prie ežero? Vis tave ten matau ir matau, - toliau šnekėjosi su Meg.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Sakura basomis pėdomis glostė vėsų grindinį. Oras vėso, artėjo žiema, lauke buvo vis mažiau saulės ir šviesos, vis greičiau temo. Tad varnanagė naudojo daugiau ir daugiau citrusinių eterinių aliejų, šiandien ji kvepėjo citrinomis.
Jos herojus, Auris Senkleris, muzikantas, pristatė pamokos temą. Šviesiaplaukė nudžiugo - jokio plastiko. Molis ir vilna jai patiko, stiklas, na, galbūt ne taip, bet tai juk nėra taip jau baisiai nenatūralu, ar ne?
- Aš ir rinksiuosi mezginį, - nusišypsojo draugei. - Beje, o tu moki megzti? - paklausė Nelannos. - Žinau, kad mėgsti šilumą. Skaityti knygą susisupus į šiltą megztinį tikriausiai tau patiktų, - svarstė.
Strazdanė susirado būtent megztinį. Baltos spalvos. Pasiėmusi jį ir grįžusi į suolą ji pabandė kerėti. Laimei, kad transfigūruojami daiktai jau nebesikėsindavo į šeštakursės ranką, tačiau gerai šis dalykas jai vis tiek nesisekė. Štai, dabar iširo tik megztinio rankovės, o visa kita liko kaip buvę.
- Gal per didelį pasiėmiau, - prikando lūpą žiūrėdama į rezultatą.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Labai susikaupusi Meghan spoksojo į stiklinį dubenį. Nesugebėjo pakelti rankos, kad ištransfigūruotų tą prakeiktą daiktą ir galėtų nešdintis iš pamokos. O negalėjo todėl, kad jos mintis vėl užtvindė prisiminimai.
Gilios Zwei akys, linksma šypsenėlė, skirta tik jai, jo rūpestis ir nuoširdus tonas niekaip nepaliko rudaplaukės galvos. Kad ir ką darė, mintimis vis sugrįždavo į tą vakarą prie ežero. Nors ir žinojo, kad neturėtų.
Meghan mintis išblaškė kažkokia persona, įsitaisydama kėdėje šalia merginos. Rudaplaukė jau žiojosi aprėpti žmogystą, drįsusią sutrukdyti jos neramų galvojimą, kai pastebėjo juodus plaukus ir pažįstamą veidą. Dori.
Meghan nusišypsojo. Pati nepajuto, kaip pasiilgo draugės - jos matėsi jau tikrai senokai.
- Dar apskritai nenusprendžiau, ką darysiu, - atsakė. - Supranti, tranfigūracija yra naudinga ir taip toliau, tačiau pagalvok, kaip smagu būtų sukulti šitą, - bakstelėjo į dubenį, - kam nors ant galvos.
Dori jau ėmėsi transfigūravimo. Klastuolė buvo pasiėmusi visus tris daiktus ir molinę skulptūrėlę sugrąžino į pradinę būseną.
- Dulke buvai, dulke ir virsi: Hogvartso versija, - sukikeno Meghan.
Pati pasiėmė lazdelę, pasukiojo rankose ir vėl padėjo ant stalo, išgirdusi draugės klausimą. Nebuvo tam pasiruošusi. Iš kitos pusės - Dori buvo geriausia Meghan draugė dar nuo pirmo kurso. Ji nusipelnė žinoti apie rudaplaukės gyvenimą. Tačiau ar mergina buvo pasiruošusi atskleisti savo dabartinę paslaptį ir išlieti visą širdį?
- Praeitų mokslo metų pabaigoje ten sutikau vieną žmogų. Norėčiau vėl jį pamatyti.
Staiga švilpiukės galvoje susijungė du galai. Zwei buvo klastuolis ir, kadangi pasiliko kartoti kurso, dabar buvo šeštame. Dori irgi buvo šeštakursė klastuolė. Gal ji žinos, kur jis dingo?
Pabandyti verta.
- Klausyk, Dori, gal netyčia girdėjai apie šeštakursį klastuolį, vardu Zwei? Ar jis šiemet pasirodė mokykloje? - Meghan nė pati nepajuto, kaip draugę užpylė klausimais. - Kodėl jo nesimato pamokose ar kur kitur?
Švilpiukė vėl pakėlė lazdelę ir ėmė sukioti tarp pirštų, mėgindama nusiraminti. Stengėsi neužsikelti savo vilčių per aukštai, tačiau keistas jausmas krūtinėje neleido atsipalaiduoti - kas, jei Dori pažįsta Zwei? Ar jiems pavyks dar kartą susitikti?
Some things never change.


*

Prisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
Įdomu, kuriai iš mūsų pirmiau pasiseks sėkmingai panaudoti kerus, ypač kai pirmąjį daiktą imsime tą patį, svarstė mintyse Nelanna.
- Ne, megzti aš nemoku. Tačiau tikrai įsisupus į šiltą mezginį, kad ir minkštą ir pūkuotą antklodėlę, labai smagu skaityti šaltais žiemos vakarais, - atsakė į draugės klausimą varniukė.
Nuėjusi prie profesoriaus stalo, ji išsirinko mielą šalikėlį, išmargintą švelniomis spalvomis. Jame dominavo švelniai melsva, oranžinė ir geltona spalvos.
- Žiūrėk, ką radau! - Nelanna parodė atsineštą šaliką Sakurai. - Jis man priminė tave - tokių pat šiltų spalvų, kaip ir tu. Tikrai bus gaila jį išardyti, bet jis iškart patraukė mano akį visoje mezginių krūvoje ir nieko kito jau nebenorėjau.
Varniukė išsitraukė lazdelę, pasistengė susikaupti ir įsisąmoninti, kad šalikas pagamintas iš siūlų, o būtent juos ji ir turi gauti panaudojusi burtažodį. Mergaitė suprato, kad vien burtažodžio neužtenka, ji turi labai gerai suprasti, koks rezultatas turi gautis ir bandyti jį pasiekti.
- Kapoelio Granivito! - ištarė Nelanna, lazdelę nukreipusi į gražųjį šalikėlį. Minčių galia suveikė ir eilutė po eilutės siūlai ėmėsi vyniotis į siūlų kamuolį. Šis pamažu didėjo, o šalikėlis darėsi vis trumpesnis.
- Graudus vaizdas, - nusiminė varniukė. - Norėčiau iš šių siūlų numegzti dar gražesnį šaliką, nei buvo prieš tai. Aišku, jei mokėčiau tą daryti. Tuomet galėtum jį pasilikti, tau labai tiktų.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori prunkštelėjo įsivaizduodama, kaip ji ir Meg sudaužo stiklinį dubenį kam nors į galvą. Pavyzdžiui, Alrisai. Tačiau dabar jau nesinorėjo daryti nesąmonių per transfigūraciją. Mendel pažadėjo sau, kad bent jau per Aurio pamokas elgsis kiek galėdama normaliau. Ir stengėsi tai daryti po to arešto dulkėtame kabinete.
Netrukus Meg pradėjo kalbėti apie kažkokį vieną žmogų. Jau bus koks vaikinas, pamanė šešiolikmetė ir jos akys sublizgo nekantrumu. Smalsumas buvo patenkintas. Pasirodo, Meg omenyje turėjo Zwei.
- Tu susimetei su Zwei? - kiek per garsiai paklausė klastuolė, kad net kai kuriai mokiniai atsisuko į mokines. - Atsiprašau, - tarstelėjo. - Ko man nieko nesakei? Eina sau! Bet... Po velnių, aš nemačiau jo šiais metais, - susimąstė. - Aš... aš nežinau. Gal tu pabandyk pasiųsti jam pelėdą? O jūs bučiavotės? - toliau smalsavo. - Kaži, ar surasi jį prie ežero, - apmaudžiai šyptelėjo, - jeigu jo nėra mokykloje. Bet galime pabandyti išsiaiškinti, kur jis pasidėjo! Kapoelio granivito, - tamsiaplaukė taip pat be jokių pastangų kerais išardė kojinę.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
- Ačiū, - nusišypsojo Nelannai už pagyrimą apie tai, jog Sakura yra šiltas žmogus. - Šaunuolė! - pagyrė draugę, kai iš šalikėlio liko siūlų kamuolys. - Visai negraudu, tai parodo, jog tau gerai sekasi šios pamokos darbas! Be to, šalikėlis susiuko į gražų kamuolį, o pažiūrėk į mano, tikra raizgalynė, - nusijuokė. - O megzti gali išmokti. Aš moku, jei norėsi, galėsiu pamokinti ir paskolinti virbalų, - pasiūlė.
Tuomet varnanagė pabandė dar kartą panaudoti kerus tikėdamasi, jog dabar pavyks pilnai susitvarkyti su megztiniu, tačiau, deja, dabar jau megztinis visai baltapūkės nebeklausė, nors burtažodį ji ištarė kelis kartus ir įsivaizdavo krūvą siūlų.
Tada mokinė pamanė, kad reikėtų pabandyti transfigūruoti molinę statulėlę, todėl pasiėmė mažą gražią vazą. Bet pabadžius dirbti su moliu nieko gero taip pat neišėjo - vaza virto moliniu blynu, tačiau kietu, o ne tokiu, kokiu turėjo virsti.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Dori, kaip ir reikėjo tikėtis, iš karto interpretavo Meghan žodžius taip, kaip jai įprasta - romantine prasme. Ne tai, kad švilpiukė pati tūkstančius kartų neįsivaizdavo, kaip viskas galėjo būti, jei jie būtų susitikę, pavyzdžiui, rudenį, o ne pavasarį, tačiau, deja, realybės tai nekeitė.
- Nesusimečiau, - papurtė galvą. - Mes susitikome vieną kartą vieną vakarą mokslo metų pabaigoje, prieš pat prasidedant egzaminams. Nuo to laiko jo nemačiau. Ir negaliu su juo susisiekti, nežinau net jo pavardės, o ką jau kalbėti apie gyvenamąją vietą, - karčiai šyptelėjo.
Staiga visos jos fantazijos pasirodė bevertės. Ir ką gali reikšti vienas vakaras - Zwei turbūt ją jau seniai išmetė iš galvos.
Tačiau Dori užsiminus apie jo suradimo galimybę, švilpiukės akyse įsižiebė gyvybės liepsnelė, kurios ten nebuvo jau seniai.
- Rimtai kalbi? - atsisuko į draugę. - Tai beviltiška ir aš net nežinau, nuo ko pradėti, tačiau noriu pabandyti. Kad ir ko prireiktų.
Vienas vakaras, jokio fizinio kontakto ir jau pametei galvą, ką, Pritz? Geriau jau susitelktum į mokslus ar bent į tai, ką gali gauti.
- Kapoelio granivito, - atsainiai tarstelėjo, pagaliau nukreipdama lazdelę į stiklinį dubenį. Panašu, kad šiandien aukų nebus. Bent kol kas.
Indas virto smėlio krūvele ir švilpiukė, didžiuodamasi savimi, šyptelėjo. Dėl šventos ramybės (kad negautų kokio arešto už nedarbą pamokoje) rudaplaukė kerais prieš save patupdė molinę statulėlę, panašią į tą, kurią turėjo Dori, ir šaliką.
- O kaip tau sekasi su Alanu? - paklausė, kerais išardydama šaliką. - Seniai pasakojai apie jį.
Dori ir Meghan apskritai seniai turėjo "mergaičių pokalbį", nes arba viena, arba kita buvo kažkuo užsiėmusios. Tad dabar švilpiukė neketino švaistyti galimybės pasikalbėti su savo drauge.
- Kapoelio granivito, - tarstelėjo, sutvarkydama ir statulėlę. - Nežinau, kaip tau, bet mane jau užkniso šitie mokslai. Laukiu nesulaukiu, kol baigsiu mokyklą ir galėsiu ką nors daryti pati ir sau. - pareiškė.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
- O tai ką jūs veikėt prie to ežero? - kilstelėjo antakį. - Jeigu susitikot vos kartą pavasarį, bet negali jo pamiršti. Rimtai, aš pabandysiu išsiaiškinti jo pavardę ir galėsime pasiųsti pelėdą. Gal pelėda pati jį suras. Po velnių, aš tą pavardę žinojau. Bet dabar negaliu atsiminti...
Dori galvoje ėmė suktis įvairiausi scenarijai, ką Meg veikė su Zwei, apie kuriuos geriau garsiai nekalbėti. Bet nejau man Meg būtų nepapasakojusi? Tačiau ji nepasakė, kad nesibučiavo su Zwei, galvojo mintyse.
- Kapoelio granivito, - tarė nusitaikiusi į stiklinį dubenį.
Bet šį kartą kerai nepavyko, mat Dori mintys buvo visiškai kitur. Dubuo tiesiog pažiro į smulkias šukes.
- Ai, bala nematė to dubenio, - nuomojo ranka, tačiau šukes sutvarkė, tik kad nėjo pasiimti dar vieno dubens. - Su Alanu? - merginos skruostai įgavo vos matomą raudonį. - Gerai, - numykė. - Gal kiek keista, nes nemaniau, kad tokių metų šitaip įsipareigosiu, - vos vos šyptelėjo. - O aš nelaukiu, kol baigsiu Hogvartsą, nes tada Alanas dar metus čia mokysis. Bijau to, - atsiduso. - Bus tikras išbandymas santykiams.

*

Neprisijungęs Meghan Natali Pritz

  • VII kursas
  • *
  • 281
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • If it's not my problem, I don't care.
Dori klausimas kiek išmušė Meghan iš vėžių, nes nebuvo, ką atsakyti. Vakaras nebuvo niekuo ypatingas - jie nei bučiavosi, kaip įsivaizdavo Dori, nei lietėsi. Tiesiog kalbėjosi ir porą kartų susidūrė akimis.
- Na... - neužtikrintai pradėjo mergina ir tada nusprendė, kad, jei jau neria į prisiminimus, gali tai daryti iki galo. - Tą vakarą nuo mokslų baigiau išprotėti, todėl išėjau į lauką pravėdinti galvą. Žinai, kad mėgtu kalvą prie ežero. Taigi patraukiau ten. Tačiau kai atėjau, ten jau sėdėjo Zwei. Nenorėjo eiti kažkur kitur, todėl prisėdau netoliese ir tada jis užvedė kalbą, o aš atsakiau... tuomet mes tiesiog pasikalbėjome. Nieko daugiau nebuvo... jei neskaitysime tų jo suknistai gražių akių, kurios, toks jausmas, mato mane žmones kiaurai. Bet, atsakant į tavo klausimą, ne, mes nesibučiavome. Net nesilietėm. Ir taip, iki šiol negaliu nustoti apie jį galvoti. Ir taip, man irgi tai atrodo nenormalu, tačiau nieko negaliu padaryti.
Meghan atsiduso ir kiek nuleido galvą. Laimei, kalba nukrypo prie Dori ir Alano santykių ir švilpiukė su džiaugsmu ėmėsi šios temos.
- Tai dabar jau nebegalėsi po mokyklos baigimo su manimi šlaistytis po klubus ir smagintis, ką? - pašiepė draugę. - Bet juk mes tai buvome suplanavusios jau trečiame kurse, brangioji. Niekur nebedingsi, - nusišypsojo ir draugiškai kumštelėjo juodaplaukei į petį. - O jei rimtai, manau, kad jūs ištversit tuos metus. Tikrai. Seniai nemačiau tavęs tokios laimingos, o tai šį tą reiškia. Alano labai gerai nepažįstu, tačiau tikiu, kad jis yra neblogas. O jei tave įskaudins, pasirodysiu prie jo durų su keptuve rankose, - nusijuokė.
Some things never change.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Dori šyptelėjo, kai draugė papasakojo apie savo susitikimą su Zwei. Tikriausiai jis beprotiškai jai patiko, jeigu Meg nepamiršta to šitiek laiko, pamanė mintyse tamsiaplaukė. Aš tikrai pabandysiu išsiaiškinti jo pavardę ir kur jisai pasidėjo. Juk kas nors iš Klastūnyno turi tai žinoti, galvoje užbaigė mintį.
- Viskas gerai, - pasakė. - Mes surasim Zwei ir tu galėsi, - paauglė ėmė krizenti, - su juo pabendrauti, - tai pasakiusi Mendel pakilnojo antakius ir pradėjo juoktis. - O dėl klubų, aišku, visur aš eisiu! Žinoma, į kitus vaikinus jau nesidairysiu, - gūžtelėjo pečiais, - bet pasilinksminti, kodėl gi ne? Juk jeigu turiu vaikiną, tai nereiškia, kad privalėsiu tik namie sėdėt, - ir vėl nusijuokė.
Tačiau taip į tolį mąstyti merginai nesinorėjo. Pirma, jai buvo baisu, kad vis tik ji ir Alanas dėl ko nors nesusipyktų, neišsiskirtų. Ką tada darytų Dori? Juk grifas - visapusiškas jos ramstis, juk su juo laiką klastuolė leidžia nuo pat antro kurso. Ji tiesiog nemokėtų be Alano gyventi. O antra, ji paprasčiausiai neįsivaizdavo, kur bus jos namai, kai ji taps pilnamete ir teks išpėdinti iš vaiknamio.
- Žinai, sėlinam iš čia, - netikėtai pasakė Dori. - Pasiaiškinsim dėl Zwei, o paskui galėsim šiaip ką nors nuveikti, - pasiūlė ir tyliai išslinko iš klasės tikėdamasi, kad Auris nepamatys.

*

Prisijungęs Nelanna Light

  • Hilerė
  • ****
  • 346
- Šalikėlis buvo gražesnis, nei iš jo likęs siūlų kamuolys, - liūdnai pasakė Nelanna. - Būtų įdomu pabandyti megzti, nors nesu tikra, ar tokia veikla man būtų įdomi. Bet nepabandžiusi nesužinosiu.
Nelanna dar kartą nuėjo prie prie profesoriaus stalo ir iškart pasiėmė nedidelį ąsotėlį ir gražią vazą. Įsivaizdavo, kad kuo mažesnis daiktas, tuo lengviau jį turėtų pavykti transfigūruoti. Bet ar taip yra iš tikrųjų ji nežinojo.
- Kapoelio granivito! - dar kartą ištarė burtažodį varniukė, nukreipusi lazdelę į ąsotėlį.
Ant stalo stovėjęs ąsotis pradėjo tirpti ir netrukus prarado formą. Tačiau į molio gabalą nevirto.
- Nelabai pavyko, - nusiminusi pasakė mergaitė. - Pabandysiu dar stiklinę vazą, bet vargu, ar kas nors pavyks. Profesorius sakė, kad iš stiklo smėlį gauti sunkiausia.
Ir išties stiklinio daikto transfigūruoti varniukei nepavyko sėkmingai. Šį kartą vaza liko tokia, kokią ji buvo atsinešusi.
- Panašu, kad nebus iš mūsų gerų transfigūracijos specialisčių, - pasakė Nelanna draugei. - Gal geriau grįžkime prie herbologijos, ten bent yra iš mūsų kažkokios naudos.