0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Rensa

  Rensa atėjo į pirmąją transfigūracijos pamoką. Pirmoji šių metų pamoka. Tikiuosi bus įdomu. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja, o tuo įsitikino išvydusi Aurį, nes jo pamokos visada būdavo įdomios. Transfigūracija tikrai buvo sunki mokslo sritis, tačiau tai nesumažino varniukės noro ką nors išmokti. To į šią pamoką ji ir atėjo, todėl tikslo tikrai bandys siekti. Išgirdusi užduotį oranžinių plaukų savininkė nudžiugo, nes ji atrodė tikrai įdomi. Rensa nusprendė iškart imtis darbo, kad spėtų atlikti užduotį, o ir šiaip ji nenorėjo gaišti laiko. Mergaitė priėjo prie dėžės, kurioje buvo pačių įvairiausių daiktų ir šiaip šiukšlių, o tai nudžiugino Cavallon pavardės nešiotoją, nes ji norėjo kuo labiau saugoti aplinką, o panaudoti šiukšles buvo tikrai gera mintis. Todėl Rensa iškart ėmėsi darbo.

*

Neprisijungęs Athena OConnor

  • IV kursas
  • *
  • 84
  • Taškai:
Išgirdusi klausimą mergaitė suglumo. Kodėl mergaitė neturėtų galėti paimti to, kas guli dėžutėje? Juk daiktai tai bendri...
- O kodėl tau nepatinka plastikas? - paklausė klastuolė susiraukdama. Ji manė, jog plastikas yra labai naudingas dalykas. Jame galima laikyti maistą ir tada jis ilgai nesugenda. Taip pat galima maistą paslėpti nuo šeimos narių. Taip pat galima maistu mėgautis bet kuriuo paros metu...
- Aš esu ketvirtame kurse. Mano vardas Athena O'Connor ir mokausi Klastūnyne, - pasakė rudaplaukė pasiveldama savo plaukus. Tada ji nusprendė, jog reikėtų pagaminti stalą. Ji pasiėmė kiek didesnį medienos gabaliuką ir išsitraukė savo lazdelę.
- Astrogafijus stalas, - pasakė O'Connor pavardės nešiotoja griežtu tonu. Jai atrodė, jog jei kažką pasakysi griežtu tonu, tada viskas bus aiškiau ir paklusniau. Greitai priešais ją atsirado mažas staliukas, tiesa kreivas.
- Reikia dar trijų kėdžių ir bus visas valgomojo komplektas. Gal tu nori ištransfigūruoti kėdes? - paklausė pasiimdama plastiko ir medžio gabaliukus. Juos sudėjo vienas ant kito.
- Astrogafijus spintelė, - pasakė ir vėl griežtai. Priešais ją atsirado spintelė, tačiau be durų. Athena susiraukė, bet nieko nesakė.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • VII kursas
  • *
  • 289
  • Taškai:
- O, aš plastiko nemėgstu todėl, kad jis yra nenatūralus, - atsakė šviesiaplaukė ketindama papasakoti plačiau. - Na, plastiką sukūrė žmonės, jo gamtoje nerasi, jis net gali būti nuodingas, - išpūtė akis ir pažiūrėjo į šiandienos darbo draugę taip, tarsi kalbėtų apie kokį labai baisų dalyką. - Mėgstu tas medžiagas, kurias galima rasti gamtoje, - ir vėl nusišypsojo. - Malonu susipažinti, - pridūrė, kai Athena prisistatė.
Athena būrė griežtai. Tačiau ji Sakurai nepasirodė pikta ar nenorinti bendrauti. Juk ne visi turi šypsotis ir būti labai mandagūs, ar ne? Pavyzdžiui, Dori kartais atrodo nelabai nusiteikusi bendrauti, bet juk vis dėlto yra geros širdies. Gal tai klastuolių bruožas, mintyse pamanė baltapūkė. Bet ne, Sakura! Tu juk neskirstai žmonių, sudraudė save už tokią mintį. Nepamiršk, kad Atheną galbūt kažkas nuskriaudė, pagalvojo ir vėl žvilgtelėjusi į jos sumušimus, tačiau vis dėlto apie tai paklausti taip ir nedrįso.
- Šaunuolė, - pagyrė ketvirtakursę, kai ji išbūrė stalą. - Gerai, pabandysiu transfigūruoti kėdes, - sutiko.
Netrukus Sakura ištransfigūravo dvi visai neblogas kėdes, tačiau trečią pavyko ištransfigūruoti tik be kojų. Taip pat pastebėjo, kad Athena susiraukė po to, kai ištransfigūravo spintelę be durų.
- Manau, kad spintelė be durų yra naudingiau nei kėdė be kojų, - nusijuokė. - Iš tiesų tai transfigūracija man yra viena sunkiausių pamokų, - pripažino.
Vėliau mokinė bandė apstatyti ir kitus kambarius bent keliais baldais, tačiau jau sekėsi sunkiai - ši per daug išseko transfigūruodama kėdes ir nelabai kas po to išėjo.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai:
  Vega nuėjo prie dėžės bei pasiėmė iš jos kelis popieriaus lapelius bei kelias medžiagos skiautes. Mergaitė nusprendė apstatyti miegamąjį. Ji spėjo, kad viso namelio apstatyti tikrai nespės, todėl nusprendė apsiriboti tik miegamuoju. Tuo labiau varniukei kerėti sekdavosi tik tada kai ji būdavo viena arba tik su artimiausiais žmonėm. Klasėje kerėti sunkesnius kerus jai būdavo sunku. Ypač todėl, nes ji po praeitų metų transfigūracijos pamokų šiek tiek bijojo. Vega visai netroško to patirti dar kartą. Tačiau mergaitė vis tiek norėjo šiandien atlikti praktiką, todėl ėmėsi darbo. Ji pasiėmė trikampį kartono gabalėlį bei medžiagos skiautę. Kartono gabalėlis buvo trikambis, bet mergaitė tikėjosi, kad lova vis tiek bus normali.
- Astrografijus lova, - tarė bei mostelėjo lazdele varniukė, tačiau visiškai nieko nenutiko. Ji mintyse įsivaizdavo normalią, kvadratinę lovą, tačiau ant stalo nestovėjo nei normali, nei nenormali. Bet rudaakė tikėjosi, kad dar pavyks, todėl nusprendė pabandyti dar kartą.
- Astrografijus lova, - ištarė ji bei mostelėjo lazdele ir šį kartą pagaliau pavyko. Ant stalo stovėjo gražutėlė lovytė. Gaila ji tokia maža. Jei ji būtų normalaus dydžio arba aš būčiau tokia maža mielai joje pamiegočiau, bet ką jau padarysi... Pagalvojo šviesiaplaukė.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Rensa

  Rensa knisosi dėžėje tikėdamasi surasti ką nors gero, tačiau ilgą laiką taip nebuvo. Ji nepamatė nei vienos detalės, kuri patrauktų jos dėmesį. Laimei, po kiek laiko pačiame dėžės dugne rado kelias sau tinkamas detales. Apskritą kartono gababėlį, stačiakampį kartono gabalėlį bei tos pačios formos medžiagos gabalėlį. Cavallon pavardės nešiotoja nusprendė, kad atliekų užteks, nes buvo nusprendusi apstatyti tik svetainę. Žinojo, kad viso namelio apstatyti nespės, bet vis dėlto bent vieną kambarėlį apstatyti norėjo. Bet aišku pamoka nebuvo begalinė, todėl reikėjo paskubėti. Oranžinių plaukų savininkė išsitraukė lazdelę ir ją nukreipė į apskritą kartono gabalėlį.
- Astrografijus stalas, - ištarė varniukė bei mostelėjo lazdele, tačiau visiškai nieko nenutiko. Tai kiek nuliūdino varniukę, bet Cavallon pavardės nešiotoja tikrai norėjo pabandyti dar kartą.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • III kursas
  • *
  • 138
  • Taškai:
  Vega taip pat buvo pasiėmusi ir mažą kvadratinį kartono gabalėlį nusmailintais kampais. Rudaakė nusprendė iš jo padaryti komodą. Mergaitė tikėjosi, kad jai pavyks, nes visgi ištransfigūruoti lovytę jai pavyko pakankamai lengvai, todėl Vega tikėjosi, kad taip pat lengvai pavyks ištransfigūruoti ir komodą. Šviesiaplaukė nukreipė lazdelę tiesiai į kartono gabalėlį.
- Astrografijus komoda, - tarė varniukė bei mostelėjo lazdele įsivaizduodama komodą, tačiau kartono gabalėlis taip ir liko sau gulėti. Man pavyks. Man pavyks. Pagalvojo antrakursė ir nusprendė pabandyti dar kartą.
- Astrografijus komoda, - vėl tarė šviesiaplaukė bei ir vėl mostelėjo lazdele. Jos nuostabai šįkart pavyko ir ant stalo jau stovėjo graži, maža komodytė. Ji turėjo tris stalčius. Vega baldus sustatė į vieną iš namelio kambarėlių ir ėmė laukti pamokos pabaigos.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Rensa

  Rensa šiekt tiek nuliūdo, kad jai nepavyko, tačiau tikrai norėjo pabandyti dar kartą, nes ši užduotis jai tikrai patiko. Mergaitė susikaupė ir nukreipė lazdelę į kartono gabalėlį.
- Astrografijus stalas, - dar kartą pabandė Cavallon pavardės nešiotoja ir šįkart jai pavyko. Priešais ją ant stalo stovėjo apvalus stalelis. Jis buvo visai nedidelis, bet oranžinių plaukų savininkei jis vis tiek labai patiko. Mergaitė nuspendė tą patį padaryti ir su kitomis atsineštomis atliekomis. Ji ant kartono gabalėlio uždėjo tos pačios formos medžiagos skiautę ir į ją nukreipė lazdelę.
- Astrografijus sofa, - tarė Cavallon pavardės nešiotoja ir milžiniškai jos nuostabai pavyko. Ji tikrai nesitikėjo, kad pavyks, nes jau praeitą kartą įsitikino, kad kerai nėra labai lengvi. Ji baldus sudėjo į namelio kambariuką ir pradėjo laukti pamokos pabaigos.

*

Neprisijungęs Auris Senkleris

  • Apsigynimo nuo juodosios magijos profesorius
  • *
  • 533
Už lango vis dar siautėjo lietus. O pamoka priėjo prie pabaigos. Auris atsisveikino su mokiniais ir jiems išsiskirsčius apžiūrėjo namelius. Daugelis neblogai padirbėjo. Baldelių buvo visokių. Ir gerai pavykusių ir su kokiais nors defektais. Bet daugeliui vis tiek pavyko pasistūmėti iš vietos ir kažką nuveikti. Žinoma, tai tebuvo tik treniruotė. Darbas su mažais daiktais. Apžiūrėjus namelius jam atrodė, kad mokinių tarpe atsirastų tokių, kurie galėtų pakeisti ir didesnius daiktus bei išgauti normalius baldus. Kurie tiktų žmonėms naudotis.
Auris pradėjo tvarkytis. Namelių dabar jau nebereikėjo. Buvo kažkaip gaila griauti mokinių darbą. Todėl jis tuos daiktus nutarė nugabenti į kambarį iki pareikalavimo. Aišku iš ten ir traukė namelius. Tik dabar jau jie pasipildė mokinių sukurtais baldais.
Kadangi dabar turėjo laisvą tarpą, lazdele susivarė visus namelius į krūvą ir jie išsklendė iš klasės paskui Aurį. Jis užtrenkė kabineto duris ir patraukė į kambarį iki pareikalavimo.