0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #15 Prieš 1 metus »
Sakura nusišypsojo.
- Viskas bus gerai, klintarožes aš puikiai pažįstu, - pasakė. - Nežinau, kaip man ten tada taip atsitiko per magiškų gyvūnų priežiūros pamoką, bet ačiū tau, kad man padėjai.
Ant Sakuros klintarožės nelabai matėsi reikiamų lapelių, tačiau jie kartais būna pasislėpę. Nusprendusi surasti juos vėliau, šviesiaplaukė pirmiausia pasigamino tirpalą.
- Taip, man patinka visa gamta, - ir vėl prabilo. - O! O miškas, jis nuostabus! Tik labai jau giliai geriau neiti, - prisiminė tą kartą, kuomet su transfigūracijos profesoriumi pakliuvo į pavojus. - Ten reikia laikytis šviesesnių vietų, - kalbėjo ieškodama lapelių su dėmėmis.
Tačiau nerado. Sakuros sidabrinė klintarožė neturėjo nei vieno dėmėto lapelio. Su tokiu reiškiniu mergina susidūrusi dar nebuvo.
- Profesore? - kreipėsi į herbologę strazdanė. - Ant mano sidabrinės klintarožės nėra dėmėtų lapelių. Nei vieno, - balsas skambėjo liūdnai. - Ar tai reiškia, kad man tekusi gėlė yra nenaudinga?
Sakura nežinojo, ką daryti toliau. Ar prašyti kito augalo, ar vis dėlto galima toliau dirbti su tuo pačiu praleidus šį žingsnį.

*

Neprisijungęs Coraline Williams

  • III kursas
  • *
  • 67
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #16 Prieš 1 metus »
Ruduo yra labai neįprastas metų laikas. Bet kaip ir visi kiti metų laikai, jis turi dvi savo puses - gerąją ir blogąją. Geroji tai visiems itin patinkanti šiltoji rudens pusė, tuomet oras visada šiltas, šviečia šildanti ir maloni rudens saulutė. O blogoji, na ji patinka  liūdesio ar nevilties persmelktiems žmonės, tuomet oras būna prastas, liūdna ir slogi atmosfera ir nepaliaujančios pliaupti, ir siausti audros. Tik deja Coraline (ne)laimei šiandien buvo ta visų mėgstama rudens pusė, šiltas ir malonus oras.
 Mergina lėtai, bet užtikrintai ėjo šiltnamių link. Nors dažnas pamokų lankomumas jai buvo svetimas dalykas, ji sugebėjo prisiversti ateiti į pirmąją herologijos pamoką. Pirmąją, bet ką gali žinoti, gal ir paskutinę. Pratylėjusi didžiąją dalį pamokos juodaplaukė garbanė, nusprendė bent jau atsiversti vadovėlį. Iš karto jai  prieš akis iškilo kažkokios sidabrinės rožės paveikslėlis. Kas tai per augalas Coraline nesigilino, per daug visko buvo parašyta.  Taip pat knygoje buvo paminėtas receptas, šį kartą garbanė perskaitė tik jo sudedamąsias dalis. Tad nieko kito neliko kaip eiti spintelės link.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #17 Prieš 1 metus »
  Erka tikrai neketino atlikti praktikos. Jai labiau rūpėjo išbandyti naująją profesorę. Juk vis dėlto ji Hogvartso direktorė ir neatrodė tokia kvaila kaip beveik visi profesoriai. Su profesoriais net normaliai susišnekėti neįmanoma. Paklausi vieno, o jis tau atsako visiškas kvailystes, kurios net nesusijusios su klausimu. Na, tą daro beveik visi. Tik Auris kiek normalesnis. O tuo labiau dauguma pofesorių daug geria. Kai kurie net girti ateina į pamokas. Įdomu, Auris daug geria? Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Užduotis jai visai nebuvo įdomi, tačiau profesorės žodžiai tik ir lindo į ausis. Deja, jie neišeidavo pro kitą ausį. Tik pasiekdavo smegenis.
  Netikėtai prie violetinplaukės prisiartino kažkokia mergaitė. Atrodė, kad ji buvo panašaus amžiaus kaip ir Erka, tačiau tai jai nerūpėjo. Pirmiausia ji pažvelgė į jos uniformą ir iškart suprato, kad ji iš Grifų Gūžtos. Prisistatė čia kažkokia. Nei kviečiau, nei ką. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė. Tiesa, ji bent jau iš pirmo žvilgsnio neatrodė tokia kvaila kaip dauguma kitų grifų. Tada ji pateikė pasiūlymą, kuris šiek tiek nustebino Klastūnyno atstovę, tačiau ji dar ja nepasitikėjo tiek, kad galėtų leisti viską sugadinti.
- Aš Erka. Na, nežinau. Leisti viską sugadinti kažkokiai grifei... Nors šiaip nebūčiau dariusi užduoties. Kelintakursė tu? - Paklausė ji. Jei ji kokia mažvaikė nieko su ja nedarysiu. Pagalvojo Erka stebėdama ją.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Erka Forrm »
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Rensa

Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #18 Prieš 1 metus »
  Rensa džiaugėsi teisingai atsakiusi į teorijos klausimą. Ji džiaugėsi, kad dar bent kažką atsimena. Ji atsakė nesinaudodama vadovėliu, nes manė, kad tai nėra sąžininga.
  Vis dėlto praktika jau buvo išaiškinta ir Rensa turėjo ją atlikti. Na, ne tik turėjo. Ji norėjo tą padaryti. Augalai jai kėlė įspūdį. Jie tokie gražūs, tokie įdomūs. Jų apsigynimo būdai... Ak, tai nuostabu. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja.
  Ji dairėsi ieškodama pažįstamų veidų, nes visgi praktiką atlikti ne vienai visada smagiau. Ji nieko nepastebėjo. Nieko pažįstamo nematė. Rensa jau buvo spėjusi nusivilti, tačiau veltui. Ji išgirdo savo vardą. Tuo pačiu metu ir gerai pažįstamą balsą. Ji tą balsą atpažintų visur. Jis priklausė Vegai.
- Labas. Taip, žinoma galime. Taip tikrai būtų smagiau, - tarė atsisukusi į draugę. O po to nusišypsojo.

*

Neprisijungęs Arwen Evenstar

  • Hogvartso direktorė & Kerėjimo profesorė
  • *
  • 867
  • Lytis: Moteris
  • miau
    • Sparnuota
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #19 Prieš 1 metus »
Arwen jautė, kad jos atsakymas apie profesorių Turner panelei Mendel nepatiko. Ji ir pati nesijautė smagiai dėl to, kad teko "pastatyti į vietą" mokinę, bet leido sau prisiminti, kad kartais tikslas pateisina priemones. Jai buvo neramu dėl šios mergaitės. Arwen vis svarstė, kaip po visko, ką panelei Mendel teko patirti Magijos ministerijoje prieš keletą metų, jai sekėsi mokytis ir gražiai elgtis.
- Tikiu, kad būsi, - švelniai pasakė profesorė panelei Mendel. - Būtų neprotinga iššvaistyti pasitaikiusią galimybę mokytis iš praeities nutikimų ir nesistengti tobulėti.
Arwen norėjo tikėti, kad po svarstymo Ministerijoje, per kurį iš jos metų laikotarpiui buvo paimta lazdelė, Mendel pergalvojo savo pasirinkimus ir prioritetus. Jai rūpėjo ši mergaitė ir buvo nesmagu žiūrėti, kaip ji griauna savo gyvenimą priimdama netinkamus sprendimus. Profesorė pasižadėjo sau daugiau dėmesio skirti šiai klastuolei ir kitiems vaikams, kuriems reikia pagalbos.
Netrukus po to, kai ji išdalino mokiniams po sidabrinės klintarožės vazonėlį, miela Varno Nago mergaitė, panelė Levins, paprašė jos dėmesio.
- Ak, na ir pasisekė tau. Tarp visų mano turimų klintarožių buvo tik viena be rusvų dėmelių lapuose. Galima sakyti, kad laimėjai loterijoje, - nusišypsojo Arwen. - Minėjau, kad šį augalą galima panaudoti įvairiems tikslams. Tad kadangi taviškis neturi rusvų lapų, jo dalys bus tinkamos kitiems eliksyrams ir tepalams, išskyrus gydomuosius. Tikrai nereikia jo laikyti nenaudingu, - patikino profesorė mergaitę ir po akimirkos pridūrė: - Gali dirbti su turimu augalu, bet jei labai nori paruošti lapus gydomosioms mikstūroms, gali iš šiltnamio priekio paimti kitą sidabrinę klintarožę.
Peržvelgusi visus šiltnamyje esančius mokinius, Arwen suprato, kad kažkas jame pasikeitė.
- O kur dingo panelė Goff? Galiu prisiekti, kad pamokos pradžioje ji buvo šiltnamyje.

*

Patricijaa

Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #20 Prieš 1 metus »
Mergiūkštė iš Klastūnyno pasirodė ganėtinai pasipūtusi. Bet šiandien Patricija buvo geros nuotaikos, tai neėmė tų nesąmonių į galvą.
- Ir kodėl turėčiau kažką sugadint? Čia kas? Kažkokie nusistatymai? Koledžas prieš koledžą kariaujat? Nežinau visų taisyklių, tik šiais metais čia atvykau. - Jai buvo tas pats koks koledžas. Ačiū dievams šitame užkampy teks praleisti tik dvejus metus. Tai neatrodė labai daug. Bet derintis prie kažkokio koledžo... Ne, to daryti Simoneti nei neketino.
- Šeštakursė aš. O tu? - Pasakė. Prie gėlės ir neprisilietė. Stovėjo tik ir plepėjo su Erka.
- O ką ketini veikti, jei nedarysi pamokos darbo? - Pasiteiravo Patricija. Pasiausti mintis atrodė nebloga. Įdomesnė, nei knebinėtis su kažkokia gėle. Bet tada mergina kažkodėl prisiminė senąjį savo herbologijos mokytoją. Ir mintyse išvydo nusivylusį jo veidą. To tipo čia juk nėra. Mano gyvenimas ir jo seniausiai atsiskyrė. Ir jam tikrai ne galvoj mano veiksmai herbologijos pamokose. Nuramino sąžinę tokiais žodžiais. Ir nusprendė, kad jeigu Erka pasiūlys ką nors įdomaus prisidės prie jos.

Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #21 Prieš 1 metus »
Šalia nusileido vazonėlis su klintarože. Ir kadangi Adrijas neturėjo patirties su augalais nutarė dirbti taip, kaip matė Sakurą dirbant.
- Oi, nėra už ką. Tik palydėjau tave į ligoninę ir viskas. - Šyptelėjo jis. - Gerai, kad tą kartą nedirbai viena. - Dar pridūrė. Tada nuskubėjo pasiimti tirpalui reikalingų produktų. Grįžęs pradėjo maišyti ingredientus. Į dubenėlį supylė vandenį ir subėrė visus kitus produktus. Tada pradėjo maišyti.
- Iš kur tiek daug žinai apie augalus? Ar namie turi didelį sodą? - Paklausė jos bemaišydamas. Kai pabaigė pradėjo tyrinėti savo gėlę. Rado ant jos du dėmėtus lapelius ir atsargiai juos nuskynęs įdėjo į tirpalą.
- O ką, teko tame miške susidurti su pavojais? Keista, kad mokykla pastatyta prie pavojingo miško ar ne? - Kol mergina kalbėjosi su direktore apie savo klintarožę jis skynė paprastus lapus. Kuriuos irgi reikėjo atskirti nuo gėlės.

*

Neprisijungęs Alrisa Fuentes

  • VII kursas
  • *
  • 182
  • Taškai:
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #22 Prieš 1 metus »
Klastuolės svajonė išsipildė. Šlykštynė beregint sumažėjo ir pradėjo ropoti, taip sukeldama garsų Alrisos kvatojimą. Geriau ir negalėjai įsivaizduoti. Akys žibėjo tarsi žvaigždės, kai ji atlėkė iš kitos stalo pusės, norėdama įsižiūrėti į savo rankomis atliktą stebuklą. Stebuklą, kuris atrodė kaip bjaurus vabalas. Savaime suprantama, juodaplaukė nekreipė dėmesio į kažką dėstančią profesorę. Tiesą sakant, net užmiršo, kad ji buvo paties Hogvartso direktorė, kurios galioje buvo, trumpai tariant, viskas, įskaitant ir mokinius. Mažytės bejėgiškai tabaluojančios kojytės buvo pats nuostabiausias vaizdas pasaulyje. Gana keista mintis, jei ji būtų išimta iš konteksto, bet septintakursė apie tokias nesąmones šią akimirką visai negalvojo. Ją tiesiog masino mintis, kad vienu skambiu delno pliaukštelėjimu ar užminymu gali sunaikinti tą siaubingai įkyrėjusią kvėšą. Vis dėlto tokio lengvo galo mergiotė tikrai nebuvo nusipelniusi - kad ir kaip norėtųsi viską užbaigti čia ir dabar. Todėl Alrisa mostelėjo lazdele, atversdama Elliw atgal į žmogų ir, griebusi vazoną su spygliuotu augalu, vožė jį tiesiai į buką snukį.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #23 Prieš 1 metus »
Turėti elliwišką atmintį kartais yra ne taip jau ir blogai. Tik taip pavyksta pamiršti, kaip pavirsti vabalu (ar nutinka kažkas nemaloniai panašaus) ir apsijuokei prieš visą šiltnamį. Na, jeigu esi Elliw, neprisimeni ir to, kad esi šiltnamyje.
Būtent taip ir buvo. Sėkmingiausia mokinė Hogvartso istorijoje neįsivaizdavo kur esanti ir ką čia daranti. Staiga kažkas pasikeitė ir, tarsi to būtų maža, kietas daiktas kaukštelėjo į galvą.
- Mano teles… - pradėjo šaukti Elliw, tačiau netrukus suprato, kad jai skauda. Ir… Kodėl aplinkui ją tiek daug teleskopų? Tai, žinoma, džiugino, tačiau velsietė sutriko. Žvelgė į aplink ją skraidančius astronomijos prietaisus ir bandė susigaudyti, iš kur jie galėjo atsirasti. Bandė artimiausią pagriebti, tačiau jis paspruko. Tai supykdė.
- Tai tu kalta! - garsiai suriko klastuolė, tačiau skraidančių teleskopų atsirado dar daugiau. Deja, niekaip nesisekė bent vieno iš jų paimti, tad galiausiai mergaitė pradėjo panikuoti. Ko ir vėl pridirbo bjauriosios mergiūkštės?!
- Tai mano teleskopai! - suriko Elliw ir puolė artyn brangenybių. Nė nepastebėjo, kaip įsirėžė į kažką, kas visiškai nebuvo panašu į astronomijos prietaisą.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #24 Prieš 1 metus »
- Na, beveik visi Grifų Gūžtos mokiniai visada viską sugadina. Taip yra, buvo ir spėju, kad bus. Ir nieko čia jau nepakeisi... Deja, - pasimaivė violetinplaukė stebėdama grifę. Neatrodė, kad ji būtų tiesiog eilinė kvaila grifė, tačiau tam reikėjo įrodymų.
- Šeštakursė, ane? Na, gerai. Aš penktakursė, - tarė ir padarė trumpą pauzę. - Na, gerai. Aš tikrai nežadu daryti praktikos darbo. Nors iškrėsti kokią išdaigą būtų visai smagu. Jei nori gali prisijungti. Bet matai, - tarė galva linktelėdama Arwen pusėn. - Profesorė yra Hogvartso direktorė. Jei pernelyg prisidirbsi ir už tai turėsi atsakyti aš kalta nebūsiu, - tarė ir nutilo. Tikėjosi, kad Patricija sutiks kartu su ja iškrėsti kokią išdaigą, nes vis dėlto su kažkuo tą daryti smagiau. Na, tikrai ne su visais smagiau. Su dauguma kitų tik nesmagiau. Pagalvojo violetinių plaukų savininkė.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Patricijaa

Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #25 Prieš 1 metus »
Vat labai įdomu ką tie Grifai sugadina. Patricija panoro atrėžti ką nors į tai. Bet šiandien buvo kitaip nusiteikusi. Todėl nutarė tuos plepalus praleisti pro ausis. Pažiūrėsim dar ko pati esi verta. Pamanė. Nes Erka regis neturėjo minčių kaip pagyvinti šią pamoką. Gal ji tik šiaip plepa ir viskas? Klastūnynas. Ne veltui toks šio koledžo pavadinimas. Tikriausiai Klastuoliai klastingi. Ji matyt įsivaizduoja kad iškrėsiu kokią nesąmonę ir direktorė mane pastebės, atims koledžui taškų ir paskirs areštą. O ji pati galės pasijuokti. Bet mes dar pažiūrėsim Erka, kaip bus iš tikrųjų.
- Tai pradėk neplepėjusi. Ką nors sugalvojai ar improvizuosi? - Paklausė. Kalbėjo tylomis žinoma, kad viską girdėtų tik Erka.
Patricija lyg niekur nieko nudrožė pasiimti tirpalui reikalingų medžiagų bei dubenėlio. Grįžusi pasistatė tai ant stalo. Ir ėmė dirbti. Nenorėjo kristi Arwen į akis. Ji atsakingai darė tirpalą pagal receptą. O mintyse galvojo. Įdomu, ar profesorei Evenstar patiktų turėti nuosavą snaigių debesėlį? Tokį mielą debesėlį iš kurio ant galvos nuolat byrėtų snaigės.
Merginos rankoje dabar buvo burtų lazdelė. O kitoje pakelis su ciberžolės milteliais. Atrodė taip, lyg ji ketintų burtų pagalba jį atplėšti.
Grifės ranka laikanti lazdelę greit kryptelėjo į direktorės pusę. O mintyse ji pradėjo berti burtažodžius. Bežodžiai kerai sekėsi tikrai nelengvai. Bet dabar labai norėjo, kad pasisektų. Ir štai iš Simoneti lazdelės pradėjo lysti snaigės. Iš jų susiformavo nedidelis debesėlis ir nusklendė link direktorės. Ji stengėsi, kad debesėlis pakibtų profesorei virš galvos. Bet neturėjo laiko tokiam kruopščiam darbui. Reikėjo labai greitai suktis. Be to Patricija norėjo, kad snaigės kristų palengva, nelabai smarkiai. Bet deja snigo smarkokai ir gausiai. Truputį padauginau, bet gal nieko tragiško. Nusivaipė mintyse ir kuo greičiausiai grįžo prie savo darbo. Supylė miltelius į indą. Ir šyptelėjo Erkai.
- Krikštas mūsų mokytojai. - Tyliai pasakė.

*

Neprisijungęs Erka Forrm

  • Magijos istorijos profesorė
  • *
  • 624
  • Lytis: Moteris
  • Einu į tūliką, parašyk žinutę, kad nebūtų nuobodu!
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #26 Prieš 1 metus »
  Erka išgirdusi jos žodžius nesuprato kodėl ji  taip pasakė. Ar ji norėjo pasirodyti kieta ir mane paspartinti, ar bijo ir nori, kad aš pradėčiau? Pagalvojo violetinplaukė akies krašteliu stebėdama profesorę. Norėjo, kad ji jos nepastebėtų, nes kitaip Erka tikrai lengvai neprasisuktų.
  Paskui Patricija sukūrė snaigių debesėlį ir nukreipė jį į Arwen. Tai kiek nustebino violetinių plaukų savininkę, tačiau nepakankamai. Jai reikėjo ko nors daugiau. Tuo labiau po to Patricija skubiai nusisuko daryti darbo.
- Sugebi tik snaiges sukelti? O paskui dar bėgi. Žiūrėk, - tarė ir išsitraukė lazdelę. Erka nusprendė pasinaudoti bežodžiais kerais, nes visgi nenorėjo, kad direktorė išgirstų ją sakant kerus. Taip pat nenorėjo, ir kad pamatytų šviesą, todėl smegenų užkabariuose atkrapštė kerus, kurių panaudojimas neskleidžia šviesos. Ji nutaikė progą kai direktorė nežiūrėjo į ją. Scourgify. Pagalvojo klastūnyno atstovė bei mostelėjo lazdele.
- Štai ką reikėtų padaryti, - tarė Erka.
Reikia naujos temos, bet tingi ją sukur(k)ti? Ne bėda - parašyk man PM ir bus!

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #27 Prieš 1 metus »
- Ačiū, profesore, - Sakura padėkojo už atsakymą ir ėmėsi dirbti su tuo pačiu augalu.
Ji pradėjo skinti sidabrinės klintarožės lapus, o tai padariusi nunešė į krepšį, esantį šiltnamio gale. Dirbdama tuo pačiu kalbėjosi su Adrijumi.
- O, aš gyvenau kaip ir miške, - lyg niekur nieko atsakė. - Na, mes turėjome ten savo namelį, tačiau mūsų namelis buvo visai kitoks nei daugelio kitų žmonių. Kaip ir gyvenimo būdas. Viską auginomės patys, tad ir apie augalus išmanau daug, - nusišypsojo. - O kur tu gyveni? - pasidomėjo. - Beje, aš dabar gyvenu Londone su tėčiu. Jis nieko neaugina, - truputėlį susiraukė. - Šiek tiek teko, - atsakė į klausimą apie pavojus miške. - Iš tiesų, teisingai sakai. Niekada nei nesusimąsčiau, kodėl prie mokyklos yra toks miškas, - susimąstė.
Tada mergina, apsimovusi pirštines, nupjovė spyglius ir juos taip pat sudėjo į reikiamą krepšį. Atskyrė žiedlapius, kuriuos irgi patalpino krepšyje ir galiausiai į tam skirtą krepšį įdėjo ir augalo kotą.
- Nuostabi pamoka, - pasakė labiau sau, o ne Adrijui.
Kadangi dar buvo likę nemažai laiko, Sakura pasiėmė kitą sidabrinę klintarožę, kuri jau turėjo du dėmėtus lapelius. Šiuos lapelius šviesiaplaukė įdėjo į tirpalą, kurį pasigamino pamokos pradžioje, o su kitomis augalo dalimis padarė tą patį, ką ir su pirmojo. Viskas pavyko sklandžiai.
- Puiki pamoka, profesore! - džiaugdamasi šiandienos darbu garsiai tarė Sakura.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #28 Prieš 1 metus »
  Vega džiaugėsi sulaukusi teigiamo atsakymo, nes vis dėlto praktiką atlikti su kuria nors drauge visada būdavo smagiau.
- Na, tada eime, - tarė ji ir nuėjo prie stalo ant kurio stovėjo dvi sidabrinės klintarožės. Mergaitė atsistojo prie vieno iš augalų. Vega greitai pažvelgė į abu augalus ir suprato, kad Rensos augale buvo daugiau lapelių su dėmelėmis, tačiau dėl to tik džiaugėsi.
   Mergaitė nedelsiant ėmėsi darbo, nes norėjo spėti atlikti užduotį, kuri, tiesą sakant, atrodė įdomi. Kad viską spėtų mergaitė stengėsi apsisukti greitai, tačiau jai nesisekė. Vien recepto ji ieškojo gana ilgai. Laimei, po kiek laiko jį rado.
- Štai, - tarė ji ir pastūmė jį link Rensos bei nusišypsojo. Tirpalui reikėjo vandens, kažkokių cikadų sparnelių miltelių ir ciberžolės miltelių. Šviesiaplaukė greitai susirado šiuos igredientus.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: Sidabrinės klintarožės - Ruduo '22
« Atsakymas #29 Prieš 1 metus »
Dori vos vos užraudo, kai direktorė pasakė, kad būtų neprotinga nesimokyti iš praeities nutikimų. Kaži, ar ji prisimena svarstymą ir jį turi omenyje, ar kalba apie kitus dalykus, kurių buvau prisidirbusi Hogvarstse? Mendel prikando lūpą. Jautėsi kažkaip keistai. Nutarė, kad geriausia bus likusią pamokos dalį tiesiog tyliai ir ramiai dirbti, nekristi į akis.
Deja, nepavyko. Tie spygliai - visiška nesąmonė. Jie net normaliai nesipjauna! Kaip galima juos lygiai nupjaut?! Ant klastuolės stalo vis dar stovėjo neseniai nuskinti lapeliai be dėmių, kuriuos mokinė turėjo nunešti į krepšį, tačiau nusprendė tai padaryti, kai turės ant stalo ir lapus, ir spyglius, ir žiedlapius. Deja, ėmė ryškėti vaizdas, kad tų spyglių tamsiaplaukei nupjauti nepavyks. Arba nusipjaudavo tik spyglio galiukas, arba nusilauždavo pusė spyglio.
Dori jautė, kaip jos viduje atsiranda pyktis, pyktis visam pasauliui. Ir jeigu šią pamoką vestų Matthew, tikriausiai šešiolikmetė jau siaustų su burtų lazdele rankoje. Dabar ji stengėsi valdytis, tačiau vis dėlto emocijos buvo stipresnės už Dori.
- Šitie spygliai yra nesąmonė! - sušuko ji ir šiurkščiai ranka nubraukė nuo stalo dalį daiktų, su kuriais dirbo. Dubenėlio šukės pažiro ant žemės, ant jos mėtėsi klintarožės lapeliai ir tai, kas liko iš spyglių. - Jie nenusipjauna! - pridūrė, o tada užsidengė veidą rankomis.