0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • III kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 304
Ats: I MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #15 Prieš 4 mėnesius »
  Vega tikrai norėjo atlikti šios pamokos praktiką, todėl nuėjo bei pasiėmė lapą, kad galėtų paimti tą vikršrą. Mergaitė jau norėjo eiti jų ieškoti, tačiau tuo matu prie jos priėjo Rensa. Mergaitės veide iškart atsirado milžiniška šypsena. Ji labai džiaugėsi, kad praktiką galės atlikti ne viena.
- Labas. Taip, žinoma, - tarė ji ir nusišypsojo, o tuo metu pamatė, kad Rensa atėjo ne viena. - O, čia atvo augitinė? Labai miela. Koks jos vardas? - paklausė antrakursė bei paglostė katę. Ši tik meiliai sumurkė.
  Bet vis dėlto mergaitė negalėjo visą pamoką kalbėtis su Rensa bei glostyti jos katę. Reikėjo dirbti.
- Na, ką eime? - paklausė, nes norėjo spėti per pamoką atlikti ptaktiką. Ji rankoje jau turėjo lapą, todėl iškart ėmė ieškoti duobučių. Ji tikėjosi, kad tai nebus labai sunki užduotis, tačiau klydo. Ilgą laiką ji nerado nė vienos duobutės.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 4 mėnesius sukūrė Vega Dellal »
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Nelanna Light

  • V kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 249
Ats: I MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #16 Prieš 4 mėnesius »
Suradusi duobutę, link kurios šliaužė vikšrelis, Nelanna jau norėjo jį ten padėti, bet prisiminė, kad kitoje rankoje laiko šeivamedžio lapą. Tikriausiai ankstyvas rytas ir miego trūkumas paveikė jos sugebėjimą prisiminti dalykus. Laiku supratusi, kad reikia įvynioti vikšrą į atsineštą lapą, tą ir padarė. Tuomet padėjo gautą kūrinį į duobutę ir apdėjo viską žemėmis.
Nelanna džiaugėsi galėdama padėti savimi negalinčiais pasirūpinti gyvūnais, kurie be burtininkų pagalbos galbūt negalėtų išlikti. Tačiau jai buvo liūdna, kad pasaulis taip sutvarkytas, jog išlieka tik stipriausieji. Silpnesni individai, tiek žmonės, tiek gyvūnai ar augalai, irgi turi teisę gyventi ir džiaugtis kiekviena akimirka. Su tokia liūdna gaida varniukė susirado žalesnį žolės lopinėlį, atsisėdo ir laukė pamokos pabaigos.
Varno Nago prefektė

*

Rensa

Ats: I MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #17 Prieš 4 mėnesius »
  Rensa labai apsidžiaugė sužinojusi, kad Vega asutiko kartu su ja atlikti praktiką. Ir su jos kate, žinoma. Mergaitė nenorėjo praktikos atlikti viena. Pati užduotis jai tikrai neatrodė įdomi, tačiau patys gyvūnai labai įdomūs. Ji norėjo juos pamatyti iš arčiau. Žinoma, ji žinojo, kad su jais elgtis reikia atsargiai ir tikrai taip ir elgsis, tačiau pamatyti tuos vikšrus iš arčiau ji labai norėjo, todėl nusprendė kuo greičiau tą padaryti. Rensa pradėjo ieškoti duobučių bei vikšrų, tačiau jai nesisekė.
- Ar radai nors vieną? - paklausė Cavallon pavardės nešiotoja, o paskui atsiduso. Ji tikrai norėjo surasti bent vieną vikšrą. Rodos, Arnija suprato jos norą, nes pradėjo tempti ją už kelnių apačios. Oranžinių palukų savininkė nusekė katę ir toje vietoje pamatė vikšrą, o visai netoli tik už kokio metro ji pamatė ir duobutę.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • III kursas
  • *
  • 195
  • Taškai: 304
Ats: I MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #18 Prieš 4 mėnesius »
  Vega ir toliau ieškojo duobučių bei vikšrų, tačiau ir toliau nieko nerado. Tai beieškodama jų mergaitė išgirdo Rensos klausimą.
- Ne, dar neradau nei vieno. Ir neįsivaizduoju ar rasiu, - tarė ji, tačiau tuo metu ji pamatė, kad Rensą jos katė nuvedė prie vikšro ir duobutės. Kad man taip kas padėtų. Pagalvojo varniukė nusiminusi. Greičiausiai Rensos katė išgirdo mergaitės maldas ir atskubėjo į pagalbą. Ji nuvedė Vegą prie duobutės. Mergaitė tikėjosi, kad katė padės surasti ir vikšrą, tačiau to nepadariusi ji nubėgo pas šeimininkę. Mergaitė jau norėjo atsidusti kai netikėtai už poros metrų pamatė tokį vikšrą. O, ačiū, Arniją. Mintyse draugės katei pasakė Vega ir atsargiai paėmė vikšrą ir susuko į lapą. Laimei, šis kol kas neįkando, o tai labiausiai ir džiugino mergaitę, todėl ji vikšrą su visu lapu įdėjo į duobutę ir nuėjo prie Rensos.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Alisa Luna Bergman

  • III kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
Ats: I MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #19 Prieš 4 mėnesius »
 Profesorius vedė juos vis gilyn ir gilyn į Uždraustąjį mišką. Alisa iš visų jėgų stengėsi nepasimesti. Ji vos spėjo paskui kitus, gerokai aukštesnius, mokinius. Kiūtindama grupelės gale, mergaitė susigūžė iš baimės ir tapo panaši į blyškią pilnatį, paskendusią žalsvame kūdros, telkšančios tako pakraštyje, vandenyje. Išvydusios mėnulį, gaubiamą ūko, švilpynukės akys suapvalėjo ir visiškai pajuodo. Atmintyje iškilo riksmai, nagai ir klyksmas. Kažkur tolumoje jos nebyliai aimanai atsiliepė stūksmas. Kas gi rėkė? Gal vėjas, gal vilkas, o gal... O gal kažkas, nesiekiantis žmogaus proto? Kažkas, ką pasaulis vadina fantazija ir dangsto scenos užuolaidomis, slėpdami gauruotas pabaisas ir nelaimingas pasakų pabaigas, nugrūsdami visą tai į pogrindį?
 
 



*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorius
  • *
  • 376
  • Lytis: Moteris
Ats: I MGP pamoka visiems kursams /'22 ruduo
« Atsakymas #20 Prieš 2 mėnesius »
Sigurdą pažadino varnų kranksėjimas. Atmerkus akis, šios neskraidžiojo ratais viršuje, o smalsiai stebėjo jį visai čia pat. Juodi snapai žvilgėjo nuo žemę apklojusio rūko ir atrodė lyg grėsmingi ginklai, besitaikantys sukapoti bejėgį žmogų. Laimei, paukščiai tokių intencijų neturėjo, o galbūt jos kaipmat išnyko, pamačius, kad stebimas objektas vis dar kruta.
-Gyvas aš! - šūktelėjo, rankos mostu nuvydamas varnas. Sapno likučiai pranyko pasąmonėje, kol islandas bandė susivokti, ką darė. Ūmai kūną tarsi žaibu perkirto - jis vedė pamoką! Deja, karštligiškai apsidairęs pamatė ne kažin ką. Šalia voliojosi pustuštis krepšys su pavytusiais lapais, šen bei ten iš žolės nedrąsiai galvas kėlė švieži kauburėliai. Pamoka pasibaigė neaiškiu metu, greičiausiai tą pačią akimirką, kai neatidus profesorius atsigulė viduryje pievos ir užmigo. Ir niekas manęs neprižadino... Susierzinęs pagalvojo, neabejodamas, kad kitas susitikimas nebus toks malonus. Keista, bet apsnūdusiose smegenyse net nekilo mintis bandyti išsiaiškinti, ar visi mokiniai ankstyvą rytą sugebėjo rasti kelią atgal. Ten labiau kirbėjo sunki kaip akmuo gėda: jis supainiojo gėrimus ir išgėrė priešnuodį, kuris turėjo būti skirtas apsisaugoti nuo vikšrų nuodų. Sigurdas sunkiai atsiduso, susirinko daiktus ir nupėdino pilies link, kurios pro rūką matėsi tik patys aukščiausi bokštai.
AKA Profesorius Rūgpienis