0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #30 Prieš 1 metus »
Ak tos bjaurios mergiūkštės! Jų pasaulyje buvo per daug, ir Elliw nusprendė, kad pagaliau reikia rimtai jų imtis. Anksčiau ar vėliau ji išnaikins visas bjaurybes, o tada pasaulis tikrai taps gražesnis. Tik nuo ko pradėti? Pastebėjusi kažkokį blizgantį daiktą čiupo jį ir nužygiavo kažkur. Bjauri mergiūkštė, kurios velsietė, tiesa, niekaip neprisiminė, kažką pradėjo rėkauti, bet o koks vis dėlto skirtumas? Jos vis tiek nieko daugiau nesugeba, tik griauti kitų gyvenimus. Taigi neverta kreipti dėmesio.
Priėjusi prie kažkokio gyvūno neprisiminė, kodėl tai padarė. Juk jis nebuvo bjauri mergiūkštė, tad kam jį mokyti. Taigi Elliw apsisuko ir norėjo eiti sau, bet užkliuvo už kažko (galbūt oro) ir garsiai suriko:
- Tai tu kalta!
Šūksnis ar nugriuvimas sudomino gyvūną ir jis stryktelėjo tiesiai ant nugriuvusios mergaitės. Dantimis čiupęs blizgutį ir netyčia (nors kas ten žino…) įspyręs Elliw į galvą nukurnėjo sau.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 441
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #31 Prieš 1 metus »
Gruodė niekada nematė gyvo knisiaus. Bet net jai atrodė, kad jie labai nusiminę ir tylūs. Nelannai pradėjus rinktis visokius blizgius daikčiukus Gruodė irgi nutarė taip padaryti. Užsidėjusi šį bei tą pasijuto kažkaip drovokai.
- Tikrai keistai atrodau. - Pasakė. Visai nenorėjo šokti ar dar ką daryti. Jai labiau patiko lesinti pelėdas. Bet reikėjo kažką veikti, negalėjo tiesiog stovėti. Nutarė daryti kažką panašaus į mankštą. Pradėjo nuo pritupimų paskui šuoliukų. Išsirinko vieną gyvūnėlį, prieš kurį ir kvailiojo.
- Nagi, juk tie daiktai tau prieš akis. Tai kodėl gi ko nors nepasičiupus? - Kalbino ji gyvūną. Po kurio laiko truputį užduso. Bet toliau darė savo. Pradėjo bėgti vietoje ir ant kažko paslydusi nukrito ant žemės. Nežinia kodėl tada knisius ja susidomėjo ir nušoko Varnei ant kelių. Gruodė jau sėdėjo ant žemės. Jis pabandė įsikabinti į apyrankę ir ją nuimti. Gruodė jam ją atidavė. Bet gyvūnui gal norėjosi visko. Tai kol ji nusiėminėjo papuošalus Knisius sekė paskui ir trukdė jai tai padaryti. Galop Gruodė jam atidavė kažkokį žiedelį ir tas truputį aprimo.
Mergaitė atrodė kiek susitaršusi. Be to sušilo taip bešokinėdama.
Pagaliau atsikračiusi knisiaus vėl priėjo prie Nelannos.
- Keista, bet man su pelėdomis buvo lengviau. - Pasakė mergaitė. Ir vis tiek žinoma manė, kad pas pliurzius jos vis viena niekas nebūtų nutempęs. Jau geriau visą dieną linksminti knisius.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1031
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #32 Prieš 1 metus »
Jie abu sukosi ratu. Alanas irgi apkabino merginą ir kurį laiką pasimėgavo tuo keistu jų šokiu be jokios muzikos. Bet Knisiams tas šokis buvo nei motais. Ir kai jie sustojo Jis pasakė.
- Smagu. Bet smagu mums, o ne jiems. Reikia truputį pašėlti. Duok rankas, padarom traukinuką. - Dabar vaikinas paėmė Dori už rankų ir pasileido greitai lėkti ratu per visą patalpą. O čia jau vaizdas buvo visai kitoks. Apyrankės ant rankų tarškėjo, ženkliukai skambėjo šokinėjant.
- Kaip tau šitoksai karo šokis? - Paklausė besijuokdamas. Po kurio laiko staiga nuo tokio šokimo jam nuo galvos nulėkė tas papuošalas. Alanas stabtelėjo jo paimti. Bet jį pralenkė knisius.
- Veikia. - Džiugiai tarė raudonplaukis.
Saugiai pasidėjęs tą papuošalą knisius vėl pribėgo prie jų abiejų.
- Jei jau taip nori šių blizgančių daikčiukų, pagauk mus. - Tai buvo skirta knisiui. O tada jis vėl pasileido ratu tolyn nuo gyvūnėlio.

*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1786
  • Lytis: Moteris
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #33 Prieš 1 metus »
Juodu pašoko, bet knisiams, aišku, tai nerūpėjo. Juk tą akimirką jie tai darė ne dėl tų vagišių. Ir tada Alanas ėmė juos linksminti. Iš tiesų linksminti. Dabar jie abu lėkė ratu po patalpą ir Mendel jautėsi visiškai kvailai. Ėmė gailėtis, kad išvis atėjo į šitą pamoką. Dairėsi, kad tik koks kitas klastuolis nepamatytų, ką ji čia dabar išdarinėja. Bet vis tiek bėgo kartu su Alanu.
- Nežinau, jaučiuosi kvailai, - jiems baigus lakstyti besišypsodama tarė ir kelioms akimirkoms paslėpė savo veidą padėjusi galvą ant Alano krūtinės.
Paskui draugas bėgiojo toliau, o jį jau vijosi knisius. Tačiau pati Dori bėgioti daugiau nesiruošė. Ji stovėjo prie išėjimo ir šypsojosi stebėdama reginį. Turėjo pripažinti, kad grifui tokie geraširdiški darbai tiko. Kai knisiai atrodė pakankamai pradėję domėtis blizgučiais, Dori tarė:
- Žinai, Alanai, gal maukim iš čia? Padėjome pliurziams, dabar knisiams. Ar būtina eiti pas tas viduriuojančias pelėdas? - maldaujamu žvilgsniu pažiūrėjo į raudonplaukį. - Galėtume likusį laiką pasibastyti po Kiauliasodį, o paskui grįžti su visais. Ką manai? - prikando lūpą vildamasi, kad nereikės šerti laiškanešėms jokių vaistų.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1031
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #34 Prieš 1 metus »
Alanas lakstė ratais, knisius visai atgijęs vaikėsi vaikiną po patalpą. Alanas švystelėjo jam vieną apyrankę ir gyvūnas trumpam paliko jį ramybėje, nes turėjo užsiėmimo.
Kai pagaliau baigė žaisti gaudynių su knisiumi priėjo prie Dori.
- Tai kuris čia iš mūsų rimtuolis? - Pasiteiravo jos. Mergina neatrodė labai patenkinta dėl šitų šokimų prieš knisius.
Alanas  nusiėmė visas tas nesąmones nuo savęs ir padėjo atgal.
- Na gerai jau. Darom kompromisą. Tu nuplovei pliurzį, aš sutinku pasiplauti iš pamokos. - Galimybė kartu pasibastyti po miestą labai žavėjo. Pelėdoms padės jei ateis čia savanoriauti. Jei jį priims. O laiko pasivaikščioti dar kaip tik buvo truputį likę.
Alanas vėl paėmė merginą už rankos. Jam patiko taip kartu su ja vaikščioti ir praslydęs pro mokytojo akis dingo iš centro.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #35 Prieš 1 metus »
  Vega apsidžiaugė, kad Sakura sutiko nueiti į kitą grupę, todėl jos patraukė prie pelėdų laiškanešių. Jos viduriavo, todėl patalpoje, kurioje jos ir buvo kvapelis nebuvo labai geras, bet tai pirmakursei nurūpėjo. Jai buvo gaila pelėdų laiškanešių. Sakura kerais pravalė patalpą, kurioje labai smirdėjo, o po to joje kvėpuoti pasidarė gerokai lengviau. Varniukė stebėjo kaip Sakurai nepavyko sumaitinti pelėdai tabletės. Apsidairiusi ji pamatė jų maistą.
- Sakura, matai ten yra jų maisto. Gal jei duotume su maistu pavyktų. Pabandysiu, - tarė rudaakė ir nuėjusi pasiėmė saują jų maisto. Tada uždėjo tabletę bei padėjo prie vienos iš pelėdų. Ji sulesė viską. Sulesė ir tabletą.
- Keista, bet tai veikia, - pasakė Vega draugei ir tą patį padarė su dar keliomis pelėdomis. Jos sulesdavo ir tabletę. Pirmakursė bandė duoti ir paprastą tabletę be jų maisto, tačiau tada jos tik nueidavo ar nuskrisdavo. Varniukė džiaugėsi, kad galės padėti bent kelioms pelėdoms. Jai tai buvo labai svarbu. Vega mylėjo gyvūnus ir tikrai norėjo jiems padėti.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 225
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #36 Prieš 1 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Magiškų gyvūnų priežiūra merginai sekėsi sunkiai vien dėl tos priežasties, jog nematydama ji sunkiai galėjo rūpintis gyvūnais. Ji nuolat nusivildavo savo magiškų gyvūnų priežiūros rezultatais, deja užsispyrimas nueiti į visas paskutiniąsias savo gyvenime pamokas buvo stipresnis už nusivylimą, patiriamą pamokų metu, tad Kristina šiuo metu keliavo su visais kitais dalyvaujančiais magiškų gyvūnų priežiūros pamokoje link kažkokio gyvūnų centro. Kol visi diskutavo apie profesoriaus užduotą teorinį klausimą, Vėtrūnė tylėjo kaip vandens į burną prisisėmusi, mat nesuprato ko profesorius Hallgrimsson klausė. Buvo gėda negauti tų dviejų taškų savo koledžui kol tuo tarpu visi kiti juos gavo, tačiau anglų kalbos spragos darė savo. Pasiekus minėtąjį centrą de Leighi atidžiai išklausė profesoriaus. Didžiąją dalį suprato, tad drąsiai prisijungė prie vienos iš mokinių grupių. Grupei atėjus prie kažkurių iš trijų gyvūnų visi ėmė tarpusavyje šnabždėtis apie kažkokius pliurzius, kurių gyvenime Kristei neteko girdėti ir kad juos reikia nuprusti. Pasiraususi kišenėje ji ištraukė lazdelę ir sumurmėjo burtažodį, kuris paleidžia vandens srovę. Tik vargu ar ta srovė pasileido ant kurio nors iš pliurzių.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #37 Prieš 1 metus »
Skaudėjo, nors Elliw ir neprisiminė to priežasties. Baisiausiai nepatenkinta ji norėjo apkaltinti visas bjaurias mergiūkštes, bet sugebėjo pamiršti to priežastį, taigi taip ir liko tylėti. Ak, jos tokios bjaurios, kad velsietė nesugeba įsidėmėti netgi jų kiekio!
Kol Elliw gulėjo ant žemės, ant jos iš kažkur atsirado vandens. Tai dar labiau supykdė ir taip nepatenkintą mergaitę, ir ji pašoko ant kojų. Akys iš karto užkliudė ne ne ne neLiuciją.
- Tai tu kalta! - skubiai suriko klastuolė ir nusisuko. Netrukus pamiršo mačiusi bjaurybę ir apsižvalgė. Savo nuostabai ir džiaugsmui pamatė vieną iš penkių gerų mergaičių.
- Vėtratrūne! - pamiršusi visą nepasitenkinimą ir kaltinimus sušuko ji ir nukurnėjo prie draugės. Tvirtai apkabino ir norėjo nuvesti ją prie teleskopo. Jis, deja, buvo beviltiškai išnykęs.
- Gal žinai, kur mano teleskopas? - paklausė Elliw.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Elliw Gwawr Dwynwen Goff »
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 225
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #38 Prieš 1 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

     Vėtrūnės nerimas pasiteisino - vandens kliuvo ne ten kažkokiam pliurziui, o žmogui, kurio balsą Vėtrūnė greitai pažino.
     - Oi! Elliw! Aš labai labai atsiprašyti! Nematyti, kad ten būti tu... Atsiprašyti!
     Kodėl man visada taip nesiseka?.. Kodėl sugebu aplaistyti net savo draugę?
     - Draugę?! - pasišlykštėjo Klyksmai ir Vėtrūnė sutriko.
     - Kuo dabar Elliw jums nusikalto? Ji nuostabi draugė! Nėra dėl ko ja bjaurėtis! Ir nesikabinėkit dėl mano draugų! Taip, ji man geriausia draugė! - nejučia garsiai sukliko Vėtrūnė ispaniškai Klyksmams. Žinoma, dėl to, jog nemokėjo dar su jais bendrauti. Bet ar jai to reikėjo?.. Ji tenorėjo, kad tokie tiesiog dingtų iš jos galvos.
     - Ne, Elliw, aš nematyti tavo teleskopas. O kur jis būti? - taip tarusi Vėtrūnė pasilenkė apčiupinėjo žemę ir užčiupusi pliurzį paleido vandenį, šį kartą tiesiai į gyvūną. Tuomet pajuto, jog grupelė jau eina prie kitų gyvūnų, tad pakilo, griebė už rankos Elliw (žinoma, prireikė kelių mėginimų, kad tikrai už jos sugriebtų) ir nukurnėjo su visais prie kitų gyvūnų. Mergina išgirdo kaip centro darbuotoja pranešė, jog jie atvyko prie pelėdų. Joms reikėjo sugirdyti vaistus. Nieko nelaukusi de Leighi nukurnėjo prie paukščių ir susiradusi vaistų ėmė kviesti paukščius pas save. Su kuo jau kuo, bet su gyvūnais Vėtrūnė puikiai sutarė, tad neilgai trukus pora pelėdų jau tupėjo ant abejų de Leighi pečių. Ji laiminga glostė paukščius ir su jais kalbėjosi ispaniškai. Po kiek laiko, kai jau prisiartino pelėdas, pamėgino įduoti vienai tabletę. Ši greitai ją sulesė, tačiau kartu ir žnybtelėjo klastuolei į pirštą ši tik nusijuokė ir nuėjo su abiem pelėdomis ant pečių pasiimti kitos tabletės antram paukščiui.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #39 Prieš 1 metus »
Tai, kad Vėtratrūnė pradėjo rėkauti, šiek tiek nustebino. Juk ji nėra kokia bjauri mergiūkštė, kuri gadintų kitiems gyvenimą. Vis dėlto tai buvo ne kas kitas, o draugė, taigi velsietė netruko pamiršti sutrikimo. Ji tiesiog buvo laiminga. Deja, ne taip jau ir dažnai susitikdavo su draugėmis.
- Mano teleskopas! - patenkinta sušuko velsietė, kai tik Vėtratrūnė užsiminė apie jos brangenybę. Dabar prietaisas tikrai atsiras! Vis dėlto, nespėjus surasti teleskopo draugė pradėjo pradėjo Elliw kažkur tempti. Klastuolė norėjo klausti, kas atsitiko, tačiau laiku pamiršo ketinimą, taigi tiesiog nužingsniavo paskui Vėtratrūnę. Tik kam jai tie padarai? Velsietė neketino artintis prie tų gyvūnų, kurie kažkuo priminė bjauriąsias mergiūkštes.
- Man reikia teleskopo! - griežtai pasakė Elliw tarsi norėdama paaiškinti, kad reikėtų ne bendrauti su keistais padarais, o ieškoti astronomijos prietaiso. Vėtratrūnės elgesys buvo nemaloniai keistas - šito kurį laiką velsietė nesugebėjo pamiršti.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškųjų gyvūnų priežiūros profesorė
  • *
  • 225
  • Kas nusprendžia, kas yra „teisinga“?
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #40 Prieš 1 metus »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

    - Elliw, aš nežinoti kur yra tavo teleskopas. Bet...
    - Nė nebandyk! Ji tikrai to nenusipelnė! - pasiuto Klyksmai perskaitę Vėtrūnės ketinimus jos mintyse, tačiau ši susinervinusi tik atšovė jiems ispaniškai, žinoma, nė nepagalvodama kaip kesitai atrodo iš šalies kalbėdama su savimi ispaniškai:
     - Užsičiaupkit vieną kartą! Noriu ir darau. Ji - mano draugė ir aš jai padėsiu. Accio teleskopas!
     Po geros minutės į jos rankas nusileido teleskopas. Bala težino ar jis ir buvo Elliw, o gal tai visai kitas astronomijos prietaisas, tačiau Kristė patenkinta ištiesė teleskopą kažkur, kur turėjo būti draugė: - Prašau!
    Atidavusi Elliw teleskopą, de Leighi nepaisydama Klyksmų klykavimų ir nepasitenkinimų nuėjo pasiimti dar vienos tabletės. Vargais negalais ją susiradusi mergina atkišo ją antrajai pelėdai. Ši kiek pasimuistė nepatenkinta, tačiau kaip Vėtrūnė ją dar paglostė ir meiliai jai pašnekėjo savo gimtąja kalba, ši sutiko nenorom nuryti vaistą.
    - Na matai, visai nesunku! - ispaniškai atsisveikino Kristė su pelėda ir šypsodamasi paleido ją skristi atgal.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 629
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #41 Prieš 1 metus »
Vega davė puikų pasiūlymą - pelėdoms laiškanešėms įsiūlyti vaistą su maistu. Tačiau Sakurai nesisekė taip gerai, kaip bendrakoledžei. Galbūt todėl, kad viduje mergina erzinosi, jog tas pelėdų maistelis atrodo labai nenatūralus. Tai buvo dirbtini grūdeliai, visai neprimenantys maisto, kurį pelėdos lestų gamtoje. Varnanagei šitas dalykas labai nepatiko, tačiau ji vis tiek maitino jį pelėdoms kartu su vaistais.
Kai didžioji dalis sergančių paukščių buvo pamaitinta, Sakura jau norėjo siūlyti Vegai eiti aplankyti knisių. Apie knisius baltapūkė sužinojo tik pradėjusi mokytis Hogvartse, mat pievoje jokių blizgučių nebuvo ir tie gyvūnėliai ten niekada neatklysdavo. Buvo smalsu pamatyti tą padarėlį, tačiau nespėjus prasižioti mergina suprato, kad pamoka eina į pabaigą. Mokiniai emė ruoštis atgal į mokyklą.
- Oho, kaip greitai prabėgo laikas... - tarė mėlynakė. - Mes jau nespėsime aplankyti knisių, - balsas skambėjo liūdnai. - Žinai, Vega, gal pavyktų čia kada ateiti ne pamokos metu? - ėmė svarstyti pėdindama durų link. Tikėjosi bent akies krašteliu pamatyti knisius.

*

Rensa

Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #42 Prieš 1 metus »
  Rensa atsakiusi į klausimą džiaugėsi, kad atsakė teisingai. Ji išties norėjo padėti gyvūnams, todėl tikrai norėjo apsilankyti kiauliasodžio magiškųjų gyvūnų priežiūros centre. Cavallon pavardės nešiotoja jame jau buvo vieną kartą, tačiau tikrai norėjo apsilankyti ir vėl. Jai buvo gera padėti segantiems gyvūnams, todėl tikrai norėjo kuo greičiau jame atsidurti ir jiems padėti. Atėjusi į centrą oranžinių plaukų savininkė bandė nuspręsti su kuria grupe norėtų eiti. Varniukė nusprendė prisijungti prie antrosios grupės, nes joje buvo mažiausiai mokinių, o Rensa tikrai nenorėjo grūstis. Antroji grupė pirmiausia nuėjo prie pelėdų laiškanešių. Rensa pažvelgė į jas. Jai buvo gaila pelėdų, todėl paėmusi vieną tabletę bandė duoti ją pelėdai, tačiau ši tik nusisuko bei nuskrido. Tai ką man dabar daryti? Mintyse savęs paklausė Cavallon pavardės nešiotoja. Tada ji sugalvojo kaip nors meiliai sumaitinti tabletę. Ji pradėjo glostyti vieną iš pelėdų, o paskui ją ir apkabino. Pirmakursei buvo gera būtų šalia jų. Tą patį ji padarė su dar keliomis pelėdomis, o paskui nusprendė nueiti prie sergančių knisių, nes norėjo padėti ir jiems.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 323
  • Taškai: 29
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #43 Prieš 1 metus »
  Vega matė, kad Sakurai sekėsi kiek prasčiau, bet sekėsi, o tai varniukei ir buvo svarbiausia. Ji norėjo tabletėmis su maistu pamaitinti kuo daugiau pelėdų, kad visos galėtų pasveikti, tačiau taip pat stipriai norėjo aplankyti knisius bei jiems padėti. Apie tai pagalvojo ir Sakura, tačiau pasakė, kad jos nebespės. Tik tada pirmakursė apsidairė ir pamatė, kad visi mokiniai jau ruošiasi grįžti. Šviesiaplaukei buvo liūdna, kad jau nebespės padėti ir knisiams, bet nusprendė, kad čia dar tikrai grįš ne pamokų metu.
- Taip, ir man gaila. Visai norėčiau padėti ir knisiams. Žinoma galėsime kada ateiti ne pamokų metu. Man čia visai patinka. Man gerai padėti gyvūnams, - tarė šviesiaplaukė ir nusišypsojusi pažvelgė į Sakurą. Pelėdų laiškanešių patalpą vėl užvaldė bjaurus kvapelis, todėl pirmakursė kerais šiek tiek pravalė patalpą.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Sigurd Eddi Hallgrimsson

  • Burtininkas
  • ****
  • 413
  • Lytis: Moteris
Ats: III MGP pamoka visiems kursams /'22 vasara
« Atsakymas #44 Prieš 1 metus »
Sigurdas tylomis džiaugėsi, kad mokiniai taip aktyviai ėmėsi gyvūnų gydymo. Pats neprisidėjo, tik iš tolo stebėjo grupeles, kurių vienoje buvo Elliw, kaip visada ieškanti teleskopo. Visa laimė, šįkart ji neprivirė daug košės, tad buvo galima atsipalaiduoti ir mintyse dėkoti nežinomiems dievams, kurie nusprendė pasigailėti vargšo profesoriaus. Vis dėlto galų gale spoksoti nusibodo, todėl islandas netrukus grįžo prie įėjimo įkvėpti gryno oro. Deja, kaip tik tą akimirką žvilgsnis užkliudė dvi žmogystas, išnyrančias iš pastato gilumos - dar sekundė, ir jos įžūliai pražingsniavo pro šviesiaplaukį tarsi šio nė nebūtų buvę. Pastarasis nebūtų kreipęs daug dėmesio, jei ne Hogvartso uniformos, kurios aiškiai išsiskyrė iš centro darbuotojų aprangos. Kai vaikino akys suprato, ką pamatė, buvo jau per vėlu gaudyti prasižengėlius, mat jis ūmai nebegalėjo pajudėti. Dviejų jaunų žmonių, susikabinusių rankomis, vaizdas skaudžiai priminė šviesią praeitį. Ir tai, kas jau prarasta amžiams. Mokiniai jau dingo, bet Sigurdas liko stovėti ant laiptų lyg įkaltas.
Tik po geros minutės jis pajudėjo, tačiau ne laukan, o į vidų. It zombis nukėblino link artimiausio tualeto, ten užsirakino, įrėmė galvą į sieną ir... Savyje tejuto absoliučią tuštumą, atmieštą supratimu, kad pasaulyje tėra tik vienas jam skirtas žmogus, tas tikrasis. Jis neabejojo, jog tokia buvo Deoiridh. Buvo? Juk visa tai kas įvyko, nebuvo jo kaltė - mergina troško šio to daugiau nei draugystė su nuoboda vaikinu. Taip jis apibūdindavo save, kiekvienąkart panirdamas į prisiminimus. Visa bėda buvo tame, kad pastarieji spėjo taip susimaišyti ir susiraizgyti, jog atpažinti tikrųjų veiksmų priežasčių negalėjo niekas. Taigi, visa tai buvo tiesiog beprasmiška, bet islandas šią akimirką rinkosi paskęsti prisiminimuose nei pripažinti, kad nesugeba judėti pirmyn gyvenimo keliu. Tarsi akmuo, kitaip tariant, Deoiridh, būtų per sunkus panešti, bet pernelyg brangus palikti. Tuo pačiu metu jis ir ilgėjosi prarastų dienų, ir keikė save dėl silpnumo. Neaišku, ar trūko drąsos viską pamiršti, ar stiprybės vėl pakelti tą akmenį, kuris anksčiau rodėsi lengvas it plunksna. Stovėdamas ir bukai spoksodamas į plyteles, vaikinas jautė, jog pateko į nenutrūkstamą ratą, iš kurio beveik neįmanoma išsilaisvinti.
Gal Sigurdas iš tiesų būtų pavirtęs zombiu ar  vaiduokliu su nenurimstančia siela, jei ne mokinių šurmulys koridoriuje. Pastarasis reiškė, kad centro darbuotojai baigė savo darbą prižiūrėti vaikus ir nuėjo užsiimti rimtais dalykais. Dabar atėjo jo eilė perimti veiklą, nors profesorius mieliau norėjo pasilikti tualete. Kad ir kaip save nuteikinėjo, galų gale paliko saugią tvirtovę bei sunkiai atsidusęs nuėjo pasitikti savo likimo. Visa laimė, mokiniai atrodė patenkinti šia trumpa išvyka ir galimybe padėti sergantiems gyvūnams, tad šviesiaplaukis šiek tiek kilstelėjo lūpų kamputį.
-Nagi! Susirenkam ir keliaujam! Nėra ko čia stoviniuoti. - nelabai draugiškai šūktelėjo jis ir net neatsigręždamas nužingsniavo per miestelį Hogvartso link. Troško tuos du palikti Kiauliasodyje ir grįžus laukti, kol jie susiprotės pražiopsoję pamokos pabaigą. Bus jiems čia neklausyti manęs. Pagalvojo Sigurdas, visai užmiršęs, kad ir pats kadaise su Deoiridh užsidirbo areštą pas kažkokią bjaurią profesorę.