0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Walgunas apsidžiaugė, kad mergaitė leido jam prisėsti šalia. Paskui išgirdo, kad mergaitė čia pradėjo mokytis prieš maždaug du metus.
- O. Tėtis pasakojo, kad mano pusseserė panašiu metu pradėjo mokytis. Ji taip pat mokosi Varno Nage. Nepažįsti jos? Žinoma, visi koledžai geri. Bet šiaip labai nemėgstu Klastūnyno. Nors turbūt labiau ne pačio koledžo, o jo mokinių. O tu nemėgsti kokio koledžo ar jo mokinių? - paklausė grifas. Vienaip ar kitaip jam buvo smagu, kad galėjo susipažinti su Sakura. Berniukui su kitais visada būdavo geriau. Jam patiko bendrauti, bet patiko ir makytis, o tą šiuo metu ir reikėjo daryti, todėl Walgunas atsistojo bei nuėjo pasiimti vinies. Ji jam nelabai patiko. Gal dėlto, kad apskritai nemėgo jokių panašių daiktų. Vinies jam iki šiol niekada neprireikė ir jis buvo tikras, kad ir neprireiks. Gi nerašau su vinimi. Pagalvojo jis ir mintyse nusijuokė. Bet tik mintyse. Jis nenorėjo trukdyti pamokos, nes manė, kad jo juokas visiems sutrukdytų darbą. Aišku buvo mokinių, kurie visaip trukdė pamoką, bet Walgunas nenorėjo būti prie jų, todėl jis grįžo į savo vietą.
- Ar žinai kam tu galėtum panaudoti vinį. Suprantu gal kiti žmonės ir panaudoja jas, tačiau aš nemanau, kad galėčiau ją kur panaudoti. Nerašau gi aš su ja, - tarė jis ir kelis kartus labai tyliai pastukseno vinimi į stalą. Garsas nebuvo labai malonus ausiai, tačiau grifas tikėjosi, kad panaudojus kerus garsas taps geresniu. Profesorė sakė, kad garsas priklauso nuo minčių ir nuotaikos sakant burtažodį, o manau, kad šiuo metu mano nuotaika pakankamai gera. Gal ir garsas geras bus? Labai tikiuosi. Pagalvojo Walgunas, o tada išsitraukė lazdelę bei ją nukreipė į vinį.
- Loginos aishagt, - tarė jis ir švelniai pastukseno vinį į stalą, tačiau nieko nenutiko. Tai berniuko nenustebino, nes profesorė minėjo, kad kerai sunkūs, o grifui ir šiaip nesisekė kerėti. Bet jis tikrai norėjo pamėginti dar kartą.
- Loginos aishagt, - vėl pabandė jis, tačiau pastuksenus garsas liko visiškas toks pats. Na, gal trečią kartą pavyks. Pagalvojo jis.
- Na, pavyko? Man ne. Man apskritai nelabai sekasi kerėti. Daug geriau sekasi virti eliksyrus. O tau patinka juos virti? - pasakė Walgunas.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Vinis vis dar nebuvo pakeitusi garso.
- Tikrai? - nustebo ir šiek tiek sutriko šviesiaplaukė išgirdusi apie Walguno pusseserę. - O koks jos vardas? Jeigu ji čia atvyko prieš maždaug dvejus metus, tai ji tikriausiai trečiakursė? - stengėsi logiškai išmąstyti ir svarstė, kas tokia galėtų būti toji mergaitė. - Aš mėgstu visus koledžus ir visus mokinius, - nusišypsojo. - Tiesą pasakius, turiu draugę iš Klastūnyno. Manau, kad viskas priklauso ne nuo to, kokiame koledže mokomės, o nuo to, kas slypi mūsų viduje. Tikiu, kad yra ir nelabai gerų žmonių, - prisiminė Meghan, tačiau nenorėjo pasakoti apie ją nei Walgunui, nei kam nors kitam, apie tai žinojo tik Dori ir Auris. - Bet jie gali būti iš bet kokio koledžo, galvoju.
Kaži, ar Meghan iš Klastūnyno?
- Įprastai žmonės naudoja vinis kam nors pritvirtinti. Hogvartse veiksi daug daugiau, nei tik rašymas ir skaitymas, - ir vėl nusišypsojo. - Tačiau aš, turiu pripažinti, nelabai kur turėčiau panaudoti vinies. Kol kas dar ir man nepavyko, - atsakė į klausimą apie kerus. - Nesijaudink, nes kerai sudėtingi, o tai tavo pirmieji žingsniai mokykloje. Eliksyrus man visai patinka virti, tačiau labiausiai aš mėgstu augalus. O tu ar mėgsti augalus? - domėjosi. - Loginos aishagt, - pabandė trečią kartą.
Ir šį kartą pavyko - pastuksenus vinimi į stalą pasigirdo gitaros skambesys.

*

Neprisijungęs Bonė Aneta Iden

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
 Vasaros šiluma pamažu nyko rudens darganoje. Retkarčiais pro pilkus lyg švinas debesis, tarsi kilimas klojančius dangų, prasiskverbdavo skaisti saulė ir savo spinduliais nuauksindavo įvairiaspalvius Uždraustojo miško medžius.
 Daugumai dvylikmečių ruduo reiškė tik vieną - vėl reikės grįžti į tą pragarą, stumdytis koridoriuose kartu su kitais mokiniais ir vargti prie namų darbų. Tačiau Alisai tai reiškė kur kas daugiau.
 Ji grįžta namo.
 Mergaitės vasara buvo kaip niekad prasta. Ponia Bleik sugebėjo virsti tikra ragana. Ji ne tik reikalavo našlaičius toliau klaidžioti gatvėmis ir mėginti įsiūlyti praeiviams krūvas visokiausio šlamšto, tarsi pabirusio iš Sendaikčių krautuvėlės lentynos - trapių sagų, seną skrudintuvą ar šimtametę, kone muziejinę peleninę. Kol vaikai neklydinėjo gatvėmis, jie turėdavo sėdėti savo kambariuose. Net ne kambariuose. Veikiau priplėkusiuose sandėliukuose, apkarstytuose voratinkliais ir apstatysuose laužais, kuriuos ponia Bleik vadino "našlaičių baldais".
 Kitiems vaikams tai būtų ne kažin kokia bausmė. Žinoma, be galo nuobodu sėdėti ant siauros, geležinės lovelės, aptiestos pilka paklodėle ir spoksoti pro langą, bet juk galima ištverti.
 Tačiau Alisai... Alisai tai buvo tikra kankynė. Jau pirmą dieną jai atrodė, kad visos sienos ima trauktis, kambarėlis vis labiau siaurėja ir ją tuoj praris juoda tamsa.
 Tad štai kodėl. Štai kodėl įžengusi į kerėjimo kabientą ji pasijuto taip, tarsi būtų nežemiškame sapne.

*

Neprisijungęs Bonė Aneta Iden

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
 Vos tik Alisa įžengė į klasę, ją pasitiko šiluma ir jaukumas. Prie mokytojo stalo sėdėjo nepažįstama profesorė ir mergaitės širdį suspaudė ilgesys - ji tikėjosi išvysti vešlias, rusvas Brittos garbanas ir draugišką šypseną. Per praeitus mokslo metus mergaitė jau spėjo priprasti prie jaunosios merginos, o štai dabar jos laukė dar viena nepažįstama mokytoja, turinti savą tvarką ir, o varge, galbūt baisumu prilygstanti Nuodų ir Vaistų profesorei.
 Nejaukiai pasimuisčiusi, švilpynukė nuslinko į klasės priekį ir nedrąsiai klestelėjo antrame suole. Laimei, priekyje riogsojo tuščia vieta ir dvylikmetei nereikėjo žvelgti į klasę per galvas kur kas vyresniems ir aukštesniems mokiniams. Jau kiek nurimusi, antrakursė pažvelgė į profesorę. Netrukus ji nutarė, kad naujoji mokytoja nė kiek neblogesnė už Brittą. Ji taip pat buvo raudonplaukė ir atrodė labai maloni. Padrąsinta profesorės Melens šypsenos, žydraakė pasijuto kiek jaukiau ir ėmė klausytis pamokos užduoties.
 Nelaimei, čia jos džiaugsmo burbulas ir vėl sprogo. Alisa nežinojo, kiek baimių ji turi. Ko gero jų sąrašas niekada nesibaigs. Tačiau mergaitė nė kiek neabejojo, kad nuo triukšmo, kylančio susiliejus skirtingiems garsams ir aštrios vinies ji tikrai nualps.
 Ir vis dėl to, nenorėdama pasirodyti ištižėle, jaunajai mokytojai baigus kalbėti, švilpynukė atsistojo ir, dėl savo mažo ūgio pradingusi mokinių jūroje, nukiūtino prie stalo. Šiaip ne taip sugraibiusi dėžutėje vinį, antrakursė grįžo prie stalo ir stengėsi suvaldyti drebančias rankas. Prikandusi lūpą, ji apsižvalgė po klasę, tikėdamasi, kad nerimas atslūgs.

*

Neprisijungęs Walgunas Levinsas

  • VII kursas
  • *
  • 243
  • Taškai: 58
  Walgunas stebėjo vinį tikėdamasis, kad kitą kartą jam pasiseks. Taip, jis nebuvo labai geras kerėtojas, bet vs dėlto kažkiek tai segebėdavo. Bent jau anksčiau.
- Ne, ji ne trečiaursė. Kiek žinau ji prieš tai kelis metus nesimokė, bet vardo neatsimenu. Na, taip. Visuose koledžuose yra ir labai gerų, ir labai blogų mokinių. Galbūt taip manau todėl, nes iš manęs dar niekas nesišaipė ir viskuo neapmėtė ne Klastūnyno mokinys, - tarė berniukas atsisukęs į Sakurą. Tada vėl įsmeigė žvilgsnį į vinį. Kuo tu tokia ypatinga, kad kerais pakeisti tavo garsą yra sunku? Pagalvojo grifas. Tada išgirdo kitus Sakuros žodžius.
- Taip, taip, žinau, kad ne tik tą darysime, bet jau geriau rašyti su vinimi nei su ja kerėti, - tyliai nusijuokė grifas. - Gal ir taip, bet kol kas ir lengvesni kerai man nelabai sekasi. Na, pavyksta, bet tenka bandyti tikrai ne vieną kartą. Taip, augalus visai mėgstu, bet man labiau patinka gyvūnai, - pasakė berniukas. Tada nusprendė, kad pagaliau reikia bandyti dar kartą, todėl vėl nukreipė lazdelę į vinį.
- Loginos aishagt, - pratarė berniukas ir pastukseno vinimi į stalą, tačiau ir šįkart nieko nenutiko. Jis šiek tiek nusivylė, bet nusprendė iškart bandyti dar kartą, nes norėjo sužinoti kokia gi bus ta muzika, o be to pamokos laiko nebuvo likę daug.
- Loginos aishagt, - dar pabandė ir pastukseno vinimi į stalą. Ir pagaliau jam pavyko. Jis visą pamoką manė, kad melodija bus žaisminga, tačiau vos prieš kelias minutes jis labai nuliūdo, kad jam taip blogai sekasi kerėti. Būtent todėl jis išgirdo pianiną, kuris grojo gana liūdną melodiją.
Parduodu Valentino Pašto Prekę: 1 vnt - 6 sikliai, 3 vnt - 1 galeonas.

*

Neprisijungęs Bonė Aneta Iden

  • I kursas
  • *
  • 36
  • Taškai:
 Alisa pažvelgė į savąją vinį. Siaubas vis stiprėjo. Jis skleidėsi krūtinėje tarsi didelė piktžolė, leidžianti šaknis į nerimastingai tuksinčią mergaitės širdį. Švilpynukė užsimerkė ir ėmė giliai kvėpuoti. Visi garsai nutolo, ją apsėmė tamsa ir bauginantis šaltis. Ausyse lyg bokšto laikrodis aidėjo tuksėjimas. Persigandusi antrakursė pamėgino atplėšti vokus ir sugrįžti ir raminamai jaukią ir šiltą kerėjimo klasę. Akimirką dvylikametė pamanė, kad jai nepavyks - blakstienos buvo  tartum švininės. Tačiau staiga pasaulis prašviesėjo ir ją apsėmė nuostabi, auksinės rudens saulės šviesa. Sugrįžo prieš tai bauginęs šurmulys. Dabar jis sušildė panikos apimtą žydraakę ir leido jai neatitrūkti nuo pažįstamos ir saugios realybės.
 Vis dar giliai alsuodama, Alisa paėmė savąją vinį ir patukseno į stalą. Pasigirdo bjaurus džirgštelėjimas, primenantis giltinės dalgį. Mergaitė trūksmingai atsikvėpė ir nukreipė į vinį burtų lazdelę. Stengdamasi suvaldyti po trumpo apsilankymo tamsoje tebedrebančias rankas, ji sumurmėjo:
 -Loginos Aishag.
 Švilpynukė vėl paėmė vinį ir prikandusi lūpą stuktelėjo ja į stalą. Vėl pasigirdo girgštelėjimas. Šį kartą jis aidu atsiliepė dvylikmetės širdyje. Sunkiai atsidususi antrakursė vėl pabandė:
 -Loginos Aishag.
 Nieko. Vinis ir toliau varė žydraakę į kapus.
 -Loginos Aishag, Loginos Aishag, Loginos Aishag, - kartojo ji be naudos.
 Pagaliau, po ilgų kančios minučių, dar kelių kraupių girkštelėjimų ir gilių alsavimų Alisai pavyko. Ji paėmė vinį ir stuktelėjo ja į stalą. Pasigirdo gasdinanti neaiškių instrumentų simfonija. Ji nuaidėjo klasėje taip garsiai, tarsi urve.
 Mergaitė nuleido akis į savo batų nosis. Jai mažiausiai norėjosi atkreipti kitų vaikų dėmesį į savo savijautą. Tad, norėdama atrodyti pasitikinti savimi, švilpynukė susirado kurpinėje pergamento skiautelę, rašalo buteliuką ir aptriušusią plunksną, prismeigė pergamentą vinimi ir šiaip ne taip, žvilgčiodama į kitų vaikų užrašus, iškraigliojo savo vardą. Įprastomis aplinkybėmis ji būtų išsigandusi tokios neįveikiamos misijos, tačiau dabar pakako ir to siaubo, kuris liko jos širdyje po vinies dzingsėjimo.
 Antrakursė nuėjo prie dėžutės, įdėjo vidun vinį ir išskubėjo iš klasės, lydima varpo dūžių. Dvylikametė guodėsi mintimi, kad įvykdė pamokos užduotį ir tikėjosi, kad tai ištirpdys stingdantį šaltį. Jai nesinorėjo pirmą dieną mokykloje apalpti.
 

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
  Vega atėjo į pirmąją šių metų kerėjimo pamoką. Profesorė buvo nauja, o tai šiek tiek nustebino, bet tik šiek tiek. Tai, kad šiais metais dalis Hogvartso profesorių keitėsi nebuvo naujiena. Tuo varniukė jau įsitikino per apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką. Mergaitė spėjo, kad tai dar ne pabaiga. Ji spėjo, kad dar bus bent viena pamoka, kurios profesorius keitėsi. Mergaitė nesuprato kodėl profesoriai taip dažnai keičiasi. Keičiasi net tie profesoriai, kurie jau dirba net ne vienerius metus. Pagalvojo antrakursė. Ji buvo tik antrame kurse, tačiau iš draugių sužinojo, kad kai kurie profesoriai Hogvartse jau dėstė daugiau nei penkerius metus. Įdomu ar jie išėjo iš darbo. Pagalvojo varniukė. Vis dėlto profesorė jai pasirodė miela. Ji atrodė pakankamai jauna. Vega tikėjosi, kad kiti mokiniai nedarys nesąmonių jos pamokose. Visose pamokose tokių atsirasdavo ir Varno Nago mokinė manė, kad atsiras ir šioje pamokoje. Ji to nenorėjo, bet realybę visgi žinojo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Rensa

   Rensa atėjo į pirmąją šių metų kerėjimo pamoką. Naujai iškepta antrakursė klausėsi profesorės, kuri buvo nauja. Cassidy atrodė jauna bei gera. Nešaukė ant mokinių kaip darydavo tai Clarke ir kai kurie kiti profesoriai. O ji ir šiaip atrodė gera bei miela. Dauguma kitų profesorių tokie nebuvo. Beveik visi kiti profesoriai tik norėjo atsikratyti mokinių, kurie tik norėjo mokytis. Na, taip. Buvo mokinių, kurie tik ir darydavo nesąmones ar per pamokas tiesiog nieko nedarydami sėdėdavo. Bet buvo ir tokių, kurie į pamokas ateidavo mokytis. Būtent tokį tikslą Rensa šiandien ir turėjo. Ne tik šiandien. Ji per kiekvieną pamoką norėdavo kuo daugiau išmokti bei sužinoti kuo daugiau įdomių dalykų. Mergaitei patiko mokytis. Cavallon pavardės nešiotojai kerėjimas atrodė svarbi magijos mosklo sritis. Todėl oranžinių plaukų savininkė nuėjo pasiimti vinies, o ją gavusi ramiai grįžo į savo vietą ir išsitraukė lazdelę norėdama pradėti kerėti.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Vega nusprendė kuo greičiau pradėti. Profesorė minėjo, kad kerai yra ganėtinai sunkūs. Vegai kerėti šiaip sekdavosi puikiai, bet tik tada kai jos arba niekas nestebėdavo arba stebėdavo tik artimiausi žmonės. Tačiau kitu atveju jai sekdavosu sunkiai. Tuo labiau būnant pilnoje klasėje. Jai atrodydavo, kad bet kada gali prieti koks klastuolis ar tiesiog piktesnis kurio nors kitos koledžo mokinys ir pradėti iš jos šaipytis. Varniukė to nemėgo. Tiesą sakant nekentė. Ji jautriai reaguodavo į patyčias. Antrakursė nuėjo pasiimti vinies. Sakurai turbūt šis daiktas tikrai nepatiktų. Aš puikiai ją suprantu. Įdomu, ar ji išvis atliks praktiką? Pagalvojo varniukė bei išsitraukė lazdelę. Man pavyks. Man pavyks. Pagalvojo rudaakė bei nukreipė lazdelę į vinį.
- Loginos aishagt, - pratarė Vega bei mostelėjo lazdele tikėdamasi, kad kerai pavyks. Taip pat tikėdamasi, kad neatkreipė kitų mokinių dėmesio.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Cassidy Melens

  • Burtininkė
  • ****
  • 212
  • Lytis: Moteris
  • Viskas nėra tu
Cassidy visą pamoką stebėjo mokinius ir džiaugėsi kaip gerai ir noriai didžioji dalis atliko savo darbą. Tiesa raudonplaukei krito į akis viena klastuolė kuri pasiėmė sauja vinių. Bet kadangi profesorė nenorėjo su kažkuo per pirmą pamoką pyktis į tai žiūrėjo pro pirštus. Kai jau pamoka ėjo į pabaigą ir jau daugelis mokinių kurie iš tiesų dirbo savo vinis dėjo į dėžutę. Profesorė atsistojo ir prabilo:
- Jau pamoka vyksta į pabaigą tai norėčiau tų kurie dar nespėjo pabaigti darbo vinis vinis vis tiek sudėti į dėžutę. Bei labai dėkoju tiems kurie dirbo jūsų darbas ir pastangos bus įvertintos. Viso gero ir iki kitos pamokos.
Kai Melens baigė kalbėti suskambo varpas ir visi mokiniai išbėgo iš klasės. Tada žaliaakė atskirai pasiėmė abi vinių dėžutes truputį  apsitvarkė ir išėjo iš klasės. Pirma pamoka visai neblogai praėjo. Pagalvojo mergina rakindama kerėjimo kabineto duris. 
Pasaulis mane stebina.