0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Tobias Liam Walters

  • Burtininkas
  • ***
  • 120
  • "We're all someone's monsters."
[Tema: Juodieji įrankiai (pirma pamoka)]

Žingsniuodamas iki skausmo pažįstamais koridoriais Tobias klausė savęs, kokio velnio… Ne, velnias netinka. Tobias klausė savęs, kokio šėtono jis sutiko dėstyti Hogvartso burtų ir kerėjimo mokykloje. Juk ir arkliui (net ir ne pačiam protingiausiam) aišku, kad Tobias patirties su vaikais turi panašiai tiek, kiek beždžionė su archeologija.
Vis dėlto šiam labai nestandartiniam ėjimui buvo priežasčių. Pavyzdžiui, Tobias paliko savo senąjį darbą po labai nuostabios misijos, per kurią vaikinas vos nepalydėjo galvos. O kadangi kol kas Britta rūpinosi tuo demonų vaiku Lilith ir negalėjo rasti darbo, tą padaryti teko juodaplaukiui. Aišku, jis nedaug telaimėjo – bėgdamas nuo vieno demonų vaiko pataikė ant tūkstančio kitų. Ir koks gi gyvenimas be lašelio (ar viso kibiro) nuotykių?
Juodaplaukis pasiekė apsigynimo nuo juodosios magijos – dabar ir savo – kabinetą. Kodėl apsigynimo nuo juodosios magijos? Visų pirma todėl, kad Tobias nė už ką nebūtų dėstęs herbologijos ar ateities būrimo. Mieliau prisiimtų dar vieną prakeiksmą, nei dėstytų tokius bereikšmius dalykus. Antra, todėl, kad pusę savo gyvenimo pats vaikinas tvarkėsi su juodąja magija ir šioje srityje buvo, jei ne profesionalas, tai tikrai patyręs vilkas. Trečia, Hogvartsui niekada nesisekė surasti apsigynimo nuo juodosios magijos mokytojo, nes sklido gandai, kad toji vieta prakeikta. O Tobias buvo tiek kartų prakeiktas, kad vienu daugiau ar mažiau nebuvo reikšmės.
Nuskambėjo varpas ir į kabinetą ėmė rinktis mokiniai. Tobias prisiminė, kad kai jis mokėsi Hogvartse, profesoriai savo klases išdekoruodavo pagal savo skonį ar bent pagal dėstomą dalyką. Tačiau juodaplaukiui tai atrodė laiko švaistymas. Vienintelis dalykas, kurį pridėjo, buvo juodos užuolaidos, kad patalpoje tvyrotų prieblanda.
Savo senuoju, vizitine kortele patapusiu, lediniu veidu vaikinas nužvelgė klasę.
- Neapgaudinėsiu nei jūsų, nei savęs – nenoriu čia būti. – prabilo tyliu, šaltu ir aiškiu balsu. - Tačiau, kaip ir jūs, neturiu pasirinkimo, tad geriau jau sėdėkit ir klausykitės. Neketinu taikstytis su mažvaikiais ir verkšlenimais. Jei nesate pasiruošę mano pamokoms, galite jose išvis nesirodyti.
Tai nebuvo įžanginė kalba, kuri turėtų nuskambėti pamokos pradžioje. Tačiau Tobijui tai rūpėjo ne daugiau, nei dabartinės nuolaidos moteriškai kosmetikai. Vaikinas nenorėjo kalbėtis ar kalbėti, nenorėjo nieko sakyti, tuo labiau aiškinti. Tačiau pakabukas, saugiai tūnantis po marškiniais, savo svoriu priminė, ko Tobias čia atėjo. Kitaip sakant, jo pažadą sau, padarytą prieš daugelį metų. O ir karti patirtis Magijos Ministerijoje išmokė, kad kartais turi tiesiog sukandęs dantis vykdyti pareigas.
- Šiandien mokysitės apie Juoduosius įrankius. Jei nors kartą buvote atsivertę savo vadovėlius, turėtumėte žinoti, kad juodaisiais įrankiais mes vadiname tris juodajai magijai priklausančius daiktus – Juodąjį veidrodį, Juodąją knygą ir Juodąją žvakę.
Vaikinas mostelėjo lazdele į lentą ir joje atsirado trumpa informacija apie kiekvieną iš daiktų. Tobias labai nemėgo aušinti burnos.
Citata
Juodasis veidrodis – IXa. išrastas juodosios magijos įrankis. Žmogus, turintis jį, gali paleisti tamsą, kurioje išbuvęs ilgiau nei penkiolika minučių žmogus apalpsta ir nebeatsigauna. Veidrodžio savininkas gali kontroliuoti tamsą ir kokiu spinduliu jis sklinda. Taip pat šis veidrodis atpažįsta savo šeimininką ir, jei kažkas bando jį paimti prieš tai nepanaudojęs burtažodžio Esspehottum, gali tą žmogų nužudyti.
Juodoji knyga – vienintelė pasaulyje knyga, kurioje surašyti visi juodosios magijos ritualai. Į rankas ją gali paimti tik aukščiausi juodosios magijos žinovai. Pati knyga pulsuoja juodąja magija, tad, jei ją paims, pavyzdžiui, mokinys, mirs.
Juodoji žvakė – naudojama iškviečiant stipriausius demonus. Be šios žvakės gali pavykti tik silpnesni iškvietimo ritualai. Tačiau jei žmogus ją uždega be intensijos panaudoti ją rituale, žvakė sukelia gaisrą, pražudo žmogų, tačiau pati lieka tokia, kokia buvusi.
Davęs pakankamai laiko mokiniams perskaityti ir užsirašyti informaciją paspoksoti į lentą, Tobias vėl prabilo.
- Kol jūs nepradėjote kalbėti nesąmonių, ne, tai ne tas pats, kaip Mirties relikvijos. Šeivamedžio lazdelė buvo tiesiog galinga, tačiau savaime neskleidė juodosios magijos. Prisikėlimo akmuo... jei mokysitės apsigynimo nuo juodosios magijos, pirmasis dalykas, kurį turite įsiminti – pasaulyje nėra burtų, kurie prikelia iš numirusių. Tad Prisikėlimo akmenį galima laikyti pavojingiausiu daiktu. O Neregimasis apsiaustas yra visiškai nepavojingas daiktas. Pavojingas tampa tik naudotojo rankose. O štai Juodieji įrankiai savaime skleidžia juodąją magiją ir žudo žmones.
Tobias nutilo ir sekundėlę pailsėjo. Jis labai nekentė kalbėjimo ir dėstymo.
- Jūsų šiandienos užduotis bus susijusi tik su vienu daiktu. Juoduoju veidrodžiu. – vaikinas nutylėjo, kad pats yra su juo susidūręs ir kad su tuo tvarkytis ne taip lengva. – Su kitais dviem dirbsite pavasarį, nes juos suvaldyti dar sunkiau, nei veidrodį. Kairiame klasės kampe yra kelios durys į atskirus nedidelius kambarėlius. Kiekviename iš jų yra padėta silpnesnė Juodojo veidrodžio versija. Vos įeisite į kambarį, veidrodis pradės veikti. Tamsoje turite jį susirasti, pasakyti burtažodį ir paimti. O tada, pasinaudoję savo proto, jei tokį turite, galia, suvaldyti veidrodį ir sustabdyti tamsą. Tuomet grįšite į klasę. Keliaukite dirbti.
Vaikinas sukryžiavo rankas ant krūtinės ir ėmė stebėti mokinius. Nuoširdžiai vylėsi, kad jam neprireiks kam nors padėti, nors, greičiausiai, taip viltis buvo kvaila.

[Sveiki. Užduotis parašyta post‘e. Tobias to nepasakė, tačiau į kambarį galite eiti ir po vieną, poromis, ir keliese – kaip norite. Jei reikės Tobijo post‘o ar šiaip kils klausimų, parašykit až. Prašau trijų praktikos post‘ų. Pamoka iki 09-12. Sėkmės;)]
Suffering is like anything else. Live with it long enough, you learn to like the taste.


*

Neprisijungęs Dori Mendel

  • *****
  • 1771
  • Lytis: Moteris
  • Pasiūlyk RPG
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #1 Prieš 1 metus »
Dori kartu su Erka sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Ir vėl naujas profesorius, tad reikės išbandyti jo kantrybę. Pirmas įspūdis, kad tas vaikinas - ne iš kelmo spirtas. Atrodė šalto veido. Nei pasisveikino, nei prisistatė.
- Koks jūs nemandagus, profesoriau. Jei nenorit čia būti, galit eiti ir palikti mus vienus. Mes tikrai kaip nors išgyvensime, - klastuoliškai sukrizeno ir primerkė akis.
Netrukus ant lentos atsirado kažkokie užrašai, bet Mendel net neketino jų skaityti. Po to naujasis profesorius pristatė užduotį. Tačiau tamsiaplaukė, žinoma, ir užduoties imtis nesiruošė.
- Tau neatrodo, kad jis čia jaučiasi pernelyg gerai? - tyliai paklausė Erkos. - Man jau norisi nuleisti jį ant žemės, - žaibavo akimis.
Bet vis dėlto Dori jau buvo šeštakursė ir į galvą, norom ar nenorom, lindo įkyrios mintys. Jeigu ji tikrai nuspręs tapti užmaršintoja, apsigynimas nuo juodosios magijos jai bus reikalingas dalykas. Nežinia, į kokias vietas Dori tektų keliauti, su kokiais dalykais reikėtų susidurti. Todėl mergina vis žvilgčiojo į klasės kampe esančias duris. Ėmė dvejoti.
- Ar eisi? - paklausė Erkos.

*

Neprisijungęs Delfė Digori

  • VII kursas
  • *
  • 168
  • Taškai:
  • Lytis: Moteris
  • “Everything I know I learned from dogs.” – Nora Roberts
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #2 Prieš 1 metus »
Delfė šypsodamasi nužvelgė apsiginimo nuo juodosios magijos kabinetą. Nors tai nebuvo švilpės mėgstamiausia pamoka, tai buvo viena pirmųjų pamokų šiais metais ir Delfė tikrai neketino leisti kažkam sugadinti jai nuotaiką. Net ir nedraugiškam profesoriui, kuris šaltu veidu aiškino pamokos temą.
Profesoriui pradėjus savo kalbą apie tai, kaip jis neturi pasirinkimo, mergina prunkštelėjo. Greitai užsidengė ranka burną ir tikėjosi, kad niekas nieko neišgirdo. Būtų blogai pačią pirmą pamoką gauti nemalonumų.
Delfė šypsodamasi perskaitė tekstą ant lentos. Per vasarą ji tikrai nebuvo atsivertusi apsiginimo nuo juodosios magijos vadovėlio, tad visi trys juodieji įrankiai jai kėlė didelį susidomėjimą.
Išgirdus, kad pavasarį reiks dirbti ir su juodąja knyga, Delfės akyse pasirodė baimės šešėlis. Ar čia neparašyta, kad mokiniui paėmus knygą jis mirs? Tačiau Švilpynės koledžo mokinė neleido sau išsigąsti per daug ir išgirdus profesoriaus užduotį, staigiu judesiu atsistojo ir nuėjo prie pirmų pasitaikiusių durų. Tik Delfė neturėjo daug proto galios ir neįsivaizdavo kaip jai pavyks susidoroti su užduotimi ir suvaldyti veidrodį. Kas bus, tas bus pagalvojo Delfė ir pastovėjusi prie durų kelias sekundes, įėjo į kambarį.

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #3 Prieš 1 metus »
Sakura į apsigynimo nuo juodosios magijos pamoką atėjo kartu su Gruode. Profesorius jai nepasirodė malonus žmogus. Anksčiau baltapūkė tikriausiai būtų pasiūliusi jam kokio nors citrusinio eterinio aliejaus, bet dabar neketino to daryti. Po to karto miške su Meghan šviesiaplaukė pasimokė, kad vis dėlto ne visi žmonės yra geri.
Varnanagė įdėmiai klausėsi to, ką kalbėjo profesorius. Ant lentos atsiradus informacijai kuo skubiau ją susikonspektavo pergamente. Širdis ėmė šiek tiek tankiau plakti. Strazdanei nelabai patiko juodosios magijos prisotinti daiktai ir pavojingos būtybės. Jai visa tai atrodė baisu.
Atsistojusi šeštakursė apsidairė po klasę ir pamatė nemažai pažįstamų veidų.
- Manau, kad bus drąsiau, jeigu eisime ne dviese, - pasakė Gruodei. - Vega! Rensa! - pašaukė bendrakoledžes. - Ar norite eiti pro duris kartu su manimi ir Gruode? - pasiūlė. - Keturioms tikriausiai bus paprasčiau įveikti Juodąjį veidrodį. Tuomet mėlynakė pravėrė vienas iš durų ir buvo pasirengusi žengti į vidų.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #4 Prieš 1 metus »
Teleskopas stovėjo ant stalo. Šalia jo ant stalo stovėjo paršelis, o šalia šio žavaus gyvūnėlio - aukšta mergaitė trumpais rudais plaukais. Ji rankoje laikė du balandžius. Vienas iš jų labai garsiai burkavo - Elliw, kuri ir buvo ta mergaitė, nepastebėjo, kad netyčia išsuko jam koją. Taigi paukštis reiškė nepasitenkinimą, o velsietė džiaugėsi, kad nemato nė vienos iš bjaurių mergiūkščių. Tiesa, draugės taip pat buvo išnykusios, bet prie šito fakto Elliw jau buvo pripratusi (išskyrus tuos atvejus, kai apie tai pamiršdavo).
Kažkoks nepažįstamas berniūkštis šnekėjo, tačiau klastuolė neketino jo paisyti. Jis vis tiek nėra nei Liucija, nei Sabrina, nei Joana trečioji, nei Vėtratrūnė, nei Sarah. Tad kam jo klausytis? Tiesą sakant, velsietei jau nusibodo, kad jis neužsičiaupia - nepavyko to netgi pamiršti. Kiek pasvarsčiusi, ką reikėtų daryti dabar, nustebo, kad rankose laiko kažkokius du paukščius. Neprisiminė ir to, kad nusibodo kažkoks šnekantis berniūkštis, bet vis tiek paleido balandžius jo link. Visai netrukus iš paskos nuskrido ir paršelis.
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Lumita Pandora OConnor

  • II kursas
  • *
  • 91
  • Taškai: 52
  • Green eyes, ginger hair. You must be a Weasley.
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #5 Prieš 1 metus »
  Kažkur klasės gale sėdėjo mergaitė, apsikabinusi vienintelę nuo tėvų likusią dovaną pliušinį meškiuką, banaliai pavadintą Tedžiu. Ant stalo, priešais ją gulėjo vadovėlis, žiobariška užrašinė, juodai rašantis tušinukas ir burtų lazdelė. Astrida vis dar nežinojo kaip naudotis burtų lazdele ir nebuvo atsivertusi nei vieno vadovėlio. Rudos akys spoksojo į profesorių Walters'ą, šių akių savininkė klausė ne visko ką jis sakė, tačiau kažką vis tiek išgirdo. „Aš irgi čia nenoriu būti“ pilnai pritarė juodaplaukiui. Atrodė, kad su šiuo profesoriumi sutars. Pamokai kaip tyčia buvo pasiruošusi, tad išeiti negalėjo.
  Pamokos tema skambėjo neįdomiai. Kažkokie įrankiai? Kam jai kažkokie papildomi įrankiai, jeigu yra burtų lazdelė? Pirma pamoka dar nepasibaigė, o Nilsen jau norėjo namo. Tikslas magijos pagalba prikelti tėvus buvo trumpam išgaravęs iš vaiko galvos. Ploni pirštai atsivertė vadovėlį pirmą kartą, atsiverstame puslapyje pamatė jau minėtus įrankius. Lentoje pastebėjo trumpą informaciją apie visus tris įrankius.
  Tobijo žodžiai privertė švilpę sustingti. Ją šokiravo žodžiai apie tai, kad nėra burtų, kurie prikeltų jos numirusius tėvus. Skruostais pradėjo tekėti ašaros. Rankos stipriau sugniaužė meškiuką Tedį, o kūnas nevalingai susigūžė. Astrida pradėjo kukčioti. Ji negalėjo daugiau nieko padaryti, išgirdusi tokį žiaurų faktą. Dabar ji norėjo tik vieno, kad viskas aplink išnyktų.

*

Neprisijungęs Alanas Senkleris

  • Magizoologas
  • *****
  • 1023
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #6 Prieš 1 metus »
Alanui ši pamoka buvo labai svarbi. Juk tai vienas svarbiausių dalykų norint tapti auroru. Todėl sėdėjo ir klausėsi. Senasis Alanas būtų pradėjęs šiauštis vos tik profesoriui pravėrus burną. Galimai jis būtų pradėjęs visai atmestinai žiūrėti į šį reikalą. Visai taip kaip ir seniau, kai pamokas dėstė profesorė Clarke. Jam dabar buvo labai gaila, kad savo galimybes mokytis iššvaistė visokioms niekam nenaudingoms mintims. Plakatams ar panašiems dalykams.
Taigi šis profesorius atrodė labai atšiaurus. Ir tai švelniai tariant. Bet koks skirtumas, juk jo dėstomi dalykai buvo svarbūs. Ir tas dabar Alanui atrodė reikšmingiausia. Jis viską nusirašė nuo lentos. Ir pasisuko į šalia sėdintį žmogų.
- Eini kartu Adri? Ar bandysi vienas? - Alanas suprato, kad visai netrokšta į tą kambarėlį su veidrodžiu keliauti vienas. Bet jei Adrijas bandys su tuo daiktu tvarkytis savarankiškai, nebus kito pasirinkimo.

Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #7 Prieš 1 metus »
Adrijas labai patenkintas sėdėjo klasėje. Kurioje šiaip jau buvo daug kartų, bet tik veidrodėlyje. O dabar jis tikrai egzistavo šioje patalpoje visiems matomas. Apie tai, kas buvo dėstoma tamsiaplaukis nebuvo girdėjęs. Ir visi tie trys daiktai kėlė susidomėjimą. Ne menkesnį susidomėjimą kėlė ir profesorius. Buvo matyti, kad turi įvairios patirties su juodosios magijos artefaktais. Tiesiog atrodė užtikrintas. Bus šiandien ką veikti. Pamanė Volkeris.
- Aišku einam kartu. Jei atėjom čia drauge, tai kam dabar skirstytis? - Pasakė.
Gyventi atskirai nuo šio žmogaus buvo keista. Juk penkerius metus praleido kartu. Kur nors netoliese veidrodėlyje. Žinojo apie Alaną daug ką. Apie jo baimes, mintis, svajones. Lygiai tiek pat ir tasai žinojo apie Adriją. Ir jam atrodė, kad kartu jie tikrai turėtų susitvarkyti su gauta užduotimi.
Jis atsikėlė nuo kėdės ir užtikrintai patraukė tų durelių link.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #8 Prieš 1 metus »
Gruodė nekentė šios pamokos. Nuo pat praeitų metų. Ne jai tiesiog buvo tokie dalykai ir viskas. O dar profesorius pasirodė toks, kad norėjosi pasislėpti po stalu ir tyliai praleisti ten visą pamoką.
- Gal geriau susirgti ir viskas? Apsimesti, kad bloga ir dingti iš klasės. - Tyliai pasakė Sakurai. Kažkoks siaubingas tamsos veidrodis nekėlė pasitikėjimo. Net jei tai tebuvo susilpninta jo versija.
- Labai gera idėja. - Tarė, kai draugė pašaukė artyn kitas merginas. Jau keturios tai jos tikrai turėjo šansų kažką padaryti. Bent jau Rimeikaitės nuomone.
Belaukiant kas gi bus toliau ji prisiminė vieną iš turėtų šio dalyko pamokų. Tada juk pavyko susitvarkyti su tais sniego elfais miške. Kodėl dabar vėl taip nuvertinu savo galimybes? Taip besidrąsinant išties paliko ramiau. Kažkaip tikrai susitvarkysim. Visos keturios dar ne tokius dalykus galėtume įveikti.

*

Neprisijungęs Tobias Liam Walters

  • Burtininkas
  • ***
  • 120
  • "We're all someone's monsters."
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #9 Prieš 1 metus »
Sėdėdamas vaikinas vis svarstė, ar ta menka mokytojo algelė buvo verta šitokių kančių. Taip, čia buvo tik pirma Tobijo pamoka ir taip, ji truko dar tik dešimt minučių, tačiau tai nekeitė fakto, kad juodaplaukis čia būti labai nenorėjo. Vien dėl to, jog čia buvo vaikų. Kitaip žinomų kaip bjauriausi padarai visatoje. Tiesa, pats Tobias visiškai ignoravo faktą, kad ir pats kažkada buvo vaikas.
Kažkokia klastuolė mergina nusprendė, kad būtų gera idėja juodaplaukiui pasiūlyti nešdintis po velnių palikti klasę. Vaikinas būtų mielai tai padaręs, tačiau, skirtingai, nei manė ši mergina, duona ant medžių neaugo ir pinigų išgyvenimui reikėjo. Net jei tai reiškė tvarkymąsi su mažais demonais. Tad juodaplaukis paprasčiausiai ją ignoravo.
Mokiniai pradėjo kilti iš vietų ir eiti link durų. Apsigynimo nuo juodosios magijos profesoriaus viduje ėmė formuotis viltis, kad gal viskas pasiseks ir kuris nors mažas demoniūkštis nesugalvos, pavyzdžiui, paimti veidrodį neištaręs burtažodžio. Aišku, tai jį "išjungtų" porai valandų, kas gal ir nebūtų blogai, tačiau Tobias netroško pačią pirmą dieną aiškintis direktorės kabinete, kodėl jo pamokos metu nukentėjo mokinys. O jei dar apie tai sužinos tėvai...
Deja, Tobijo viltys, kad pamoka praeis ramiai, greitai buvo sutriuškintos. Vaikino dėmesį jau anksčiau patraukė rudaplaukė mergaitė, kuri į kabinetą sugalvojo atsinešti teleskopą, paršelį ir du balandžius. Keistesnio derinio turbūt nepamatysi net įprastą dieną Hogvartso koridoriuose, ką jau kalbėti apie pamoką. Tobijui svarstant, kokio velnio kam nors tąsytis po mokyklą gyvūnus, toji rudaplaukė mergaitė paleido balandžius į jį. Laimei, su ilgamete gatvių muštynių patirtimi vaikinas išsiugdė neprastą reakciją, ir po sekundėlės sustingdyti balandžiai nukrito ant žemės. O jų pavyzdžiu pasekė ir iš paskos skridęs ir baisiai žviegęs paršelis.
"Dėstyk Hogvartse", jie sakė. "Bus ramu ir gera." Jei tai yra kaip žmonės supranta "ramu ir gera", metas jiems atsiversti žodyną. Nuoširdžiai abejoju, kad "ramumo" sinonimas yra "skraidantis paršelis".
Tobias pakilo nuo kėdės ir bedė pirštu į iš paršelių ir balandžių besimėtančią mergaitę.
- Tu! - bedė pirštu į ją. Nereikia nė sakyti, kad pavardžių mokytis jis neketino. - Dvidešimt taškų iš Klastūnyno! - kol buvo įmanoma, vaikinas nenorėjo skirti arešto. Jam buvo gana tų valandų per dieną, kurias turėjo privalomai praleisti demonų kompanijoje. Daugiau tikrai nereikėjo.
Suffering is like anything else. Live with it long enough, you learn to like the taste.


*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • VII kursas
  • *
  • 322
  • Taškai: 18
  • Baigę aukštąjį mokslą, apvalūs kvailiai tampa daugiakampiais.
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #10 Prieš 1 metus »
  Prabėgo vasaros atostogos, o tai tiesą sakant buvo keista. Vasara buvo gera. Per ją Vegai buvo linksma. Vega kelis kartus su tėčiu stovyklavo. Jai buvo išties smagu, tačiau kitu metu buvo liūdna bei nuobodu. Mergaitei atostogos labai prailgo. Tikrai buvo labai smagu pabūti namuose, tačiau Vegai trūko pamokų, trūko draugių.
  Laimei, atostogos pagaliau praėjo ir šiandien mergaitė sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos pamokoje. Profesorius buvo naujas, o tai ir stebino, ir gąsdino. Jis nė kiek neatrodė draugiškas. Atrodė, kad jis tik ir nori kuo greičiau prastumti laiką ir nebebūti su mokiniais. Varniukė niekada nesuprato kodėl visi nemėgstantys vaikų burtininkai ateitdavo dirbti profesoriais. Tai mergaitei atrodė labai nelogiška. Kodėl visi vaikų nemėgstantys burtininkai ateina čia dirbti, o paskui pradeda visus keikti? Na, suprantu, kad kai kurie mokiniai daro nesąmones, tačiau kuo kalti mes? Tuo, kad atėjome į pamoką ir norime mokytis? Pagalvojo rudaakė, o paskui išgirdo savo vardą. Atsisukusi į garso šaltinį ji pamatė Sakurą ir Gruodę. Buvo aišku, kad ją kvietė Sakura, nes jos balsą varniukė jau įsiminė ir bet kur galėtų jį atpažinti. Mergaitė nuėjo prie draugių.
- Sveikos! - džiaugsmingai tarė, nes labai džiaugėsi pamačiusi drauges. - Kaip praėjo jūsų atostogos. Mes su tėčiu buvome stovyklauti. Buvo smagu, tačiau nepaisant to man jos labai prailgo. Na, bet džiaugiuosi jus matydama ir kad apskritai čia grįžau.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Rensa

Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #11 Prieš 1 metus »
  Ką tik baigėsi vasaros atostogos. Tai Rensai, kuri šiuo metu sėdėjo apsigynimo nuo juodosios magijos klasėje paskutinėje eilėje sukėlė dvejopus jausmus. Mergaitė tikrai norėjo grįžti ir toliau lankyti pamokas, susitikti su draugais iš Varno Nago bei tiesiog būti Hogvartse. Pati Hogvartso pilies atmosfera labai traukė oranžinių plaukų savininkę. Visi tie koridoriai, naudojamos bei nenaudojamos klasės, laiptai, o kur dar didžioji salė su visomis savo puošmenomis. Jai patikdavo valgyti didžiojoje salėje. Maistas tikrai buvo skanus bei pilnavertiškas, bet joje valgyti patiko ne tik dėl maisto. Pati didžiosios salės aplinka jai labai patiko. Koledžų stalai, profesorių stalai, lubos, kabančios žvakės... Per vasarą ji to labai pasiilgo. Laimei, tai numalšino šiandien didžiojoje salėje pavalgiusi labai skanius pusryčius. Bet vis dėlto dėl vieno dalyko ji gailėjosi, kad praėjo atostogos. Tai dėl to, kad namie nebus iki kitos vasaros, nes Rensos tėvai mano, kad nėra verta skristi į Estiją per kalėdų atostogas, nes vis dėlto jos trumpos, o kelias tolimas. Cavallon pavardės nešiotoja dėl to labai liūdėjo, nes namai visgi buvo ta vieta, kurioje jai buvo gera. Kurioje praleido visą gyvenimą.
  Vis dėlto Rensa sėdėjo pamokoje ir ne bet kokioje, o apsigynimo nuo juodosios magijos. Taigi reikėjo mokytis. Ši pamoka buvo viena iš tų, kuriose Cavallon pavardės nešiotojai kartais būdavo nuobodu. Bet tik kartais. Dažniausiai būdavo tikrai įdomu. Rensai patiko mokytis, todėl ji įdėmiai klausįsi pamokos temos, kuri buvo kiek keista, tačiau tuo pačiu ir įdomi, todėl oranžinių plaukų savininkė nesiskundė. Netikėtai ji išgirdo savo vardą, kurį šaukė Sakura. Prie jos dar buvo ir Gruodė, o greitai Rensa pamatė, kad prie jų priėjo ir Vega. Varniukė nuėjo prie draugių.
- Labas. Na, mano atostogos buvo visai neblogos. Buvau Danijoje, - pasakė varniukė.

*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • VII kursas
  • *
  • 903
  • Taškai:
  • Personažas priklausė Dafydd Carwyn Llewellyn
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #12 Prieš 1 metus »
Ko gero, nereikia ir sakyti, kad visai netrukus Elliw jau neprisiminė, kad kažkur metė balandžius ir paršelį. Ji paprasčiausiai pamiršo apie šių gyvūnų egzistavimą. Tuo labiau, kad pati augina tokius augintinius. Kitaip tariant, klastuolė buvo visiškai įsitikinusi, kad yra gera mergaitė, o jos draugės netrukus ateis, ir jos galės pasišnekučiuoti apie teleskopus. Lygiai tokius kaip tas, kuris ir toliau stovėjo ant stalo.
Ir išties kažkas priėjo. Elliw apsidžiaugė, bet laiku susiprato: tai visai ne draugė, o kažkoks nepažįstamas berniūkštis, kuris tikrai neturėjo ką protingo pasakyti.
- Kas tu? - nepatenkinta paklausė rudaplaukė ir vis dar stovėdama ant stalo žengė į priekį. Judesys buvo visai nežymus, bet to užteko, kad koja užkliudytų teleskopą, ir tas nusiverstų ant grindų.
- MANO TELESKOPAS! - baisiausiai persigandusi sušuko mergaitė. Kiek pasvarsčiusi apsižvalgė ir suprato, kad dėl visko kalta(s) tik šita(s) bjauri mergiūkštė bjaurus berniūkštis.
- Tai tu kalta! - pridūrė nepatenkinta Elliw. Reikėjo gelbėti astronomijos prietaisą, taigi ji žengė į priekį. Nepagalvojo, kad stalas kažkada baigsis, tad drėbėsi ant žemės. Tiksliau, tiesiai ant to bjauraus berniūkščio kojų.
- AUČ!
Elliw mirė būdama 22 m.
320 teleskopų (23-11-01)
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Sakura Levins

  • *****
  • 611
  • Galbūt ne garsas skambės tyloj, o tyla garse
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #13 Prieš 1 metus »
Sakura nudžiugo, kad Vega ir Rensa sutiko prisijungti prie jos ir Gruodės ir į kambarį eiti kartu.
- Mano atostogos... - susimąstė Sakura. - Na, tiesiog leidau laiką Londone, - pasakė. Nenorėjo plėstis.
Iš tikrųjų šviesiaplaukės atostogos nebuvo džiugios, nes jai teko girdėti tėvų konfliktus ir pačiai konfliktuoti. Labiausiai su mama, ko dar niekada nėra buvę. Ji pirmą kartą matė mamą piktą. Ši dėl visko kaltino tėtį, šaukė, kad jis sugadino jos gyvenimą jaunystėje ir gadina dabar. Sakė, kad negali patikėti, jog Sakura pasirenka Londoną, kad gali lengva ranka imti ir palikti mamą. Strazdanė bandė aiškinti, kad ji mamos nepalieka. Tačiau nenori būti įkalinta vienoje vietoje. Už šiuos žodžius ji gavo antausį per veidą. Negalėjo patikėti, nes mama niekada nebuvo pakėlusi prieš ją rankos. Tą akimirką Sakuros viduje kažkas dužo.
- O ką veikei Danijoje? - paklausė Rensos dziaugdamasi, kad jau žino apie daugiau šalių. - Beje, kaip tavo atostogos, Gruode?
Vos tik Sakura įžengė į kambarį, ją pasitiko tamsa ir tyla. Ir kažkokia nesuvokiama baimė. Tankiai kvėpuodama mergina bandė kur nors šitoje vietoje apčiuopti veidrodį.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Sakura Levins »

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • Burtininkė
  • ****
  • 436
Ats: I ANJM pamoka visiems kursams | '22 ruduo
« Atsakymas #14 Prieš 1 metus »
Kai jos visos susispietė į būrį Gruodė tvirtai nutarė, kad jokie veidrodžiai neatsilaikys ir viskas pavyks gerai. Buvo be galo smagu stovėti merginų pulkelyje ir jaustis jo dalimi. Niekada nebūčiau pamaniusi, jog turėsiu tiek draugių. Nesijausiu vieniša ir už ribos.
- Sveikos Rensa, Vega. - Pasisveikino. Balse buvo justi džiaugsmas. Ji išties dabar išgyveno patį geriausią periodą savo gyvenime. Net saulė, kuri švietė per visą vasarą negalėjo gadinti ūpo. Gruodė išties mėgavosi praėjusiomis vasaros atostogomis. Ir net Alfredas Senkleris, kurį sutiko pavasarį negalėjo dabar jos mintyse pasėti abejonių daigų.
- Oho Danijoje? O kokiame mieste? - Paklausė Gruodė Rensos. Sakuros atsakymas buvo labai jau trumpas. Ar jai patiko atostogos? Gruodė norėjo daugiau paklausti. Nes jai pasirodė, kad draugei tos atostogos tikrai nebuvo labai smagios.
- Ai aš tai Buvau pas senelius Klaipėdoje. Daug laiko leidau prie jūros. Beveik visą vasarą su seserimi pragyvenome Klaipėdoje. - Varnė galvojo ar pasakoti apie tą Juzefą ar ne.
- Dar buvome susitikusios su Dori. - Užsiminė trumpai.
Galop jos nuėjo į kambarėlį. Tokį visai tamsų ir ankštoką. Gruodei čia nelabai patiko. Bet ko daugiau galėjai tikėtis iš apsigynimo nuo juodosios magijos. Jei  ne šiurpo ir nepatogumų.
- Reiktų atsargiai. Svarbiausia jo nepaliesti nepanaudojus burtažodžio. - Pratarė.
Trečiakursė stovėjo ramiai ir svarstė kaip rasti tą veidrodį jo nepalietus. Ir laiku prisiminė, kad moka kerėti.
- Lumos. - Tarė ir lazdelei sužibus pasidarė šviesiau. Bet atrodė, kad tas veidrodis tiesiog sugeria jos šviesą. Ir vis tiek ką nors įžvelgti buvo sunku.
- Man atrodo jis yra pačiam kambarėlio gale. Prie pat sienos. Labiau dešinėje pusėje.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš 1 metus sukūrė Gruodė Rimeikaitė »