0 Nariai ir 1 Svečias peržiūrinėja šią temą.

*

Neprisijungęs Gruodė Rimeikaitė

  • III kursas
  • *
  • 174
  • Taškai:
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #15 Prieš mėnesį »
- Na taip. Išeiname. Bet kažkur mes vis tiek esame. Tai reikia sukurti. Juk iš Hogvartso neišeisi nei oru, nei dar kažkaip. Tai vadinasi viskas, kur mes keliaujame per pamokas yra kažkur mokykloje. Panašu į kambarį iki pareikalavimo ar ne? Juk šiaip tokių patalpų, kokias padaro tas kambarys mokykloje nėra taip? Jos atsiranda mums panorėjus. - Užsikalbėjo Gruodė. Jai tokie dalykai atrodė labai įdomūs. Ir labai norėjosi išsiaiškinti kokie kerai laiko šią pilį ar bet ką kitą, kur pasitaikė pabuvoti per pamokas.
- Bet gi yra tokių žavingų senovinių drabužių. - Bandė ginčytis, bet nelabai smarkiai.
Kambaryje, kuriame abi dabar stovėjo buvo įkalinta vargšė princesė. Gruodei jos istorija kažką priminė. Ir ta tiara, ne veltui jos ją turėjo.
Iš pradžių mergaitė manė, kad Dori neatiduos princesei tiaros. Bet visgi sugražino.
- Manau, kad ne veltui radome jūsų tiarą. - Pasakė Gruodė.
- Gal ją paėmė iš jūsų tyčia. Ar galit man ją truputi duoti palaikyti? - Princesė atrodė nustebusi, bet padavė jai tą daiktą.
- Pabandykit dabar išeiti pro kambario duris. - Ji vėl paklausė, bet priėjusi prie durų negalėjo išeiti už kambario ribų. Tada Gruodė uždėjo jai tiarą ant galvos ir pasakė vėl pabandyti išeiti. Ir šį kartą pavyko.
- Jūs esate princesė Alisija? Iš senųjų Šeiliu giminės?
- O taip. Iš kur tai žinai?
- Skaičiau apie jus. - Tarė ir pajuto, kad nyksta iš pilies.
Kai vėl atsirado klasėje pasakė Dori.
- Alisija Šeili buvo įkalinta pilyje, kad neištekėtų už savo mylimo vaikino. Net jei kas nors būtų atrakinęs bokšto duris, ji negalėtų išeiti tol, kol neatgautų tiaros. Skaičiau apie ją knygoje apie kilmingų burtininkų giminę. Kai ji papasakojo savo istoriją prisiminiau tai.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 72
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #16 Prieš mėnesį »
  Varniukė atėjo jau į trečiąją magijos istorijos pamoką. Į ją atėjo kartu su Rensa. Su Rensa neseniai artimiau susipažino Varno Nago bendrajame kambaryje, tadėl nusprendė būtent su ja ateiti į šią pmoką. Ši pamokai kartais, bet labai retai Vegai būdavo šiek tiek nuobodi, bet išgirdusi užduotį varniukė suprato, kad šįkart taip nebus. Užduotis jai pasirodė labai įdomi. Ji norėjo kuo greičiau nusikelti į tą legendą. Tėtis anksčiau jai pasakodavo daug legendų. Varniukei ir šiaip patiko įvairios legendos, o nusikelti į jas jai atrodė tiesiog nuostabu, todėl pirmakursė priėjo prie stalo ant kurio buvo įvairiausių daiktų. Jos dėmėsį patraukė moneta. Tai nebuvo galeonas, siklis ar knutas. Tai buvo kažkokia žiobarų moneta, tačiau atrodė labai sena. Tuo ji rudaakę ir sužavėjo.
- Tiks ši moneta? - paklausė Vega Rensos. Rudaakei būtų tikęs ir Rensos pasiūlytas daiktas, tačiau ši moneta varniukę labai sužavėjo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Rensa Cavallon

  • II kursas
  • *
  • 44
  • Taškai: 44
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #17 Prieš mėnesį »
  Rensa į trečiąją magijos istorijos pamoką atėjo kartu su Vega. Su ja artimiau susipažino visai neseniai. Prieš kelias dienas Varno Nago bendrajame kambaryje. Iki tol tik žinojo jos vardą iš pamokų. Na, dar su ja, Nalanna ir Sakura buvo transfigūracijos pamokoje, tačiau tik po jos ji su Vega normaliai susipažino. Naujos pažintys niekada nebus per vėlai. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja. Tada ji pamatė, kad Vega jau nuėjo prie stalo apžiūrėti daiktų, todėl ji greitai nusekė paskui ją. Oranžinių plaukų savininkė kelis kartus akimis perėjo daiktus, tačiau jos dėmesio nepatraukė nei vienas daiktas. O tuo tarpu Rensa pastebėjo, kad Vega apžiūrinėja kažkokią monetą. Moneta atrodė sena, tačiau Cavallon pavardės nešiotojai ji didelio įspūdžio vis tiek nepaliko.
- Taip, žinoma tiks, - tarė draugei paklausus ar tiks moneta. Rensai ši užduotis neatrodė pernelyg įdomi. Ji apskritai nemėgo legendų. Jos tik išgalvotos pasakos, kurios meluoja, o jomis visi tiki. Pagalvojo Cavallon pavardės nešiotoja.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 186
  • Tinginystė tik atrodo viliojamai bet tik darbas teikia pasitenkinimą
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #18 Prieš mėnesį »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]
 
     Vėtrūnė neabejojo, jog turi aplankyti kiekvieną pamoką be išimties, nes viso to galės jai prireikti po Hogvartso pabaigimo, kuris neišvengiamai artėja. Išimtis nebuvo ir Magijos istorija, kuri klastuolei tikrai buvo prie širdies. Šiandien sėdėdama suole ir klausydama profesoriaus de Leighi pasidžiaugė savimi, kad dabar beveik puikai supranta profesoriaus kalbą, o kai pirmą kartą sėdėjo šiame suole, jos nė kiek nesuvokė, mat anglų kalba tada jai dar nebuvo draugė. Profesoriui van Stavenger paliepus pasiimti nuo stalo daiktą, kuris patrauks dėmesį, Kristina kiek sutriko - jos dėmesio dar nebuvo patraukęs joks daiktas, nebent jis skleidė garsus. Tik vargu ar ant to stalo bus kažkas, kas skleis garsą. Su būriu kitų mokinių priėjusi prie stalo, de Leighi griebė primą pasitaikiusį daiktą ir eidama kažkur, kur turėtų būti durys, jį čiupinėjo. Ilgai galvojo kas tai galėtų būti, kol nusprendė, kad tai turėtų būti žaislinis laivelis, deja, nebuvo tikra. Po kiek užtrukusio klaidžiojimo po klasę, Kristė pasiekė duris ir jas pravėrusi žengė žingsnį į, pasak profesoriaus, legendą. Deja, legendos ji ten nematė. Nieko nematė. Kaip visada.
« Paskutinį kartą keitė: Prieš mėnesį sukūrė Vėtrūnė Kristė de Leighi »
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 72
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #19 Prieš mėnesį »
  Vega toliau apžiūrinėjo monetą. Ji varniukei atrodė tikrai įspūdingai. Pirmakursei labai patiko ta moneta, todėl ji labai apsidžiaugė kai draugė sutiko nusikelti į legendą, kurioje turėjo būti moneta.
- Na, tada eime pro duris, - pasakė šviesiaplaukė ir patraukė durų link. - Manau, mes turime kartu laikyti monetą, kad abi patektumėme į tą pačią legendą. - tarė varniukė būdama prie pat durų ir atkišo pusę monetos Rensai. Tada praėjo pro duris. Ji pamatė kažkokią vietovę. Joje buvo maždaug keliasdešimt žmonių. Visi labai susiglaudę kažką tarėsi. Mergaitei buvo sunku ką nors išgirsti, nes jie kalbėjo labai tyliai, o tuo labiau visai be pauzių, todėl tikrai reikėjo daug pastangų, kad išgirdtum ką jie sako, o dar daugiau, kad suprastum.
- Bent jau jie nekalba knisių kalba, - labai tyliai tarė atsisukusi į Rensą, o paskui labai tyliai nusijuokė. Ši legenda bent jau kol kas šviesiaplaukei neatrodė labai įdomi, tačiau jai buvo smagu, o šiuo metu Vegai daugiau nieko nereikėjo.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 186
  • Tinginystė tik atrodo viliojamai bet tik darbas teikia pasitenkinimą
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #20 Prieš mėnesį »
[Vėtrūnės Kristinos Džeinės de Leighi asmenybė]

    Tokios pamokos, švelniai tariant, erzino. Kas čia per mokykla, kad beveik kiekviena pamoka nebūna pritaikyta negalią turintiems mokiniams? Tai buvo dalykas, kuris per keturi metus taip ir liko Vėtrūnei nesuprastas. Kaip ji dabar galės atlikti praktiką, kurioje reikia atpažinti legendą, kurią reikia pamatyti? Nesąmonė. Kažkur mintyse Klyksmai tam pritarė, tačiau Kristina dabar stengėsi nekreipti į juos dėmesio. Per daug dabar pati buvo paskendusi problemose, jog reikėtų dar vienos.
    Pamėginusi žengti žingsnį tiesiai, kas buvo klaida, baltaplaukė pajuto kaip neišlaiko pusiausvyros, nes po koja nebebuvo pagrindo ant kurio būtų galima ją pastatyti. Ir krenta. Ji nekrito ilgai, tačiau spėjo baisiausiai išsigąsti. Žaislinis laivelis, jeigu tai tikrai buvo jis, išsprūdo merginai iš rankų ir tėškėsi kartų į... vandenį. De Leighi ir Klyksmai baisiausiai sumišo. Vėtrūnė dėl to, jog atsidūrė vandeny ir ją užplūdo didžiulė baimė, ji juto, jog skęsta. O Klyksmai dėl to, nes pas juos vyko... perversmas? Gal tai ir nebuvo tinkamas žodis, tačiau ten kažkas vyko. Kažkas labai stipraus. Tai labai trukdė iš vandens mėginančiai besikapstyti merginai, jausmas buvo toks, jog vieną akimirką ji yra net ne ji, o kitą ji ir skęsta. Tikrai skęsta. Vanduo ėmė tekėti į plaučius, o de Leighi vis mažiau mosikavo rankomis ir kojomis, kol galiausiai jos kūnas nugrimzdo į dugną.
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Neprisijungęs Elliw Gwawr Dwynwen Goff

  • V kursas
  • *
  • 789
  • Taškai: 20
  • 282 teleskopai (22-09-12)
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #21 Prieš mėnesį »
Gerai apžiūrėjusi astronomijos prietaisą Elliw suprato, kad jis yra sveikas. Tai, žinoma, buvo labai gerai. Ar jam buvo kas nors nutikę? Šito mergaitė, deja, neprisiminė. O dėl to kaltos, suprantama, tik neLiucija, ne neLiucija, ne ne neLiucija, ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne neLiucija, ne ne ne ne ne neLiucija ir ne ne ne ne ne ne neLiucija. Velsietė jau seniai buvo pamiršusi, kad visai neseniai sutiko aštuntą bjaurią mergiūkštę, kuri, tiesa, buvo berniūkštis. Jeigu prisimintų, žinoma, būtų apkaltinusi ir ją, tačiau kam varginti savo atmintį tokiais dalykais?
Sulig ta mintimi mergaitė netyčia pavirto į ožką. Nebegalėjo išlaikyti teleskopo, tad jis nukrito ant grindų ir sudužo. Labai norėjosi surikti, kad dėl visko kaltos tik bjaurios mergiūkštės, tačiau kažkodėl negalėjo kalbėti. Tai gerokai išgąsdino, bet problemos visiškai neišsprendė. Taigi ožka stovėjo ir bandė susigaudyti, kas čia vyksta.
Elliw yra Magijos ministrė. Visais su MM susijusiais klausimais kreiptis asmenine žinute. Elliw yra 17 m.
"Gyvenimas ne be reikalo panašus į dryžuotą kalėjimo uniformą." Sergej Lukjanenko

*

Neprisijungęs Vėtrūnė Kristė de Leighi

  • Magiškų žaidimų ir sporto departamento vadovė
  • *
  • 186
  • Tinginystė tik atrodo viliojamai bet tik darbas teikia pasitenkinimą
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #22 Prieš mėnesį »
[Aquamarines Hansley asmenybė]

     Aquamarine pajuto sėdinti... kėdėje? Ji nesuprato kas vyksta. Pabandė prisiminti ką veikė anksčiau, bet... nieko. Tuštuma. Jokių prisiminimų. Ji pabandė suvokti kas iš vis esanti. Iš pradžių sekėsi sunkiai, tačiau netrukus mintyse išryškėjo vardas. Aquamarine. Kaip vanduo. Buvo pirma mintis, kuri sukėlė baimę. Nežinia kodėl, tačiau mergina pajuto baimės šešėlį. Kartu su juo atėjo ir suvokimas, jog tai ne šiaip vardas, tai jos vardas. Mergina nusipurtė. Jai nepatiko vadintis vardu, kurio ji bijo. Bet kodėl? Kodėl jos toks vardas? Gal vardas Aquamarine skambėtų gražiai, tačiau ne tada, kai jo reikšmė sukelia baimę. O koks vardas būtų gražus ir nekeltų baimės? Susimąstė mergina. Marina? Tai beveik tas pats, tik be Aqua. Tačiau šis neskambėjo jai gražiai. Galvoje ėmė suktis įvairiausi vardai, mergina net nustebo iš kur jų tiek daug žino. Liliana, Astrida, Tenley, Agnetha, Katherine, Damira, Eleonora, Sarah, Otilia... Odette. Odetė. O-de-tė. Man patinka. Aš - Odetė... Smegenys ėmė ieškoti merginos pavardės. Hansley. Aš Odetė Hansley. Man... Smegenys ėmė ieškoti merginos amžiaus. Penkiolika, septyniolika, dvidešimt, dvidešimt vieneri... Aš Odetė Hansley, man dvidešimt vieneri, aš bijau vandens. Tai jau buvo šiokia tokia pradžia. Tačiau ką reiškia visa kita? Kodėl ji nieko nepamena Odettei, nusprendusiai taip vadintis, vis dar buvo mistika.
Nėra nieko stipriau už norą gyventi


*

Neprisijungęs Rensa Cavallon

  • II kursas
  • *
  • 44
  • Taškai: 44
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #23 Prieš mėnesį »
  Vega pasiūlė jau eiti pro duris ir pati pradėjo eiti durų link, todėl Rensai neliko nieko kito kaip tik sekti paskui, todėl pirmakursė tą ir padarė. Vega pasakė, kad mano, kad reikėtų kartu laikyti monetą.
- Gerai, - neprieštaravo varniukė ir įsitvėrė į pusę monetos. Praėjus pro duris jos atsirado kažkokioje legendoje. Rensa viską matė iš šono. Atrodė, kad ji tiesiog stovi aukštai ore. Šalia savęs tokioje pat padėtyje pamatė ir bendrakoledžę. Rensa stebėjo kas vyksta legendoje. Tai lyg ir buvo kažkokia keista vietovė, tačiau joje nebuvo jokių pastatų, tačiau žmonių buvo tikrai labai daug. Jie visi apie kažką kalbėjosi. Lyg kažką tarėsi, tačiau suprasti ką jie sako buvo sunku. Rensa stengėsi susikaupti. Susikaupus buvo galima suprasti ką jie sako, bet tą padaryti tikrai sunku. Tada Cavallon pavardės nešiotoja išgirdo Vegos komentarą apie jų kalbas.
- Tai jau tikrai, - tyliai tarė ir taip pat tyliai nusijuokė pirmakursė.

*

Neprisijungęs Vega Dellal

  • II kursas
  • *
  • 110
  • Taškai: 72
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #24 Prieš mėnesį »
Vega stebėjo kas vyksta toliau. Tie žmonės toliau tarėsi, o paskui vienas jų ištiesė delną. Delne gulėjo ta pati moneta, kuri dabar buvo Vegos rankoje. Varniukė dar kartą į ją žvilgtėjo, o paskui mintyse jas sulygino. Taip, tai buvo ta pati moneta.
- Rensa, pažiūrėk. Ten ta pati moneta, kuria pasinaudojusios mes atsidūrėme čia, - tarė pirmakursė ir padavė ją bendrakoledžei, kad ir ji galėtų monetas sulyginti. Šioje legendoje jos viską matė labai aiškiai. Net kiekvieną monetos įbrėžimą. Net tuos, kuriuos šiaip pastebėti sunku. Reikia labai gerai įsižiūrėti, kad juos pamatytum. Tada iš už debesų išlindo kažkoks milžiniškas žmogus. Jis rankoje turėjo milžinišką trišakį, o pats plačiai šypsojosi. Paskui trišakį nukreipė į tą monetą. Iš trišakio išlindo žalia spalva ir nuskriejo monetos link. Vietoje tos monetos atsirado pilna krūva jų. Viskas nuo to žmogaus rankos nukrito nuo žemės, o tada tie žmonės pradėjo šoktis bei šypsotis, o milžinas su trišakiu dingo. Tada tie žmonės už monetas nusipirko reikiamų daiktų ir pradėjo statyti namus. Šviesiaplaukė stebėjo kaip jie stato namus.
- Tas milžinas iš tos monetos padarė krūvą jų. Nuo tos monetos visas kaimas ir prasidėjo. Mano tokia versija, o ką manai tu? - tarė, nes norėjo pasitarti su Rensa.
– Man rodos, paskutinį kartą kažką pajutau – lyg kas padus kutentų.
– Tikriausiai per maži sportbačiai, Roni Poni, – metė praplaukdama Hermiona.

*

Neprisijungęs Rensa Cavallon

  • II kursas
  • *
  • 44
  • Taškai: 44
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #25 Prieš mėnesį »
  Truputį pasijuokusi iš Vegos juokelio apie knisių kalbą Rensa toliau stebėjo žmones, kurie vis dar tarėsi. Paskui vienas jų kažkodėl atkišo ištiestą delną. O paskui oranžinių plaukų savininkė jame pastebėjo monetą, kuri buvo gana panaši į tą, kurios pagalba jos ir atsidūrė šioje legendoje. Tą patį pastebėjo ir Vega, o paskui padavė tą monetą. Rensa tą monetą gerai apžiūrėjo, o paskui ją dar ir sulygino su ta, kurią vienas iš žmonių turėjo rankoje. Jos buvo visiškai identiškos. Praktiškai tai buvo ta pati moneta, o tai švelniai tariant nustebino Cavallon pavardės savininkę. Paskui milžinas su stebuklingu trišakiu iš tos monetos padarė jų krūvą, o žmonės pradėjo statyti namus. Rensa stebėjo juos, o tuo metu išgirdo bendrakoledžės balsą.
- Taip, tu teisi. Viskas prasidėjo nuo tos monetos, - tarė Rensa ir jos abi sugrįžo į klasę. Cavallon pavardės nešiotojai ši legenda nebuvo labai įdomi, tačiau pamokoje jai buvo smgau.

*

Neprisijungęs Armando van Stavenger

  • III kursas
  • *
  • 31
  • Taškai: 9
  • Okay, what's next?
Ats: III MI pamoka visiems kursams | '22 vasara
« Atsakymas #26 Prieš mėnesį »
Regis, skirtingai nei visada, viskas vyko kaip suplanuota. Mokiniai vienas po kito išsirinko daiktus ir suėjo į savąsias legendas. Niekam neprireikė padėti, visi tvarkėsi su savo legendomis tiesiog puikiai. Tad Armando šį laiką nusprendė panaudoti savo mintims. Vaikinas svarstė galimybes, ką veiks kitąmet. Žinoma, galėjo sugrįžti į Hogvartsą dėstyti dar vieneriems metams, tačiau ar jis to norėjo? Rudaplaukis ėmė ilgėtis kalnų savo tėvynėje, ilgų kelionių, paieškų. Istorijos šydo, kurį reikia nukelti, norint ką nors suprasti. Aišku, jis dirbo su istorija ir dabar, tačiau tai buvo ne tas pats. Dabar jis turėjo konkrečią programą, ko turi išmokyti vaikus. Jokio jaudulio, jokių atradimų. Viskas tas pats - diena iš dienos. Pliki faktai, viskas žinoma. Armando kaip įmanydamas ieškojo sprangų programoje, stengdamasis įterpti kokią įdomesnę pamoką, kaip, pavyzdžiui, šiandien, tačiau vietos tokiems dalykams buvo nedaug. Ar pamokų vedimas tikrai yra toks dalykas, kurį vaikinas nori daryti visą likusį gyvenimą?
Rudaplaukį iš minčių pažadino varpas, skelbiantis pamokos pabaigą. Apsidairęs magijos istorijos profesorius suprato, kad mokiniai jau grįžo į klasę. Vaikinas skubiai atsistojo.
- Šauniai padirbėjote, pamoka baigta. Namų darbų nebus, galite eiti.
Mokiniams išsiskirsčius Armando užrakino klasę ir atsisėdęs vėl paskendo savo mintyse.
You can't and will never run from yourself. Accept it.